c5220bbf-6059-4742-917b-e757c40a6f48 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, jos sumokÄjimÄ iÅ¡dÄstant dvylikai mÄnesių.
Legislator headnote
AI generatedc5220bbf-6059-4742-917b-e757c40a6f48 · Lietuvos apeliacinis teismas: P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, jos sumokÄjimÄ iÅ¡dÄstant dvylikai mÄnesių.
Full text
                                                                                   Baudžiamoji
byla Nr. 1A-313/2013
                                                                                   Teisminio
proceso Nr. 1-10-1-01266-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.19.4. (N)
 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Reginos GaudutienÄs, teisÄjų Viktoro Kažio ir Lino Žukausko,
sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Remigijui MateviÄiui,
gynÄjui advokatui Edgarui DereÅ¡keviÄiui,
nuteistajam V. P.,
teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, jos sumokÄjimÄ iÅ¡dÄstant dvylikai mÄnesių.
Å is nuosprendis priimtas ir dÄl T. U. (T. U.), P. K. (P. K.) ir J. K. (J. K.), taÄiau nuosprendis dÄl jų apeliacine tvarka neapskųstas.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
V. P. nuteistas už tai, kad jis ir T. U., bÅ«dami statutiniais valstybÄs tarnautojais, dirbdami Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 2 kuopos 1 bÅ«rio
vyresniaisiais patruliais, iÅ¡ anksto susitarÄ ir veikdami bendrininkų grupe su P. K. ir J. K., siekiant asmeninÄs
naudos â padÄti J. K. ir E. V. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-04394-11, piktnaudžiavo tarnybine padÄtimi, t. y.:
T. U. 2011 m. spalio 11 d., apie 17 val., P.
K. praÅ¡ymu susitiko su pastaruoju prie prekybos centro âNemunasâ, esanÄio
JustiniÅ¡kių g. 79, Vilniuje, kur P. K. savo brolio J. K. praÅ¡ymu, turÄdamas tikslÄ jam ir E. V. padÄti
iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs už 2011 m. spalio 7 d. įvykdytÄ J. T. sužalojimÄ , papraÅ¡Ä T. U., kad
Å¡is kitÄ dienÄ , t. y. 2011 m. spalio 12 d., patruliuodamas kartu su savo
porininku, atvyktų į P. K., J. K., E. V. ir nukentÄjusiųjų J. T., M. V. susitikimÄ bei įsiterptų į jų pokalbį, pagÄ sdintų,
įspÄtų, jog nukentÄjusieji nereikalautų pinigų. 2011 m. spalio 12 d., apie
18.15 val., âLukoilâ degalinÄje, esanÄioje Kovo 11-osios g. 65, GrigiÅ¡kÄse, P. K., J. K., E. V. susitikus
su J. T. bei M. V., T.
U. kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinÄs 2 kuopos 1 bÅ«rio vyresniuoju patruliu V. P. atvažiavo tarnybiniu automobiliu Å koda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur
P. K. filmavo J. K., E.
V. ir J. T., M. V. susitikimÄ , V. P. neteisÄtai apieÅ¡kojo J. T., tuo metu T. U. ir P. K., pateikÄs pažymÄjimÄ ar ženklÄ , prisistatydamas âKriminalinÄ policijaâ ir taip sudarÄs klaidingÄ nuomonÄ esÄ s pareigÅ«nas ir teisÄtai galįs atlikti veiksmus, neteisÄtai apieÅ¡kojo J. T. automobilį BMW 320, valst. Nr. EEB 370, T. U. pademonstravo neva automobilyje suradÄs paties supakuotÄ cukraus pudrÄ kaip narkotinÄ medžiagÄ , po ko V. P., neteisÄtai uždÄjo antrankius J. T., ir neteisÄtai apieÅ¡kojo M. V. bei neteisÄtai įsodino Å¡iuos į tarnybinį
automobilį bei nuveÅ¾Ä už 500 metrų nuo degalinÄs prie miÅ¡kelio, kur T. U., grasindamas įkalinti 8 metams, privertÄ J. T. paraÅ¡yti pareiÅ¡kimus, kad J. K. ir
E. V. pretenzijų neturi. J. T. bei M. V. paleidÄ, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje
T. U. kartu su V. P. cukraus pudrÄ sunaikino. Å iais veiksmais T. U. ir V.
P. pažeidÄ Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisÄs aktuose nustatytų valstybÄs tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktÄ , kuriame nustatyta asmenų, dirbanÄių valstybÄs tarnyboje, prievolÄ neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo
3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte,
5 punkte, 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus vykdyti Lietuvos KonstitucijÄ ir kitus įstatymus, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 2 kuopos 1 bÅ«rio vyresniojo patrulio pareigybÄs apraÅ¡ymÄ , patvirtintÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011-06-14 įsakymu Nr. 10-V-383, ir jais reikalaujanÄius neÅ¡aliÅ¡kai ginti visus asmenis, savo veiklÄ grįsti teisÄtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538,
3 straipsnio 4 dalies, 9 dalies 3 punkto, 5 punkto, 12 straipsnio reikalavimus neÅ¡aliÅ¡kai tarnauti žmonÄms, sÄ Å¾iningai atlikti patikÄtas pareigas, visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ , J. T. ir
M. V. akivaizdoje demonstravo savo nusistatymÄ nesilaikyti galiojanÄių norminių aktų, iÅ¡kraipÄ valstybinÄs teisÄsaugos institucijos â Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetÄ bei valstybÄs tarnautojo vardÄ , dÄl ko didelÄs žalos patyrÄ valstybÄ bei J. T. ir M. V..
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužÄs 21 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.
Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir yra pagrįstos prielaidomis. Skundžiamu nuosprendžiu pažeisti baudžiamojo proceso įstatymas bei nekaltumo prezumpcijos principas, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo nuomone, teismas, pripažindamas jį kaltu, nenurodÄ nÄ vieno konkretaus įrodymo, rÄmÄsi prieÅ¡taringais suinteresuotų nukentÄjusiųjų, liudytojų bei kitų apklaustų asmenų parodymais, ir pažeidÄ BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Pirmiausia apeliantas nurodo, jog nuo pat praneÅ¡imo apie įtarimÄ iki apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo byla tirta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, o priimtas teismo nuosprendis yra formalus, pagrįstas kolektyvinÄs atsakomybÄs principu, neindividualizuojant veiksmų ir nesilaikant nekaltumo prezumpcijos principo, į baudžiamÄ jį procesÄ nepagrįstai perkelta tikimybių pusiausvyros taisyklÄ. Nuteistasis, remdamasis BPK 44 straipsnio 5 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, ir nurodo, jog jis teismui iÅ¡samiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino visas jam žinomas 2011-10-12 įvykio aplinkybes, todÄl dar kartÄ skaityti jo parodymų nebuvo jokio teisinio pagrindo. Perskaityti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, galima tik tuomet, jei parodymai iÅ¡ esmÄs skiriasi (BPK 276 str.). Be to, perskaityti parodymai buvo perraÅ¡yti į nuosprendį, todÄl pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio nuostatos.
Apeliantas remiasi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 40 ,,DÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â ir nurodo, jog teismo formuluotÄ, kad âV.
P. savo kaltÄs nepripažino, taÄiau teismas vertina jo gynybinÄ pozicijÄ kaip siekį iÅ¡vengti gresianÄios atsakomybÄsâ yra draudžiama, pažeidžia teisÄ Ä¯ gynybÄ ir nekaltumo prezumpcijos principÄ . Be to, teismas, ignoruodamas BPK 1 straipsnyje nustatytÄ draudimÄ netraukti baudžiamojon atsakomybÄn nekaltų asmenų, nuteistajam perkÄlÄ pareigÄ Ä¯rodyti savo nekaltumÄ .
Nuteistojo nuomone, pažeisti ir minÄto senato nutarimo 3.1.2. bei 3.1.10. punktų reikalavimai, kadangi teismas ne konstatavo, bet iÅ¡reiÅ¡kÄ nuomonÄ ir jo kaltÄ grindÄ nukentÄjusiųjų parodymais, kurie negalÄjo nupasakoti nuteistojo bruožų. NeteisÄta teismo iÅ¡vada, kad jeigu K. K. ir P. K. buvo susitikÄ su veiksniu, pilnameÄiu ir už savo
veiksmus atsakanÄiu T. U., kažkÄ su juo tarÄsi, apie tai V. P. turÄjo žinoti. NeteisÄta ir teismo iÅ¡vada, kad V. P. siekia iÅ¡vengti gresianÄios atsakomybÄs nurodydamas,
jog porininkas T. U. jam nepraneÅ¡Ä apie sumanymÄ ir iÅ¡samesnes, su tuo susijusias aplinkybes. Nepagrįsta iÅ¡vada, jog nuteistasis žinojo, kas buvo supilta į maiÅ¡elius, nes jis tuos maiÅ¡elius iÅ¡metÄ. Nuteistasis teigia, jog maiÅ¡elius jis iÅ¡metÄ po to, kai buvo atlikti kiti nuteistųjų veiksmai, todÄl apie tai, kad bus atliekami bet kokie neteisÄti veiksmai, jis nežinojo ir negalÄjo žinoti. Skundžiamame nuosprendyje nÄra nurodyta, kokiais įrodymais yra paneigiami nuteistojo parodymai. Nuteistasis taip pat teigia, jog bylos medžiaga įrodo jo nekaltumÄ , todÄl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas pažeidÄ principÄ , jog visi neaiÅ¡kumai ir abejonÄs privalo bÅ«ti traktuojami kaltinamojo naudai, neįrodytas asmens kaltumas prilygsta įrodytam jo nekaltumui. Pasak nuteistojo, teismo padarytos iÅ¡vados pažeidžia jo teisÄ Ä¯ gynybÄ , reglamentuotÄ BPK 44 straipsnyje.
Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismo nuosprendyje perraÅ¡ius apelianto, nukentÄjusiųjų M. V. ir J. T., liudytojo K. S. bei kitų liudytojų parodymus, pažeisti BPK
305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimai. Be to, liudytojo K. S. teisiamojo posÄdžio metu duoti parodymai nuosprendyje
nurodyti visiÅ¡kai kitokiu turiniu (tai patvirtina teisiamojo posÄdžio garso
įraÅ¡as). Å is liudytojas parodÄ, jog įvykio dienÄ patrulio vyresniuoju buvo T. U., taip pat parodÄ, kad patrulio vyresniajam privalo
paklusti kitas patrulis, patruliuojantis marÅ¡rute, o tokiu kaip tik buvo apeliantas. Be to, liudytojas paaiÅ¡kino, kad apie įvykius marÅ¡rute po budÄjimo
privalo praneÅ¡ti ne abu patruliai, o patrulio vyresnysis (Å¡iuo atveju T. U.). Taip pat liudytojas parodÄ, kad patrulio vyresnysis,
vairuodamas automobilį, privalo žinoti marÅ¡rutÄ ir jo laikytis, kad policijos patrulis vienaip privalo elgtis tikrinant asmens tapatybÄ ir visai kitaip, kai asmuo įtariamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įraÅ¡Ä tik apkaltinamajam nuosprendžiui tinkanÄius liudytojo parodymus â policijos pareigÅ«nai turi teisÄ atlikti dalinÄ, vizualinÄ apžiÅ«rÄ , nekeiÄiant daiktų padÄties, o asmens kratÄ atliekant esant sprendimui.
Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu bei BPK 44 straipsnio 6 punktu ir teigiama, jog teismas privalo ne tik sugretinti įvykio aplinkybes su įstatymu uždrausta veika, ar ji formaliai atitinka dispozicijoje nustatytÄ nusikaltimo sudÄtį, bet ir konstatuoti, jog yra įrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo padarÄ baudžiamuoju įstatymu uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat pabrÄžiama, jog nusikaltimo sudÄtį sudaro baudžiamajame įstatyme numatytų ne tik objektyvių, bet ir subjektyvių požymių visuma, papildomų asmenų atsakomybÄs pagrindų nÄra numatyta. Vienodi asmenų atsakomybÄs pagrindai nepaneigia atsakomybÄs individualizavimo, kiekvienas asmuo atsako už savo asmeninÄ veikÄ , už tai, kÄ apÄmÄ jo tyÄia. Å ioje byloje V. P. tyÄia piktnaudžiauti tarnybiniais įgaliojimais ar kokie nors kiti teoriniai neteisÄti veiksmai nÄra įrodyti. Nuteistojo nuomone jis buvo suklaidintas, o subjektyviojo nusikaltimo sudÄties požymio nebuvimÄ jo veikoje įrodo 2011-12-16 Vilniaus apskrities VPK tyrÄjos E. Å . tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 10-PR-5-86, kuriame nurodyta, jog P. K., pateikdamas pažymÄjimÄ â ženklÄ , sudarÄ klaidingÄ V. P. nuomonÄ, kad yra pareigÅ«nas ir teisÄtai gali atlikti veiksmus (t. 1, b. l. 2).
NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä tenkinti apeliacinį skundÄ , prokuroras praÅ¡Ä skundÄ atmesti.
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisminio proceso dalyvių iÅ¡sakytos nuomonÄs dÄl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nÄra privalomos. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavÄs, teisingai nustatÄ faktines bylos
aplinkybes, taip pat nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl nuteistojo V. P. kaltÄs ir jo padarytos veikos teisinÄs kvalifikacijos.
Teismas savo iÅ¡vadas pagrindÄ byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisÄtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodÄ, kuriuos parodymus vertina kaip objektyvius, atitinkanÄius kitas byloje nustatytas aplinkybes ir kuriuos atmeta. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi pagrindo konstatuoti, kad nuosprendį priÄmÄs teismas netinkamai vertino įrodymus ar kad Å¡ių įrodymų nepakanka V. P. kaltei dÄl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti.
V. P. nuteistas už tai, kad piktnaudžiaudamas savo tarnybine padÄtimi, iÅ¡ anksto susitarÄs ir veikdamas bendrininkų grupe su T. U., P. K. ir J. K.,
siekdamas asmeninÄs naudos â padÄti J. K. ir E. V. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, neteisÄtai apieÅ¡kojo
M. V. ir J. T., pastarajam uždÄjo antrankius, neteisÄtai įsodino juos į tarnybinį automobilį bei nuveÅ¾Ä 500
metrų nuo degalinÄs prie miÅ¡kelio, po ko V. P. kartu su T. U. sunaikino neva automobilyje rastÄ narkotinÄ medžiagÄ â
cukraus pudrÄ , t. y. įvykdÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2
dalyje. Nuteistasis apeliaciniame skunde neigia kaltÄ, tvirtina, kad jis apie T. U. susitarimÄ nieko nežinojo, apeliantas buvo
suklaidintas, jo veiksmuose nÄra tyÄios piktnaudžiauti savo tarnybine padÄtimi.
BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas objektyviai pasireiÅ¡kia valstybÄs tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padÄtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimu, jeigu dÄl to didelÄs žalos patiria valstybÄ, tarptautinÄ vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, o 2 dalyje nurodyti kvalifikuojamieji piktnaudžiavimo tarnybine padÄtimi ir įgaliojimų virÅ¡ijimo požymiai, kurių buvimas reiÅ¡kia, kad minÄtomis nusikalstamomis veikomis didelÄ Å¾ala padaroma siekiant turtinÄs ar kitokios asmeninÄs naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių.
Teismų praktikoje siekimas turtinÄs naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobÅ«džio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonÄs turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iÅ¡ kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminÄms, Å¡eimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijÄs draugystÄs, partnerystÄs ar pan. ryÅ¡iais, o siekimas kitokios asmeninÄs naudos â kaip siekimas gauti neturtinio pobÅ«džio naudos (garbÄs, pareigų paaukÅ¡tinimo ir pan.).
IÅ¡ to matyti, kad paprastas piktnaudžiavimas yra tarnybinÄs padÄties panaudojimas ar pasinaudojimas ja prieÅ¡ingais nei tarnybos interesais, t. y. valstybÄs tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, taÄiau jo veikla iÅ¡ tikrųjų yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes jis ja pažeidžia pagrindinius tarnybos principus: konkreÄios institucijos, įstaigos ar pan. veiklos tikslus, tvarkÄ , ja iÅ¡kraipoma veiklos esmÄ, turinys, menkinamas tarnybos prestižas. TodÄl bÅ«tina nustatyti, kad piktnaudžiavimo faktÄ patvirtintų tai, jog asmuo, veikdamas arba neveikdamas, kokiu tai bÅ«du pažeidÄ teisÄs aktų nuostatas, įtvirtinanÄias tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimo tvarkÄ , ar nesilaikÄ iÅ¡ teisÄs aktų jam, kaip pareigÅ«nui, kylanÄių teisių ir pareigų.
Kvalifikuojant kaltininko veikÄ , be objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius. Priklausomai nuo kaltÄs formos nustatymo, V. P. veika kvalifikuotina arba kaip jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas, arba kaip tarnybinis aplaidumas, tai yra, baudžiamasis ar drausminis teisÄs pažeidimas. KaltÄs turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinÄ reikÅ¡mÄ turinÄiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika.
Pripažįstama, kad asmuo padarÄ veikÄ tyÄia, jeigu veikÄ padarÄ suvokdamas visus veikos požymius, kurie sudaro nusikalstamos veikos sudÄtį, ir norÄdamas, kad jo padarytos veikos požymiai atitiktų baudžiamajame įstatyme apraÅ¡ytos veikos požymius. TodÄl, kvalifikuojant V.
P. veikÄ pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad
V. P. suvokÄ, jog piktnaudžiauja savo tarnybine padÄtimi, numatÄ, kad dÄl tokios jo veikos gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norÄjo. V. P. neigia tyÄia piktnaudžiavÄs tarnybine padÄtimi ir nurodo, jog buvo suklaidintas. TaÄiau iÅ¡vada apie asmens psichinį santykį su jo daroma veika padaroma, remiantis ne tik paties subjekto aiÅ¡kinimu apie jo veikos suvokimÄ , bet ir kitų bylos įrodymų visuma. Nuteistojo V. P. teiginys apie jo veikos suvokimÄ neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, V.
P. kaltÄ, tyÄia įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nuteistųjų T. U., J. K., P. K. parodymais nustatyta, jog įvykio iÅ¡vakarÄse J. K. ir P. K. susitiko su T. U. ir pastarojo kaip policijos pareigÅ«no praÅ¡Ä padÄti J. K. ir E. V. iÅ¡vengti atsakomybÄs ir žalos atlyginimo už padarytus nukentÄjusiesiems sužalojimus, pasakÄ, kad pagÄ sdins nukentÄjusiuosius, filmuos susitikimÄ . Bylos duomenys bei paties nuteistojo V. P. veiksmai patvirtina aplinkybÄ, jog apeliantui buvo praneÅ¡ta apie T. U. sumanymÄ ir iÅ¡samesnes, su tuo susijusias aplinkybes. IÅ¡ nukentÄjusiųjų M.
V. ir J. T. nuoseklių parodymų matyti, jog į degalinÄ atvyko policijos pareigÅ«nai â T. U. ir V. P.. V. P. apieÅ¡kojo M. V., J. T. uždÄjo antrankius, po ko abu pasodino į policijos automobilį ir nuveÅ¾Ä už 500 metrų nuo degalinÄs prie miÅ¡kelio. NukentÄjusiųjų parodymus patvirtina daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kuriuose užfiksuotas susitikimas, įvykÄs tarp M. V., J. T. su J. K., E. V.. Užfiksuotas nuteistųjų T. U. ir V. P. atvykimas tarnybiniu automobiliu ir jų veiksmai prieÅ¡ nukentÄjusiuosius. Taip pat užfiksuota, kad automobilis VW Passat į degalinÄ atvyko anksÄiau nei policijos automobilis, vÄliau iÅ¡ jo iÅ¡lipÄs P. K. bendravo su abiem policininkais (t. 1, b. l. 89-90). Be to, nuteistojo V. P. vÄlesni veiksmai taip pat rodo, kad jis žinojo apie sumanymÄ ir su juo susijusias aplinkybes, t. y. apeliantas iÅ¡metÄ maiÅ¡elius su cukraus pudra ir apie įvykį, kad buvo neteisÄtai sulaikyti nukentÄjusieji, atliktos kratos, uždÄti antrankiai, nukentÄjusieji buvo įsodinti ir nuvežti tarnybiniu automobiliu prie miÅ¡ko, niekam nepraneÅ¡Ä.
Nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog liudytojo
K. S. parodymai nuosprendyje nurodyti kitokiu turiniu nei parodÄ liudytojas. BPK 261 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad per tris dienas po teisiamojo posÄdžio protokolo pasiraÅ¡ymo nagrinÄjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumÄ ar neiÅ¡samumÄ , taÄiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nei nuteistasis, nei jo gynÄjas pastabų dÄl protokolo nepateikÄ. V. P., nepriklausomai nuo to, kad T. U. įvykio dienÄ buvo patrulio vyresnysis ir po budÄjimo turÄjo praneÅ¡ti apie įvykius marÅ¡rute, pastebÄjus, kad jo porininkas (T. U.) vykdo neteisÄtus veiksmus, privalÄjo atsisakyti pats juos vykdyti, ir apie tai informuoti
vadovybÄ. Byloje surinkti faktiniai duomenys įrodo, jog ir pats V. P. nebuvo tik įvykio stebÄtojas, prieÅ¡ingai, T. U. pademonstravus neva automobilyje surastÄ cukraus pudrÄ
kaip narkotinÄ medžiagÄ , uždÄjo antrankius J. T., apieÅ¡kojo M. V., pasodino juos į tarnybinį automobilį ir nuveÅ¾Ä už 500 metrų nuo įvykio vietos prie miÅ¡kelio, kur T. U., grasinant įkalinti aÅ¡tuoneriems metams, privertus J.
T. parašyti pareiškimus, T. U. ir V.
P. juos paleido, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje cukraus pudrÄ sunaikino. Liudytojo K. S. parodymai apie tai, kokius veiksmus turi teisÄ atlikti policijos pareigÅ«nas, atitinka Policijos patrulių veiklos instrukcija, Policijos veiklos įstatymo nuostatos bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinÄs 2 kuopos 1 bÅ«rio vyresniojo patrulio pareigybÄs apraÅ¡ymas (t. 2, b. l. 1-34).
BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyti kvalifikuojamieji piktnaudžiavimo tarnybine padÄtimi ir įgaliojimų virÅ¡ijimo požymiai, kurių buvimas reiÅ¡kia, kad minÄtomis nusikalstamomis veikomis didelÄ Å¾ala padaroma siekiant turtinÄs ar kitokios asmeninÄs naudos. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. P.,
dirbdamas vyresniuoju patruliu, siekdamas asmeninÄs naudos â padÄti J. K. ir E. V. iÅ¡vengti baudžiamosios
atsakomybÄs, neteisÄtai apieÅ¡kojo nukentÄjusiuosius, vienam iÅ¡ jų uždÄjo
antrankius, įsodino į automobilį ir nuveÅ¾Ä už 500 metrų prie miÅ¡kelio, kur T. U. privertus J. T. paraÅ¡yti
pareiÅ¡kimus, kad jis J. K. ir E. V. jokių pretenzijų neturi, nukentÄjusiuosius paleido. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, iÅ¡samiai motyvavo piktnaudžiavimo siekiant asmeninÄs naudos buvimÄ nuteistojo V.
P. veikoje. Iš bylos duomenų matyti, kad T. U. bendravo su P. K., 2011-10-11 P. K. prašymu
susitiko su juo ir jo broliu J. K., iÅ¡ jų sužinojo apie J. K. ir jo draugui gresianÄiÄ atsakomybÄ ir pažadÄjo padÄti
â pagÄ sdinti nukentÄjusiuosius, iÅ¡ anksto įsigijÄs cukraus pudros, dalį jos įpylÄ Ä¯ du maiÅ¡elius nuo sagų. Kaip jau buvo minÄta, V. P. neteisÄti veiksmai įvykio metu bei veiksmai po įvykio, patvirtina aplinkybÄ, jog apie T. U., P. K. ir J.
K. sumanymÄ ir su juo susijusias aplinkybes V. P. žinojo. Apygardos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. P. J. T. ir M. V. akivaizdoje demonstravo savo nusistatymÄ nesilaikyti galiojanÄių norminių aktų, iÅ¡kraipÄ valstybinÄs teisÄsaugos institucijos â Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetÄ bei valstybÄs tarnautojo vardÄ , dÄl ko didelÄs žalos patyrÄ valstybÄ bei J. T. ir M. V.. Tokiu bÅ«du V. P. piktnaudžiavo tarnybine padÄtimi siekdamas asmeninÄs naudos, todÄl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas įžvelgÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ , konstatuodamas, jog jis teismui iÅ¡samiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino visas jam žinomas įvykio aplinkybes, todÄl be jokio teisÄto pagrindo buvo dar kartÄ perskaityti jo parodymai. Be to, viso proceso metu byla tirta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, o skundžiamas nuosprendis yra formalus. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal nusistovÄjusiÄ teismų praktikÄ neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plaÄiai. Nesant konkreÄių bylÄ nagrinÄjamo teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturÄtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-416/2007, 2K-246/2008, 2K-50/2009, 2K-198/2009). Teismo nuÅ¡alinimo pagrindus numato BPK
58 straipsnis. Byloje nÄra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų pasinaudojÄs nuÅ¡alinimo teise ir pateikÄs konkretų minÄtame straipsnyje numatytÄ teismo Å¡aliÅ¡kumo požymį. Nuteistasis V. P. skunde konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Jo konstatavimas siejamas su teisiamajame posÄdyje perskaitytais nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir priimto nuosprendžio nepalankiu jam įrodymų vertinimu. Nesant konkreÄių bylÄ nagrinÄjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, nuteistojo nurodytas požymis, kolegijos nevertinamas kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymis.
TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1 dalis, 2 dalis). Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu esminÄs reikÅ¡mÄs priimant nuosprendį teismui neturi, vien Å¡iais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio.
TaÄiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neturi atsižvelgti į juos. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui atlikus apklausÄ gauti duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posÄdyje gautus įrodymus. BPK 276 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kada teisiamajame posÄdyje gali bÅ«ti perskaitomi kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisÄjui arba pirmiau teisme. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai.
Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrÄ nuteistojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. remiantis BPK 276 straipsnio nuostatomis perskaitÄ juos teisiamajame posÄdyje, apeliantas parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ esmÄs patvirtino, paaiÅ¡kino, jog tuo metu geriau viskÄ atsiminÄ (t. 4, b. l. 86). Kitokių bÅ«dų teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus liudytojo parodymus Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato.
PrieÅ¡ingai nei teigiama V. P. apeliaciniame skunde, apygardos teismas turÄjo teisinį pagrindÄ tokiu bÅ«du iÅ¡tirti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Remiantis tuo, kas pasakyta, apelianto argumentai, kad apygardos teismas dÄl V.
P. kaltÄs nenurodÄ nÄ vieno įrodymo ir pažeidÄ BPK 20 straipsnio reikalavimus, atmestini. Apelianto teiginiai, kad teismas rÄmÄsi prieÅ¡taringais suinteresuotų nukentÄjusiųjų, liudytojų bei kitų asmenų parodymais, taip pat nepagrįsti ir atmestini. Å ių asmenų parodymai iÅ¡tirti, iÅ¡analizuoti ir įvertinti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o tai, kad jų parodymai įvertinti ne taip, kaip mano apeliantas, nÄra pagrindas konstatuoti ir teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus apie tariamai padarytus Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus kolegija taip pat atmeta. IÅ¡ skundo turinio matosi, kad tokiais pažeidimais iÅ¡ esmÄs apeliantas laiko įrodymų vertinimÄ bei teismo iÅ¡vadas, kurios, apelianto nuomone, neatitinka bylos aplinkybių. Tokiu bÅ«du, jo nuomone, buvo pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas. Å is apelianto argumentas nepagrįstas. Skundžiamas nuosprendis suraÅ¡ytas nepažeidžiant BPK 304-307 straipsnių reikalavimų ir vadovaujantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â iÅ¡aiÅ¡kinimais. BPK 1 straipsnyje įtvirtintas iÅ¡samaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas reiÅ¡kia, kad baudžiamajame įstatyme numatyta bausmÄ ar kitokia poveikio priemonÄ gali bÅ«ti taikoma tik baudžiamojo proceso metu neabejotinai nustaÄius nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei iÅ¡siaiÅ¡kinus visas sankcijai taikyti reikÅ¡mingas aplinkybes. Å ioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad nÄra jokių abejonių dÄl V. P. kaltÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 2 dalyje. Viso baudžiamojo proceso metu nuteistajam ir jo gynÄjui nebuvo ribojama teisÄ aktyviai dalyvauti procese. Nuteistasis V. P. Å¡ioje byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik už tÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurioje nuteistojo dalyvavimas jos padaryme bei jo kaltÄ buvo neginÄijamai įrodyta. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje teismas iÅ¡samiai iÅ¡dÄstÄ ir nuteistojo kaltÄ patvirtinanÄius įrodymus, ir jų vertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisÄtas ir pagrįstas.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
           nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ atmesti.
Kolegijos pirmininkÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Regina
GaudutienÄ
TeisÄjai                                                                                                           Viktoras
Kažys
                                                                                                                       Linas
Žukauskas