2020-12-09 Nr. AB-23228-3-62-3-01701-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2156-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01701-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.6.1.5; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Politechnika“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. G. ir P. G. (V. G. teisių perėmėjai) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. Z. ir sodininkų bendrija „Politechnika“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (teisių perėmėjai – J. G. ir P. G.) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 7VĮ-605-(14.7.2) (toliau – ir Įsakymas) ir NŽT Kauno rajono skyriaus 2018 m. birželio 8 d. raštą Nr. 7SD-3594-(14.7.104) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių atkurti S. G. nuosavybės teises į apie 0,19 ha žemės plotą, esantį Naujasodžio kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje, grąžinant jį natūra.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu ir Raštu buvo atsisakyta atkurti S. G. nuosavybės teises į 0,36 ha žemės plotą, esantį Naujasodžio kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje, grąžinant jį natūra. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad S. G. (mirusiai) atkurti natūra nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. valdytą žemę nėra galimybės, kadangi ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, tai yra žemė suteikta sodininkų bendrijai (toliau – ir SB) „Politechnika“. Pareiškėjas su nurodytais motyvais nesutiko ir nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas SB „Politechnika“ reikmėms, neužstatytas jokiais statiniais ir yra laisvas, todėl į jį turi būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kauno apygardos administraciniame teisme 2011 m. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. 1-459-428/2011, kurioje buvo konstatuota, jog žemė, naudojama sodininkų bendrijos narių poilsiui prie upės, yra tik antrinis arba išvestinis poreikis, todėl tokia žemė nepriskirtina valstybės išperkamai. Teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ginčo sklypas, patekęs į sodininkų bendrijos teritoriją, neužimtą atskirų bendrijos narių sodų žemės sklypais, kuriam nebuvo išreikšta aiškaus visuomenės poreikio, nepriskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad faktinė situacija dėl ginčo žemės sklypo naudojimo yra nepakitusi. Žemės sklypas yra nenaudojamas SB „Politechnika“ bendroms reikmėms. Šį žemės sklypą savo asmeninėms reikmėms naudoja gretimų žemės sklypų savininkai. Be to, SB „Politechnika“ naudojamo žemės sklypo ribos yra neįregistruotos kaip to reikalauja teisės aktai. NŽT Kauno rajono skyrius, priimdamas skundžiamus administracinius aktus, nepagrįstai nevertino esamos faktinės situacijos ir aplinkybės, jog žemės sklypas, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises natūra, iki šiol nėra naudojamas SB „Politechnika“ reikmėms, t. y. nesuformuotas žemės sklypas, kuris būtų naudojamas žemės ūkio veiklai vykdyti, nėra užstatytas jokiais statiniais. Be to, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes, kadangi teismų sprendimuose buvo pasisakyta dėl aplinkybių toje pačioje nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, į to paties asmens – J. J. turėtą žemę, bei tiems patiems pretendentams.

5. Atsakovas NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymas nenumato jokių papildomų sąlygų tam, kad žemė, užimta sodininkų bendrijų sodų, būtų priskiriama valstybės išperkamai žemei. SB „Politechnika“ su 2018 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į NŽT dėl leidimo rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą ginčo teritorijoje, nurodydama, kad tai yra bendro naudojimo žemė, kuri yra skirta rekreacijai ir reikalinga bendrijos reikmėms. Šis prašymas paneigia pareiškėjo argumentus, kad ginčo žemės plotas nenaudojamas SB „Politechnika“ reikmėms. Aplinkybė, kad SB „Politechnika“ skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje, nepaneigia fakto, kad teritorija sodininkų bendrijai buvo skirta teisės aktų nustatyta tvarka.

7. NŽT Kauno rajono skyrius, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, vertino Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-459-428/2011, tačiau nesutinka su pareiškėju, kad faktinė situacija ir aplinkybės išnagrinėtoje byloje ir šioje administracinėje byloje yra tapačios. Nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė yra tai, kad už 0,36 ha valstybės išperkamos žemės S. G. yra parengta Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 6 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. K-363-4969, ginčo teritorija numatoma naudoti SB „Politechnika“ tikslams.

8. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pretendentė S. G. 2008 m. sausio 25 d. pateikė prašymą Kauno apskrities viršininko administracijai už valstybės išperkamą žemę užimtą SB „Politechnika“ parengti išvadą ir atkurti nuosavybės teises Kauno rajone. 2008 m. birželio 6 d. Kauno apskrities viršininkas parengė S. G. už 0,36 ha žemės išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. K-363-4969. Lygiaverčio žemės sklypo perdavimas yra vienas iš atlyginimo būdų už valstybės išperkamą žemę pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą.

9. Taip pat atsakovas nurodė, kad byloje duomenų apie tai, jog pareiškėjo nurodytas apie 0,19 ha plotas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, nėra, todėl yra nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių atkurti nuosavybės teises į apie 0,19 ha plotą, esantį Naujasodžio k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., grąžinant jį natūra. Toks reikalavimas prieštarauja pretendentės S. G. 2008 m. sausio 25 d. valiai ir pažeidžia Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tenkinus šį reikalavimą būtų pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), 22 ir 46 punktų reikalavimai.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, panaikino Įsakymą ir Raštą bei įpareigojo NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. G. (kaip S. G. įpėdiniui) atžvilgiu į J. J. anūko A., iki gyvos galvos K. Ž. ir A. Ž., iki nacionalizacijos valdytą žemę.

11. Teismas nustatė, jog S. G. yra pretendentė atkurti nuosavybes teises į buvusio žemės savininko J. J. anūko A., iki gyvos galvos K. Ž. ir A. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą 2,08 ha žemės Naujasodžio k. (buv. Kleboniškių k.), Kauno r. Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 52/23946 S. G. atkurtos nuosavybės teisės į 0,67 ha žemės sklypo dalį – 0,16 ha žemės, grąžinant natūra žemės sklypą kartu su bendrasavininkais. Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. 52/23946 nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,36 ha S. G. bus atkurtos vėliau.

Pagal S. G. 2008 m. sausio 25 d. prašymą Kauno apskrities viršininkas 2008 m. birželio 6 d. parengė S. G. už 0,36 ha žemės išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. K-363-4969. Pareiškėjas, kuris yra mirusios S. G. įpėdinis, 2017 m. birželio 26 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, prašydamas atkurti nuosavybės teises į 0,36 ha laisvą neužstatytą žemę Naujasodžio kaime, kadastrinius matavimus atliekant savo lėšomis. 2018 m. kovo 19 d. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius parengė Kauno apskrities, Kauno rajono, Karmėlavos kadastro vietovės, Karmėlavos seniūnijos, Naujasodžio kaimo, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,36 ha, Nuosavybės teisei į žemę atkurti (grąžinant natūra) kadastrinių matavimų bylą, su kuria kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, su prašymu atkurti nuosavybės teises į paminėtą žemės sklypą.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas Įsakymu nusprendė neatkurti S. G. nuosavybės teisių į 0,36 ha žemės plotą, esantį Naujasodžio k., Karmėlavos šen., Kauno r. sav., grąžinant jį natūra. Be to, NŽT Kauno rajono skyrius Raštu informavo pareiškėją, kad S. G. atkurti natūra nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, esančią Kauno rajono savivaldybėje, Karmėlavos seniūnijoje, Naujasodžio kaime, nėra galimybės, kadangi ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, tai yra žemė pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 243 „Dėl Lietuvos ministrų tarybos 1957 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. 1724-p dalinio pakeitimo“ suteikta sodininkų bendrijai „Politechnika“.

Taip pat šiame rašte buvo prašoma pateikti prašymą Skyriui, nurodant pasirinktą kadastro vietovę, kurios teritorijoje pareiškėjas pageidautų gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą turėtajam pagal Kauno apskrities viršininko 2008 m. birželio 6 d. išvadą Nr. K-363-4969.

12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog žemės plotas (apie 0,19 ha), į kurį pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises, yra SB „Politechnika“ teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Lietuvos ministrų tarybos 1957 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. 1724-p dalinio pakeitimo“ buvo paskirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti, nėra. Byloje svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra tai, ar ginčo žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra laikomas valstybės išperkama žeme. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų.

13. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti medžiaga patvirtino ne tik, kad ginčo žemė nebuvo ir iki šiol nėra sodininkų bendrijos „Politechnika“ bendrojo naudojimo objektas Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, bet ir tai, kad bendrija neturėjo jokio realiai apibrėžto poreikio į ginčo teritorijos žemę. Iš byloje esančio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad ginčo žemės sklype jokių statinių nėra. Be to, ir byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad ginčo žemės sklype jokių sodininkų bendrijos „Politechnika“ bendrojo naudojimo objektų nėra, sklypas neaptvertas ir realiai sodininkų bendrijos reikmėms nenaudojamas.

15. Byloje esantys SB „Politechnika“ 2018 m. gegužės 22 d. prašymas, kuriuo ji kreipėsi į NŽT dėl leidimo rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą ginčo teritorijoje bei NŽT Kauno rajono skyriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 7FPJ-394-(14.7.124) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Naujasodžio k. formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nuspręsta rengti ginčo sklypo projektą su tikslu suformuoti žemės sklypą sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms – rekreacijai, nėra tos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog šiam sklypui yra konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai. Be to, teismas pažymėjo, kad bendrija kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl projekto rengimo tik sužinojusi apie pareiškėjo atliekamus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę. Taip pat teismas paminėjo, kad pačiame bendrijos prašyme nebuvo nurodyti jokie konkretūs ir aiškiai išreikšti sodininkų bendrijos „Politechnika“ poreikiai šiam sklypui, apsiribojant tik bendro pobūdžio pasakymu, jog tai yra bendrojo naudojimo žemė, kuri skirta rekreacijai ir reikalinga bendrijos narių reikmėms.

16. Taip pat pažymėta, jog 2011 m. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-459-428/2011. Šioje byloje, kurioje viena iš trečiųjų suinteresuotų asmenų buvo S. G., ginčas kilo dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2010 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 02-05-1398 dalies, kuriuo iš SB „Politechnika“ buvo išimtas 0,67 ha žemės sklypas (šis žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu) ir į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės L. S., V. Z., S. G., A. K., L. M.. Minimoje byloje 2011 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu buvo konstatuota, jog žemė, naudojama sodininkų bendrijos narių poilsiui prie upės, yra tik antrinis arba išvestinis poreikis, susijęs su papildomais gerbūvio elementais, todėl tokia žemė nepriskirtina valstybės išperkamai.

17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad faktinė situacija dėl ginčo žemės sklypo (iš esmės analogiška kaip ir 0,67 ha žemės sklypo, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra) naudojimo yra nepakitusi, ginčo žemės sklypas yra nenaudojamas SB „Politechnika“ bendroms reikmėms, todėl NŽT Kauno rajono skyrius, priimdamas skundžiamus administracinius aktus, nepagrįstai nevertino esamos faktinės situacijos ir aplinkybės, jog žemės sklypas, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises natūra iki šiol nėra naudojamas SB „Politechnika“ reikmėms, t. y. nesuformuotas žemės sklypas, kuris būtų naudojamas žemės ūkio veiklai vykdyti, nėra užstatytas jokiais statiniais. Be to, nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes, kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčo administracinių aktų priėmimu, kadangi teismų sprendimuose buvo pasisakyta dėl aplinkybių toje pačioje nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje, į to paties asmens – J. J. turėtą žemę, bei tiems patiems pretendentams.

18. Teismas pažymėjo, jog visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį gali būti paimama nuosavybė – visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir sodininkų bendrija „Politechnika“ ne tik neįrodė, kad ginčo žemė yra bendrijos bendrojo naudojimo objektas Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, bet ir nepagrindė, jog bendrija turėjo ar turi realiai apibrėžtą poreikį į ginčo teritorijos žemę.

19. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo žemė nėra užimta SB „Politechnika“ narių mėgėjų sodų žemės sklypais ir ji nėra bendrojo naudojimo žemė Sodininkų bendrijų įstatymo prasme, todėl ginčo žemė nepriskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas bei Raštas naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti.

20. Atsakovo argumentai, kad 2008 m. birželio 6 d. Kauno apskrities viršininkas parengė S. G. už 0,36 ha žemės išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal S. G. 2008 m. sausio 25 d. prašymą už valstybės išperkamą žemę užimtą SB „Politechnika“ parengti išvadą ir atkurti nuosavybės teises Kauno rajone, nagrinėjamu atveju neturėjo jokios reikšmės, nes nustačius, jog ginčo žemės sklypas nepriskiriamas valstybės išperkamai žemei, nelieka jokių kliūčių atkurti nuosavybės teises natūra.

21. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių atkurti S. G. nuosavybės teises į apie 0,19 ha žemės plotą, esantį Naujasodžio kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje, grąžinant jį natūra. Teismas padarė išvadą, kad ginčo žemė nėra priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybes teises natūra į laisvą (neužstatytą) žemės dalį. Tačiau teismas pažymėjo, kad priimti tokį individualų administracinį aktą (nurodant konkretų nuosavybės teisių atkūrimo būdą) yra ne administracinio teismo, bet atsakovo kompetencija. Be to, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas atkurti nuosavybės teises S. G. į 0,36 ha žemės plotą ir pateikė kadastrinių matavimų bylą, o bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas prašė atkurti S. G. nuosavybės teises tik į apie 0,19 ha žemės plotą. Šios aplinkybės (dėl žemės sklypo ploto dydžio) turės būti nagrinėjamos atsakovui iš naujo sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl dėl šios dalies reikalavimo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

III. 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Politechnika“ apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad teisinis reglamentavimas suteikia sodininkų bendrijoms bendro naudojimo teritorijas naudoti savo poreikiams bei tikslams įgyvendinti ir tokia žemė priskirtina valstybės išperkamai. Atsižvelgiant į tai, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte nurodant kokia žemė yra valstybės išperkama, vartojama sąvoka „sodininkų bendrijų sodai“ (įstatymų leidėjas nenustatė, kad valstybės išperkama yra tik ta žemė, kuri užimta sodininkų bendrijų sodų sklypų), teismų praktikoje aiškinama, kad į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punkto sąvoką „sodininkų bendrijų sodai“ patenka visa sodininkų bendrijų sodams priskirta teritorija.

24. Nurodo, kad SB „Politechnika“ vienija 144 narius, sodininkų bendrijos narių susirinkimas paprastai vyksta būtent ginčo teritorijoje, taip pat tiek bendrijos nariai tiek kiti asmenys vasaros laikotarpiu šia teritorija naudojasi rekreaciniais tikslais – poilsiui gamtoje prie upes. Nepriskiriant tokio pobūdžio teritorijų bendro naudojimo poreikiams tenkinti pažeidžiamas visuomenės dalies (sodininkų bendrijos narių) interesas susiburti mėgėjiškai sodininkystės veiklai, pailsėti ir pan. Teismo sprendimu iš esmės paneigta mėgėjiško sodo teritorijos sąvoka, nurodyta Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnyje, paneigiant sodininkų bendrijos teisę bendro naudojimo teritorijose turėti rekreacines zonas bei bendro naudojimo žemę, nepaisant to, kad ji buvo priskirta sodininkų bendrijai ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą yra valstybės išperkama. Sodininkų bendrijos pirmininkė teismo posėdžio metu nurodė, kad teritorija buvo šienaujama, prižiūrima ir naudojama ne atskirų bendrijos narių poreikių tenkinimui, o visos bendrijos. Visuomenė ar jos dalis, o nagrinėjamu atveju sodininkų bendrija turi aiškiai išreikštą poreikį turėti susirinkimo vietą, poilsio, žaidimų, pasivaikščiojimų zoną ir toks poreikis yra realus. Atkreipiamas dėmesys, į tai, kad sodininkų bendrijų teritorijose nuolat gyvena nemaža dalis bendrijos narių, sodų sklypai suprojektuoti vieni šalia kitų, nepaliekant vietos pėsčiųjų takams, poilsio zonoms, parkams, todėl rekreacinių bendro naudojimo teritorijų išsaugojimas yra aiškiai išreikštas visuomenės interesas.

25. Nurodo, kad SB „Politechnika“ 2018 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kauno skyrių, prašydama išduoti leidimą sodininkų bendrijai bendro naudojimo teritorijoje suformuoti bendro naudojimo sklypą. Tokiu būdu aiškiai išreikšdama savo siekį naudoti teritoriją visų bendrijos narių poreikių tenkinimui. Todėl nesutinka su teismo vertinimu, jog tokio prašymo pateikimas nepatvirtina aplinkybių, kurios patvirtintų, jog šiam sklypui yra konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenes poreikiai. Poreikis yra aiškus ir konkretus – bendro naudojimo teritorija rekreacijai bei sodininkų bendrijos reikmėms (susirinkimų, švenčių organizavimui ir t. t.), tokia sodininkų bendrijos valia buvo išreikšta bendrijos narių visuotiniame susirinkime.

26. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje esamo teisinio reguliavimo, kuris suteikia teisę sodininkų bendrijoms įsigyti valstybinę žemę Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žeme reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui ir rekreacijai. Todėl ne tik statiniais užstatyta bendrojo naudojimo žemė, esanti bendro naudojimo teritorijoje, priskiriama valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo prasme.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad 2008 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities viršininko administracijai priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. grąžinant žemes sklypą natūra su kitais bendraturčiais, pretendentė nekėlė klausimo dėl grąžinamos natūra žemės ploto ir ribų, neginčijo jos atžvilgiu priimto sprendimo, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,36 ha bus atkurtos vėliau. Be to S. G. pateikė prašymą už 0,36 ha parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai. 2008 m. birželio 6 d. išvada buvo parengta. Tai patvirtina, jog pretendentė sutiko, kad gretimybėje esanti teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei.

28. Skundžiamame teismo sprendime teismas nepagrįstai remiasi Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu, kadangi šiame teismo sprendime buvo analizuojama atskirų sodininkų bendrijos narių poreikis prisijungti bendrijos bendro naudojimo žemę prie jau turimų sodo sklypų, o ne pačios sodininkų bendrijos poreikis.

29. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ginčijamas administracinis aktas pagrįstas ir teisėtas dviem aspektais: visų pirma, grąžinimui natūra paženklintas žemės sklypas buvo pamatuotas ne iki 1940 m. buvusio savininko valdyto sklypo ribose, taigi pareiškėjas nesiekė atkurti nuosavybės teisių grąžinant žemę natūra. Todėl NŽT Kauno rajono skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2018 m. gegužės 8 d. tikrinimo aktu Nr. 04-KAM- 38737 ir kita planine medžiaga į tokio dydžio žemės sklypą atkurti nuosavybės teisių, net ir pripažinus, kad teritorija, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pretendentas, nėra valstybės išperkama, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Visų antra, ginčo administracinis aktas teisėtas, kaip atitinkantis pačiame akte nurodytą teisinį reguliavimą, tai yra priskiriant šį plotą valstybės išperkamai žemei.

30. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinį skundą tenkinti.

31. Atsakovo teigimu, esant Atkūrimo įstatyme numatytam draudimui valstybės išperkamoje žemėje atkurti nuosavybės teises natūra ir galiojančiam nutarimui, kuris patvirtina, kad 0,19 ha ginčo žemės plotas patenka į SB „Politechnika“ teritoriją, NŽT pagrįstai pareiškėjui neatkūrė nuosavybės teisės į 0,19 ha ginčo žemės plotą.

32. Atkūrimo įstatyme nėra išskirta, kokia sodininkų bendrijų žemė laikoma išperkama. Taip pat nėra nurodyta, kad būtent tik užstatyta statiniais sodų žemė gali būti išperkama. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sodininkų bendrijų sodų žemei yra priskiriama visa teritorija, kuri pagal Sodininkų bendrijų įstatymą priskiriama „Mėgėjiško sodo teritorijos“ sąvokai.

33. Teisės aktai bendrojo naudojimo sodų žemę, skirtą rekreacijai, priskiria sodininkų bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus, poreikių tenkinimui. Todėl teismo išvada, kad į bendrojo naudojimo žemę, skirtą rekreacijai, nėra konkretaus visuomenės poreikio, yra nepagrįsta.

34. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados neįrodo, kad Įsakymas ir Raštas prieštarauja teisės aktams ar yra priimti pažeidžiant administracines procedūras, kurias būtina atlikti prieš išduodant sprendimus, todėl jie yra teisėti ir nėra pagrindo juos naikinti.

35. Pareiškėjas V. G. (teisių perėmėjai – J. G. ir P. G.) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjo vertinimu, neabejotinai kaip prejudicinis faktais šiai nagrinėjamai administracinei bylai pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo vertinta tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta byla Nr. 1-459-428/2011, kurioje buvo konstatuota, jog žemė, naudojama sodininkų bendrijos narių poilsiui prie upės, yra tik antrinis arba išvestinis poreikis, susijęs su papildomais gerbūvio elementais, todėl tokia žemė nepriskirtina valstybės išperkamai.

37. Šios bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo žemė nebuvo ir iki šiol nėra SB „Politechnika“ bendrojo naudojimo objektas Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, be to, bendrija neturėjo jokio realiai apibrėžto poreikio į ginčo teritorijos žemę.

38. Pareiškėjas pažymi, jog žemės sklypas yra nenaudojamas SB „Politechnika“ bendroms reikmėms, jį savo asmeninėms reikmėms naudoja gretimų žemės sklypų savininkai. Be to, SB „Politechnika“ naudojamo žemės sklypo ribos yra neįregistruotos kaip to reikalauja teisės aktai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 7VĮ-605-(14.7.2) bei jį lydinčio NŽT Kauno rajono skyriaus 2018 m. birželio 8 d. rašto Nr. 7SD-3594-(14.7.104) panaikinimo ir NŽT Kauno rajono skyriaus įpareigojimo atkurti S. G. nuosavybės teises į apie 0,19 ha žemės plotą, esantį Naujasodžio kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje, grąžinant jį natūra.

40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog S. G. yra pretendentė atkurti nuosavybes teises į buvusio žemės savininko J. J. nuosavybės teisėmis valdytą 2,08 ha žemės Naujasodžio k. (buv. Kleboniškių k.), Kauno r. Kauno apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 52/23946 S. G. atkurtos nuosavybės teisės į 0,67 ha žemės sklypo dalį – 0,16 ha žemės, grąžinant natūra žemės sklypą kartu su bendrasavininkais.

41. Pareiškėjas V. G. (šiuo metu miręs, teisių perėmėjai J. G. ir P. G.), kuris yra mirusios S. G. įpėdinis, 2017 m. birželio 26 d. kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, prašydamas atkurti nuosavybės teises į 0,36 ha laisvą neužstatytą žemę Naujasodžio kaime, kadastrinius matavimus atliekant savo lėšomis. 2018 m. kovo 19 d. VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius parengė Kauno apskrities, Kauno rajono, Karmėlavos kadastro vietovės, Karmėlavos seniūnijos, Naujasodžio kaimo, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,36 ha, Nuosavybės teisei į žemę atkurti (grąžinant natūra) kadastrinių matavimų bylą, su kuria kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, su prašymu atkurti nuosavybės teises į paminėtą žemės sklypą.

42. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas šioje byloje ginčijamu Įsakymu nusprendė neatkurti S. G. nuosavybės teisių į 0,36 ha žemės plotą, esantį Naujasodžio k., Karmėlavos šen., Kauno r. sav., grąžinant jį natūra. Ginčo Įsakymą lydinčiu NŽT Kauno rajono skyriaus Raštu pareiškėjas informuotas, kad S. G. atkurti natūra nuosavybės teisių į buvusio savininko J. J. valdytą žemę, esančią Kauno rajono savivaldybėje, Karmėlavos seniūnijoje, Naujasodžio kaime, nėra galimybės, kadangi ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, nes tai yra žemė pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 243 „Dėl Lietuvos ministrų tarybos 1957 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. 1724-p dalinio pakeitimo“ suteikta sodininkų bendrijai „Politechnika“.

43. Byloje nustatytos aplinkybės, ginčijamo Įsakymo bei jį lydinčio Rašto turinys leidžia konstatuoti svarbią ginčui teisingai išspręsti aplinkybę - ginčo Įsakymu buvo išspręstas V. G. prašymas grąžinti S. G. vardu natūra konkretų žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,36 ha, šiuo ginčo įsakymu nebuvo sprendžiama ir pasisakoma dėl pareiškėjo V. G. tik pirmosios instancijos teisme patikslintu skundu suformuluoto naujo reikalavimo – nuosavybės teisių atkūrimo į 0,19 ha ploto žemės sklypą.

44. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) bei jį lydintys teisės aktai.

45. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Akcentuotina, kad žemės grąžinimas natūra įstatymo leidėjo yra apibūdinamas kaip žemės grąžinimas turėtoje vietoje, t.y. buvusio žemės savininko turėtos žemės sklypo ribose.

46. LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 punktas nustato, kad atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natūra grąžinamus žemę pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoja grąžinamus natūra žemės sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas žemėtvarkos skyriaus vedėjui.

47. Šios nutarties 41 pastraipoje aprašytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas siekė, jog S. G. būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į konkretų 0,36 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai atlikti ir parengtas žemės sklypo planas paties pareiškėjo V. G. iniciatyva bei lėšomis (t. I b.l. 99-126, t. II b.l. 19).

48. Nagrinėjamoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai – ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (t. I b.l. 11-17, 99-126), Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas 2018 05 08 Nr. 07KAM-38737 (t. I b.l. 106), buvusio savininko žemėnaudos kartografavimo dokumentai (t. II b.l. 57-61), buvusio iki 1939m. žemės sklypo planas (t. II b.l. 173) patvirtina, kad į pareiškėjo V. G. iniciatyva sudarytą 0,36 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą buvo įtraukta ne tik buvusio savininko, į kurio nuosavybės teisėmis valdytą žemę pretenduoja atkurti nuosavybės teises S. G., turėta žemė (apie 0,19ha), bet ir kitų buvusių savininkų turėta žemė (apie 0,17 ha), o tai reiškia, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planu suformuotas konkretus žemės sklypas neatitiko natūra grąžintino žemės sklypo reikalavimų.

49. Todėl atsižvelgiant į tai, kad joks kitoks – mažesnio ploto ir apimantis tik buvusio savininko turėtas žemėnaudos ribas - ginčo žemės planas bei kiti būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti dokumentai nebuvo parengti, taip pat į tai, kad V. G. atsakovui nebuvo pateikęs jokio kitokio ginčo žemę liečiančio prašymo, darytina išvada, jog vien ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ne buvusio savininko turėtos nuosavybės ribose, buvo ir yra pakankamas pagrindas atsakovui priimti įsakymą, kuriuo atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą bei atkurti nuosavybės teises į konkretų 0,36 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinant jį natūra.

50. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į nagrinėjamoje byloje esančias reikšmingas faktines aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl be pakankamo pagrindo nusprendė panaikinti atsakovo Įsakymą bei jį lydintį Raštą. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas.

51. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta anksčiau, atsakovas byloje ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasis tuo, jog žemė, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises, priskirta valstybės išperkamai žemei, nes tai yra žemė pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 243 „Dėl Lietuvos ministrų tarybos 1957 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. 1724-p dalinio pakeitimo“ suteikta sodininkų bendrijai „Politechnika“ (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

52. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Kaip minėta, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja.

53. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Nagrinėjamam ginčui aktualus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta sodininkų bendrijų sodų. Atkūrimo įstatyme nėra detalizuojama, kokia būtent žemė laikytina užimta sodininkų bendrijų sodų, taip pat nėra nurodyta, kokiuose dokumentuose nustatomi tokios žemės plotai ir ribos. Todėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme pateiktus apibrėžimus ir šio įstatymo nuostatas, susijusias su minėtų sodų teritorijos tvarkymu. Pozicijos, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos aiškintinos kartu su Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose (pvz., 2004 m. rugsėjo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-722-04, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1295/2009, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1734/2012).

54. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Mėgėjų sodininkystė Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama kaip veikla turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnyje pateikti mėgėjų sodo sklypo ir mėgėjų sodo teritorijos apibrėžimai. Mėgėjų sodo sklypas – tai mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Taigi, pagal minėtas Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, mėgėjų sodo teritoriją sudaro ne tik sodininkų ir kitų asmenų įsigyti sodo sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė.

55. Aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas kartu su minėtomis Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių valstybės išperkamai žemei priskirtina sodų bendrijos teritorija, skirta sodininkystei plėtoti (įskaitant bendro naudojimo žemę), o ne tik atskirų sodininkų šioje teritorijoje įsigyti sodo sklypai. Tačiau Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turi būti aiškinamos ne tik sistemiškai kartu su Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo aktuose suformuotą konstitucinės restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo – doktriną. Aiškinant ir taikant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas būtina atsižvelgti į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, į restitucijos instituto paskirtį, taip pat į skirtingais visuomenės ir valstybės raidos etapais susiformavusius turtinius ir kitus socialinius - ekonominius santykius, kurie gali būti aktualūs ir šiuo metu ir kurių negalima nepaisyti sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Formuodamas oficialiąją konstitucinę nuosavybės teisių atkūrimo doktriną, inter alia atskleisdamas iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, kurių privalu paisyti teisės aktais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimo santykius, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs:

– Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami; įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai);

– natūra gali būti negrąžinamas tas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo asmeniui nuosavybės teise priklausęs turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams; žemė, kuri dėl jos būtinumo visuomenės poreikiams nėra savininkams grąžinama natūra, yra valstybės išperkama, o savininkams už ją atlyginama įstatyme nustatytais būdais ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas).

56. Konstitucinis Teismas savo priimtuose nutarimuose taip pat ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas, 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Reguliuodamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, įstatymų leidėjas turi atsižvelgti tiek į konstitucinius nuosavybės apsaugos principus, tiek į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtina apsaugoti ir kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės siekį, užtikrinti, kad atkuriant vienų asmenų – savininkų nuosavybės teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visos visuomenės interesai (2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę žemę susigrąžinti natūra. Tačiau jeigu dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių grąžinti žemę natūra, buvusiam savininkui yra garantuota teisė pasirinkti kitą įstatymo numatytą nuosavybės teisės atkūrimo būdą. Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime, visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra.

57. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus būtina atsižvelgti ir į skirtingais visuomenės ir valstybės raidos etapais susiformavusius turtinius ir kitus socialinius - ekonominius santykius. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad valstybės teritorijoje yra nemažai sodininkų bendrijų, kurių teritorijai žemė buvo priskirta dar iki valstybės nepriklausomybės atkūrimo, ir asmenys, pagal dabar galiojantį įstatymą turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, iš esmės neturėjo galimybių ginčyti tuos aktus, kuriais buvusių savininkų valdyta žemė buvo priskirta sodininkų bendrijų teritorijoms.

Tuo tarpu gali pasitaikyti atvejų, kai sodininkų bendrijos teritorijai priskirta žemė, neužimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, nėra naudojama sodininkystei plėtoti ir nėra naudojama jokioms bendroms sodininkų bendrijos narių reikmėms. Todėl, atsižvelgiant į jau minėtas konstitucinės restitucijos doktrinos principines nuostatas, Atkūrimo įstatymo12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis, ar tokio poreikio nėra.

Tai ypač aktualu tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys objektyviai neturėjo galimybės ginčyti tam tikros teritorijos priskyrimo sodininkų bendrijai pagrįstumą ir (arba) nėra žemėtvarkos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį sodų bendrijos teritorija buvo suformuota. Vadinasi, tam tikrais atvejais nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu kilus ginčui dėl atsisakymo grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kai toks atsisakymas yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju – sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei.

Tokiais atvejais paprastai turėtų būti nustatoma, ar sodų bendrijos teritorijai priskirta žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Kartu pažymėtina, kad, kaip pabrėžė Konstitucinis Tesimas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarime, nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, Konstitucijos 23 straipsnio prasme nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, visais atvejais turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės (tam tikros jos dalies) interesų.

58. Kaip jau minėta šioje nutartyje, dalis žemės (apie 0,19 ha), į kurią pareiškėjas pretendavo atkurti nuosavybės teises natūra, patenka į buvusio savininko turėtos nuosavybės ribas. Ginčo byloje dėl šios faktinės aplinkybės nėra. Todėl yra pagrindas teigti, jog šiuo konkrečiu atveju yra galimybė spręsti dėl šios žemės grąžinimo natūra. Kartu pažymėtina, kad ši žemė patenka ir į sodininkų bendrijos „Politechnika“ žemės sklypo ribas. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės taip pat nėra.

59. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ši žemės dalis (apie 0,19 ha) nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš dalies nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovui priimant 2018 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 7VĮ-605-(14.7.2) nebuvo sprendžiama ar ši žemė (apie 0,19 ha) yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, o apsiribota vien konstatavimu, jog ginčo žemė patenka į sodininkų bendrijos žemės sklypo ribas ir todėl laikytina valstybės išperkama žeme. Toks formalus ir paviršutiniškas atsakovo sprendimas neatitinka gero administravimo ir teisingumo principų, todėl darytina išvada, kad ne teismas, o atsakovas, kuris yra įgalintas vykdyti žemės reformą bei priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, turi pareigą, siekdamas pusiausvyros tarp asmens, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, ir sodininkų bendrijos interesų, įvertinti ar ginčo teritorija (apie 0,19 ha) yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į tai priimti sprendimą dėl šios žemės grąžinimo natūra ar jos priskyrimo valstybės išperkamai žemei.

60. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra keičiamas – naikinama teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta panaikinti 2018m. birželio 06d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 7VĮ-605-(14.7.2) ir 2018m. birželio 08 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus raštą Nr. 7SD-3594-(14.7.104) ir šioje dalyje pareiškėjo V. G. skundas atmetamas. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslinamas.

61. Šioje byloje pareiškėjas V. G. yra pateikęs prašymą jo naudai priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens SB „Politechnika“ 650 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Patirtų išlaidų sumą patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t. III b.l. 114) ir advokato ataskaita (t. III b.l. 113).

62. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. V. G. prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalios sumos.

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą pateikė tik SB „Politechnika“ darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo naudai iš trečiojo suinteresuoto asmens SB „Politechnika“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog baigiamuoju teismo sprendimu pareiškėjo V. G. skundas lieka patenkintas tik iš dalies, t.y. santykinai 1/3 dalimi, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1/3, t.y. priteisiama 217 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 147 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Politechnika“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo V. G. (teisių perėmėjai J. G. ir P. G.) skundą tenkinti iš dalies. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. į apie 0,19 ha žemės plotą, esantį Naujasodžio kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje.

Likusioje dalyje pareiškėjo V. G. (teisių perėmėjai J. G. ir P. G.) skundą atmesti.

Pareiškėjui V. G. (teisių perėmėjai J. G. ir P. G.) iš sodininkų bendrijos “Politechnika” priteisti 217 Eur (du šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė