2022-12-28 Nr. AB-360-3-61-3-00794-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-723-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00794-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 49SK-1987- (14.49.109E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), , nustatytų kadastro duomenų keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių situaciją išnagrinėti iš naujo bei sprendimą dėl plano priimti tik po pastabų dėl plano išnagrinėjimo įsiteisėjimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Skyrius atsiuntė pareiškėjui 2020 m. spalio 8 d. raštą Nr. 49SFN-3409-(14.49.104) (toliau – ir 2020 m. spalio 8 d. raštas), tačiau kartu su juo siųstas sklypo planas (t. y. K. K. individualiosios įmonės (toliau – ir IĮ) „Geoplius“ parengtas Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas M 1:500 (toliau – ir Planas)) buvo neįskaitomas. Todėl pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Skyrių, prašydamas pateikti įskaitomos kokybės Planą. NŽT 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 49SFN-3878-(14.49.136E.) „Dėl pastabų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 12 d. raštas) pateikė elektroninį įskaitomą pareiškėjui priklausančio žemės sklypo 2020 m. rugsėjo 18 d. Plano projektą, tad nuo minėtos datos turėtų būti skaičiuojamas terminas pastaboms pateikti. NŽT skundžiamą 2020 m. lapkričio 16 d. Sprendimą priėmė nesulaukusi pastabų dėl Plano pateikimo, šis sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime Komisijos prašė pareiškėjo skundą atmesti. NŽT paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 5 d. gavo pareiškėjo (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), bendraturčio pastabas), kurias išnagrinėjo ir atsakė 2020 m. lapkričio 12 d. raštu bei dar kartą pridėjo jau siųstą Plano kopiją, o 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 49SFN-4022-(14.49.104) pareiškėjui pateikė skundžiamo elektroninio Sprendimo nuorašą. Skyrius į žemės sklypo savininkų pateiktas pastabas atsakė, vadovaudamasis teisės akte nustatytais terminais.

4. Komisija 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 21R-96(AG-116/07-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė. Įvertinusi faktines aplinkybes, Komisija darė išvadą, kad Skyriaus vedėjo Sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui buvo suteiktas 30 kalendorinių dienų terminas teikti pastabas dėl Žemės sklypo Plano bei kadastro duomenų formos, kuris skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 8 d. rašto gavimo ir preliminariai baigėsi 2020 m. lapkričio viduryje. Komisija pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė teikti pastabas, tačiau pats pareiškėjas vilkino tai daryti, kadangi tik beveik suėjus 30 dienų terminui, 2020 m. lapkričio 4 d. raštu kreipėsi į Tarnybos Skyrių, prašydamas pateikti geresnės kokybės planą.

5. Pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė panaikinti NŽT Sprendimą, Komisijos sprendimą, įpareigoti NŽT situaciją išnagrinėti iš naujo ir sprendimą dėl Plano priimti tik po pastabų dėl Plano išnagrinėjimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos ir atsakovo sprendimais, skunde pakartojo faktines aplinkybes dėl NŽT 2020 m. spalio 8 d. rašto gavimo, akcentavo, kad su juo pateiktas Planas buvo neįskaitomas, minėtas raštas siųstas neregistruota pašto siunta. Pareiškėjas nurodė, kad jis aiškiai 2020 m. lapkričio 4 d. NŽT siųstame laiške nurodė, kad pastabas pateiks, kai gaus įskaitomą Planą, nepaisant to, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. jam pateikė Planą, o po keturių dienų priėmė skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, terminas pastaboms dėl Plano pateikti turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 12 d., t. y. nuo Plano gavimo dienos.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija nevertino, kokiu būdu ir kurią tiksliai dieną jis gavo NŽT 2020 m. spalio 8 d. raštą. Pareiškėjo vertinimu, Komisijos išvada, kad jis pats vilkino teikti pastabas, grįsta prielaidomis, nes Komisija nenustatė tikslios datos, kada suėjo terminas pastabų pateikimui. Komisija nevertino aplinkybių, kad 2020 m. spalio 8 d. raštą atsakovas atsiuntė ne registruotu, o paprastu paštu, tad neapibrėžtumą dėl laiško įteikimo datos sukūrė NŽT. Pareiškėjas įrodyti, kada tiksliai gavo laišką, neturi objektyvių galimybių – jis laišką pašto dėžutėje rado tik spalio mėnesio pabaigoje.

8. Pareiškėjas akcentavo, kad jis faktiškai negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti pastabas dėl Plano, kadangi jam pateiktas Planas buvo neįskaitomas popieriaus lapas. Pareiškėjas į Skyrių dėl Plano gavimo kreipėsi per protingą laikotarpį, nevilkindamas laiko, bei Skyriui adresuotame savo 2020 m. lapkričio 4 d. prašyme aiškiai nurodė, kad pastabas pateiks iš NŽT gavęs Planą. Tai pareiškėjas atliko per nustatytą terminą, skaičiuojant nuo Plano gavimo dienos.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. NŽT paaiškino, kad į Skyrių 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ su prašymu Nr. 19KR-SD-5218 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad žemės sklypams yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga (elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis)), tarp jų – ir žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nėra nurodytas jo plotas.

11. Atsakovas išdėstė su Plano parengimu ir 2020 m. spalio 8 d. rašto išsiuntimu susijusias aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 14 d. pateiktos pastabos yra perteklinės, nes Žemės sklypo Planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas pakartotines pastabas dėl Plano pateikė jau žinodamas, kad sprendimas yra priimtas.

12. NŽT nurodė, kad aplinkybė, jog 2020 m. gruodžio 8 raštas siųstas neregistruotu paštu, galėtų turėti teisinės reikšmės jei korespondencija nebūtų pasiekusi pareiškėjo. Šiuo atveju pareiškėjas pripažįsta, kad korespondencija buvo gauta, o argumentai dėl kitokio termino skaičiavimo (skaičiuojant ne nuo pašto spaudo, o nuo pareiškėjo nurodomos gavimo datos ar faktinio išėmimo iš dėžutės) nėra paremti jokiomis teisės aktų nuostatomis ir yra atmestini. NŽT teigimu, pareiškėjas nenurodo nei vieno administracinio akto panaikinimo pagrindo, o Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus, kadangi yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytos faktinės ir teisins aplinkybės.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Komisijos sprendimą, NŽT Sprendimą ir įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių priimti naują sprendimą. Teismas pareiškėjui priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

14.1. NŽT Skyrius 2020 m. spalio 8 d. raštu A. C. ir A. C. (kopija AB „Litgrid“) informavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – ir Nuostatai), atsižvelgiant į AB „Litgrid“ prašymą, formuojant 1400 kv. m Žemės sklypą, jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas (elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis)) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytas ir įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą. Raštu pateiktas K. K. IĮ „Geoplius“ parengtas Planas bei Žemės sklypo kadastro duomenų forma susipažinimui apie minėtų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų Žemės sklypui nustatymo bei įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Nurodyta, kad per 30 kalendorinių dienų pareiškėjas turi teisę teikti pastabas.

14.2. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. raštu „Dėl 2020 m. spalio 8 d. rašto Nr. 49SFN-3409-(14.49.104.) bei šio rašto priedo nepatenkinamos kokybės“ kreipėsi į Skyrių, prašydamas detaliai paaiškinti, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos planuojamos pritaikyti 581 kv. m ploto jo sklypo daliai, kadangi ši informacija 2020 m. spalio 8 d. rašte nepateikta. Taip pat paprašyta pateikti geresnės kokybės planą, kad iš jo būtų galima suprasti bei įvertinti, kuriai sklypo daliai planuojama pritaikyti specialiąsias sąlygas, nes iš minėtu raštu pateikto plano neįmanoma nieko suprasti. Nurodė, kad gavęs aukščiau paminėtą informaciją bei geresnės kokybės grafinį planą, pareiškėjas ją įvertins ir pateiks pastabas.

14.3. Skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. raštu informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo jo pretenziją dėl specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis)) nustatymo bei įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Žemės sklypui. Buvo pacituoti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 41 punktas, 23 ir 24 straipsniai, Nuostatų 541 punktas, Žemės įstatymo 141 straipsnio 10 punktas bei nurodyta, kad NŽT su IĮ „Geoplius“ (Vykdytoju) 2019 m. birželio 6 d. sudarė žemės sklypams formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų ir kadastro duomenų formų parengimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Į Skyrių 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi AB „Energijos skirstymo operatorius“ su prašymu dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, be kita ko, ir Žemės sklypui. Vykdytojas, vadovaudamasis Nuostatų 542.1 punktu, parengė Planą, pagal Nuostatų 56 punktą užpildė Žemės sklypo kadastro duomenų formą ir parengtus dokumentus pateikė Skyriui, kuris, vadovaudamasis Nuostatų 544. 1 ir 544.2 punktais, patikrino pateiktus dokumentus, nenustatęs trūkumų 2020 m. rugsėjo 25 d. suderino Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą ir apie tai pareiškėją informavo 2019 m. spalio 8 d. raštu. Nurodyta, kad Skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 544.4 ir 881 punktais, priims sprendimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir pateiks kadastro tvarkytojui. Prie rašto pridėtas Planas.

14.4. Skyriaus vedėjas 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 541.1 ir 841.1.1.2.5 papunkčiais, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo formavimo metu žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos plotas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytas ir įrašytas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal K. K. IĮ „Geoplius“ matininko K. K. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1730894, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsniu, pažymėjo, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kada žemės savininko sutikimas neprivalomas, kad būtų nustatytos teritorijos, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Teismas analizavo Nuostatų 541 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, rašytinis pareiškėjo sutikimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo jam priklausančiame sklype nėra privalomas, tačiau, vadovaujantis Nuostatų 544.2. papunkčiu, jam suteikiama teisė per 30 dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos teikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo bei Plano.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. spalio 8 d. raštas buvo išsiųstas neregistruotu paštu, todėl sprendė, kad visiškai neaiškus momentas, nuo kurio turi būti skaičiuojamas 30 dienų terminas nuo rašto gavimo dienos, per kurį pareiškėjas turėjo teisę pateikti pastabas. Teismas pabrėžė, kad toks minėto rašo išsiuntimas neatitiko Nuostatų 544.2 punkto reikalavimų, kur nustatyta, kad dokumentai turi būti siunčiami registruotu paštu.

17. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui pateiktas Planas buvo neįskaitomos formos, todėl jis 2020 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į NŽT Skyrių, prašydamas pateikti Planą, iš kurio būtų galima suprasti, kokiai konkrečiai jam priklausančio Žemės sklypo daliai yra nustatomas servitutas. NŽT Skyrius tik 2020 m. lapkričio 12 d. raštu pateikė pareiškėjui tinkamos kokybės Planą. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas NŽT Sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. nesulaukus Žemės sklypo savininko pastabų bei nustatyta tvarka jų neišnagrinėjus.

18. Teismo vertinimu, kaltinti pareiškėją, kad jis per Nuostatuose nustatytą terminą nepateikė pastabų dėl Projekto, nėra jokio pagrindo, nes atsakovui siunčiant dokumentus pareiškėjui, dėl kurių jis per 30 dienų terminą nuo jų gavimo dienos turi teisę pateikti pastabas, neregistruota pašto siunta bei atsakovui nepateikiant tikslių duomenų apie rašto įteikimą, negalima rašto įteikimo prezumpcija, kaip konstatuota Komisijos sprendime. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo būti supažindintas su tinkamos kokybės, įskaitomu Planu, dėl kurio jis pagrįstai galėtų pateikti pastabas.

19. Teismo vertinimu NŽT Skyrius nepagrįstai pareiškėjo 2020 m. lapkričio 4 d. elektroninį laišką laikė pastabomis, kadangi jame iš esmės buvo tik išdėstytas prašymas pateikti tinkamos kokybės Planą su kuriuo jis galėtų susipažinti bei pateikti savo pastabas.

20. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad Skyrius 2020 m. lapkričio 5 d. gavo pareiškėjo, kaip žemės bendraturčio, pastabas ir jas išnagrinėjo, kadangi pareiškėjas 2020 m. lapkričio 4 d. į Skyrių kreipėsi ne dėl pastabų pateikimo, o tik informavo atsakovą, kad jam pateiktas Planas, kurį pagal Nuostatų reikalavimus atsakovas privalo pateikti Žemės sklypo savininkams, yra neįskaitomas ir paprašė pateikti tinkamos kokybės Planą, nurodydamas, kad tada jis pateiks pastabas dėl Plano. Aplinkybė, kad Skyrius neprivalo atsižvelgti į teikiamas pastabas, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad gautas pastabas Skyrius turi išnagrinėti ir pateikti dėl jų motyvuotą atsakymą per 10 dienų ir tik tada turi teisę rengti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Teismas nurodė, kad teismas nevertina pareiškėjo 2020 m. gruodžio 12 d. pateiktų pastabų pagrįstumo, kadangi tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

21. Pažymėjęs, kad NŽT bei jos Skyrius yra saistomi gero administravimo principo, teismas darė išvadą, kad NŽT, vykdydama administracinę procedūrą, nesilaikė šio principo, kadangi pareiškėjui, kaip Žemės sklypo bendraturčiui, pateikė neįskaitomos formos Planą, Sprendimą priėmė remdamasi tik prezumpcija, kad pareiškėjui Nuostatuose numatyti dokumentai buvo įteikti 2020 m. spalio viduryje, nors jau 2020 m. lapkričio 5 d. žinojo, kad jų siųstas Planas yra neįskaitomas.

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą tenkino, kadangi sprendė, jog priimant ginčo Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

III. 23. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, NŽT nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, ar Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. spalio 8 d. raštas pasiekė adresatą, t. y. pareiškėją A. C.. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas gavo siuntą, kadangi į jį kreipėsi, prašydamas pateikti geresnės kokybės planą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas buvo paklaustas, kodėl gavęs Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. spalio 8 d. siųstą siuntą tik po beveik mėnesio (2020 m. lapkričio 4 d.) kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti geresnės kokybės plano kopiją. Konkretaus atsakymo į šį klausimą nebuvo, pareiškėjas tik bandė paaiškinti, kad neprivalo kiekvieną dieną tikrinti pašto dėžutę, taip pat užsiminė apie nebuvimą namuose, bet tokių duomenų (kelionės bilietai ir pan.) nepateikė. Todėl pritartina Komisijos padarytai išvadai, kad paties pareiškėjo neveikimas ir vilkinimas pakartotinai kreiptis į instituciją, turi sukelti tam tikras teisines pasekmes (riziką, kad NŽT priims sprendimą negavusi jo pastabų).

25. Atsakovo vertinimu, ir pareiškėjo skunde, ir teismo sprendimu, be kita ko, keliamas klausimas dėl korespondencijos siuntimo būdo registruotu / neregistruotu paštu. NŽT įsitikinimu, ši aplinkybė galėtų turėti teisinės reikšmės, jei korespondencija nebūtų pasiekusi pareiškėjo. Šiuo atveju pareiškėjas pripažįsta, kad korespondencija buvo gauta, o argumentai dėl kitokio termino skaičiavimo (skaičiuojant ne nuo pašto spaudo, o nuo pareiškėjo nurodytos datos ar faktinio išėmimo iš dėžutės) nėra paremti jokiomis teisės aktų nuostatomis ir yra atmestini. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino itin formaliai, neatsižvelgdamas į realią situaciją, teisminio posėdžio metu išsakytą šalių poziciją, pareiškėjo atsakymus dėl vėlyvo pakartotinio kreipimosi į atsakovą, bei aplinkybę, kad byloje nėra ginčo, kad neregistruota siunta pasiekė adresatą.

26. Atsakovas nurodo ABTĮ 91 straipsnyje nustatytus atvejus, kuomet skundžiamas teisės aktas panaikinamas, taip pat pažymi, kad asmenų skundai ir prašymai nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas taisykles (VAĮ 11 str. 1 d.). NŽT įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir juo naikinti nėra pagrindo.

27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą paršo bylą nutraukti, o nenutraukus bylos, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas pažymi, kad byla turėtų būti nutraukta, kadangi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo NŽT 2021 m. spalio 13 d. priėmė kitą sprendimą Nr. 49VĮ-1747-(14.49.2 E.) (pareiškėjas jį pateikia su atsiliepimu), kuriuo pripažino netekusiu galios šioje byloje ginčijamą Sprendimą, taigi neliko ginčo dalyko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 49SK-1987- (14.49.109E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų keitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas nustatė, kad NŽT Skyriaus 2020 m. spalio 8 d. raštas kartu su Planu pareiškėjui buvo išsiųstas neregistruota siunta, Planas buvo neįskaitomas, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui faktiškai nebuvo sudaryta galimybė teikti pastabas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (elektros tinklų apsaugos zonos) Žemės sklypui nustatymo bei įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės nurodydamas, kad pareiškėjas NŽT Skyriaus 2020 m. spalio 8 d. raštą gavo, šiuo atveju nėra reikšminga, kad minėtas raštas buvo siųstas neregistruota pašto siunta. NŽT teigimu, pareiškėjas pats delsė teikti pastabas dėl numatomų keisti nekilnojamojo turto kadastro duomenų per nustatytą terminą, o skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT Skyrius 2020 m. spalio 8 d. raštu teikė pareiškėjui susipažinti su K. K. IĮ „Geoplius“ parengtu Žemės sklypo Planu bei Žemės sklypo kadastro duomenų forma dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (elektros tinklų apsaugos zonos) Žemės sklypui nustatymo bei įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Minėtame rašte nurodyta, kad pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos turi teisę teikti pastabas. Byloje nebuvo ginčo, kad NŽT Skyriaus 2020 m. spalio 8 d. raštas kartu su persiunčiamais dokumentais pareiškėjui buvo išsiųstas neregistruota siunta, kartu su juo teiktas susipažinti planas buvo faktiškai neįskaitomas.

34. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Nuostatų reikalavimus žemėtvarkos skyrius nustatęs, kad šių Nuostatų 544.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti pagal šių Nuostatų reikalavimus ir pateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), suderina parengtą Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą (jeigu toks planas rengtas) ir šio žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis (Nuostatų 544.2 p.).

35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nesilaikė Nuostatuose nustatyto imperatyvaus reikalavimo dokumentaciją dėl numatomo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo siųsti žemės sklypo savininkui registruotu laišku, kas iš esmės lėmė, kad atsakovas objektyviai negalėjo nustatyti, kada pareiškėjas pranešimą gavo ir atitinkamai nuo tos dienos skaičiuoti 30 dienų terminą pastaboms pateikti. Taigi nepagrįsti ir neatitinkantys aktualaus teisinio reguliavimo apelianto argumentai, kad aplinkybė, jog NŽT Skyriaus 2020 m. spalio 8 d. raštas buvo pareiškėjui išsiųstas neregistruotu laišku, yra nereikšminga. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas pažeidimas, atsižvelgiant į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo paskirtį, nelaikytinas vien formaliu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nesulaukus pareiškėjo (Žemės sklypo savininko) pastabų ir jų nustatyta tvarka neišnagrinėjus (t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, kuri privalo būti atlikta), o tai nėra suderinama su gero administravimo principu.

37. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovo Sprendimas yra panaikintas, tačiau ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.).

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė