c51e5e19-d30a-415c-9f11-6f074e64dffd · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėja Bronė Vidzėnienė                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-134/2012 Teisėja Virginija Jurkštienė                                   Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00098-2008-3                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1  (S)                                                                                                                                                                         PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 26 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Evaldo Vanago, Eligijaus Gladučio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant: prokurorei Ievai Rondomanskaitei, gynėjui advokatui Sigitui Lukauskui, nuteistajam V. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžio, kuriuo V.

G. nuteistas : - pagal BK 187 str. 1 d. 60 parų areÅ¡to; - pagal BK 178 str. 2 d. 70 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 63 str., 2 d., 5 d. 1 p., Å¡ios bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areÅ¡to. M. P. nuteistas : - pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams; - pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., Å¡ias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, M. P. skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį laisvės apribojimo laikotarpiu iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Žemės Å«kio bendrovei „D“ pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,            n u s t a t ė : V. G. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. P., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpÄ pagrobė svetimÄ turtÄ ir tyčia sugadino svetimÄ turtÄ , tai yra jie 2008 m. vasario mėn. pabaigoje (teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku), iÅ¡laužę žemės Å«kio bendrovės „D“ pirmo aukÅ¡to pirties pastato duris, įsibrovė į Å¡ios pirties, esančios kaime, pastatÄ ir pagrobė 77 žalvarinius Å¡viestuvus, kurių bendra vertė 26950 litų, 2 antklodes, kurių bendra vertė 160 litų, dulkių siurblį, kurio vertė 160 litų, užtiesalÄ , kurio vertė 40 litų, 6 aliumininius puodus, kurių bendra vertė 180 litų, be to, M.

P. ir V. G. minėtomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupe, turint tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , braudamiesi į pirties pastato antrÄ aukÅ¡tÄ , bendrais veiksmais sugadino metalines dekoratyvines pirties, priklausančios žemės Å«kio bendrovei „D.“, duris, padarydami žemės Å«kio bendrovei „D.“ 300 litų turtinę žalÄ . Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde teigia, kad nuosprendžio teiginiai nėra nuoseklÅ«s ir įvairiose vietose net prieÅ¡tarauja vienas kitam. Apelianto teigimu, jis yra nuteistas už 77 žalvarinių Å¡viestuvų pagrobimÄ , kurie galėjo bÅ«ti tik aliuminiai, bet nuvariuoti dėl spalvos ir todėl nekainuoja tiek brangiai. Nurodo, kad liudytojai G. G. ir J. J. parodė, kad metalinės dekoratyvinės detalės buvo iÅ¡ aliuminio ar kažko panaÅ¡aus, bet ne iÅ¡ žalvario. Tas pats liečia ir kitus jam inkriminuojamus pagrobtus daiktus ir jų galimas kainas.

Nuteistasis mano, kad nesant žalos – nėra ir atsakomybės, ir jeigu byloje nebuvo įrodyti žalos dydžiai ir pagrobtų daiktų medžiagų, iÅ¡ kurių jie buvo pagaminti, sudėtis, kokybė ir kiekiai, reikia atlikti papildomÄ ikiteisminį tyrimÄ tuo klausimu. Apelianto manymu, pats teismas tiksliai nežino, kokie buvo padaryti nuostoliai. Be to, nuosprendžio pradžioje teigiama, kad liudytojas Z. S. paliudijo, kad buvo pavogta apie 20 metalinių Å¡viestuvų, tačiau bausmė jam paskirta už žymiai didesnį jų kiekį.

Taip pat skunde teigiama, kad ŽŪB „D.“ dokumentaliai neįrodė jai padarytos žalos dydžio, dėl ko teismas net atsisakė bendrovei priteisti turtinę žalÄ . Todėl apeliantas nesupranta, už kÄ bÅ«tent konkrečiai jis yra nuteistas, nes tos pačios durys tarnauja ir toliau, yra naudojamos. Be to, jei liudytoja R. J. paliudijo, kad buvo suradusi paslėptas 4 metalines dekoratyvines detales, tai pagal atrastÄ vertę bendrovei žala toje dalyje nebuvo padaryta. Skunde keliami klausimai dėl įvykio vietoje rastų nuorÅ«kų atsiradimo aplinkybių, kurias aiÅ¡kinantis, nuteistojo manymu, turėjo bÅ«ti padarytas tardymo eksperimentas.

Be to, teismas turėjo priimti domėn pačių liudytojų teisme duotus parodymus, kad be policijos pareigÅ«nų V. V., specialisto S. J. (gal net ir kitų, kaip vairuotojas ir kriminalistai operatyvininkai, bet neįraÅ¡yti į įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ ), aplink apiplėštÄ pirties pastatÄ vaikščiojo ir buvo jo viduje liudytojai L. B., S. Å ., Z. S., J. J.. Mano, kad yra grubus BPK ir kriminalistikos mokslo pažeidimas, kai į įvykio vietÄ be nusikaltėlių ir ekspertų kriminalistų leidžiami paÅ¡aliniai asmenys.

Nuteistojo manymu, teismas neturėjo teisės remtis tik viena, panaÅ¡iomis į tarnybinį suklastojimÄ aplinkybėmis atsiradusia bylos medžiagoje nuorÅ«ka ir dėl to abejotina specialisto iÅ¡vados verte. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje minimas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kaip pagrindinis įrodymas byloje, suraÅ¡ytas nekvalifikuotai ir privalo bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai. Tame protokole visiÅ¡kai neužsiminta apie rastų nuorÅ«kų supakavimÄ ir užantspaudavimÄ . Nors teismas įsitikinęs, kad viena iÅ¡ dviejų nuorÅ«kų, buvo tarp jo ir dar kito asmens lÅ«pų ir dantų, tačiau ikiteisminis tyrimas nepaskyrė žmogaus dantų sukandimo pėdsakų ant nuorÅ«kų filtrų ekspertizių.

Nors tyrėja K. J. ir paėmė jo lyginamuosius DNR (seilių) pavyzdžius, bet jis nepamena, kad ji bÅ«tų prie Å¡ių pavyzdžių pridėjusi ir tyrimui siunčiamos medžiagos, ant kurios jis paliko savo seiles, kontrolinius pavyzdžius, nors to ir reikalauja pareigÅ«nei skirtos ekspertizių ir tyrimų, atliekamų VRM kriminalistinių ekspertizių valdyboje, metodinės rekomendacijos. Apeliantas skunde kelia klausimÄ , ar žiemos metu neÅ¡ildomoje patalpoje, drėgmėje bent jau 10 parų galėjo iÅ¡gyventi jo genomai ant vienos nuorÅ«kos, ir kaip jo genomas seilėse ant vienos iÅ¡ įvykio vietoje rastos cigaretės neiÅ¡džiuvo septyni mėnesiai, nesupelijo ir nežuvo.

Taip pat nuteistasis kelia klausimÄ , kodėl ant abiejų nuorÅ«kų yra ir M. P. genomas. Apeliantas mano, kad tyrimui galėjo bÅ«ti pateiktos ne tos nuorÅ«kos, kurios tariamai buvo rastos įvykio vietos apžiÅ«roje, o nuorÅ«kos, vėliau gautos jau iÅ¡ anksto žinant kieno seilės liko ant nuorÅ«kų ir kieno nenaudai bus ekspertų iÅ¡vada dėl jų. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieÅ¡komas ir nebuvo surastas nusikaltimo įrankis – laužtuvas, su kuriuo buvo laužomos ir lankstomos dekoratyvinės metalinės durys bendrovės pirtyje.

Mano, kad jo kaltė dalyvavus grobiant ir žalojant svetimÄ turtÄ yra neįrodyta, nes vienintelis jo kaltės įrodymas – specialisto iÅ¡vada – yra suklastotas, neparemtas jokiu kitu neabejotinu įrodymu. Apelianto manymu, teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti policijos specialisto S. T. parodymus dėl nuorÅ«kų paėmimo ir saugojimo faktų, kadangi prieÅ¡ save nei vienas liudytojas neliudytų. Nuteistasis teigia, kad jo parodymai byloje neprieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tuo tarpu teismas neteisingai vertino L.

B. parodymus, nes Å¡i liudytoja nuorÅ«kų radimÄ Ä¯vykio vietoje pateikė kaip savo abejonę. Be kita ko apeliantas mano, kad nuosprendis priimtas Å¡aliÅ¡kai, neįsigilinus į abejones keliančias įrodymų surinkimo aplinkybes, tikint prieÅ¡taringais liudytojų ir pareigÅ«nų parodymais. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagrindiniai įrodymų Å¡altiniai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apelianto V.

G. kaltę dėl vagystės ir turto sugadinimo, yra biologinių tyrimų specialisto iÅ¡vada ir liudytojos L. B. parodymai. Be to, paneigdamas V. G. versijÄ , kad pagrindinį kaltinantį įrodymÄ â€“ cigarečių nuorÅ«kas – į vagystės vietÄ Ä¯nešė ne jis, o kitas asmuo, teismas analizavo paties apelianto parodymų nuoseklumÄ . Biologinių tyrimų specialisto 2010-09-28 iÅ¡vada konstatuota, kad ant vienos iÅ¡ tyrimui pateiktų dviejų cigarečių nuorÅ«kų yra V. G. ir kito nuteistojo genotipai (1 t., 50-52 b.l.).

Ginčydamas Å¡ios iÅ¡vados patikimumÄ , apeliantas teigia, kad nuorÅ«kų paėmimo ir saugojimo aplinkybės kelia abejonių, todėl biologinių tyrimų specialistui galėjo bÅ«ti pateiktos ne įvykio vietoje paimtos, o sukeistos nuorÅ«kos su ant jų žinomai paliktais jo biologiniais pėdsakais. AnalogiÅ¡kos versijos apeliantas laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl nuorÅ«kų suradimo ir saugojimo aplinkybių aiÅ¡kinimasis buvo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlikto įrodymų tyrimo vienas pagrindinių dalykų. 2008-03-07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad antrame pirties pastato aukÅ¡te prie fotelių, esančių prie Å¡iaurinės sienos, rastos dvi nuorÅ«kos, kurios nufotografuotos ir paimtos iÅ¡ įvykio vietos (1 t., 9; 23-24 b.l.).

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ suraÅ¡iusi tyrėja V. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio virtoje rastos dvi cigarečių nuorÅ«kos, jų radimo vieta užfiksuota protokole, jas į vokus sudėjo, užklijavo ir ant jų pasirašė apžiÅ«roje dalyvavęs specialistas S. J.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja papildomai parodė, kad specialistas nuorÅ«kas paėmė mÅ«vėdamas pirÅ¡tinėmis ir naudodamas pincetÄ . Ä®vykio vietos apžiÅ«roje dalyvavo tik ji, S. J. ir liudytoja L.

B.. Specialistas S. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė nuorÅ«kas paėmęs pincetu, supakavęs į vokus ir ant jų pasirašęs įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiÅ¡kinantis apeliaciniame skunde plačiai aptariamÄ aplinkybę, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole detaliai neapraÅ¡yti nuorÅ«kų individualÅ«s požymiai, specialistas paaiÅ¡kino, kad tai daryti netikslinga, nes, per daug liečiant objektus su ant jų galimai esančiais biologiniais pėdsakais, kyla pavojus juos užterÅ¡ti savais biologiniais pėdsakais ir taip prarasti tolesniam tyrimui pateikiamų pėdsakų vertę.

Užduotį atlikti nuorÅ«kų biologinį tyrimÄ skyrusi tyrėja K. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus daiktus gavusi užantspauduotuose vokuose su apraÅ¡ais, vokų turinio, nepažeidęs antspaudo, niekas negalėjo apžiÅ«rėti, ji, atlikdama tyrimÄ , vokÄ laikė seife, į kurį joks paÅ¡alinis asmuo patekti negalėjo. NuorÅ«kų biologinis tyrimas paskirtas ne iÅ¡ karto po įvykio todėl, kad toks tyrimas atliekamas tik turint konkrečių įtariamųjų pavyzdžius lyginamajam tyrimui, o įtariamieji V.

G. ir M. P. buvo nustatyti vėliau. Biologinių tyrimų specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad dvi nuorÅ«kos tyrimui pateiktos supakuotos į atskirus užklijuotus popierinius vokus, ant kurių užraÅ¡ytas aiÅ¡kinamasis tekstas, pasiraÅ¡ytas specialisto S. J. (1 t., 50 b.l.). Apibendrindama aptartus įrodymus, kolegija sprendžia, kad cigarečių nuorÅ«kų radimo aplinkybių užfiksavimas ir jų laikymo tvarka iki jų patekimo pas biologinių tyrimų specialistÄ nekelia abejonių dėl jų autentiÅ¡kumo, todėl atmeta apelianto skunde keliamÄ versijÄ dėl Å¡ių nuorÅ«kų sukeitimo.

Antroji apelianto versija – tai, kad nuorÅ«kas į vagystės vietÄ Ä¯nešė ne jis, o paÅ¡alinis asmuo, prieÅ¡tarauja pirmiau paneigtajai, nes apeliantui laikantis pozicijos, kad nuorÅ«kos buvo sukeistos, nebelieka pagrindo teigti, kad jos visgi nebuvo sukeistos, o tos, kurias jis iÅ¡ tiesų rÅ«kė, tačiau ne vagystės vietoje. Tačiau apeliantas turi teisę pateikti ir prieÅ¡taringas versijas, todėl nagrinėtina ir antroji. Å i versija buvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalyku, todėl skundžiamame nuosprendyje iÅ¡analizuota ir paneigta.

Pagrindinis Å¡iÄ versijÄ paneigiantis įrodymų Å¡altinis yra liudytojos L. B. parodymai, kuriuose ji proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po paskutinės Å¡ventės sutvarkė pirtį ir iki vagystės pirtyje jokių renginių nebebuvo. Liudytoja nurodė, kad iki vagystės pirmajame pirties aukÅ¡te darbininkai tvarkė kanalizacijÄ , tačiau jie į antrÄ aukÅ¡tÄ nevaikščiojo, nes pirmajame aukÅ¡te buvo primindyta purvo, o antrajame aukÅ¡te, iÅ¡klotame kilimais, purvo nebuvo. Å iuos parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad nuorÅ«kų pirties pirmame aukÅ¡te nebuvo ir jos rastos tik antrame aukÅ¡te, o tai reiÅ¡kia, kad pirmame aukÅ¡te dirbusiems asmenims Å¡iukÅ¡lių palikinėjimas darbo vietoje nebuvo bÅ«dingas.

Apeliantas, remdamasis liudytojos parodymais, kad ji po paskutinio renginio kilimų nesiurbė, daro prielaidÄ , kad ji nepakankamai gerai jas sutvarkė ir paliko nuorÅ«kų. Tačiau įvykio vietos apžiÅ«ros metu antro aukÅ¡to patalpose rastos ne tik nuorÅ«kos, bet ir peilis, kurio, pasak liudytojos, po paskutinio renginio nebuvo. To, kad peilio paÅ¡alinimui kilimo siurbimas nebÅ«tinas, neginčija ir apeliantas. Gerai matomo peilio atsiradimas vagystės vietoje liudytojai V. B. nežinomu bÅ«du rodo, kad vagystės vietoje po jos sutvarkymo buvo paÅ¡alinių asmenų ir suteikia pagrindÄ atmesti apelianto prielaidÄ , kad nuorÅ«kos pirtyje liko dėl nepakankamai gerai sutvarkytų patalpų.

Liudytoja L. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose paneigė V. G. parodymus, kad prieš vagystę jam kita administratorė aprodė pirties patalpas, kurias norėjo išsinuomoti jo draugas. Pasak liudytojos, ji niekuomet jokiai kitai moteriai nėra perdavusi pirties raktų ir pavedusi aprodyti patalpas. Tai, kad apeliantas L. B. negalėjo sumaišyti su kita moterimi, patvirtina liudytojos parodymai, kad ji V. G. pažįsta nuo mažens, tačiau jis niekuomet nėra jos prašęs parodyti pirties patalpas.

Pats apeliantas, kuris yra vietinis kaimo gyventojas, negalėjo net apytiksliai apibÅ«dinti jam pirtį aprodžiusios moters, nenurodė jokių duomenų apie draugÄ , kurio praÅ¡ymu esÄ domėjosi pirties nuomos kaina. Apelianto parodymų prieÅ¡taravimas liudytojos V. B. parodymams ir jo paties jokių tikslesnių duomenų, kurie sudarytų galimybę nustatyti jo minimus asmenis, neatskleidimas, rodo, kad Å¡ie apelianto parodymai apie jo ankstesnį apsilankymÄ pirtyje yra nepatikimi. KitÄ apelianto argumentÄ , jog nuorÅ«kas iÅ¡ pirties kiemo, kuriame jis dažnai rÅ«kydavo, į pirtį batais įnešė po vagystės įvykio vietÄ apžiÅ«rėję daug asmenų, paneigia jau minėti liudytojos V.

V. parodymai, kad įvykio vietÄ apžiÅ«rėjo tik ji, specialistas S. J. ir liudytoja L. B.. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto parodymų patikimumÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kad proceso metu jų detalumas didėjo atvirkščiai proporcingai nuo vagystės praėjusiam laikui. IÅ¡ nuosprendyje chronologine tvarka iÅ¡dėstytų apelianto parodymų matyti, kad jo vėlesni parodymai yra žymiai iÅ¡samesni nei duoti iÅ¡ karto po įvykio : pirmosiose dviejose apklausose apeliantas teigė pirtyje buvęs prieÅ¡ du metus, o vėliau ėmė prisiminti buvęs pirtyje su administratore neužilgo iki vagystės. Tokia apelianto pozicija rodo, kad jis savo parodymus derino prie proceso metu gautų naujų įrodymų : biologinių tyrimų specialisto iÅ¡vados, liudytojos L.

B. parodymų. Apeliantas abejones dėl jo kaltės įrodymų pakankamumo argumentuoja ir ta aplinkybe, kad teismas tiksliai nenustatė vagystės dalyko, nes ŽŪB ,,D.“ pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Å ie apelianto argumentai nepagrįsti. Teismų praktikoje civilinis ieÅ¡kinys privalo bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjamoje byloje tuomet, turtinės žalos dydis turi įtakos veikos kvalifikavimui. Å ioje byloje sunkesnę iÅ¡ apelianto padarytų nusikalstamų veikų – vagystę – kvalifikuoja įsibrovimas į patalpÄ , o ne pagrobto turto vertė, todėl tiksli pagrobto turto vertė įtakos Å¡ios veikos kvalifikavimui neturi.

Pagrobti daiktai ir jų preliminari vertė, kuria teismas rėmėsi nuosprendžio nustatomoje dalyje, nurodyta ŽŪB ,,D.“ pažymoje (1 t., 45 b.l.), tačiau bendrovė teismui nepateikė tikslių žalos dydį pagrindžiančių duomenų, todėl teismas pagrįstai nusprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apibendrindama kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodyta tarpusavyje susijusiais ir vienas kitÄ papildančiais netiesioginiais įrodymais, paneigiančiais apelianto versijas apie jo biologinių pėdsakų atsiradimÄ vagystės vietoje, todėl tenkinti jo skundo praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo nėra pagrindo.

Tačiau teismas, nustatęs, kad nuteistieji ŽŪB ,,D.“ dėl metalinių durų sugadinimo padarė 300 Lt turtinę žalÄ , jų veikas nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 187 str. 1 d. Pagal BK 190 str. nuostatas turtas, nevirÅ¡ijantis 3 MGL (veikos metu – 390 Lt) dydžio sumos, yra nedidelės vertės ir Å¡i veika kvalifikuojama pagal BK 187 str. 3 d. Todėl V. G. nusikalstama veika iÅ¡ BK 187 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 187 str. 3 d. Å i veika yra baudžiamasis nusižengimas, už kurį, pagal BK 49 str. 3 d., skiriamas areÅ¡tas nuo 10 iki 45 parų.

Atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, V. G. pagal 187 str. 3 d. skirtinas areštas 30 parų. Kadangi nuteistajam skirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, galutinės bausmės dydį lemia pagal BK 178 str. 2 d. skirta bausmė, todėl galutinės subendrintos bausmės dydis lieka toks pat - areštas 70 parų. Nuteistasis M. P. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, tačiau šis nuosprendžio keitimo pagrindas susijęs ir su juo (BPK 320 str. 5 d.), todėl nuteistojo nusikalstama veika iš BK 187 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 187 str. 3 d.

Ä®vertinus nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, nuteistajam laisvės apribojimo trukmė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nekeistina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a : Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti. V. G. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 187 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 187 str. 3 d. ir skirti areÅ¡to bausmę 30 parų. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., Å¡iÄ ir pagal BK 178 str. 2 d. skirtÄ bausmę subendrinus apėmimo bÅ«du, skirti galutinę subendrintÄ bausmę – areÅ¡tÄ 70 parų.

M. P. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 187 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 187 str. 3 d. ir skirti laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., Å¡iÄ ir pagal BK 178 str. 2 d. skirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį laisvės apribojimo laikotarpiu iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                               Bronė Vidzėnienė                                                                                                                                                                                                                          Eligijus Gladutis                                                                                                                                                                                                      Evaldas Vanagas