2024-07-11 Nr. BB-3666-1-01-1-32024-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2603/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32024-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžio nuteistųjų R. A., M. S., R. Ū., P. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Berčiūnienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Šis teismas padarė iš dalies prieštaringas ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, įrodymus vertino selektyviai, nesusiedamas ir neanalizuodamas jų visumos, nuteistųjų parodymams suteikdamas didesnę įrodomąją reikšmę, neįvertino išsamios ir logiškos įrodymų grandinės bei ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo tinkamai nuteistųjų nusikalstamos veikos mechanizmo bei tyčios susiformavimo momento, todėl nepagrįstai nuteistųjų M. S., R. Ū. ir P. S. veiksmus perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, o R. A. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Teismas, darydamas išvadą, kad bylos duomenų visuma nepatvirtina nuteistųjų tikslo apiplėšti nukentėjusiuosius, šis teismas vadovavosi tik nuteistųjų parodymais, kartu neįvertino liudytojo T. P. parodymų, paneigiančių nuteistųjų versiją, kad apie pagrobtus daiktus, įskaitant ir telefonus, jie nežinojo, o R. A. visus daiktus paėmė spontaniškai, su jais nesitaręs ir jiems nieko nežinant. Bei selektyviai buvo vertinti ir nuteistojo R. A. parodymai, kurie neatitinka bylos įrodymų visumos. R. A. veiksmai negali būti prilyginami vykdytojo ekscesui.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė nuteistųjų, veikusių bendrininkų grupe, įsibrovimą į svetimą patalpą ir grasinimą nukentėjusiesiems peiliu bei D kategorijos graižtviniu pistoletu, šių veiksmų nekvalifikavo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Berčiūnienė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduoda antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kaip ir pirmame skunde, kasatorė iš esmės tapačiais argumentais kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl M. S., R. Ū. ir P. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1dalį, o R. A. – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Tik šiame kasaciniame skunde savo teiginiams dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pagrįsti kasatorė papildomai nurodo aplinkybes, jos manymu, patvirtinančias, kad R. A. negalėjo pagrobti nukentėjusiųjų daiktų vienas.

Pažymėtina, kad pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo galimai padarytas teisės taikymo klaidas, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde. Kaip nurodyta ankstesnėje nutartyje, kasatorės pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Redos Berčiūnienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė