c51cf95f-e194-448a-9b6e-75d08e1960d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

PareiÅ¡kėjui:Administracinė byla Nr. I-6255-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-00809-2014-7  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,nustatė:

PareiÅ¡kėjas G. R. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-9) ir prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai priteisti 10 000 Lt neturtinę žalÄ ir 5 (penkių) procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-06-27 iki 2013-11-30 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) perpildytose palatose.

Anot pareiÅ¡kėjo, gyvenamosiose patalpose (kamerų tipo palatose) vienam asmeniui teko 2-2,5 kv. m. ploto, o tai neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui (nuteistajam/suimtajam) tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje, reikalavimo. Dėl kalinimo ir gydymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, teigia, patyręs neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, negalėjimu normaliai miegoti, dirglumu.

Skundo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia LR Konstitucijos 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio, Lietuvos higienos normos HN:76-2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkto, Europos SÄ jungos Konstitucijos 61 straipsnio nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 30-33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas su pertraukomis nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, LAVL pagal galiojančius teisės aktus nėra įpareigota vesti, todėl neturi duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Žin., 2003, Nr. 76-3498) ll1 punkte nurodyta, kad „ Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: <...>, o šio punkto 11.4 „5,1 kv. m - Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose“.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytas priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas: tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1600-12; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Pabrėžė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties minėtuose teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Taip pat, ligoninė privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus Bausmių bei Suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.Prašo atsižvelgti į tai, kad LAVL Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose dažniausiai buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Taip pat nurodė, kad LAVL palatos yra remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus ir dažniau. LAVL kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų sienelės yra 1,5 m, todėl atitinka higienos normų reikalavimus. Akcentavo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras LAVL iÅ¡davė LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris patvirtina, kad LAVL patalpos atitinka visas teisės aktuose įtvirtintas normas.Akcentavo, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindęs priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįstas žalos dydis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, praėjus beveik 3 (trims) metams nuo tariamai atsiradusios ir/ar patirtos žalos (nuo pirmos hospitalizacijos datos).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad palatose Nr. 17 ir Nr. 19 buvo 4 lovos, jam gulint Å¡iose palatose buvo po 3-4 asmenis. Palatose Nr. 1, 3 ir 4 buvo 9 lovos, kurios jo gydymosi laikotarpiu buvo visos užimtos. Taip pat nurodė, kad jam buvo leidžiama po 1 valandÄ pasivaikščioti kieme. Pažymėjo, kad jam nepatogumų kėlė ne tik ploto trÅ«kumas, bet ir antisanitarinės sÄ lygos palatose.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas LAVL Å¡iais laikotarpiais: nuo 2011-06-07 iki 2011-06-09 (2 lovadieniai;

Chirurgijos sk., palata Nr. 17, palatos plotas 7,19 kv. m.), nuo 2011-08-09 iki 2011-08-24 (15 lovadienių; Chirurgijos sk., palata Nr. 19, palatos plotas 7,19 kv. m.), nuo 2012-03-14 iki 2012-03-16 (2 lovadieniai, Vidaus ligų sk., palata Nr. 1, palatos plotas 22,84 kv. m.), nuo 2012-08-29 iki 2012-08-31 (2 lovadieniai; Chirurgijos sk., palata Nr. 3, palatos plotas 28,49 kv. m.), nuo 2013-10-30 iki 2013-11-08 (9 lovadieniai; Chirurgijos sk., palata Nr. 4, palatos plotas 34,06 kv. m.; b. l. 34-38).           Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LAVL jam nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo ir gydymosi sÄ lygos, t. y. neužtikrintas minimalaus kameros tipo palatoje vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant LR CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT jurisprudencijoje(žr. pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , bylos Nr. 871/02).           Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog LAVL jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl Å¡iuo atveju aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , bylos Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , bylos Nr. 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ , bylos Nr. 28524/95).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-05-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1600/2012 išaiškino, kad Įsakymu Nr. V-124 nustatyta minimali vienam asmeniui tenkant ploto norma – 3,6 kv. m. taikytina ir LAVL gydomiems asmenims. Byloje įrodymų, kiek konkrečiai asmenų kartu su pareiškėju ginčui aktualiais laikotarpiais buvo gydoma kamerų tipo palatose, nėra. Tačiau, kaip matyti, LAVL iš esmės neneigia, jog tam tikrais atvejais minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo nebuvo laikomasi.

Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai teismo posėdyje, kad palatose Nr. 17 ir 19 ( 7,19 kv. m.) ginčui aktualiais laikotarpiais buvo laikoma po 3-4 asmenis, o palatose Nr. 1 (22,84 kv. m.), 3 (28,49 kv. m.) ir 4 (34,06 kv. m.) – po 9 asmenis, negali būti atmesti. Taigi, remiantis LAVL 2013-11-18 atsakyme pareiškėjui Nr. 7-826 ir atsakovės atstovės atsiliepime detalizuotais palatų, kuriose pareiškėjas buvo gydomas, dydžiais, pareiškėjo nurodytų lovų ir asmenų, gydytų paminėtose palatose ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2011-06-07 iki 2011-06-09, nuo 2011-08-09 iki 2011-08-24, nuo 2012-03-14 iki 2012-03-16, nuo 2012-08-29 iki 2012-08-31, nuo 2013-10-30 iki 2013-11-08) skaičiumi, nustatyta, kad visas 30 parų, pareiškėjo praleistų LAVL, vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje neatitiko Įsakyme Nr. V-124 nustatytų reikalavimų.

Teismo vertinimu, LAVL argumentai, kad ji negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes ligoninėje turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LAVL administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Nepaisant to, jog byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent dėl tokių kalinimo sÄ lygų bÅ«tų sutrikusi G.

R. sveikata, atsižvelgęs į tai, kad kalinant asmenis, turinčius sveikatos sutrikimų, remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti suteiktos geresnės sÄ lygos nei kitiems kaliniams, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks kalinimas sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjo sveikatai.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad patyrė nepatogumų ir dėl antisanitarinių sÄ lygų, tačiau jokių konkrečių to įrodymų teismui nepateikė.

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka patalpų remontÄ (b. l. 44-52). LAVL paaiÅ¡kino, kad kamerų tipo palatose sanitarinių mazgų sienelės yra 1,5 m, kas atitinka nustatytus reikalavimus. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo. Patalpų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas, tai patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotas Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690 (b. l. 43).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl laikymo LAVL antisanitarinėmis sÄ lygomis yra atmestini, kaip nepagrįsti.          LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ä®vertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų, jog laikymo sÄ lygos LAVL pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, pareiÅ¡kėjo laikymo (gydymo) LAVL trukmę (pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas 5 kartus su pertraukomis, ilgiausias gydymo laikotarpis – 15 parų), sudarytas galimybes tarpuose tarp medicininių procedÅ«rų nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro bÅ«ti gryname ore, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažeidimų mastÄ , taip pat Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 1 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesinės palÅ«kanos). Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl atsakovei kilusios deliktinės civilinės atsakomybės už žalÄ atsiradusiÄ dėl jų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.271 str.). Pažymėtina, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iÅ¡ fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.).

Vadovaujantis Å¡ia nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir dėl žalos padarymo (CK 1.136 str. 2 d. 5 p.). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.).

Taigi, iÅ¡ paminėtų CK nuostatų matyti, jog žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei. Nagrinėjamu atveju yra nagrinėjamas neturtinės, o ne turtinės žalos padarymo faktas. Nei CK, nei kiti teisės aktai nenumato palÅ«kanų instituto taikymo, sprendžiant neturtinės žalos, patirtos dėl valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡is skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.           Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 str. ir 129 str. teismas,nusprendė: PareiÅ¡kėjo G. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. R. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų (kas atitinka 289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Ina Kirkutienė