c516efe3-8bec-4263-98fb-7151fdbec02c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-470/2012              Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

G. ir trečiojo asmens R. G. įstatyminės atstovės D. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3771-104/2011 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams E. G., K. G., Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl apsimestinio sandorio panaikinimo, nuosavybės teisės į dalį turto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, sutartinės hipotekos lakšto panaikinimo (tretieji asmenys R. G., Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarė V.

S.- Malcienė, Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė A. A.), ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas, ar namo su namų valda pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, t.y., ar notariškai patvirtintoje sutartyje nurodytas tikrasis pirkėjas. Ieškovė I. G. patikslintu ieškiniu prašė: -pripažinti negaliojančia 1999 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), kiemo statinių - tvoros, kiemo aikštelės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės V.

S.-M. registro nr. 2-13282, dalį dėl sutarties Å¡alies (pirkėjo), nustatant, kad žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių pirkėjai yra I. G. ir R. G.; -pripažinti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai - tvoros, kiemo aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė I. G. ir R. G. nuosavybė;-pripažinti negaliojančia atsakovei E. G. iÅ¡duotÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo dalį dėl ½ dalies nekilnojamojo turto :

žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), kiemo statinių – tvoros, kiemo aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini); -panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovės E. G. vardu atliktÄ Â½ dalies nekilnojamojo turto : žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), kiemo statinių- tvoros, kiemo aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini) teisinę registracijÄ ; -panaikinti 2009-02-18 sutartinės hipotekos lakÅ¡to, patvirtinto Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarės A.

A., įregistruoto Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuj, kurio pagrindu yra įkeistas sekantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai – tvora, kiemo aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini) registracijÄ ; -priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra 2008 m. lapkričio 7 d. mirusio R. G. sutuoktinė, su kuriuo susituokė 1994 m. sausio 29 d. 1999 m. lapkričio 24 d. sudarė žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato, garažo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis ir su Å¡eima įsikėlė į minėtÄ namÄ , atliko jo kapitalinį remontÄ , įrengė.

Niekam nekilo abejonių, kad namas nepriklauso ieÅ¡kovės Å¡eimai. 2004 m. metais santykiai Å¡eimoje buvo įtempti, todėl sutuoktinis R. G. išėjo gyventi pas D. Å ., o ieÅ¡kovė su dviem nepilnamečiais vaikais liko gyventi minėtame name. Gyvenant skyrium su ieÅ¡kove, R. G. nuolatos atvažiuodavo aplankyti vaikų, tvarkė teritorijÄ , rÅ«pinosi namo vidumi ir aplinka. 2008 m. vasarÄ R. G. susipyko su D. Å . ir grįžo gyventi į ginčo namÄ , kur 2008 m. lapkričio 7 d. ir mirė. Pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus paaiÅ¡kėjo, kad R.

G. įsigytÄ turtÄ , - žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ su jo priklausiniais pirko ir registravo savo tėvų: E. G. ir V. G. vardu, nors turtas įsigytas už Å¡eimos lėšas. IeÅ¡kovės nuomone, R. G. taip pasielgė norėdamas iÅ¡vengti, kad turtas taptų bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IeÅ¡kovei abejonių, jog sklypas su namu įgytas ne Å¡eimos nuosavybėn nekilo, kadangi namo kapitalinis remontas buvo atliekamas ieÅ¡kovės Å¡eimos lėšomis (iÅ¡ prekių garantinių raÅ¡tų matyti, jog už viskÄ mokėjo ieÅ¡kovės Å¡eima).

Be to, R. G. vardu buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos už komunalines ir kitas paslaugas, kurias pastarasis apmokėdavo.1999 m. lapkričio 24 d. sutartis dėl namų valdos pirkimo yra apsimestinė kaip sudaryta su netikrÄ ja Å¡alimi (pirkėju), nes bÅ«tent R. G., o ne jo tėvai įgijo turtÄ bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas –atsiskaitė su pardavėju, sumokėjo dalimis 380 000 Lt, priėmė turtÄ , jį valdė, naudojo ir juo disponavo. Sutartis naikintina, nustatant, kad namų valdos pirkėjai yra ieÅ¡kovė ir R.

G., ir kad Å¡is turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. R. G. tėvai gyveno tik iÅ¡ pensijos, neketino nei įsigyti ginčo namÄ , nei nuolat gyvena KaiÅ¡iadorių rajone. Panaikinus sutartį, pripažintinas iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas, nes atsakovė E. G. po savo vyro V. G. mirties paveldėjo pagal įstatymÄ Â½ dalį ginčo turto. Kadangi V. G. nebuvo ½ dalies ginčo turto savininkas, atsakovei iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl ½ nekilnojamojo turto pripažintina negaliojančia ir naikintina minėto nekilnojamojo turto teisinė registracija.

Taip pat naikintina sutartinė hipotekos lakÅ¡to registracijÄ pagal 2009 m. vasario 18 d. paskolos sutartį Nr. 09-00022LTL dėl 350 000 Lt paskolos, sudarytos tarp Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir K. G., kurios pagrindu atsakovė E. G. įkeitė ginčo turtÄ Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. E. G. neturėjo teisės įkeisti ginčo turto, kadangi nėra jo savininkė. Atsakovė E. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 1999 m. lapkričio 24 d. ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės V.

S.- M.. Notaro patvirtinta sutartis pripažįstama įrodymu, turinčių didesnę raÅ¡ytinę galiÄ . Sutarties 2 punkte fiksuota, kad kainÄ pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjų prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį. Žemę ir pastatus (duomenys neskelbtini) atsakovė ir jos sutuoktinis įgijo siekdami investuoti dalį savo turimų pajamų, be to, jie siekė persikelti gyventi į Vilnių gyventi arčiau sÅ«naus R. G., kad jis galėtų rÅ«pintis tėvais.  Kadangi turtui įgyti buvo naudojamos ir skolintos lėšos, ieÅ¡kovė buvo viena iÅ¡ kreditorių, paskolinusi jiems pinigus namo įsigijimui ir todėl ieÅ¡kovei buvo gerai žinoma, kieno nuosavybė yra įgyjamas turtas ir už kieno lėšas už šį turtÄ mokama.

Be to, ieÅ¡kovė ir R. G. po santuokos dar nebuvo įgiję lėšų, kurių bÅ«tų pakakę įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), nes Å¡iuo laikotarpiu jie buvo įsigiję kotedÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) ir iki 2001 -2002 metų minimas butas buvo įrenginėjamas. Kol nebuvo pilnai įrengtas, atsakovės Å¡eima leido ieÅ¡kovės Å¡eimai apsigyventi uoÅ¡viams priklausančiame name. IeÅ¡kovės byloje pateikti dokumentai, susiję su statybinėmis iÅ¡laidomis, patvirtina medžiagų įsigijimÄ ir darbų atlikimÄ ne ginčo name, o name (duomenys neskelbtini).Mirus 2004 m. lapkričio 11 d. atsakovės sutuoktiniui V.

G., visÄ jam priklausiusį turtÄ tuo pačiu ir ginčijamÄ namÄ paveldėjo E. G.. Atsakovės vaikai, tarp jų ir ieÅ¡kovės vyras R. G., atsisakė savo dalies atsakovės naudai. IeÅ¡kovei apie jos uoÅ¡vio mirtį buvo gerai žinoma, taigi, buvo žinoma ir apie susidariusius paveldėjimo santykius į ginčo turtÄ . Jokių pretenzijų ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė. Be to, 2003 metais, R. G. išėjus gyventi pas kitÄ moterį, ieÅ¡kovė apskritai nustojo mokėti mokesčius, teigdama, jog tai yra ne jos turtas ir ji, nebÅ«dama savininkė, neprivalo Å¡io turto iÅ¡laikyti.

Taip už ginčo namų valdÄ susidarė nemaži įsiskolinimai, kuriuos atsakovė ir jos sutuoktinis padengė. Mokesčių sÄ skaitos buvo siunčiamos (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodytas Å¡io turto savininkas – atsakovė, E. G., todėl ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, kas turto savininkas. Atsakovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, jis neįrodytas. Trečiojo asmens nepilnamečio R. G. (mirusio R.

G. sÅ«naus) įstatyminė atstovė D. Å . atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad R. G. yra pirmosios eilės R. G. įpėdinis. TikrÄ ja sandorio Å¡alimi buvo R. G.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 138, 50 Lt žyminio mokesčio ir 147, 40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio pagrindo – kad sandoris yra apsimestinis, t. y. sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu (CK 1.87 str.), nes neįrodė nė vieno įstatyme nurodyto nuosavybės įsigijimo pagrindo, kuriuo remiantis bÅ«tų galima pripažinti jai ir jos sutuoktiniam R.

G. nuosavybės teisę į ginčo namų valdÄ . Kadangi naikinti ginčo pirkimo pardavimo sutartį pagrindo nėra, kitų iÅ¡vestinių ieÅ¡kovės reikalavimų teismas nesvarstė. Teismas nurodė, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio Å¡alys.

Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (Å¡iuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis), reikia įrodyti, todėl Å¡ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra, kas buvo faktinis pirkėjas, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu. IeÅ¡kovės Å¡eima sandorio pirkimo pardavimo diena neturėjo lėšų t.y. 380 000 Lt ginčo turtui įsigyti, nes byloje iÅ¡skiriant 2 paskolos sutartis dėl 45 000 Lt ir 8 000 Lt (4t., b.l.l. 184, 186),  nėra įrodymų nei apie ieÅ¡kovės ir jo vyro pajamas iÅ¡ darbinės veiklos, nei iÅ¡ kitokio pajamų Å¡altinio.

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad vyras turėjo 2 įmonės, prekiavo metalais ir turėjo nelegalų verslÄ , nepakankami iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė su vyru turėjo finansinė galimybę sumokėti už ginčo turtÄ Å¡eimos lėšomis. Be to, ieÅ¡kovė su vyru buvo įsigiję kotedÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) ir iki 2001 -2002 metų minimas butas buvo įrenginėjamas, todėl ieÅ¡kovės Å¡eimos lėšos buvo naudojamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytam nekilnojamajam turtui.

IeÅ¡kovės argumentai, kad ji su vyru atliko ginčo turto (namo) kapitalinį remontÄ , jį įrengė, nėra nuosavybės į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimo pagrindas. Kad ieÅ¡kovė nelaikė save ginčo namo savininke, liudija aplinkybės, kad ieÅ¡kovė eilę metu nemokėjo mokesčių už paslaugas, o po vyro mirties pasitraukė su vaikais iÅ¡ ginčo namo. Kad ginčo namas nebuvo laikomas jų turtu, liudija ir ta aplinkybė, kad sprendžiant per advokatÄ turto padalijimo klausimÄ Ä¯ dalintino turto masę ginčo namas nebuvo įtrauktas (3t., b.l.l. 43-45).

Liudytojų (nepilnamečio R. G. įstatyminės atstovės D. Å ., V. K.) parodymai taip pat nesudaro pagrindo kitokioms iÅ¡vadoms.PrieÅ¡ingai, negu ieÅ¡kovė, atsakovė pateikė įrodymus (brangaus turto įgijimo deklaracijas ir paskolų sutartis) dėl lėšų turėjimo ir jų panaudojimo (3t., b.l. 35, 4t., b.l. 165). Atsakovė paaiÅ¡kino savo ketinimÄ ir tikslÄ Ä¯sigyti turtÄ ir juo disponuoti. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė I. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti:

1) kas faktiÅ¡kai derėjosi dėl sutarties sÄ lygų, atsiskaitė su pardavėju ir ar turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su pardavėju;

2) kas priėmė sutarties objektÄ , jį valdė, naudojo ir juo disponavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Byloje yra pakankamai įrodymų, jog R. G. surado parduodamÄ ginčo turtÄ , derėjosi dėl jo pirkimo, vyko pas notarÄ ir už žemės sklypÄ bei namÄ sumokėjo V. K. dalimis Å¡eimos pinigais 380 000 Lt. Å ias aplinkybės patvirtino 2010 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Valdas S. B. bei turto pardavėjas V.

K.. Be to, R. G. pagal 1999 m. lapkričio 24 d. įgaliojimÄ buvo įgaliotas tik įregistruoti sandorį nekilnojamojo turto kadastre ir registre, tačiau iki sandorio sudarymo neturėjo įgaliojimo atstovauti savo tėvų interesų ieÅ¡kant parduodamo turto bei už jį sumokėti tėvų vardu. IeÅ¡kovė su vyru turėjo finansines galimybės įsigyti ginčo turtÄ . 1995 metais jie įsigijo už 55 464 Lt. naujai pastatytame name esantį butÄ , adresu: (duomenys neskelbtini). Šį butÄ Ä¯rengus ir į jį įsikėlus buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) už 18 000 Lt.

Parduodant butÄ (duomenys neskelbtini) jau buvo pilnai įrengtas butas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės ir jos vyro R. G. finansines galimybes įsigyti ginčo turtÄ Ä¯rodo R. G. turto ir pajamų deklaracijos už 2001 metus. Pagal jas jam ir ieÅ¡kovei priklausė turto už 612 817 Lt, o turimų piniginių lėšų suma sudarė 917 990 Lt. (Å¡eimos faktiÅ¡kai turimos piniginės lėšos ne banke - 335 000 Lt, tame tarpe metų pradžioje turimos lėšos sudarė 310 000 Lt) ir ataskaitiniais metais gautos pajamos pinigais - 582 990 lt.).Be to, nuo 1994 m. pagrindinės R.

G. pajamos buvo gaunamos neoficialiai prekiaujant metalu, juvelyriniais dirbiniais ir mediena, dėl ko šios pajamos nebuvo deklaruojamos. Šias aplinkybės patvirtino liudytoju apklaustas Valdas S. B. bei pirmosios instancijos teismo nepriimti papildomi įrodymai, kurie teikiami kartu su apeliaciniu skundu: Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas ir prašymas Nr. 21-20-1079 su priedais bei Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. lapkričio 18 d. patikrinimo pažyma, 2004 m. gegužės 7 d.

Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus praÅ¡ymo Nr. 21-20-1079 priedas - R. G. ir ieÅ¡kovės pajamų deklaracijų bei brangaus turto deklaracijų iÅ¡klotinės. Pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentus su priedais, įrodančius R. G. gaunamas pajamas iÅ¡ nelegalaus verslo, todėl ieÅ¡kovė neturėjo galimybių įrodyti šį faktÄ .Susumavus ieÅ¡kovės deklaracijoje ir R. G. deklaracijoje už 2001 metus nurodytÄ turtÄ , bendra turto suma sudaro 2 054 317 Lt.FaktÄ , jog ieÅ¡kovės Å¡eima turėjo pakankamai piniginių lėšų taip pat patvirtina aplinkybės, kad ginčo turto remontui ir įrengimui R.

G. iÅ¡leistos piniginės lėšos siekia 500 000 Lt.2. Byloje įrodyta, jog R. G., siekdamas iÅ¡vengti, kad ginčo turtas taptų bendrÄ ja jungtine nuosavybe, sÄ moningai ginčo turtÄ registravo savo tėvų vardu. Siekdamas pagrįsti tėvų turtinę padėtį, sudarė fiktyvias paskolos sutartis, nors realiai piniginių lėšos pagal jas negautos. IÅ¡ atsakovės ir jos vyro brangų turtÄ Ä¯sigijusio gyventojo pajamų deklaracijų už 1999 metus matyti, jog atsakovės ir jos vyro pajamos (pensija) per metus sudarė 23 118 lt. (11 559 lt. x 2), o atsakovės ir jos vyro bendrai gautų paskolų sumÄ sudarė 380 000 Lt.

Kitų pajamų Å¡altinio pastarieji neturėjo, todėl neturėjo ir finansinės galimybės pasiskolinti 380 000 Lt. Atsakovės argumentai, jog paskolas jiems suteikė giminaičiai už atsakovės atsisakymÄ pretenduoti į atsakovei ir jos giminaičiams priklausančias turtines teises į žemės sklypÄ , atmestini kaip neįrodyti.Pažymėtina, kad 2000 metais pildant turto ir pajamų deklaracijas užtekdavo tik nurodyti piniginių lėšų gavimo pagrindÄ , tačiau realų piniginių lėšų gavimo faktÄ pagrįsti dokumentais nebuvo reikalaujama.

Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡reikalauti atsakovės ir jos vyro deklaracijose nurodytų paskolos sutartis, byloje neįrodyta, jog atsakovė ir jos vyras realiai gavo 380 000 Lt. sumÄ pagal paskolos sutartis.1999 m. rugsėjo 10 d. paskolos sutartis suraÅ¡yta ant ieÅ¡kovei ir R. G. priklausančios UAB „EDROMA“ firminio blanko. Sutartį pasirašė E. G. įgaliotas sÅ«nus R. G.. E. G. pagal Å¡iÄ sutartį įsipareigojo grÄ Å¾inti 45 000 Lt. sumÄ iki 2000 m. gruodžio 24 d., kai jos ir jos vyro metų pajamos sudarė tik 23 118 Lt (pensija).3.

Teismas pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principÄ , nes ieÅ¡kovė su atsakovų deklaracijomis galėjo susipažinti tik 2010 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu, o ieÅ¡kovei papraÅ¡ius įpareigoti atsakovę pateikti deklaracijoje nurodytas paskolos sutartis, teismas atsisakė patenkinti šį praÅ¡ymÄ .

4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė ginčo turto nelaikė nuosavybe, kartu su vyru neįrengė. Ginčo namas buvo pirktas su daline apdaila (baigtumas 87 procentai - 2009 m. gruodžio 28 d. UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 09-1-224 priedų 22 puslapis). Kaip ir sklypo su namu įsigijimo reikalais, taip ir namo įrengimu rūpinosi R. G. šeimos lėšomis, o ne jo tėvai. Viso namo remontui, įrengimui bei apstatymu prabangiais baldais ieškovės šeima išleido apie 500 000 Lt.

Tokių iÅ¡laidų namo įrengimui atsakovė ir jos vyras, pagal byloje esančius įrodymus, neturėjo finansinės galimybės skirti.Be to, R. G. vardu buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos už komunalines ir kitas paslaugas, kurias pastarasis ir apmokėdavo. IÅ¡ ginčo turto ieÅ¡kovė po vyro mirties iÅ¡sikraustė tik prasidėjus Å¡ios bylos nagrinėjimui, kai apeliacinės instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - netrukdyti naudotis jai ir vaikams ginčo turtu.

5. R. G. tėvai neketino įsigyti sklypo su namu, jame gyventi, kadangi visÄ gyvenimÄ gyveno KaiÅ¡iadorių rajone, o atsakovė po savo vyro mirties (2004 m. lapkričio 11 d.) persikėlė gyventi pas dukrÄ Ä¯ KaunÄ , bet ne į ginčo turtÄ gyventi kartu su sÅ«numi.6. Kad atsakovė nelaikė savęs ginčo turto savininke patvirtina įraÅ¡ytas pokalbis telefonu su atsakove, kuriame ji pripažino, jog ginčo turtas priklauso R. G.. FaktÄ , jog ginčo turtas priklauso R. G. liudija ir tai, jog mirus V. G., ginčo namÄ paveldėjo atsakovė, visi atsakovės vaikai atsisakė Å¡io turto dalies, žinodami, jog turtas priklauso R.

G.. Pastarasis savo turto dalies sÄ moningai atsisakė atsakovės naudai, žinodamas, jog po jos mirties jis paveldės šį turtÄ , kuris bus jo asmeninė nuosavybė.7. Sprendžiant turto padalijimo klausimÄ (nutraukiant santuokÄ ) į dalintino turto masę ginčo namas nebuvo įtrauktas, nes iÅ¡ teismui pateikto elektroninio laiÅ¡ko matyti, jog R. G. sudarinėjo dalintino santuokoje įgyto turto masę pagal VÄ® „Registrų centras” duomenis. IeÅ¡kovė apie tai nežinojo, o atsakovas nesÄ Å¾iningai nenorėjo ginčo turto įtraukti į dalintino turto masę.Trečiojo asmens R.

G. įstatyminė atstovė D. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia eile tų pačių kaip ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde detaliai iÅ¡dėstytų aplinkybių. Nurodo, kad ginčijamo turto pirkimo-pardavimo tikrÄ ja Å¡alimi - pirkėju buvo R. G., o R. G. yra jo įstatyminis įpėdinis. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti dėl atsakovų E. G. ir V.

G. kaip statytinių vaidmens ginčijamo nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo procese - nustatyti jų veiksmuose apsimestinumÄ bei konstatuoti, kad tikrasis ginčo turto pirkėjas buvo ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis R. G.. TÄ patvirtino apklausti liudytojai Valdas S. B. ir V. K., S. R.. Pardavėjo V. K. parodymai paneigia ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktÄ , kad pardavėjas prieÅ¡ sutarties sudarymÄ gavo lėšas iÅ¡ sutartyje nurodyto pardavėjo (nurodė, kad gavo iÅ¡ R.

G.). Statytiniai pirkėjai buvo pensinio amžiaus, verslo ar darbo santykiais grindžiamų pajamų bei santaupų neturėjo, o jų neva įsigytam nekilnojamam turtui fiktyvių paskolos sutarčių pagrindu skolinosi daugiau nei 95 procentus turto kainos labai trumpam, t.y. 11 mėnesių laikotarpiui ir netgi neturėjo lėšų namo įrengimui pabaigti (visas skolintas lėšas panaudojo pirkimui). Ydingas paskolos sutartis E. ir V. G. sudarė, kadangi tuo metu galioję teisės aktai reikalavo nurodyti lėšų šaltinį brangiam turtui įsigyti, todėl, neturėdami nuosavų lėšų, E. ir V.

G. per įgaliotinį R. G. mokesčių inspekcijai pateikė dokumentus, neatspindinčius tikrųjų santykių esmės, tačiau pateisinančius neva pajamų turėjimÄ . Å ie veiksmai buvo bÅ«tini apsimestinio sandorio užbaigimui realizuoti ir nepaneigia esminių sandorio sudarymo aplinkybių (R. G. Å¡eimai reikalingo turto paieÅ¡kos, jo apžiÅ«ros, derybų su pardavėju, kainos sumokėjimo, atlikto remonto, nepertraukiamo beveik 10 metų jo Å¡eimos gyvenimo name ir pan.).Atsakovė E. G. yra teigusi, jog ginčo nekilnojamas turtas priklauso ne jai (liudytojo G.

G. parodymai (T4., b. 1. 51, 52), liudytojos M. G. parodymai (T4, b. 1. 48). E. G., įkeisdama turtÄ už savo sÅ«naus prievoles, dar kartÄ patvirtino, kad turto nelaiko savu ir nesiekia iÅ¡saugoti kaip didžiausio savo turto.Tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiÅ¡kia, jog jis tampa prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris yra oficialusis raÅ¡ytinis įrodymas tais atvejais, kai Å¡is dokumentas yra tik įrodinėjimo priemonė. Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra ginčijamas, sandoris kaip iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kos formÄ turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip raÅ¡ytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teisinis reguliavimas suteikia galimybę paneigti sandoryje notariÅ¡kai patvirtintas aplinkybes paprastais įrodymais, taipogi ir liudytojų parodymais.AkivaizdžiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje turi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Faktas, kad ginčo turtas priklauso ieÅ¡kovei ir R. G. patvirtino ir pati atsakovė, kuri pokalbio telefonu metu pripažino, jog ginčo turtas priklauso R. G. (2009 m. rugpjūčio 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, T 4, b.l. 8-22).

Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , jog laikotarpiu nuo 1994 m ieÅ¡kovės ir R. G. Å¡eima turėjo pakankamai piniginių lėšų, reikalingų ginčo turtui įsigyti. Tuo tarpu Atsakovė E. G. ir V. G. ginčo turto pirkimo dienÄ jau buvo pensinio amžiaus ir niekur nedirbo, gyveno tik iÅ¡ pensijos, nebuvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s sumokėti pardavėjui 380 000 Lt sumÄ už ginčo turtÄ ar per 11 mėnesių gražinti 360 000 Lt paskolas.Gauti 4 atsiliepimai į apeliacinius skundus.

Notarė V. S.-M. praÅ¡o apeliacinių skundų netenkinti. Nurodo, kad ginčijama sutartis notariÅ¡kai buvo patvirtinta teisėtai. Trečiojo asmens R. G. įstatyminė atstovė D. Å . praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį pilnai tenkinti. AtsiliepimÄ grindžia iÅ¡ esmės savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa” atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1200 Lt).

Nurodo, kad E. G., užtikrindama K. G. suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120090002994 įkeitė unijai nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Kadangi paskola laiku nebuvo grÄ Å¾inta, unija kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir 2010 m. Sausio 15 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. I- 75V/2010 įkeistas turtas buvo areÅ¡tuotas, o 2010 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. I- 75V/2010 buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ turtÄ .

Unija yra sÄ Å¾iningas hipotekos kreditorius. Atsakovė E. G. atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios įgyti ginčo turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pati patvirtino, kad jį pirko ir viskÄ tvarkė vyras iÅ¡ nelegalių pajamų. Tai patvirtina ir byloje esantis neÅ¡aliÅ¡kas įrodymas - Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-104-302/2009 ir joje nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė I.

G. Å¡ioje byloje buvo patraukta suinteresuotu asmeniu nustatant skolininko R. G. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalį. Kitas raÅ¡ytinis įrodymas paneigiantis ieÅ¡kovės nuoseklumÄ ir siekį įgyti ginčo namÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise - 1999 m. rugsėjo 10 d. (ginčijamas sandoris sudarytas 1999 m. lapkričio 24 d.) jos pačios pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, kuria E. G. paskolino 45000 Lt.IeÅ¡kovė neįrodė ir tos aplinkybės, kad R. G. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ Ä¯gyti ginčo turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise.IeÅ¡kovei apie jos uoÅ¡vio V.

G. mirtį ir tai, kad po jo mirties E. G. paveldėjo jo turtÄ , o R. G. atsisakė savo dalies motinos naudai, buvo gerai žinoma. Paveldėjimo teisės liudijimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.IeÅ¡kovės su apeliaciniu skundu pateikta Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. lapkričio 18 d. pažyma dėl gautų lėšų sudarius pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina sandorio sudarymo metu 1999 m. disponuota 380 000 Lt suma. IeÅ¡kovės pateiktas su apeliaciniu skundu 2004 m. spalio 29 d.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. 17-2-272 patvirtina aplinkybes, kad už nesudarytÄ sandorį buvo taikomos sankcijos. Brangaus turto deklaracija patvirtina disponavimÄ visokiu kitokiu turtu - žiedai, akcijos ir kt., tačiau ne grynaisiais pinigais. BÅ«tent dėl Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos taikytų sankcijų ieÅ¡kovės Å¡eima negalėjo sumokėti taikytos baudos, iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į Å¡eimos nekilnojamÄ jį turtÄ , butÄ , (duomenys neskelbtini), kas taip pat patvirtina asmenų nemokumÄ (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-104-302/2009).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini IeÅ¡kovės sutuoktinio R. G., mirusio 2008 m. lapkričio 7 d., tėvai V. G. ir E. G. 1999 m. lapkričio 24 d. su V. K. sudarė gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir 0,071 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį.Vienas iÅ¡ gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkėjų, V. G., 2004 m. lapkričio 7 d. mirė ir visÄ jam priklausiusį turtÄ , tame tarpe ginčo gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , patvirtinto 2005 m. spalio 7 d.

KaiÅ¡iadorių 1-ojo Notarų biuro notarės R. A., pagrindu paveldėjo atsakovė E. G..Atsakovė E. G. ginčo gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ Ä¯keitė 2009 m. vasario 18 d. notaro patvirtintu sutartinės hipotekos lakÅ¡tu užtikrindama K. G. skolinius įsipareigojimus Kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“.IeÅ¡kovė I. G. reikalauja sandorius, kuriuos sudarė atsakovė E. G. įgydama nuosavybėn ginčo gyvenamÄ jį pastatÄ su kiemo statiniais ir žemės sklypu – pirkimo pardavimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu, bei Å¡io turto įkeitimÄ sutartinės hipotekos lakÅ¡tu pripažinti negaliojančiais.

Nurodo, kad gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis (CK 1.87 str. 1 d.), jis sudarytas ne su tikrÄ jÄ sandorio Å¡alimi, o su statiniais. Tikrieji ginčo turto pirkėjai buvo ieÅ¡kovė I. G. ir miręs jos sutuoktinis R. G.. Dėl to negalioja ir po to sudaryti paveldėjimo ir įkeitimo sandoriai.Apeliantės, I. G. ir trečiojo asmens R. G. įstatyminė atstovė D. Å ., nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestas, nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio nuginčijimÄ , vienpusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teisminę praktikÄ yra konstatavęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statiniu, yra apsimestinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis byloje Nr. 3K-3-228/2009).

Apsimestinis sandoris yra niekinis. Jis vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Jeigu tikroji valia ir iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta valia yra tapati, tokį sandorį pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė teigia, kad ginčo gyvenamojo namo su kiemo statiniais ir žemės sklypu pirkėjai jos sutuoktinio R. G. tėvai E. G. ir V. G., tikraisiais pirkėjais – sandorio Å¡alimi nebuvo, o buvo tik jos ir sutuoktinio R.

G. statiniai, todėl teisių ir pareigų į turtÄ jie neturi. Lietuvos Aukščiausiasis teismas jau minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vertinant tokio ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, bÅ«tina aiÅ¡kintis, kas faktiÅ¡kai derėjosi dėl sutarties sÄ lygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju, priėmė sutarties objektÄ , jį valdė, naudojo ir disponavo). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl besÄ lygiÅ¡kai vadovautis duotais iÅ¡aiÅ¡kinimais kaip precedentu negalima.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamo turto pirkėjai buvo ieÅ¡kovės sutuoktinio senyvo amžiaus tėvai, kurių poreikiais pagal Lietuvoje esančius papročius rÅ«pinosi vaikai, todėl aiÅ¡kinant sutartį turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.).

Remiantis Å¡iomis nuostatomis apeliacinio skundo argumentai, kad dėl sutarties sudarymo ir sÄ lygų derėjosi ieÅ¡kovės sutuoktinis R. G., negali bÅ«ti vertinami kaip aplinkybės, rodančios, kad tikroji sudaryto sandorio Å¡alis buvo kita nei nurodyta sutartyje. Be to, pažymėtina, kad sÅ«nui derantis dėl turto įgijimo tėvų naudai, nėra bÅ«tinas įgaliojimas, tačiau veiksmams, kuriuos reikia atlikti gaunant nuosavybės dokumentus į turtÄ , pirkėjai – R. G. tėvai įgaliojo sÅ«nų R.

G. įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinėje įmonėje, gauti nuosavybės dokumentus, atstovauti mokesčių inspekcijoje, už juos pasiraÅ¡yti ir atlikti kitus veiksmus. Å i aplinkybė rodo, kad tėvai save laikė turto įgijėjais bei, kad sÅ«nus, apeliantės sutuoktinis, šį faktÄ pripažino.Apeliantė teigia, kad su pardavėju atsiskaitė ne sutartyje nurodyti pirkėjai E. G. ir V. G., o jos sutuoktinis R. G. Å¡eimos lėšomis.

Teisėjų kolegija mano, kad pinigų sumokėjimo faktas pardavėjui negali bÅ«ti vertinamas kaip faktas, patvirtinantis pinigus mokančio asmens teises ir pareigas į perkamÄ turtÄ . Tai pasitikėjimo tarp asmenų, turinčių pareigÄ sumokėti kainÄ už perkamÄ turtÄ ir asmens, sumokančio pinigus pardavėjui, iÅ¡raiÅ¡ka. Å iuo atveju yra reikÅ¡minga, kieno lėšomis apmokėta už perkamÄ turtÄ . Atsakovė tvirtina, kad už įgytÄ turtÄ buvo apmokėta jos ir mirusiojo sutuoktinio V.

G. lėšomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos respublikos gyventojai, įgydami brangų turtÄ , ne mažesnės kaip 30 000 Lt vertės, pagal įstatymÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įgyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ privalo pateikti gyvenamosios vietos mokesčių inspekcijai nustatytos formos deklaracijÄ , pagrindžiančiÄ pajamų, panaudotų sandoriams apmokėti, teisėtumÄ . Ginčijamo turto įgijėjai savo pajamas yra deklaravę, todėl teigti, kad už perkamÄ turtÄ sumokėjo ne pirkėjai nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, nėra pagrindo.

Taip pat pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis R. G. paskolos sutartimis prieÅ¡ ginčijamo turto įgijimÄ atsakovei ir jos sutuoktiniui V. G. paskolino sutartyse nurodytas pinigų sumas. Å i aplinkybė rodo, kad pirkėjai siekė savo nuosavybėn įgyti perkamÄ turtÄ , o atsakovė ir jos sutuoktinis tam pritarė ir suteikė paskolas. Tai taip pat aiÅ¡kintina kaip ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas, kad turtÄ nuosavybės teise įgytų atsakovės Å¡eima. Paskolos suteikimas turto įgijimui nesukuria nuosavybės teisės į perkamÄ turtÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovės teiginiai, kad ginčo turtas įgytas už jos ir sutuoktinio R. G. lėšas, nepagrįsti.Apeliantė teigia, kad už perkamÄ turtÄ su pardavėju atsiskaitė jos sutuoktinis R. G. Å¡eimos lėšomis. Å ias aplinkybes ji įrodinėja savo paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teisme bei liudytojų parodymais, kad pardavėjui pinigus sumokėjo jos sutuoktinis R. G.. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos įrodymus iÅ¡analizavo ir įvertinęs padarė iÅ¡vadÄ , kad su pardavėju buvo atsiskaityta atsakovės ir jos sutuoktinio V.

G. pinigais. Su tokiu įrodymų įvertinimu teisėjų kolegija sutinka ir iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų nekartoja. Su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė pateikė papildomus dokumentus, kurie, jos manymu, pagrindžia Å¡eimos turėtÄ turtÄ ir galimybes atsiskaitytu pagal 1999 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija mano, kad pateikti dokumentai ieÅ¡kovės teiginių nepatvirtina. Å eimos turto ir pajamų deklaracijos pateiktos už 2001 ir 2002 metus, kuriose nurodytas turimas turtas po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 1999 m. lapkričio 24 d. iÅ¡laidų gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo Å¡eimos lėšomis neįrodo.

IeÅ¡kovė savo teises į ginčo turtÄ Ä¯rodinėja tuo, jog gyvenamasis namas, jį nupirkus buvo remontuojamas ir įrenginėjamas ir tam Å¡eima iÅ¡leido 500 000 Lt. Apeliantės manymu, tai rodo, kad šį turtÄ ieÅ¡kovė laikė savo nuosavybe. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad namo remontas ir įrengimas nuosavybės teisių į turtÄ nesukuria ir negali bÅ«ti pagrindas pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.Apeliantės manymu, kad atsakovė E. G. nelaikė save ginčo turto savininke, patvirtina tai, jog ji neapmokėdavo sÄ skaitų už komunalines paslaugas, namuose negyveno bei pokalbiuose telefonu pripažino, kad ginčo turtas priklauso ieÅ¡kovės Å¡eimai.

Teisėjų kolegija su tokiu bylos aplinkybių vertinimu nesutinka. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės Å¡eima gyveno ginčo name, todėl atsakovė neturėjo pareigos apmokėti komunalinių paslaugų sÄ skaitų, nes tomis paslaugomis naudojosi ieÅ¡kovės Å¡eima. Aplinkybė, kad atsakovė ginčo namuose negyveno, nepaneigia jos nuosavybės teisių į turtÄ , be to, ieÅ¡kovė Å¡iuose namuose gyveno atsakovei neprieÅ¡taraujant. Nuosavybės teisė į gyvenamÄ jį namÄ dėl gyvenimo jame neįgyjama.IeÅ¡kovės telefoninius pokalbius su atsakove negalima vertinti kaip pripažinimÄ , kad ginčo turtas įgytas ieÅ¡kovės Å¡eimos lėšomis.

IÅ¡ bylos aplinkybių matosi, kad atsakovei buvo žinoma apie ieÅ¡kovės Å¡eimos įdėtas lėšas į namo remontÄ bei įrengimÄ , apie tai, kad žymiÄ dalį lėšų turto įgijimui paskolino ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis R. G., todėl atsakovės pripažinimas, kad dalis turto priklauso ieÅ¡kovės vaikams, negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kovės nuosavybės teisių į ginčo turtÄ pripažinimas.Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes ir įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės ir materialinės tesiės normų nepažeidė, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Kadangi reikalavimas dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkinamas, kiti ieÅ¡kovės reikalavimai taip pat negali bÅ«ti tenkinami, todėl teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų reikalavimų ir argumentų nebepasisako.IeÅ¡kovės I.

G. praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas. PraÅ¡ymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad su apeliaciniu skundu pateikiami pirmosios instancijos teisme netirti įrodymai apie gerÄ ieÅ¡kovės ir jos jau mirusio sutuoktinio turtinę padėtį, taip pat 2012 m. kovo 8 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, įrodantis, kad ginčo turtas (namas) yra apleistas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, kadangi Å¡alių atsikirtimai ir argumentai yra grindžiami į bylÄ patiktais įrodymais, kurie gali bÅ«ti tinkamai įvertinti raÅ¡ytinio proceso tvarka.IeÅ¡kovė I.

G. nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ atleista (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis), o tretysis asmuo R. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. Å ., atleistas nuo 15 970 Lt žyminio mokesčio dalies (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis), todėl Å¡ios sumos, netenkinus apeliacinių skundų, iÅ¡ apeliantų nepriteistinos (CPK 93, 96 str.). Kitos apeliantės I. G. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, jos apeliacinio skundo netenkinus, jai taip pat nepriteisiamos.

   Pagal bylos duomenis atsakovas Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl atsiliepimo į apeliacinius skundus suraÅ¡ymo turėjo 1200 Lt iÅ¡laidų. Atsižvelgus į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina suma advokato pagalbai suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus apmokėti mažintina iki 600 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (j. a. k. 112040690) iÅ¡ apeliantų I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens R. G. įstatyminės atstovės D. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 300 Lt (tris Å¡imtus litų) atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimo iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                               Virginija Čekanauskaitė               Algirdas Gailiūnas                                                                                             Audronė Jarackaitė