c514b21f-7b8a-46b3-880f-4d4d2ae7beb0 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-205-601/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13745-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.6.11.18; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-321-1158/2022 pagal ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. M. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus, praÅ¡ydamas: (i) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. raÅ¡tÄ Nr. 8SD-2680-(14.8.125 E), kuriuo atsisakyta parduoti žemės sklypo dalį, reikalingÄ R.

M. priklausančios pastato dalies eksploatacijai; (ii) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ Nr.1T-19-(7.5) dėl R. M. skundo iÅ¡nagrinėjimo; (iii) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos parduoti be aukciono ieÅ¡kovui R. M. valstybinio žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 0,0040 ha ploto dalį (bendras sklypo plotas 0,2300 ha), reikalingÄ ieÅ¡kovui nuosavybės teise valdomos pastato–sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 96/1000 dalies eksploatacijai ir naudojimui; (iv) priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė atsisakė parduoti jam valstybinio žemės sklypo dalį, reikalingÄ jam priklausančios pastato dalies eksploatacijai, konstatavusi neva statinys yra nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ pagrindinę naudojimo (sandėliavimo) paskirtį. Anot ieÅ¡kovo, vien tai, jog sandėlis pripažintas avariniu, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas neketina įgyvendinti savo nuosavybės teisės į statinį, t. y. imtis atitinkamos veiklos, susijusios su pastato naudojimu. Juolab, kad ieÅ¡kovas jau ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad pastatas bÅ«tų suremontuotas ir naudojamas pagal tikslinę paskirtį, tačiau to padaryti negalėjo dėl pastato kito bendraturčio, kuriuo iki 2018 m. rugsėjo mėnesio buvo vieÅ¡ojo administravimo subjektas Kauno miesto savivaldybė, atsisakymo Å¡alinti (remontuoti) pastato pažeidimÄ ir nesutikimo jį naudoti, tam neskiriant lėšų, proporcingai savo turimai pastato daliai.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir įpareigojus atsakovę sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, bÅ«tų pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimÄ lengvatine tvarka. Pažymėjo, kad byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas naudoja pastatÄ pagal tiesioginę paskirtį. IeÅ¡kovas pats pripažįsta, jog jam priklausantis pastatas nėra eksploatuojamas, nurodo, jog veiklÄ ketina vykdyti ateityje, t. y. ieÅ¡kovas pats pripažįsta, kad neatitinka teisės aktais nustatytų sÄ lygų dėl valstybei priklausančio žemės sklypo įsigijimo lengvatine (ne aukcionu bÅ«du) tvarka.

IeÅ¡kovas, turėdamas nuosavybės teisę deÅ¡imt metų, nesiėmė jokių realių veiksmų siekiant naudoti ir tinkamai eksploatuoti jam priklausantį turtÄ pagal paskirtį, neįrodė, kÄ ir kaip faktiÅ¡kai ketina daryti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad į buvusį statinio bendrasavininkÄ ieÅ¡kovas yra kreipęsis ne dėl pastato rekonstrukcijos, o dėl jo nugriovimo. Be to, ieÅ¡kovas, įgyvendinęs nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , neatmeta galimybės jam priklausantį turtÄ perleisti kitam bendraturčiui, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja teisės aktams bei paneigia ieÅ¡kovo teisę įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas nedalyvavo aukcione parduodant kitÄ pastato ir žemės sklypo dalis, nors apie tai buvo tinkamai informuotas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad neegzistuoja ieÅ¡kovo teisės pirkti ginčo žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du įgyvendinimo sÄ lygos, nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, nes, nors ant žemės sklypo dalies, priklausančios valstybei, yra sandėlio dalis, priklausanti ieÅ¡kovui, tačiau ji buvo avarinės bÅ«klės jau tuo metu, kai jÄ iÅ¡ fizinių asmenų įsigijo ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovui priklausanti pastato dalis nėra naudojama, joje ieÅ¡kovas nevykdo veiklos. Anot teismo, tai, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas turto savininku daugiau kaip deÅ¡imt metų, 2013 m. kelis kartus kreipėsi į tuo metu buvusiÄ sandėlio bendrasavininkę Kauno miesto savivaldybę su pasiÅ«lymu pastatÄ nugriauti, taip pat, jog ieÅ¡kovas yra atlikęs tvarkymo darbus aplink pastatÄ , nėra reikÅ¡mingi bei nesudaro pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovo pagrįstos teisės pirkti ginčo žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du.

Be to, ieÅ¡kovas neatmetė galimybės įgyvendinus nuosavybės teisę į žemę, turtÄ perleisti kitam bendraturčiui, o tai reiÅ¡kia, kad žemės įsigijimas savo esme bÅ«tų siejamas su tikslu įgyti valstybinės žemės sklypo ekonominę vertę, bet ne su specialia teisės aktų nustatyta lengvatinės žemės pardavimo tvarkos sÄ lyga – bÅ«tinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia žemės įsigijimo poreikį. PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant bÅ«tų nepagrįstai paneigti vieni iÅ¡ valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomenės naudos ir efektyvumo principai, reiÅ¡kiantys valstybės nuosavybės teisių į žemę įgyvendinimÄ rÅ«pestingai, tenkinant visuomenės interesus ir siekiant maksimalios naudos visuomenei.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, neįrodęs teismui aplinkybių, kurios turėtų lemiamos įtakos prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, gali pasinaudoti kitais teisiniais institutais efektyviai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, kurie mažiau ribotų žemės savininko teisių apimtį nei Å¡ios žemės pardavimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas R. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė Å¡iai bylai aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ pastato eksploatacija reiÅ¡kia ne tik tiesioginį faktinį pastato eksploatavimÄ , bet ir ketinimÄ naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas 2011 ir 2013 metais dovanojimo sutarčių pagrindu įsigijęs sandėlio dalį po to, kai jame įvyko gaisras ir sandėlis buvo pripažintas avariniu, reiÅ¡kia ieÅ¡kovo negalėjimÄ Ä¯sigytos pastato dalies eksploatuoti, nėra pakankamos pagrįsti teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neturi teisės lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti pastato dalies eksploatacijai reikalingos žemės sklypo dalies, priklausančios valstybei.

Juolab, kad savivaldybė, kaip pastato dalies (daugiau kaip 90 proc.) savininkė, nesutiko pastato remontuoti ir naudoti, nors ieÅ¡kovas ir ėmėsi visų nuo jo priklausančių aktyvių nuolatinių veiksmų pastatÄ suremontuoti ir naudoti jį pagal statinio tikslinę paskirtį; 6.2. Pagal kasacinio teismo praktikÄ pastato eksploatacija reiÅ¡kia ne tik tiesioginį faktinį pastato eksploatavimÄ , bet ir ketinimÄ naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį. IeÅ¡kovo viso proceso pirmosios instancijos metu akcentuotas faktines aplinkybes apie jo ketinimÄ naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir dėl to vykdytus aktyvius veiksmus pirmosios instancijos teismas apskritai ignoravo ir jų nevertino; 6.3.

Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad neegzistuoja ieÅ¡kovo teisės pirkti ginčo žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du įgyvendinimo sÄ lygos, nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, neįvertino atsakovės pozicijos dėl valstybinio žemės sklypo dalių pardavimo avarinio pastato bendraturčiams nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovės pozicija, kai ji atsisako parduoti žemės sklypo dalį, kuri reikalinga avarinio pastato daliai eksploatuoti ir naudoti, nors ji anksčiau sutiko tai padaryti ir netgi nustatė žemės sklypo dalį, kuri reikalinga avarinio pastato daliai eksploatuoti ir naudoti, yra nenuosekli ir prieÅ¡taringa bei prieÅ¡taraujanti lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principams, taip pat pažeidžianti ieÅ¡kovo teisėtÄ lÅ«kestį įsigyti žemės sklypo dalį, reikalingÄ jam priklausančiai pastato daliai eksploatuoti; 6.4.

Valdžios institucijoms (tiek atsakovei, tiek Kauno miesto savivaldybei) pastato avarinė bÅ«klė nebuvo kliÅ«tis su pastato avarine dalimi, kuri priklausė teritorinio lygmens valstybės administraciniam subjektui (Kauno miesto savivaldybei) ir kuris buvo oficialiai atsisakęs jÄ remontuoti, parduoti privačiam asmeniui ir valstybei priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, reikalingÄ avarinio pastato dalies eksploatavimui ir naudojimui; 6.5. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jam priklausanti pastato dalis negalėtų bÅ«ti tinkamai eksploatuojama nuosavybės teise neįsigijus valstybinės žemės sklypo, ant kurio jis stovi, yra nepagrįsta.

Tam, kad ieÅ¡kovas galėtų realiai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastato dalį, tarp kurios sudedamųjų dalių yra ir teisė remontuoti pažeistÄ pastatÄ , pagal Statybos įstatymo reikalavimus bÅ«tina, jog statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys (Å¡iuo atveju rekonstruojamas statinys), valdytų nuosavybės teise arba valdytų ir naudotų kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Negana to, Å¡iuo atveju ir kitas pastato bendraturtis negalės įgyvendinti teisės į pastato remontÄ , nes jis galimas ne tik bendraturčių susitarimu, bet tam taip pat bÅ«tina, kad visi pastato bendraturčiai pastatui reikalingÄ Å¾emės sklypÄ valdytų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 6.6.

Ta aplinkybė, jog galbÅ«t ateityje ieÅ¡kovas perleis bendraturčiui savo turimÄ pastato dalį, o gal kitas bendraturtis perleis ieÅ¡kovui savo turimÄ pastato dalį, Å¡ioje byloje neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes byla nagrinėjama nustatant faktines egzistuojančias aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai teisingai iÅ¡spręsti, o ne vertinant galimus ateities variantus, kurie neaiÅ¡ku ar įvyks.

7. Atsiliepime atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o atmesti apelianto R. M. apeliacinį skundÄ visa apimtimi, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-321-1158/2022 palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 7.1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus apelianto pateiktus įrodymus bei argumentus dėl ketinimo naudoti sandėlį. Apeliantas nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžių metu nepagrindė, kokiÄ konkrečiÄ veiklÄ vykdo sandėlyje ir, kad žemės sklypo naudojimas susijęs su jame esančio statinio naudojimu pagal jo tiesioginę paskirtį.

PrieÅ¡ingai, apeliantas teismo posėdžių metu laikėsi itin nepastovios pozicijos, kaskart nurodydamas vis kitas priežastis, kodėl jam yra reikalingas žemės sklypas. Tuo tarpu teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika nesuteikia teisės iÅ¡sinuomoti / pirkti valstybinės žemės sklypÄ ateityje planuojamai veiklai vykdyti, taigi apeliantui nepagrindus, kokiÄ veiklÄ vykdo valstybinės žemės sklype, žemės sklypo dalies parduoti nėra galimybės; 7.2. Aplinkybė, kad sandėlis yra avarinės bÅ«klės, apeliantui buvo žinoma nuo jo įsigijimo momento (2011 m. ir 2013 m. dovanojimo sutarčių pagrindu).

Taigi, rizika, susijusi su avarinės bÅ«klės statiniu, atitenka apeliantui. Juolab, kad apeliantas neįrodė, jog nuo momento, kada įgijo nuosavybės teisę į sandėlio dalį, ėmėsi aktyvių veiksmų eksploatuoti statinį; esama statinio bÅ«klė kelia pagrįstų abejonių dėl statinio priežiÅ«ros, o tai, kad kelis kartus buvo tvarkoma aplinka apie pastatÄ , nėra tiesiogiai susiję su pastato naudojimu pagal jo paskirtį; 7.3. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė kategoriÅ¡kai atsisakė remontuoti sandėlio dalį, kadangi už atliktus darbus ji apmokėjo, o kitu bÅ«du įgyvendinti ketinimus tinkamai eksploatuoti statinį apeliantas nebandė.

Be to, apeliantas nepagrindė, kokius veiksmus atliko po 2018 m. spalio 11 d., kai naujuoju sandėlio dalies savininku tapo UAB „Polonezas“; 7.4. Nacionalinė žemės tarnyba jokių teisėtų lūkesčių apeliantui nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes 2017 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. 8VĮ-835-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies dalių nustatymo“ nėra nurodyta, kad su juo bus sudaroma žemės sklypo nuoma ar pardavimas. Tai, kad žemės sklypas yra suformuotas ir nustatytos dalys, nėra savaime reiškianti aplinkybė, kad jis turi būti perleidžiamas asmeniui nuomos teisės ar kitais pagrindais.

Valstybė, turėdama daiktÄ , žemės sklypÄ , atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, sprendžia, kokių veiksmų imtis, ar suteikti nuomÄ be aukciono ar pardavimÄ turint statinius tame žemės sklype, ar ne; 7.5. IeÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ parduoti žemės sklypÄ yra atmestinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis konstitucinį valdžių padalijimo principÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl įpareigojimo parduoti valstybinį žemės sklypÄ ne aukciono tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Faktinės bylos aplinkybės 12. Nustatyta, kad apeliantui (ieÅ¡kovui), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12/125 dalys pastato – sandėlio, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis (sandėliavimo), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini) (toliau – dalis sandėlio).

Kita sandėlio dalis (904/1000 dalys) nuosavybės teise priklauso UAB ,,Polonezas“. Sandėlis yra avarinis (2010 m. gruodžio 8 d. statinio pripažinimo aktas). IeÅ¡kovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sandėlis randasi žemės sklype, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Apeliantas avarinės bÅ«klės dalį sandėlio asmeninės nuosavybės teise yra įgijęs iÅ¡ fizinių asmenų 2011 m. rugpjūčio 24 d. ir 2013 m. spalio 28 d. sudarytų dovanojimo sutarčių pagrindu. 13. 2013 m. liepos 10 d., 2013 m. lapkričio 14 d. apeliantas su praÅ¡ymais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ant Kauno miesto savivaldybę kaip bendrasavininkę pritarti pastato (sandėlio) nugriovimui.

Taip pat 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡yme nurodė, kad atsisako finansuoti pastato tvarkybos darbų parengimo iÅ¡laidas bei pastato tvarkybos, pagal parengtÄ projektÄ , darbų iÅ¡laidas.

14. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius 2013 m. liepos 19 d. priimtu raÅ¡tu Nr.60-6-58 informavo apeliantÄ , kad Kauno miesto tarybai 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.T-673, pastato – sandėlio 6F2ž, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savivaldybei priklausančias dalis (904/1000 dalys) įtraukus į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , kitos jai priklausančio sandėlio panaudojimo galimybės nėra svarstomos.

15. Kauno miesto savivaldybės administracijos turto skyrius 2014 m. vasario 5 d. raÅ¡tu Nr.60-6-14 informavo apeliantÄ , kad vykdant 2010 m. liepos 15 d. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinio padalinio reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr.57, teisės aktų nustatyta tvarka parengė pastato – sandėlio 6F2ž, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkybos darbų (avarinės bÅ«klės paÅ¡alinimas) projektÄ , kurį patikrinus 2013 m. balandžio 19 d. (Nr.13-107K) pastabų nebuvo pareikÅ¡ta.

Taip pat nurodė, jog Savivaldybė jai nuosavybės teise valdomų pastato dalių įtraukusi į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , nusprendžiant privatizuoti, todėl kitos pastato dalių tvarkymo galimybės nėra svarstomos. 16. 2014 m. kovo 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus suraÅ¡ytas nekilnojamojo turto – pastato – sandėlio 6F2ž, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune apžiÅ«ros aktas Nr.60-12-73, nustatant, kad aukščiau nurodytas pastatas laisvas, nenaudojamas, atstatyta skydų tvora, iÅ¡vežtos Å¡iukÅ¡lės, priimta iÅ¡vada ir siÅ«lymas bendraturčiui R.

M. (apeliantui) už atliktus darbus apmokėti už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiÄ dalį pagal tinkamai pateiktus dokumentus.

17. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 8VĮ-835-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies dalių nustatymo“ nustatė 0,2300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies – 0,0419 ha dalis pastato 6F2ž savininkams: R. M. – 0,0040 ha; Kauno miesto savivaldybei – 0,0379 ha.

18. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, priėmimo ir perdavimo aktu Nr.8MŽP-52-(14.8.104.) valstybės įmonei Turto bankui, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr.T-87 ,,Dėl vieÅ¡ajame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, perdavė 0,0379 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingÄ pastato 904/1000 daliai eksploatuoti. Å iÄ Å¾emės sklypo dalį, vieÅ¡o aukciono bÅ«du, 2018 m. spalio 11 d. (valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr.MS-5635 pagrindu) įsigijo UAB ,,Polonezas“.

19. Apeliantas 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Nacionalinės žemės tarnybÄ prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių parduoti 0,0040 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį (toliau – žemės sklypo dalis) reikalingos jam priklausančio sandėlio dalies eksploatacijai.

20. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 13 d. raÅ¡tu Nr.8SD-1817-(14.8.125E.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , kaip statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekančiÄ institucijÄ , praÅ¡ant patikrinti suteikiant informacijÄ ar žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis apeliantui priklausantis sandėlis yra tinkamas naudoti ir naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę paskirtį.

21. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniÅ«nija, 2021 m. balandžio 21 d. raÅ¡tu Nr.04-2-407 informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių, kad 2021 m. balandžio 20 d. atlikus žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio sandėlio (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiÅ«rÄ nustatyta, kad statinys apgriuvęs, apleistas, nefunkcionuojantis, nenaudojamas ir neeksploatuojamas. Statinio bÅ«klė po 2020 m. gegužės 20 d. atlikto statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo nepagerėjusi, vertinama kaip bloga, po gaisro likę tik dalis medžio karkaso sienų, stogo medinių konstrukcijų, keletas asbestcemenčio dangos lakÅ¡tų, prie statinio gausu įvairios sudėties atliekų. Nurodyta, jog statinys galėtų bÅ«ti naudojamas tik atlikus jo remontÄ .

22. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius, iÅ¡nagrinėjęs apelianto praÅ¡ymÄ , 2021 m. gegužės 19 d. priėmė raÅ¡tÄ Nr.8SD-2680-(14.8.125 E) ,,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – raÅ¡tas), kuriuo įvertinus, kad žemės sklype esantis sandėlis 6F2ž, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti, statiniui esant nenaudojamam pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ pagrindinę naudojimo (sandėliavimo) paskirtį, praÅ¡ymo netenkino.

23. Apeliantui minėtÄ raÅ¡tÄ apskundus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktorius, 2021 m. rugpjūčio 3 d. priimtu sprendimu Nr.1T-19-(7.5) ,,Dėl R. M. skundo iÅ¡nagrinėjimo“, apelianto 2021 m. birželio 7 d. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , motyvuodama tuo, kad, įvertinus tai, kad žemės sklype esantis pastatas yra nenaudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti, statinys nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ pagrindinę naudojimo paskirtį (sandėliavimo), pastato dalis įsigyta jau esant pripažintai avarinės bÅ«klės, todėl valstybinės žemės sklypo dalis, pastato daliai eksploatuoti lengvatinėmis sÄ lygomis negali bÅ«ti parduodama. 24. 2022 m. vasario 21 d. apeliantas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ dėl jam priklausančio statinio dalies, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, perleidimo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrius 2022 m. kovo 14 d. priėmė raÅ¡tÄ Nr.8SD-1128-(14.8.125E.), kuriuo dėl apeliantui priklausančio turto perleidimo neprieÅ¡taravo. Minėtame raÅ¡te pateikė informacijÄ , kadangi apelianto praÅ¡omas perleisti turtas yra sugriuvęs, apleistas, nefunkcionuojantis, nenaudojamas ir neeksploatuojamas, su naujuoju savininku, žemės sklypo nuoma ne aukciono tvarka nebus sudaroma. Dėl ginčo esmės 28. Ginčo esmė, - ar atsakovė pagrįstai atsisakė parduoti apeliantei valstybinės žemės sklypÄ ne aukciono tvarka (priimtas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas (raÅ¡tas) Nr. 8SD-2680-(18.8125 E) ir tuo pačiu, ar yra pagrindas atsakovę įpareigoti šį žemės sklypÄ parduoti ne aukciono tvarka.

29. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai interpretavo teisminę praktikÄ .

30. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad priimant sprendimus dėl valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės įgyvendinimo, sudarant valstybinės žemės sandorius turi būti laikomasi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų. Šiame straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti visuomenės naudos ir efektyvumo principai.

Visuomeninės naudos principas reiÅ¡kia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ (VSTVNDÄ® 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiÅ¡kia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi bÅ«ti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDÄ® 9 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022).

31. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono bÅ«du asmeniui, kuris už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ . Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡i taisyklė suponuoja, jog aukcionas kaip valstybinės žemės pardavimo bÅ«das yra įtvirtintas siekiant už parduotÄ valstybinę žemę gauti didžiausiÄ kainÄ , todėl tai yra prioritetinis valstybinės žemės pardavimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022).

32. Bendrosios taisyklės iÅ¡imtys, kai valstybinė žemė gali bÅ«ti parduodama be aukciono, įtvirtintos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iÅ¡ jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

33. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinos sÄ lygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypÄ yra tokios: žemės sklypas turi bÅ«ti užstatytas Å¡iam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi bÅ«ti naudojamas Å¡iems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-242-684/2022).

34. Esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi bÅ«ti iÅ¡nuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar Å¡ie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono iÅ¡sinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypÄ , o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtÄ naudojimo paskirtį arba Å«kinės veiklos pobÅ«dį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra bÅ«tina iÅ¡sinuomoti ar įsigyti žemės sklypÄ .

LemiamÄ reikÅ¡mę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti Å¡iÄ ar kitokiÄ veiklÄ . Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-242-684/2022).

35. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su Å¡ioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę Å¡io turto paskirtį, o ne aiÅ¡kiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. BÅ«tent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę.

Kadangi nagrinėjamos bylos duomenys patvirtino, jog ginčo žemės sklype esantis Pastatas, kuriam naudoti pagal paskirtį siekta įsigyti ginčo žemės SklypÄ , de facto (faktiÅ¡kai) nebuvo naudojamas ir ieÅ¡kovas nepateikė Å¡iuos duomenis paneigiančių įrodymų, tai darytina iÅ¡vada, kad byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

36. Statinio savininkas privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu (statinio naudingųjų savybių pritaikymu), ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra bÅ«tina teisė į valstybinės žemės nuomÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-242-684/2022).

37. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir teisminę praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant Å¡alių ginÄÄ yra bÅ«tina nustatyti, ar apeliantas naudojo pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį (ar turėjo realų, akivaizdų ketinimÄ tai daryti ateityje), ar apeliantas realiai faktiÅ¡kai naudojo valstybinį žemės sklypÄ turimiems statiniams eksploatuoti, ar yra bÅ«tina parduoti valstybinį žemės sklypÄ tam, kad apeliantas galėtų įgyvendinti turimas teises į statinį, t. y. tik nustačius Å¡ias aplinkybes galėtų bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kinys. Pareiga įrodyti nurodytų aplinkybių buvimÄ tenka apeliantui (CPK 178 straipsnis).

38. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis ieÅ¡kinys buvo atmestas. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodyta, jog apeliantas naudojo jam priklausančiÄ dalį sandėlio pagal jo tiesioginę paskirtį (ar realiai ketino tai daryti) bei bÅ«tinumo parduoti žemės sklypÄ Å¡ios sandėlio dalies eksploatacijai. Apeliantas tokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliantui priklausoma sandėlio dalis nebuvo naudojama, t. y. tai patvirtina 2021 m. balandžio 21 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniÅ«nijos raÅ¡tas Nr.04-2-407, kuriame nurodoma, kad 2021 m. balandžio 20 d. atlikus žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio sandėlio (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiÅ«rÄ nustatyta, „kad statinys apgriuvęs, apleistas, nefunkcionuojantis, nenaudojamas ir neeksploatuojamas. Statinio bÅ«klė po 2020 m. gegužės 20 d. atlikto statinio techninės priežiÅ«ros patikrinimo nepagerėjusi, vertinama kaip bloga, po gaisro likę tik dalis medžio karkaso sienų, stogo medinių konstrukcijų, keletas asbestcemenčio dangos lakÅ¡tų, prie statinio gausu įvairios sudėties (buitinių rakandų, statybos ir griovimo, žaliųjų ir kt.) atliekų“.

Taip pat Å¡iame raÅ¡te nurodyta, kad „<...> statinys, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, nenaudojamas statinio naudotojo poreikiams tenkinti, statinys nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ pagrindinę naudojimo paskirtį (sandėliavimo), ir kad statinys galėtų bÅ«ti naudojamas tik atlikus viso statinio remontÄ â€œ. Be to, kad sandėlis nebuvo naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį bei, kad sandėlis yra pripažintas avariniu ir dėl to jis negali bÅ«ti naudojamas, pripažįsta ir pats apeliantas.

40. Kad apeliantas neturėjo realaus ketinimo sandėlį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį patvirtina ir tai, kad jis ketino 2022 m., jo neremontavęs (duomenų apie siekį remontuoti nėra), jį parduoti, ar kitaip perleisti (tuo tikslu 2022 m. vasario 21 d. apeliantas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių, praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ dėl perleidimo).

41. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyta, kad atsakovė trukdė (trukdo) apeliantui naudotis sandėlio dalimi, jį remontuoti, todėl apelianto argumentai, susiję su tuo, kad prieÅ¡ naudojantis sandėliu reikia jį suremontuoti, negali bÅ«ti pagrindu pateisinančiu sandėlio nenaudojimÄ . Tai, kad apeliantas galimai nepasiekė susitarimo su sandėlio bendrasavininku (nuo 2018 m. juo yra UAB „Polonezas“) dėl sandėlio remonto (nors įrodymų apie realų apelianto ketinimÄ sandėlį, ar jo dalį remontuoti nėra; nėra duomenų apie apelianto kreipimÄ si į UAB Polonezas“ dėl remonto ir pan.), taip pat nėra aplinkybė pateisinanti sandėlio nenaudojimÄ , o juo labiau sudaranti sÄ lygÄ parduoti ne aukciono tvarka apeliantui žemės sklypÄ .

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas savo skunde nenurodė aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti Å¡ios nutarties 37 punkte nurodytas reikÅ¡mingas ieÅ¡kinio patenkinimui aplinkybes, tačiau apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis, kurios, atsižvelgiant į tokiose bylose suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , nėra reikÅ¡mingos sprendžiant šį ginÄÄ (pvz.: santykiai su Kauno miesto savivaldybe; Kauno miesto savivaldybei priklausančios sandėlio dalies ir valstybei priklausančio žemės sklypo, parduodamai sandėlio daliai eksploatuoti, pardavimas aukciono tvarka ir pan.).

43. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atsisakymas (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 8SD-2680-(14.8.125 E)) parduoti žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka apeliantui, yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl procesinės bylos baigties 44. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

45. Apibendrinant kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti Å¡io sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Edvardas Paliokas Jurgita Sujetienė