Legislator Case Law & Legislation
c513a04a-70ab-4f0b-a308-e8af1fb3d662 AI generated

c513a04a-70ab-4f0b-a308-e8af1fb3d662 · Kauno apygardos teismas

Case Number c513a04a-70ab-4f0b-a308-e8af1fb3d662
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta; būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus;

Legislator headnote

AI generated

c513a04a-70ab-4f0b-a308-e8af1fb3d662 · Kauno apygardos teismas: Todėl ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, pagrįstai procesinius dokumentus įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ios apeliacijos dalykas teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1701-658/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13580-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 102.5; 116.5.3;. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. liepos 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovo A. K. (A. K.) atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17809-638/2014 pagal ieÅ¡kovo- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl nuostolių (žalos padarytos neapdrausta transporto priemone) atlyginimo regreso tvarka (b.l. 3-5).Kauno apylinkės teismas, atsakovui per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, 2014-09-02 sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 22 314,83 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos - 2014 m. liepos 24 d. - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas: 669 Lt žyminio mokesčio ir 316,80 Lt iÅ¡laidų už pateiktų dokumentų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ .2015-04-21 atsakovas A.

K. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo bei praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2014-09-02 sprendimo už akių (b.l. 63-71). Nurodė, kad nuo 2014-06-26 buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į užsienio valstybę – DanijÄ , Danijoje dirba nuo 2013-07-01, be to atsakovas dažnai keliauja į UkrainÄ . Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti ne registruotos korespondencijos siuntimo, o vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, todėl atsakovas apie priimtÄ sprendimÄ nieko nežinojo iki 2015-03-24.II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ paduoti praÅ¡ymÄ dėl 2014-09-02 teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent 2015-03-24 jis sužinojo apie priimtÄ teismo sprendimÄ . Pažymėjo, jog pats atsakovas patvirtino, jog elektroninio ryÅ¡io priemonėmis bendravo su ieÅ¡kovu, kas reiÅ¡kia, jog žinojo apie autoįvykį su jam priklausančiu automobiliu;

žinojo, kad yra galimas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, rėmėsi sutartimi su V. P.. Teismas sprendė, kad atsakovas, žinodamas apie žalos padarymo faktÄ jam priklausančiu ir neapdraustu automobiliu, turėjo praneÅ¡ti Transporto draudikų biurui savo pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ar kitus kontaktus, turėjo domėtis, kaip yra administruojamas žalos atlyginimas, ir turėjo galimybę sužinoti apie iÅ¡keltÄ bylÄ ir joje tinkamai dalyvauti. Nustatė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį antstolis siuntė atsakovui duomenis apie pradėtus vykdymo veiksmus.

Nesant duomenų, kad atsakovas praleido terminÄ praÅ¡yti peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ , priimtÄ už akių, dėl pateisinamų priežasčių, teismas termino neatnaujino (b.l. 72-73). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas A. K. atskiruoju skundu (b. l. 101-105) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-23 nutartį. Nurodo, jog atsakovas apie priimtÄ teismo sprendimÄ sužinojo tik 2015-03-24. Atsakovas nuo 2014-06-26 buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos į DanijÄ .

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti ne registruotos korespondencijos siuntimo, o vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, nors jau tuo metu atsakovas buvo deklaravęs savo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos į DanijÄ faktÄ . Teismas elgėsi aplaidžiai ir matydamas, kad apelianto gyvenamoji vieta yra Danijos Karalystė, nesivargino ir nesiaiÅ¡kino jo gyvenamosios vietos ar darbo vietos, nebuvo keliamas kuratoriaus paskyrimo klausimas. Teismo pozicija, kad atsakovas turėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ pažeidžia CPK 8 ir 17 straipsniuose numatytÄ kooperacijos ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus, kadangi vienai Å¡aliai priskiriama daugiau pareigų.

Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje apžvelgdamas proceso atnaujinimo klausimÄ , aiÅ¡kiai nurodo, jog praleisto 3 mėnesių atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas, jei praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ naikinamÄ jį penkerių metų terminÄ . Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo tik nepilni 7 mėnesiai, todėl akivaizdu, jog naikinamasis penkerių metų terminas praÅ¡ymo raÅ¡ymo dienÄ (2015-04-03) nėra praleistas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 127-129) ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas yra praleidęs naikinamÄ jį 3 mėnesių terminÄ pareiÅ¡kimui dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo pateikti. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 paskelbta teismų praktikos apžvalga taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose bylose, kadangi Å¡iuo atveju nėra pateikiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ .

Fizinis asmuo privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Jeigu asmuo Å¡ios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti praneÅ¡imus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, asmenys, iÅ¡vykstantys iÅ¡ Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ per 7 darbo dienas iki iÅ¡vykimo. Atsakovas deklaruodamas savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ DanijÄ nenurodė konkrečios gyvenamosios vietos.

Todėl ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti procesinių dokumentų, pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, pagrįstai procesinius dokumentus įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Å ios apeliacijos dalykas teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminÄ pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai Å¡aliai, o tik viena iÅ¡ priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi bÅ«ti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeisti atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikusios Å¡alies teisės ir teisėti interesai ir kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė Å¡aliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡io sprendimo peržiÅ«rėjimo.

Vadovaujantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimÄ už akių priėmusiam teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo (toliau – PareiÅ¡kimas); Å¡is terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Å is trijų mėnesių terminas yra naikinamasis. Tas reiÅ¡kia, jog neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali bÅ«ti atnaujinamas. Sprendimas už akių buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 2 d., o pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo bei praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių teismui pateiktas tik 2015-04-21, t.y. praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ pareiÅ¡kimo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali bÅ«ti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimÄ , t. y. kai praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl procesinio termino atnaujinimo yra aktuali sprendimo už akių priėmimo pagrindų buvimo analizė. Apelianto teigimu, jam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie procesÄ , kadangi visi procesiniai dokumentai, nesant tam teisinio pagrindo, jam buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu.Vadovaujantis CPK 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui skirtus procesinius dokumentus du kartus siuntė ieÅ¡kovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡ie grįžo neįteikti su žyma „Neatsiėmė“ (b. l. 51, 60).

Teismas, patikrinęs Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis, nustatė, kad atsakovas deklaravo iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į DanijÄ nuo 2014-06-20 (b.l. 52). Tikslaus gyvenamosios vietos adreso Danijoje apeliantas nedeklaravo, todėl teismas neturėjo (ir, dėdamas protingas pastangas, neturėjo galimybių gauti) duomenų apie apelianto gyvenamÄ jÄ ir darbo vietas. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad atsakovas turėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ pažeidė CPK 8 ir 17 straipsniuose numatytÄ kooperacijos ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus.

CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga praneÅ¡ti savo kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Jeigu asmuo Å¡ios pareigos neįvykdo, kreditorius turi teisę siųsti praneÅ¡imus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jam žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovÄ ir nurodęs naujÄ savo gyvenamosios vietos adresÄ . Netgi praneÅ¡ime apie eismo įvykį yra nurodytas atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (b.l. 11).

Nors apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas turėjo galimybę susisiekti su atsakovu elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovui buvo žinomas atsakovo el. paÅ¡to adresas (pvz. ieÅ¡kovo atsakovui ar atsakovo ieÅ¡kovui siųsto el. laiÅ¡ko kopijos) (CPK 178 str.). Kita vertus, atsakovo teiginiai apie susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kovu elektroniniais laiÅ¡kais leidžia spręsti apie tai, jog atsakovui buvo žinoma tiek apie teismo įvykį, tiek apie galimÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro regresinį reikalavimÄ atsakovui bei daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo visas galimybes informuoti kreditorių apie pasikeitusiÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IeÅ¡kovui deklaravus iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos ir nenurodžius naujos savo gyvenamosios vietos adreso, teismas pagrįstai laikė, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos. Taip pat gyvenamosios vietos deklaravimas užsienyje, apeliacinės instancijos teismo manymu, irgi buvo nurodytas ne dėl to, kad pats atsakovas pageidavo informuoti visus galimai suinteresuotus asmenis apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , o dėl to, kad bÅ«damas Danijoje, LR atstovybėje keitėsi LR piliečio pasÄ .Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog byloje nebuvo keliamas kuratoriaus paskyrimo klausimas.

IeÅ¡kovas teismui pateiktame ieÅ¡kinyje yra nurodęs, kad kuratoriaus skirti nepraÅ¡o, neįteikus atsakovui procesinių dokumentų paskutiniu žinomu adresu, dokumentus praÅ¡o leisti į teikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (b.l. 5). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl procesinių dokumentų įteikimo bÅ«do nepavykus jų įteikti paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, atsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas kuratoriaus skirti nepageidauja (b.l. 53). Bendrosios su kuratoriaus institutu susijusios nuostatos įtvirtintos CPK 39 straipsnyje.

Kuratorius gali bÅ«ti paskirtas tik esant tam tikroms sÄ lygoms:

1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta;

2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus;

3) yra suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymas skirti kuratorių ir iÅ¡ankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimÄ ;

4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo;

5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas;

6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi bÅ«ti prieÅ¡ingi atstovaujamos Å¡alies interesams. Taigi kuratorius skiriamas tik prieÅ¡ingos Å¡alies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praÅ¡ymu ir sÄ skaita, todėl teismas neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Vadinasi, jeigu nėra suinteresuoto asmens praÅ¡ymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas. Be to, įstatyme nėra įtvirtinta pareigos ieÅ¡kovui pagrįsti teismui kodėl jis neparaÅ¡o paskirti kuratoriaus ar įrodyti, kad jis neturi galimybės paskirti kuratoriaus.

Remiantis tuo, kad be Å¡alies praÅ¡ymo kuratorius neskiriamas, ir nesant praÅ¡ymo skirti kuratorių yra laikoma, kad nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovo darbo ir gyvenamajai vietai esant nežinomoms, o ir nesant galimybės paskirti kuratorių teismas tinkamai taikė CPK 130 straipsnį ir pagrįstai atsakovui skirtus procesinius dokumentus įteikė vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovui per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, teismas turėjo teisinį pagrindÄ priimti sprendimÄ už akių (CPK 285 str.).

Tuo vadovaujantis, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad netinkamas teismo funkcijų atlikimas lėmė atsakovui galimybės ginčyti sprendimo už akių netekimÄ , konstatuojant, kad atsakovui galimybės jį ginčyti netekimÄ Å¡iuo atveju lėmė paties atsakovo jam įstatyme nustatytos pareigos praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ nevykdymas.Atskirajame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 paskelbta teismų praktikos apžvalga taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose bylose, kadangi byloje yra sprendžiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, o ne proceso atnaujinimo klausimas.

Nėra jokio teisinio pagrindo remtis teisės normos, nereglamentuojančios nagrinėjamo klausimo, taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad nuo teismo sprendimo už akių priėmimo nėra praėję penki metai Å¡iuo atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo sužinojimo dienos bei penkerių metų naikinamasis terminas yra taikomas praÅ¡ymams dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 str.). Tuo tarpu pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimui pateikti yra nustatytas 20 dienų terminas nuo sprendimo priėmimo dienos, kuris gali bÅ«ti atnaujintas ir 3 mėnesių naikinamasis terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, kuris nebegali bÅ«ti atnaujinamas (CPK 287 str. 1 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo dėl pareiÅ¡kimui dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo paduoti, nors ir nenurodė, kad praleistas CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas, tačiau klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai ir priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ procesinį sprendimÄ , dėl ko tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas, n u t a r i a:                           atskirÄ jį skundÄ atmesti.             Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Nerijus Meilutis