Legislator Case Law & Legislation
c5138958-8f2d-4b76-99e0-3d092f3da2e6 AI generated

c5138958-8f2d-4b76-99e0-3d092f3da2e6 · Kauno apygardos teismas

Case Number c5138958-8f2d-4b76-99e0-3d092f3da2e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. B. (toliau – ir ieÅ¡kovė) pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡ atsakovo K. P. (toliau – ir atsakovas) praÅ¡o priteisti 2 000 Eur turtinę žalÄ , 2 000 Eur neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c5138958-8f2d-4b76-99e0-3d092f3da2e6 · Kauno apygardos teismas: Teismas nepritarė ieÅ¡kovės atstovės teismo posėdžio metu iÅ¡sakytai pozicijai, kad ieÅ¡kovės motinos palaidojimas nebÅ«tų pareikalavęs papildomų kapavietės sutvarkymo darbų. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktas nuotraukas, nustatė, kad kapavietė yra sutvarkyta, visas plotas yra uždengtas granitine plokÅ¡te. Sprendė, kad siekiant tokiu bÅ«du sutvarkytoje kapavietėje palaidoti kito asmens palaikus, akivaizdu, kad papildomos kapavietės tvarkymo iÅ¡laidos bÅ«tų patirtos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-110-343/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19754-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. B. (toliau – ir ieÅ¡kovė) pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡ atsakovo K. P. (toliau – ir atsakovas) praÅ¡o priteisti 2 000 Eur turtinę žalÄ , 2 000 Eur neturtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės motina. Organizuodama jos laidotuves ieÅ¡kovė nuvyko į (duomenys neskelbtini) kapines, kuriose yra ieÅ¡kovės Å¡eimos bendra kapavietė – ten palaidoti seneliai, ieÅ¡kovės tėvas H. B. bei kiti giminaičiai. Vykdydama motinos valiÄ , minėtoje kapavietėje ieÅ¡kovė ruošėsi palaidoti ir savo motinÄ . Teigia, kad už kapavietę buvo atsakinga giminaitė C. S., kuri jau mirusi. IÅ¡ kapinių vedėjo ieÅ¡kovė sužinojo, kad motinos laidojimui reikia gauti kažkokio tolimo giminaičio K.

P., kurio senelė yra tolima ieÅ¡kovės Å¡eimos giminaitė ir palaidota kapavietėje, leidimÄ . IeÅ¡kovei su K. P. susiekti pavyko tik tuomet, kai kreipėsi į policijÄ , kuri informavo, kad K. P. kategoriÅ¡kai atsisakė duoti sutikimÄ laidoti kapavietėje ieÅ¡kovės motinÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių teko nukelti laidojimo datÄ ir ieÅ¡koti kitos kapavietės. Tikina, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ asmeniu, nepagrįstai, negerbdamas ieÅ¡kovės motinos paskutinės valios, neteisėtai atsisakė duoti raÅ¡ytinį sutikimÄ palaidoti ieÅ¡kovės motinÄ (duomenys neskelbtini) kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė laidojimo iÅ¡laidas, kurių nebÅ«tų patyrusi, jei motina bÅ«tų palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse Å¡eimos kapavietėje. Teigia, kad ieÅ¡kovei reikėjo mokėti už naujo kapo suteikimÄ , paminklo įrengimÄ , padidėjo transporto iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė, laidodama motinÄ kitoje kapavietėje, patyrė 2 000 Eur materialinę žalÄ . Be to, toks nemotyvuotas atsakovo atsisakymas leisti ieÅ¡kovės motinÄ palaidoti minėtoje kapavietėje sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ , nes nebuvo įvykdyta mirusiosios paskutinė valia.

Nurodo, kad ji yra neįgali, jos darbingumas tik 35 procentai, todėl atsakovo veiksmai sukėlė žalÄ jos sveikatai. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertina 2 000 Eur.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovė jam yra svetimas žmogus, su ja atsakovas nėra bendravęs, juos sieja tik formalÅ«s, itin tolimi giminystės ryÅ¡iai. Teigia, kad ieÅ¡kovės giminaitė C. S. atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ buvo iki (duomenys neskelbtini) , kai joje buvo palaidotas V. E. P. (atsakovo senelis). Po jo mirties kapavietės prižiÅ«rėtoja tapo B.

P. (atsakovo močiutė), kuri, (duomenys neskelbtini) mirus C. S., leido jÄ Å¡ioje kapavietėje palaidoti. Tikina, kad jo močiutė už kapavietės priežiÅ«rÄ buvo atsakinga iki pat savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Jai mirus, atsakovas jÄ palaidojo ir, kaip nustato teisės aktai, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl leidimo laidoti, kartu nurodė kapavietės priežiÅ«rÄ perraÅ¡yti jo vardu. Jis už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu paskirtas teisėtai. Teigia, kad tiek esant gyvai močiutei B.

P., tiek jai mirus, jis visada tvarkė ir prižiÅ«rėjo kapavietę. TÄ daro iÅ¡ Å¡iuo metu. Tuo tarpu ieÅ¡kovės ir jos mirusios motinos niekada nėra matęs tvarkančių ar prižiÅ«rinčių kapavietę. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, padarytos žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 19,60 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės tėvas kapavietėje buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) metais, t. y. prieÅ¡ 50 metų iki ieÅ¡kovės motinos mirties. Taip pat byloje esantys įrodymai liudija, kad iki 1995 m. kovo 13d. C. S. buvo atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ . Vėliau, kapavietėje palaidojus V. E. P. (atsakovo senelį), kapavietės prižiÅ«rėtoja tapo B. P. (atsakovo močiutė), kuri, (duomenys neskelbtini) mirus C. S., leido jÄ Å¡ioje kapavietėje palaidoti. Pati B. P. už kapavietės priežiÅ«rÄ buvo atsakinga iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini), t. y. 24 metus, iÅ¡ kurių 20 – po C. S. palaidojimo. Teismas konstatavo, kad už kapavietę atsakingais asmenimis ilgÄ laikÄ buvo atsakovo giminaičiai.

6. Konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ir / ar jos motina visus penkiasdešimt metų po tėvo palaidojimo lankė kapavietę, rūpinosi jos priežiūra ar kaip nors kitaip prisidėjo prie kapavietės priežiūros. Byloje jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė neįrodinėjo nei teiginio, kad jos motinos valia buvo būti palaidotai būtent toje kapavietėje; nei, kad apskritai iki motinos mirties ieškovė ir ar jos motina lankė kapavietę.

7. Teismas nepritarė ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad ieškovės motinos palaidojimas nebūtų pareikalavęs papildomų kapavietės sutvarkymo darbų. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas nuotraukas, nustatė, kad kapavietė yra sutvarkyta, visas plotas yra uždengtas granitine plokšte. Sprendė, kad siekiant tokiu būdu sutvarkytoje kapavietėje palaidoti kito asmens palaikus, akivaizdu, kad papildomos kapavietės tvarkymo išlaidos būtų patirtos.

8. Nurodė, kad Å¡ioje byloje abi ginčo Å¡alys buvo pasyvios įrodinėjimo aspektu ir reikalavimus bei atsikirtimus dėl veiksmų neteisėtumo grindė tik procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Pagal į bylÄ pateiktus įrodymus teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai, neduodant sutikimo dėl palaikų laidojimo kapavietėje, gali bÅ«ti vertinami neteisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio prasme. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimÄ palaikų laidojimui, piktnaudžiavo teise ar veikė nesÄ Å¾iningai, siekdamas tikslų prieÅ¡taraujančių subjektinės teisės paskirčiai.

9. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaudamasis Å¡ia aplinkybe, netenkino ir ieÅ¡kovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, nepagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti vieninteliai įrodymai – prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi turinčių asmenų paaiÅ¡kinimai, iÅ¡dėstyti procesiniuose dokumentuose. Apeliantės teigimu, Å¡ioje byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, pagal kuriuos konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės motina; pateikti duomenys, įrodantys, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse, ginčo kapavietėje, yra palaidoti ieÅ¡kovės tėvas, seneliai bei kiti asmenys, kurie yra ieÅ¡kovės tėvo giminaičiai.

Pažymi, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį neginčija ieÅ¡kovės nurodytų duomenų apie ieÅ¡kovės giminystės ryÅ¡ius su kapavietėje palaidotais asmenimis. 10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė procese buvo pasyvi. Nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė privalėjo į bylÄ pateikti įrodymus, kurie patvirtintų jos motinos valiÄ bÅ«ti palaidotai mirusio sutuoktinio kapavietėje. Apeliantės teigimu, jos paaiÅ¡kinimai iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinyje, kituose pridėtuose praÅ¡ymuose yra nenuginčyti atsakovo, kas reiÅ¡kia, kad jis su nurodytomis aplinkybėmis sutinka. 10.3.

Nesutinka su teismo pozicija, kad ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, jog lankė kapavietę, jÄ prižiÅ«rėjo ar kitaip prisidėjo prie jos priežiÅ«ros, ir tik tada galėjo pretenduoti į tai, kad atsakovas duotų raÅ¡ytinį sutikimÄ ginčo kapavietėje laidoti ieÅ¡kovės motinÄ . Pažymi, kad jos motina po vyro mirties nesukÅ«rė kitos santuokos ir jai jo atminimas buvo brangus. Svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovės tėvas buvo pirmasis asmuo, kuris buvo palaidotas kapavietėje. Teigia, kad kapÄ , paminklÄ pastatė bÅ«tent ieÅ¡kovės motina, kuri nuolat lankė ir rÅ«pinosi kapaviete.

IeÅ¡kovės motina dėl kapų bendravo su buvusiomis iki atsakovo kapo prižiÅ«rėtojomis – C. S. ir B. P.. Apeliantės teigimu, atsakovo teiginys, kad jis nepažinojo ieÅ¡kovės motinos, negali bÅ«ti įrodymu ir pagrindu jam neduoti sutikimo dėl kapavietės. 10.4. Teismas neįvertino, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimÄ palaidoti ieÅ¡kovės motinÄ ieÅ¡kovės tėvo kape, prieÅ¡tarauja moralės normoms, geriems papročiams ir pagarbos mirusiųjų sutuoktinių ramybei nuostatoms. Atsakovas neįrodė, kad tarp asmenų, palaidotų ginčo kapavietėje, bÅ«tų buvę nesutarimai ar kitos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad aptariamų asmenų palaidojimas toje pačioje kapavietėje prieÅ¡tarautų minėtoms moralės normoms ir geriems papročiams. 10.5.

Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jis neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovo veiksmai, neduodant sutikimo dėl palaikų palaidojimo ginčo kapavietėje, gali bÅ«ti vertinami neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Apeliantės teigimu, vadovaujantis kapinių tvarkymo taisyklėmis, atsakovas privalėjo raÅ¡tiÅ¡kai, iÅ¡samiai, motyvuotai pagrįsti savo sprendimÄ neiÅ¡duoti sutikimo palaidoti ieÅ¡kovės motinÄ ginčo kapavietėje. Pažymi, kad atsakovo be policijos pagalbos nebuvo galimybės surasti jo nurodytais kontaktais.

IeÅ¡kovė mano, kad toks atsakovo savo pareigos, kaip prižiÅ«rinčio kapavietę asmens, netinkamas vykdymas turi bÅ«ti vertinamas neteisėtu CK 6.246 straipsnio prasme. Be to, į asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ pareigas įeina ne tik kapavietės priežiÅ«ra, sutikimų laidoti iÅ¡davimo funkcijos, bet ir pareiga komunikuoti su visais asmenimis dėl kapavietėje palaidotų asmenų palaikų. Å iuo atveju, atsakovo atsisakymas komunikuoti taip pat vertintinas kaip asmens, atsakingo už kapavietės priežiÅ«rÄ , netinkamas elgesys. 10.6.

IeÅ¡kovės patirta žala turi priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes jeigu atsakovas, kaip kapavietės prižiÅ«rėtojas, tinkamai vykdytų komunikavimÄ , jis bÅ«tų sužinojęs istorijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ir neabejotinai bÅ«tų iÅ¡davęs sutikimÄ ieÅ¡kovei laidoti jos motinÄ ginčo kapavietėje.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Ä® bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) metais mirė ieÅ¡kovės tėvas H. B. ir buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse. (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovės motina O.-V. B., kuri palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse. IeÅ¡kovės minima giminaitė C. S. atsakingu asmeniu už kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiÅ«rÄ buvo iki (duomenys neskelbtini), kai Å¡ioje kapavietėje buvo palaidotas atsakovo senelis V. E. P. Po jo mirties kapavietės prižiÅ«rėtoja tapo atsakovo močiutė B. P., kuri, (duomenys neskelbtini) mirus C. S., leido jÄ Å¡ioje kapavietėje palaidoti. B. P. ginčo kapavietės prižiÅ«rėtoja buvo iki pat savo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Po jos mirties už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu tapo atsakovas.

16. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingu asmeniu už kapavietės priežiÅ«rÄ , nedavė sutikimo palaidoti ieÅ¡kovės motinÄ (duomenys neskelbtini) kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teigimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ji patyrė laidojimo iÅ¡laidas, kurių nebÅ«tų patyrusi, jei motina bÅ«tų palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse esančioje Å¡eimos kapavietėje. Be to, ieÅ¡kovės teigimu, ji patyrė ir neturtinę žalÄ , kadangi nemotyvuotas atsakovo atsisakymas leisti ieÅ¡kovės motinÄ palaidoti minėtoje kapavietėje, ieÅ¡kovei sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ , nes nebuvo įvykdyta mirusiosios paskutinė valia, taip pat atsakovo veiksmai sukėlė žalÄ jos sveikatai.

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė ir / ar jos motina visus penkiasdeÅ¡imt metų po H. B. (ieÅ¡kovės tėvo) palaidojimo bÅ«tų lankiusios kapavietę, jÄ prižiÅ«rėjusios ar kaip nors kitaip prisidėjusios prie jos priežiÅ«ros. Pirmosios instancijos teismas taipogi nurodė, kad ieÅ¡kovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo, kad jos motinos valia buvo bÅ«ti palaidotai bÅ«tent toje kapavietėje.

Pagal į bylÄ pateiktus įrodymus apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai, neduodant sutikimo dėl palaikų laidojimo kapavietėje, gali bÅ«ti vertinami neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimÄ palaikų laidojimui, piktnaudžiavo teise ar veikė nesÄ Å¾iningai, siekdamas tikslų, prieÅ¡taraujančių subjektinės teisės paskirčiai. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas atliko Å¡iuos neteisėtus veiksmus – pažeisdamas kapavietės prižiÅ«rėtojo pareigas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė duoti sutikimÄ palaidoti ieÅ¡kovės motinÄ ginčo kapavietėje.

18. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi, neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

19. Minėta, ginčo kapavietė yra (duomenys neskelbtini) kapinėse, todėl jose esančiÄ tvarkÄ nustato Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau –Taisyklės). Å ių taisyklių 41 punktas numato: „Jeigu asmuo, įraÅ¡ytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , mirÅ¡ta arba dėl kitų priežasčių negali rÅ«pintis kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ , ir raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti kapinių prižiÅ«rėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte<...>“.

Å ių taisyklių 42 punktas numato, kad kapavietėje ar kolumbariumo niÅ¡oje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant raÅ¡ytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ asmens sutikimui. Taisyklių 50 punktas numato, kad: „Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje iÅ¡duodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimÄ organizuojančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , mirties liudijimÄ ir kapavietę prižiÅ«rinčio asmens praÅ¡ymÄ ir (ar) raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Tais atvejais, kai nėra kapavietę prižiÅ«rinčio asmens raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo (miręs, serga, iÅ¡vykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti turimoje Å¡eimos kapavietėje iÅ¡duodamas įrodžius mirusiojo giminystės ar santuokos ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų Å¡eimos narių, turinčių tokiÄ pačiÄ teisę į kapavietę, raÅ¡ytinius sutikimus“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su taisyklėse nurodyta tvarka, nenustatė, kad asmuo, kuris yra atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ , bÅ«tų kaip nors įpareigojamas visais atvejais duoti sutikimÄ palaikų laidojimui kapavietėje, net jeigu praÅ¡omÄ laidoti asmenį su kapavietėje palaidotais asmenimis sietų kokie nors giminystės ryÅ¡iai.

Taigi, iÅ¡ taisyklėse įtvirtintų nuostatų seka iÅ¡vada, kad oficialus kapavietės prižiÅ«rėtojas turi teisę priimti savarankiÅ¡kus sprendimus, susijusius su laidojimu jo prižiÅ«rimoje kapavietėje, t. y. gali sutikti arba nesutikti duoti leidimÄ .

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, laikosi nuomonės, jog, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , svarbu atsižvelgti į svarbiÄ aplinkybę, t. y. į tai, kad už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ visÄ laikÄ buvo atsakingi ne ieÅ¡kovės, tačiau atsakovo giminaičiai. Minėta, jog apeliantės minima giminaitė C. S. kapavietės prižiÅ«rėtoja buvo iki atsakovo senelio mirties, t. y. iki (duomeny neskelbtini). Nuo Å¡io momento už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakinga tapo atsakovo močiutė B.

P., kuri kapavietės prižiÅ«rėtoja buvo iki pat savo mirties – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovė neįrodė fakto, jog po savo tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) iki savo motinos mirties ((duomenys neskelbtini)), ginčo kapavietę ji bÅ«tų prižiÅ«rėjusi, jÄ lankiusi. Taip pat neįrodė, jog tÄ bÅ«tų dariusi jos motina. Å iuo atveju Å¡ios aplinkybės nepatvirtina ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovės nurodytas teiginys, kad ieÅ¡kovės motina dėl kapų bendravo su buvusiomis iki atsakovo kapo prižiÅ«rėtojomis C.

S. ir B. P., kurios yra mirusios. Šie apeliantės teiginiai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nepatvirtinti objektyviais įrodymais, kitų asmenų liudijimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliaciniame skunde apeliantė ir nurodė, jog byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ginčo kapavietėje palaidotų asmenų giminystės ryšius su ieškove ar jos motina (palaidotas ieškovės tėvas, seneliai), tačiau vien asmens palaidojimas kapavietėje, savaime nesukuria absoliučių teisių vėliau laidoti kitus asmenis su palaidotu asmeniu susijusius giminystės, svainystės ar šeimos ryšiais.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys neginčijo fakto, jog viena kitos iÅ¡ esmės nepažįsta, juos sieja tolimi giminystės ryÅ¡iai. Pati apeliantė ieÅ¡kinyje buvo nurodžiusi, kad jai reikia gauti kažkokio tolimo giminaičio K. P. leidimÄ laidoti ginčo kapavietėje. Akivaizdu, kad Å¡alys, nepaisant jas siejančių tolimų giminystės ryÅ¡ių, kurių nė viena konkrečiai negali įvardinti, yra nepažįstamos, todėl visiÅ¡kai suprantamas atsakovo elgesys neduoti sutikimo laidoti ieÅ¡kovės motinÄ ginčo kapavietėje.

21. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, padaryta tinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius procesines ir materialines teisės normas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, jog skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stipriÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , nes tai nereiÅ¡kia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo iÅ¡vada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

24. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo nepriteisia. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Edvardas Paliokas RÅ«ta Palubinskaitė