2013-11-05 Nr. BB-2067-1-18-1-02054-2008-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-428/2013

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02054-2008-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2;

1.2.3.2.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

nukentėjusiosios B. P. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

nuteistajam L. P.,

jo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo L. P. gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Sirvydžio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo, jo gynėjo ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

L. P. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo artimąjį giminaitį, t. y. už tai, kad 2008 m. spalio 11 d., apie 22.00 val., name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo broliu K. P. metu, sudavęs jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir kaklą, padarė galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, ties apatinio žandikaulio kampais ir kraujosruva su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš kairio smegenų pusrutulio kaktinės-smilkininės skilčių, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio sferiniame paviršiuje, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu židininiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl to K. P. 2008 m. spalio 13 d. ligoninėje mirė.

Kasaciniu skundu nuteistojo L. P. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismai nustatė, jog jo ginamasis L. P. 2008 m. spalio 11 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su savo broliu K. P. metu, sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir kaklą, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu židininiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl to 2008 m. spalio 13 d. K. P. ligoninėje mirė, t. y. nužudė savo artimąjį giminaitį brolį K.

P. Išvadą, kad nuteistasis L. P. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, teismai argumentavo tuo, jog, suduodamas smūgius rankomis į galvą ir kaklą silpnesniam broliui, jis suvokė tokių veiksmų pavojingumą, numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą ir leido jiems kilti dėl abejingumo. Taigi teismai dėl ginamojo kaltės formos pasisakė labai formaliai, iš esmės apsiribodami ginamojo veiksmais ir jo elgesiu po smūgių sudavimo, nors sprendžiant kaltės klausimą, svarbu nustatyti ginamojo veiksmų išorinius požymius, sužalojimų kiekį ir jų pobūdį bei jų nutraukimo priežastis.

Tačiau teismai nevertino aplinkybės, kad sudavimas delnu į veidą, kad ir ne vieną kartą, nesukelia gyvybės praradimo, kilę padariniai visiškai atsitiktiniai, o tai reiškia, kad ginamasis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir negalėjo numatyti tokios veikos padarinių, susijusių su brolio mirtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2001, 2K-345/2007). Pirmosios instancijos teismas argumentus, kad mirusiojo sveikatos būklė nuo jo nuolatinio girtavimo, epilepsijos, taip pat smulkesnis kūno sudėjimas ginamajam leido suprasti jo veiksmų pavojingumą ir galimus padarinius, grindė teismo medikų išvada ir teisme apklausto teismo mediko išsakyta pozicija dėl mažesnės jėgos poreikio padariniams kilti, bet neatsižvelgė į tai, kad toks žinojimas būdingas tik atitinkamos srities specialistams, o ne ginamajam su jo gyvenimiška patirtimi ir išprusimu.

Teismai nevertino aplinkybės, kad L. P. veiksmams įtakos turėjo motinos prašymas nuraminti neblaivų ir įsismarkavusį bei besiplūstantį brolį, o ne asmeninis konfliktas, kaip kad nurodyta nuosprendyje. Teismai nepasisakė dėl teismo mediko išvados, kad labiausiai tikėtina, jog po trauminių poveikių į veidą ir kaklą dėl galvos smegenų staigios rotacijos plyšo kietąjį dangalą ir smegenis jungiančios kraujagyslės. Tokia išvada vertintina kaip tikėtina, o ne kaip objektyviai atskleidžianti nukentėjusiojo mirties priežastį, kurią abiejų instancijų teismai susiejo su ginamojo suduotais smūgiais.

Siekdama pašalinti abejones dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, gynyba apeliacinės instancijos teismo prašė paskirti byloje teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialistams. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė, bet nutartyje nenurodė jokių patikimų argumentų, paneigiančių prašymo pagrįstumą, o teismo pasitikėjimas teismo medicinos eksperto kompetencija ir kvalifikacija bei jo parodymų objektyvumu neatsako į gynybos prašyme paskirti teismo medicinos ekspertizę nurodytus klausimus.

Teismai nenustatė tikrosios nukentėjusiojo mirties priežasties, t. y. ar tai – galvos smegenų kraujagyslių plyšimas dėl rotacinio smegenų judesio, insultas, galvos smegenų kraujagyslių elastingumo pažeidimai dėl nuolatinio girtavimo, rūkymo, kilusios komplikacijos po atliktos operacijos ir pan. Nepašalinus abejonių dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, šioje byloje priimti apkaltinamąjį nuosprendį teisėto pagrindo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino, kad nukentėjusiojo gyvenimo būdas turėjo įtakos jo galvos smegenų kraujagyslių elastingumui ir kraujagyslių pažeidžiamumui (mažesnės jėgos poreikis), bet neteisingai nusprendė, kad šios aplinkybės neturi reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginamojo veiksmų turinys, kasatoriaus manymu, leidžia daryti išvadą, kad ginamojo veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 132 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, tačiau tik tuo atveju, jeigu teismo medikai padarytų kategorišką išvadą dėl nukentėjusiojo mirties priežasties.

Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai išvadas šioje byloje dėl ginamojo kaltės grindė abejones keliančiomis teismo medikų išvadomis ir nesiėmė priemonių toms abejonėms pašalinti, t. y. nenustatė tikrosios nukentėjusiojo mirties priežasties, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir ypač šio straipsnio 5 dalies nuostatas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nutylėjo apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo proceso įstatymo nesilaikymo darant išvadas dėl ginamojo L. P. kaltės formos (tyčios), formaliai atsakė į argumentus dėl jam paskirtos bausmės.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi.

Šioje byloje K. P. padaryti kūno sužalojimai, jo mirties priežastys, kitos bylai reikšmingos aplinkybės nustatinėtos nuteistojo L. P., nukentėjusiosios B. P., liudytojų D. K., R. P. parodymais, taip pat ir panaudojant specialiąsias žinias – teismo medicinos specialisto išvadą, teismo medicinos specialisto S. L. parodymus teisme.

Teismai konstatavo, kad K. P. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, ties apatinio žandikaulio kampais ir kraujosruva su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu virš kairio smegenų pusrutulio kaktinės-smilkininės skilčių, kraujo patekėjimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio sferiniame paviršiuje, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, koma, abipusiu židininiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. Labiausiai tikėtina, kad po trauminių poveikių į veidą ir kaktą, dėl galvos ir smegenų staigios rotacijos plyšo kietąjį dangalą ir smegenis jungiančios kraujagyslės, dėl to išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis. Šie sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galvoje ir kakle padaryti mažiausiai penkiais, o krūtinėje – mažiausiai dviem trauminiais poveikiais.

K. P. sunkų sveikatos sutrikdymą ir mirtį sukėlė L. P. tiesioginiai smūgiai į veidą ir kaklą. Šiuo atveju sunkus sveikatos sutrikdymas buvo tik tarpinis smūgių padarinys.

Viena iš sunkaus sveikatos sutrikdymo rūšių – kitoks sunkus suluošinimas – gali sukelti žmogaus mirtį, tačiau gali jos ir nesukelti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 135 ir 132 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį tik tada, kai vienais veiksmais padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau mirtį sukelia kiti kaltininko veiksmai, kuriuos darydamas asmuo numatė, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti ar nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pobūdis, kaltininkui numatant tokio sunkumo sveikatos sutrikdymą ir sąmoningai leidžiant tokiems padariniams atsirasti, pašalina galimybę nesuprasti veikos pavojingumo žmogaus gyvybei. Asmuo, numatydamas, kad jo veikos padariniai gali būti sunkus suluošinimas – sužalojimas arba jo sukeltos komplikacijos ir jų pasekmės, ir siekdamas ar sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti, supranta savo veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numato, kad nukentėjusysis gali nuo padaryto sužalojimo mirti.

Byloje paties nuteistojo L. P., nukentėjusiosios B. P., liudytojų D. K., R. P. parodymais nustatyta, kad jie kartu gyveno ir žinojo apie prastą K. P. sveikatą dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, apie susirgimą epilepsija, kad jis blogai vaikščiojo ir buvo daug smulkesnio už nuteistąjį L. P. kūno sudėjimo. Vertindamas šiuos duomenis teismas padarė teisingą išvadą, kad L. P. veiksmų pobūdis pašalina galimybę daryti išvadą, jog jis nesuprato savo veikos pavojingumo žmogaus gyvybei. Teismas teisingai konstatavo, kad L. P., smogdamas rankomis silpnesniam broliui K. P. į veidą ir kaklą, suvokė savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą ir nors to nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, t. y. padarė brolio nužudymą veikdamas netiesiogine tyčia.

Dėl to teismai, nustatę tyčinę L. P. kaltę atėmus gyvybę broliui K. P. ir jo veiką kvalifikavę kaip nužudymą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje byloje teismų argumentai dėl L. P. tyčinės kaltės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nuostatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-298-2013 ir kt.).

Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvadas dėl L. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo grindė ištirtų įrodymų visuma, nurodė išsamius argumentus, kaip to reikalauja BPK nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK taisyklių, reglamentuojančių baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, patikrino nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir jį paliko nepakeistą. Dėl to atmetami gynėjo kasacinio skundo argumentai apie BPK pažeidimus nustatant L. P. kaltę dėl tyčinio K. P. nužudymo.

Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. P. gynėjo advokato A. Liutvinsko kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. P. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Vytautas Greičius

Albinas Sirvydis