2021-01-06 Nr. AB-546-3-63-3-00177-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00177-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir aplinkybių pripažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. T. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Imuniteto valdybos 2019 m. sausio 30 d. tarybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-2 „Dėl V. T. traumos“ (toliau – ir skundžiama Išvada); 2) pripažinti, kad pareiškėja susižalojo vykdydama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai.

2. Pareiškėja nurodė, kad būdama Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos MPK) 1-ojo Veiklos skyriaus (toliau – ir 1-asis VS) vyresniąja tyrėja 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybos metu sulaikant M. G. patyrė traumą – viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nustatytas riešo ir plaštakos nubrozdinimai, dešinio kelio sumušimas. Paaiškino, jog šiuo atveju aktuali Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išmokama kompensacija. Skundžiama išvada nutarta kompensacijos pareiškėjai nemokėti, pripažinus, kad pareiškėja susižalojimą patyrė atliekant tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

3. Pareiškėja nurodė, kad nustatytą traumą patyrė tarnybos metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tačiau skundžiamoje Išvadoje deklaratyviai nurodyta, jog profesinės taktikos aspektu pareigūnai buvo nepakankamai apdairūs. Pareiškėja minėto įvykio metu vykdė nusikaltusio asmens sulaikymo funkcijas, kurios pagal savo pobūdį yra susijusios su didesne rizika žmogaus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjos veiksmai laikant bėgantį bei besipriešinantį pažeidėją yra tiesiogiai susiję su jai priskirtų funkcijų atlikimu bei buvo adekvati ir priimtina priemonė šioms funkcijoms pagal to įvykio aplinkybes atlikti. Pareiškėja teigė, kad atlikdama jai priskirtą tarnybinę užduotį – sulaikyti nusikaltusį asmenį, buvo atsidūrusi pavojingesnėje situacijoje savo sveikatai ir gyvybei ir kad 2018 m. lapkričio 19 d. susiklosčiusi įvykio situacija nebuvo įprasta pareiškėjos užimamoms tyrėjos pareigoms. Pažymėjo, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu aplinkybių, jog pareiškėja susižalojo dėl savo didelio neatsargumo, nebuvo nustatyta. Vien tai, kad aptariamu atveju M. G., kuriam nustatytas 2,06 promilės girtumas, neatliko jokių tiesioginių aktyvių veiksmų nukreiptų prieš policijos pareigūnus ir pareiškėjos gyvybę ar sveikatą, o pareiškėja susižalojimus patyrė tuo metu kai jį laikantis kitas pareigūnas užkliuvo už šaligatvio bortelio ir visi nugriuvo, nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamą Išvadą pripažinti pagrįsta ir teisėta.

4. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas teigė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, surašydamas ir Klaipėdos AVPK viršininkas patvirtindamas Skundžiamą išvadą, vadovavosi nuostata, jog patirtas susižalojimas yra susijęs su pareigūno sąmoningu saugumo taisyklių pažeidimu, o patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo požiūriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 2 str. 4 d.), o ne sveikatos sutrikdymu Statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos sąmoningas saugumo taisyklių pažeidimas yra grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1) pareigūnai prieš įsodinant sulaikomą asmenį į tarnybinį automobilį tinkamai neįvertino sulaikyto asmens elgesio, savo gebėjimų veikti pasikeitus situacijai, situacijos pavojingumo laipsnio, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, tarp jų ir galimybės apriboti sulaikyto asmens veiksmus (rankas fiksuoti antrankiais, prisegti saugos diržu), t. y. atsakovas manė, kad aptariamu atveju pareiškėjos veiksmai, profesinės taktikos aspektu buvo nepakankamai apdairūs – pareiškėja nuo galimai smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusio neblaivaus asmens sulaikymo momento sulaikyto asmens rankas privalėjo fiksuoti antrankiais ir automobilyje sulaikytą asmenį prisegti saugos diržu; 2) konkrečioje situacijoje pareiškėjos veiksmuose yra akivaizdūs pačios pareigūnės neatsargumo požymiai, t. y. pareigūnės veiksmai buvo neryžtingi ir nekvalifikuoti, o susidariusioje situacijoje nuo asmens pasodinimo į tarnybinį automobilį, pareigūnės veiksmai taktikos aspektu buvo neprofesionalūs ir pasikeitus situacijai, pareigūnė nesiėmė ryžtingų taktinių veiksmų sulaikyti asmenį – neatliko „Griežtos rankos kontrolės“ veiksmo ir nepanaudojo specialiųjų priemonių – dujų purkštuvo, policijos lazdos, o įsikibusi į sulaikomo asmens ranką bandė tik apriboti sulaikyto asmens galimybę pasišalinti, todėl kitam pareigūnui užkliuvus už gatvės bortelio visi nugriuvo.

7. Atsakovas teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių buvo konstatuota, jog pareiškėja ir su ja buvęs kitas pareigūnas turėję tam galimybę, tačiau neužtikrinę tinkamos sulaikyto asmens kontrolės, apribojant galimybę sulaikytam asmeniui judėti, pabėgti, pasipriešinti, bei užtikrinti savo saugumą ir nenumatydami galimų grėsmių, nepasinaudojo įstatymo suteikta teise panaudoti antrankius ir prisiėmė asmeninę riziką, todėl pasikeitus situacijai pareigūnai nesugebėjo jos tinkamai suvaldyti, veikti ryžtingai ir profesionaliai, kaip to reikalauja Lietuvos policijos generalinis komisaro 2015 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 5-V-536 patvirtintame Taktikos ir bendrųjų profesinių įgūdžių atnaujinimo modulio Nr. 402(1) įgyvendinimui skirtos literatūros sąraše esančio mokomojo leidinio – J. R. Įtariamo padarius administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką asmens sulaikymo ir patikrinimo taktika, Trakai, 2012, metodika, dėl ko pareiškėjai buvo padarytas nustatytas sužalojimas. Nurodė, kad pačios pareiškėjos netinkamai atliktos pareigos buvo viena iš esminių jos sveikatos sužalojimo priežasčių.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. birželio 18 d. sprendimu patenkino pareiškėjos V. T. skundo atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dalį dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos 2019 m. sausio 30 d. tarybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-2 „Dėl V. T. traumos“, patvirtintą 2019 m. sausio 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko. Teismas taip pat nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl pripažinimo, kad pareiškėja susižalojo vykdydama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai.

9. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos 2019 m. sausio 30 d. tarybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-2 „Dėl V. T. traumos“ (2019 m. sausio 31 d. patvirtinta Klaipėdos AVPK viršininko) teisėtumo ir pagrįstumo bei pripažinimo, kad pareiškėja susižalojo vykdydama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai.

10. Teismas pažymėjo, kad skundžiama Išvada pasiūlyta pripažinti, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. T. susižalojimą patyrė atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei nemokėti pareiškėjai kompensacijos.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 19 d. nuo 13.00 val. iki 22.00 val. dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su tyrėju V. J., kai 17.12 val. išvyko į „A“ lygio gautą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), „Nusikaltimas prieš asmenį: kūno sužalojimas dabar“. Įvykio vietoje sulaikytas ir į tarnybinį automobilį, sulaikytiems asmenims skirtą transportavimo vietą pasodintas M. G., rankomis įsirėmęs į šalis, kojomis ėmė spardyti tarnybinio automobilio kairės pusės galinių durelių stiklą. Tikslu įspėti M. G. dėl netinkamo elgesio, V. J. atidarė kairės pusės galines tarnybinio automobilio dureles, kurias kojomis spardė M. G. Tuo metu M. G. iš tarnybinio automobilio išlipo ir bandė pasišalinti. Pareigūnai V. J. ir V. T. buvo priversti imtis priemonių sulaikyti, bandantį nuo jų pasišalinti M. G. Sulaikant M. G., V. J. paėmė jam už kairės, o V. T. už dešinės rankų, o pastarasis ėjo nuo tarnybinio automobilio ir pareigūnų, tokiu būdu bandydamas ištrūkti, taip galimai vengiant sulaikymo. Tuo metu V. J., užkliuvęs už gatvės bortelio ir neišlaikęs pusiausvyros, griuvo ant gatvės grindinio kartu su M. G. ir V. T. Griuvimo metu M. G. prie grindinio prispaudė V. T. ranką, kuri tuo metu buvo perkišta per M. G. ranką, o bandydama išsilaikyti ir nenuvirsti visu savo kūno svoriu, dešinės kojos kelėnu atsirėmė į grindinį. Dėl sulaikymo metu patirto fizinio skausmo V. T. 2018 m. lapkričio 19 d. 18.37 val. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatyta diagnozė: riešo ir plaštakos nubrozdinimas, dešinio kelio sumušimas. Byloje nėra ginčo dėl skundžiamoje Išvadoje užfiksuotų ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytų pareiškėjos susižalojimo aplinkybių.

12. Teismas pažymėjo, kad Statutas (nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojanti 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) išskiria dvejopo pobūdžio socialines garantijas: Statuto 59 straipsnis numato kompensacijas pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 66 straipsnis – pareigūnų ir kursantų draudimą.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje pažymėta, jog teisės normas (t. y. Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 str. 3 d. ir 49 str. 1 d.) sieja bendras objektas – pareigūno gyvybė ir sveikata, tačiau jos numato skirtingus pareigūno gyvybei ir sveikatai padarytos žalos kompensavimo būdus, priklausomai nuo priežasčių pobūdžio, dėl kurių atsirado tokia žala. Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies atveju pareigūno gyvybei ir sveikatai padaryta žala kompensuojama šiame straipsnyje nustatytais būdais, kai žala pareigūno gyvybei ar sveikatai padaroma jam atliekant tarnybines pareigas, kurių atlikimas turi būti susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba tokia žala pareigūnui turi būti padaryta dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų ar jo, kaip pareigūno, statuso, t. y. minėtos žalos atsiradimo priežastimi turi būti ne bet kokia pareigūno veikla, bet susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai arba padaryta jam dėl jo atliekamų tarnybinių pareigų ar jo, kaip pareigūno, statuso.

Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 49 straipsnio 1 dalies atveju pareigūno gyvybei ar sveikatai padaryta žala kompensuojama šiame straipsnyje nustatytu būdu, jei tokia žala buvo padaryta dėl nelaimingo atsitikimo. Pagal Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 2 straipsnio 8 dalį nelaimingas atsitikimas tarnyboje ar susijęs su tarnyba – įvykis <...>, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas.

Nelaimingo atsitikimo atvejams priskiriami visi rizikos veiksniai, dėl kurių atsirado žala pareigūno gyvybei ar sveikatai, nepriklausomai nuo tarnybinės veiklos pobūdžio, kurią vykdė pareigūnas, žalos atsiradimo metu. Taigi, Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami teisiniai santykiai vieni nuo kitų atribojami pagal tai, kokio pobūdžio tarnybinę veiklą vykdė pareigūnas, kai jam atsirado aptariama žala. Tai lemia, kad žala pareigūnui gali būti kompensuota Statuto (2003 m. balandžio 29 d.

įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 straipsnio 3 dalyje nustatytais būdais tik tais atvejais, jei žala atsirado jam vykdant tarnybinę veiklą, kurios pobūdis atitinka šioje teisės normoje nurodytas sąlygas. Ir priešingai, jei tarnybinės veiklos pobūdis neatitinka minėtų sąlygų, tai žala pareigūnui šia tvarka negali būti kompensuota, o tai turi būti daroma kitais būdais (žr., pvz., Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 49 str. 1 d.), (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1008/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011).

14. Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija, be to, šioje normoje nustatyti kompensacijos dydžiai. Teismas nurodė, kad aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) analogiško pobūdžio administracinėse byloje (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143–145/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010), pasisakydamas dėl nurodytų alternatyvų tarpusavio išskyrimo, pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai.

Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškindamas šį skirtumą, LVAT nurodė, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą.

Kitaip tariant, jeigu patyręs sveikatos sutrikdymą asmuo nebūtų turėjęs pareigūno statuso arba nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų (iki to, kai buvo sutrikdyta jo sveikata), tokių pasekmių kaip jo sveikatos sutrikdymas nebūtų buvę. Tuo tarpu pirmosios iš nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu.

Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo laikas. Kalbėdamas apie antrąją iš nurodytų alternatyvų (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), LVAT pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą.

16. Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138, galiojusių nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. birželio 3 d., 3–10 punktus dėl Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų ištyrimo vidaus tarnybos įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas nustatyti priežastinį ryšį ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas, sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Taisyklių 10 punkte yra nustatyti tarnybinio patikrinimo išvados, kuri teikiama tvirtinti įstaigos vadovui, turinio reikalavimai, tarp jų – nurodyti ar yra nustatytas priežastinis ryšys, ar teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtina kompensacija (Taisyklių 10.6 p.).

17. Teismas pažymėjo, kad skundžiamoje Išvadoje nurodyta, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos MPK viršininkas G. M., 2018 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-26051, „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe“, nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. tarnybos metu, sulaikant M. G., vyresnioji tyrėja V. T. patyrė traumą. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje V. T. nustatytas riešo ir plaštakos nubrozdinimai, dešinio kelio sumušimas. 2018 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos AVPK užbaigtas nelaimingo atsitikimo tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu konstatuota, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos MPK 1-ojo VS vyresniosios tyrėjos V. T. 2018 m. lapkričio 19 d. patirtas sužalojimas yra susijęs su tarnyba. Nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar įvykis tarnyboje, dėl kurio buvo sutrikdyta V. T. sveikata, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, vadovaujantis Taisyklių nustatyta procedūrine tvarka, pradėtas tarnybinis patikrinimas.

18. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 3 dalies aiškinimo argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad šios dalies nuostata apie kompensacijos išmokėjimą, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (trečioji iš nurodytų alternatyvų), kaip ir šios dalies antrosios alternatyvos pavidalu apibūdinta nuostata, ginčo situacijai nėra aktualios ir netaikytinos, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja patyrė traumą dėl prieš tai jos atliktų tarnybinių pareigų arba kad ji buvo sužalota tik dėl savo kaip policijos pareigūnės statuso, tuo tarpu laikas, kuomet buvo patirta pareiškėjos trauma (pagal bylos duomenis), laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku. Tuo pačiu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamai situacijai yra aktualus Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų (kompensacijos išmokėjimas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.

19. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nors nei skundžiamoje Išvadoje nei atsiliepime į pareiškėjos skundą nenurodyta, tačiau skundžiama Išvada priimta vadovaujantis Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 7 dalies 6 punkto pagrindu – šiame straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, kai pareigūno ar kursanto mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas. Skundžiamoje Išvadoje konstatuota, jog susižalojimas yra susijęs su pareigūno sąmoningu saugumo taisyklių pažeidimu, tačiau ši Statuto norma nėra įvardinta.

Skundžiamoje Išvadoje detalizuota, kad pareigūnų veiksmai nuo galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo momento, profesinės taktikos aspektu buvo nepakankamai apdairūs, t. y. pareigūnai prieš įsodinant M. G. į tarnybinį automobilį neatliko būtinų veiksmų: tinkamai neįvertino sulaikyto asmens elgesio, savo gebėjimų veikti pasikeitus situacijai, situacijos pavojingumo laipsnio, nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, tarp jų ir galimybės apriboti sulaikyto asmens veiksmus (rankas fiksuoti antrankiais, prisegti saugos diržu).

Nurodyta, kad pareigūnai neužtikrinę tinkamos sulaikyto asmens kontrolės, apribojant galimybę sulaikytam asmeniui judėti, pabėgti, pasipriešinti, bei užtikrinti savo saugumą ir nenumatydami galimų grėsmių, prisiėmė asmeninę riziką, todėl pasikeitus situacijai pareigūnai nesugebėjo jos tinkamai suvaldyti, veikti ryžtingai ir profesionaliai, dėl ko V. T. atsirado nustatytas sužalojimas. Konstatuota, jog konkrečioje situacijoje V. T. ir V. J. veiksmuose yra pačių pareigūnų neatsargumo požymiai, t. y. pareigūnų veiksmai buvo neryžtingi ir nekvalifikuoti, o susidariusioje situacijoje nuo asmens pasodinimo į tarnybinį automobilį, pareigūnų veiksmai taktikos aspektu buvo neprofesionalūs ir pasikeitus situacijai, pareigūnai nesiėmė ryžtingų taktinių veiksmų sulaikyti asmenį.

Tačiau teismas pažymėjo, kad skundžiamoje Išvadoje nėra įvardinta, kokios konkrečios saugumo taisyklės (nenurodyta kur jos įtvirtintos), kurios nustato, kaip pareiškėja turėjo veikti aptariamoje situacijoje, buvo pažeistos. Dėl to negalima kategoriškai tvirtinti, kad pareiškėja nesilaikė kokių nors taisyklių. Kita vertus, net jei kai kurių taisyklių nepaisyta, tai neužkerta kelio teiginiui dėl padidėjusios rizikos, siekiant pareigūnams iškeltų uždavinių įgyvendinimo. Net tuo atveju, jei būtų galima tvirtinti apie taisyklių nesilaikymą, tai tokie pažeidimai turėtų būti akivaizdūs bei suponuojantys išvadą, kad vykdant tarnybines pareigas buvo nepagrįstai padidintas pavojus pareigūno gyvybei ar sveikatai.

20. Teismo posėdžio metu liudytojas Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas R. R. patvirtino, kad pareigūnai prieš įsodinant į tarnybinį automobilį turėjo teisę, tačiau ne pareigą, surakinti pažeidėją M. G. antrankiais, be to, paaiškino, jog automobilio saugos diržas apskritai nėra naudojamas kaip prievartos priemonė. Skundžiamoje Išvadoje nurodyta, kad V. T. 2018 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-26051 „Dėl kūno sužalojimo“, kuris tyrimui pateiktas 2018 m. gruodžio 11 d., nurodė, jog 2018 m. lapkričio 19 d. patruliuojant kartu su tyrėju V. J., ekipaže (duomenys neskelbtini), 17.10 val. gavo „A“ lygio iškvietimą, apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda „Kūno sužalojimas dabar“. Atvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje jau buvo ekipažo (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie į jų tarnybinį automobilį įsodino sulaikytą asmenį, t. y. M. G., bei nurodę asmenis mačiusius įvykį, išvyko. V. T. teigė, jog pažeidėjas M. G. nesipriešino, nekalbėjo ir nebuvo agresyvus ir tik bendraujant su liudininkais, bei laukiant kol atvyks greitoji medicinos pagalba, M. G. būdamas tarnybiniame automobilyje, kojomis ėmė spardyti tarnybinio automobilio durelių stiklą. Teismas pažymėjo, kad skundžiamoje Išvadoje taip pat nurodyta, jog V. J. 2018 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. tyrimui pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „Dėl įvykio ROIK (duomenys neskelbtini)“, nurodytos identiškos įvykio aplinkybės kaip ir V. T. tyrimui pateiktame tarnybiniame pranešime. Ekipažo (duomenys neskelbtini) Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis G. N. 2018 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-26743, „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė, jog įvykyje dalyvavę asmenys su jais bendravo mandagiai, nekonfliktavo, todėl specialiųjų priemonių nenaudojo.

21. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai vykdė jiems priskirtas tarnybines funkcijas bei uždavinius, vertino situaciją, ją suvokė, sprendžiant pagal įvykio aplinkybes, kaip nepavojingą visuomenės ir jų pačių saugumui, todėl iš pradžių nesiėmė prievartos priemonių. Tokie veiksmai, vykdant tarnybines pareigas, padidino pavojų pareigūno sveikatai ar gyvybei, tačiau pareigūnai negalėjo numatyti pažeidėjo – M. G. veiksmų, t. y. išorinių nuo pareigūnų valios nepriklausančių veiksnių. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai.

22. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiama Išvada nepagrįstai atsisakė spręsti Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo klausimą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjos skundą dėl skundžiamos Išvados panaikinimo tenkino. Teismas pažymėjo, kad, panaikinus skundžiamą Išvadą, atsakovas teisės aktų tiesiogiai yra įpareigotas iš naujo imtis veiksmų dėl Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo pareiškėjai.

23. Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo pripažinti, kad pareiškėja susižalojo vykdydama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai, teismas pažymėjo, jog toks reikalavimas nelaikytinas savarankišku ir yra išvestinis iš reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo.

III. 24. Atsakovas Klaipėdos AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, netinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsakovo vertinimu, teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės neišnagrinėjo teismo posėdžio metu liudytojo Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 3-iojo skyriaus viršininko R. R.pateiktų parodymų (2019 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas (toliau – ir Įrašas) nuo 34 min. 30 s iki 1 val. 19 min. 40 s). Teismas nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė liudytojo parodymus kaip įrodymus, nors atsakovas liudytojo parodymais nurodytomis aplinkybėmis ir Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 7 dalies 6 punktu grindė savo atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str.) ir todėl (sprendimas yra be motyvų) galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

27. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė be motyvų Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 7 dalies 6 punkto taikymo prasme. Teismas nevertino argumentų dėl pareiškėjos pareigos ir galimybių pašalinti kilusią riziką, veikiant apdairiai bei atsargiai, taikant policijos pareigūnams privalomus metodinius taktinius reikalavimus, kurių ginčo situacijoje nepaisyti nebuvo būtinumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.

28. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas netinkamai aiškina materialinės teisės normas, reglamentuojančias kompensacijos išmokėjimą (Statuto 50 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė̇, kad nagrinėjamai situacijai yra aktualus Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 3 dalies pirmosios iš̌ nurodytų alternatyvų (kompensacijos išmokėjimas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.

30. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) 40 str. 3 d.) taikymo klausimą, yra būtina išsiaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai.

31. Taip pat pareiškėja sutinka su teismo išvada, kad aiškinant pirmąją iš nurodytų aplinkybių, būtina vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja policijos veiklos specifiką, kurią atskleidžia policijos uždaviniai, nustatyti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje, o sprendžiant klausimą dėl pareigūno konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, būtina išaiškinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigūno paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigūnas, ją atlikdamas, veikė pagal jam privalomą jo vadovybės nurodymą (įsakymą ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas.

32. Atsakovas savo skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nebuvo įvertinti liudytojų parodymai, tačiau su tokiais atsakovo argumentais pareiškėja nesutinka. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendime pakankamai detaliai analizuojami liudytojų parodymai, pareiškėjos paaiškinimas, tarnybinio patikrinimo bylos medžiaga bei faktinės aplinkybės. Būtent šių duomenų analize ir materialinės teisės normų aiškinimu teismas padarė pagrįstą išvadą dėl skundžiamo akto nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos 2019 m. sausio 30 d. tarybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS3-2 „Dėl V. T. traumos“ (2019 m. sausio 31 d. patvirtinta Klaipėdos AVPK viršininko) teisėtumo ir pagrįstumo bei pripažinimo, kad pareiškėja susižalojo vykdydama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai.

34. Skundžiamoje Išvadoje nustatyta, kad V. T. 2018 m. lapkričio 19 d. nuo 13 val. iki 22 val. dirbo ekipaže kartu su tyrėju V. J. kai 17.12 val. išvyko į „A“ lygio gautą pranešimą Nr. 0118000630628 „Nusikaltimas prieš asmenį: kūno sužalojimas dabar“. Įvykio vietoje sulaikytas ir į tarnybinį automobilį, sulaikytiems asmenims skirtą transportavimo vietą pasodintas M. G., rankomis įsirėmęs į šalis, kojomis ėmė spardyti tarnybinio automobilio kairės pusės galinių durelių stiklą. Tikslu įspėti M. G. dėl netinkamo elgesio, V. J. atidarė kairės pusės galines tarnybinio automobilio dureles, kurias kojomis spardė M. G.Tuo metu M. G. iš tarnybinio automobilio išlipo ir bandė pasišalinti. Pareigūnai V. J. ir V. T. buvo priversti imtis priemonių sulaikyti, bandantį nuo jų pasišalinti M. G. Sulaikant M. G., V. J. paėmė jam už kairės, o V. T. už dešinės rankos, o pastarasis ėjo nuo tarnybinio automobilio ir pareigūnų, tokiu būdu bandydamas ištrūkti, taip galimai vengiant sulaikymo. Tuo metu V. J., užkliuvęs už gatvės bortelio ir neišlaikęs pusiausvyros, griuvo ant gatvės grindinio kartu su M. G. ir V. T. Griuvimo metu M. G. prie grindinio prispaudė V. T. ranką, kuri tuo metu buvo perkišta per M. G. ranką, o bandydama išsilaikyti ir nenusvirti visu savo kūno svoriu, dešinės kojos kėlėnu atsirėmė į grindinį. Dėl sulaikymo metu patirto fizinio skausmo V. T. 2018 m. lakričio 19 d. 18.37 val. kreipėsi į viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Klaipėdos Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur nustatyta diagnozė: riešo ir plaštakos nubrozdinimas, dešinio kelio sumušimas.

35. Nagrinėjamu atveju yra aktuali Statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 50 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija, be to, šioje normoje nustatyti kompensacijos dydžiai. Aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

36. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies (nagrinėjamu atveju Statuto 50 straipsnio 3 dalies) nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 straipsnio 3 dalies) taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010, 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-235/2010, 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3508/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2/2012, 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinė byloje Nr. A552-2000/2012 ir kt.).

37. Administracinėse bylose Nr. A143-145/2010; A146-1149/2010 dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, buvo taip pat konstatuota, jog aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai bei kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją.

38. Taigi, tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan. Paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis. Šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1346/2014).

39. Pareiškėjos tarnybinių pareigų vykdymo siejimas su padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu ar nebuvimu priklauso nuo konrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos tarnybos pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi konrečias faktines aplinkybes, nurodytas šios nutarties 34 punkte. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareigūnai vykdė jiems priskirtas tarnybines funkcijas bei uždavinius, vertino situaciją, ją suvokė, sprendžiant pagal įvykio aplinkybes kaip nepavojingą visuomenės ir jų pačių saugumui, todėl iš pradžių nesiėmė prievartos priemonių. Pareigūnai negalėjo numatyti pažeidėjo – M. G. veiksmų, t. y. išorinių nuo pareigūnų valios nepriklausančių veiksnių. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, atlikdama tarnybines pareigas padidėjusio pavojaus ir rizikos pareigūno gyvybei ir sveikatai sąlygomis, atsakovas skundžiama Išvada nepagrįstai atsisakė spręsti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo klausimą.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės neišnagrinėjo liudytojo R. R.pateiktų parodymų, teismas nepateikė argumentų, dėl kurių atmetė liudytojo parodymus kaip įrodymus, nors atsakovas liudytojo nurodytomis aplinkybėmis ir Statuto 50 straipsnio 7 dalies 6 punktu grindė savo atsikirtimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas bylą nagrinėjančio teismo vidiniu įsitikinimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, todėl prieš tai nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog atsakovas skundžiama Išvada nepagrįstai atsisakė spręsti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įstatymų normas ir pagrįstai tenkino pareiškėjos skundą. Skundžiamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė