2013-03-20 Nr. ATPB-40-4-41-3-00491-2011-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N662-15/2013

Teisminio proceso Nr. 4-41-3-00491-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 47.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2011 m. gegužės 11 d. A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. birželio 11 d., apie 09.00 val., pas jį, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, cheminėms prekėms laikyti nepritaikytame garaže, buvo rasti ir paimti nelegalūs augalų apsaugos produktai, kurių prekybai Lietuvos Respublikos teritorijoje reikalingas leidimas. Augalų apsaugos priemonės buvo skirtos parduoti ūkininkui A. V., kuris 2010 m. vasario 19 d. įsigijo šias prekes už 14 554,01 Lt iš lenkų firmos „Agrochemia-bakalarzewwo“, neturinčios leidimo prekiauti augalų apsaugos priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurios produkcijos platintojas yra A. G., turintis leidimą prekiauti augalų apsaugos priemonėmis tik Rokiškio rajone. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais A. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1073 straipsnyje ir 173 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. G. atžvilgiu nutraukė, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ATPK 35 straipsnyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2010 m. gruodžio 12 d. ir iki to laiko jis nebuvo pratęstas.

Institucija 2011 m. birželio 3 d. Šiaulių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl nagrinėjamo įvykio metu iš A. G. paimtų augalų apsaugos priemonių, kurių apyvarta Lietuvos Respublikos teritorijoje yra uždrausta, sunaikinimo.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi Institucijos prašymą tenkino ir nusprendė sunaikinti 2010 m. birželio 11 d. iš A. G. priklausančio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, paimtus ir Institucijoje saugomus nelegalius augalų apsaugos produktus, kurių apyvarta uždrausta: keturiolika 20 litrų talpos indų „Glyphosate“, penkiolika 5 litrų talpos indų „Lambda Cyhalothrin Karate“, septynis 5 litrų talpos indus „Taifun 360 SL“, dvidešimt aštuonis 1 litro talpos indus „Dicamba 480 GL Banvelas“, dvidešimt keturis 5 litrų talpos indus „Soprano 125 SC“, dvylika 5 litrų talpos indų „Linurex 500 SC“, tris 10 litrų talpos indus „Danadim 400 EC Dimetoan 40g/I“, dvidešimt penkias 100 gramų talpos pakuotes „Titus Herbicide“, dešimt 1 kilogramo talpos pakuočių „Intu Optimum“, dešimt 10 litrų talpos indų „Topsin M 500 SC“, aštuoniolika 100 mililitrų talpos indų „Cyperkill Super 25 EC“, vieną 250 gramų talpos pakuotę „Actara 25 WG“, tris 5 litrų talpos indus „Panida 330 EC“ ir dvidešimt keturis 10 kilogramų talpos maišus „Kurzate Top 7,2 WG“.

Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pažeidimo nustatymo metu rastos ir paimtos cheminės medžiagos (nelegalūs augalų produktai) Lietuvos Respublikoje buvo laikomos ir platinamos be licencijos, visi rasti produktai neturėjo originalių etikečių bei buvo pažymėti etiketėmis lenkų kalba, o tokio pavidalo augalų apsaugos produktai Lietuvoje negali būti platinami. Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš Valstybinės augalų apsaugos tarnybos 2010 m. birželio 29 d. rašto Nr. A2-07-682 matyti, kad A. G. individualiai įmonei 2010 m. sausio 8 d. buvo išduotas leidimas prekiauti augalų apsaugos produktais, adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio r.

Pagal šį leidimą minėta įmonė turi teisę sandėliuoti Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus ir prekiauti jais iš minėtos prekybos vietos. Be to, sandėliuojami ir parduodami augalų apsaugos produktai turi būti su lietuviškomis etiketėmis. Tuo tarpu A. G. atstovaujamai Lenkijos įmonei „Agrochemia-bakalarzewwo“ leidimas prekiauti augalų apsaugos produktais neišduotas, o duomenų, kad pas A. G. rastos prekės priklauso minėtai Lenkijos įmonei byloje nėra pateikta. Teismas pabrėžė, jog nors byloje yra minėtos Lenkijos įmonės raštas, kad nurodytos prekės priklauso šiai firmai ir į A.

G. sandėlį pateko dėl transporto priemonės avarijos, byloje nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, jog šios prekės priklauso būtent minėtai Lenkijos įmonei. A. G. versiją, jog pas jį rasti augalų apsaugos produktai nebuvo skirti pardavimui Lietuvos Respublikoje, o garaže buvo palikti tik laikinai, teismas vertino kaip gynybos priemonę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai įvertinęs, konstatavo, kad iš A. G. paimtos prekės buvo laikomos pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 3D-564 patvirtintas Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisykles (toliau – ir Taisyklės), o jų apyvarta Lietuvos Respublikoje uždrausta. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog pagal ATPK 249 straipsnį šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Remdamasis minėta nuostata, taip pat įvertinęs tai, jog ATPK nereglamentuoja daiktų, kurių apyvarta uždrausta, klausimo išsprendimo nutraukiant bylos procesą, teismas mutatis mutandis vadovavosi BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.

II. Apeliaciniu skundu A. G. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, jog administracinė atsakomybė už netinkamą cheminių medžiagų laikymą buvo numatyta ATPK 1073 straipsnyje, tačiau šio straipsnio sankcijoje turto konfiskavimas nenumatytas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad konfiskuoti augalų apsaugos produktai buvo netinkamai laikomi. Be to, pabrėžia, jog teisminio proceso metu nebuvo įrodyta, kad asmuo skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus produktus platino be leidimo ir padarė ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tvirtina, kad dalis minėtų prekių priklauso Lenkijos firmai, ką ji patvirtino teismui pateiktu raštu. Taip pat paaiškina, jog likusias prekes įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo agrochemija“, tačiau nespėjo jų nugabenti į sandėliavimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Rokiškio r. Atsižvelgęs į tai, mano, kad nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas kaip sankcija buvo pritaikytas neteisėtai, o konfiskuotos prekės turi būti grąžintos teisėtiems jų savininkams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išsamiai bei nešališkai išnagrinėjus ir tinkamai įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Teigia, jog teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o A. G. nesilaikė teisės aktais nustatytų į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamų augalų apsaugos produktų ženklinimo bei sandėliavimo reikalavimų. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateiktas joks dalies A. G. garaže laikytų augalų apsaugos produktų priklausymą Lenkijos įmonei patvirtinantis dokumentas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad ATPK 249 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Tuo tarpu BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo nagrinėjamu atveju, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi pirmosios instancijos teismas, inter alia numato, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.

Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis (redakcija, galiojusi A. G. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) numato, jog augalų apsaugos produktų tiekimas į rinką – bet kuris augalų apsaugos produktų pristatymas už pinigus arba nemokamai, išskyrus jų pristatymą pagal važtaraštį iš Europos Sąjungos valstybių narių saugoti ar sunaikinti; pagal šį Įstatymą augalų apsaugos produktų įvežimas į Lietuvos Respubliką taip pat laikomas tiekimu į rinką.

Tuo tarpu Augalų apsaugos įstatymo 3 straipsnio (redakcija, galiojusi A. G. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad įvežti, sandėliuoti, prekiauti ir naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiama tik pagal šį Įstatymą įregistruotus augalų apsaugos produktus <...>; į rinką tiekiami augalų apsaugos produktai privalo būti supakuoti, klasifikuoti, paženklinti pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo bei šio Įstatymo 17 straipsnio nuostatas. Remiantis Augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, į šalies rinką tiekiamų augalų apsaugos produktų etiketės turi būti lietuvių kalba.

Be to, pagal Taisyklių 12 punktą (redakcija, galiojusi A. G. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) produktai tiekiami į Lietuvos Respublikos rinką tvarkingoje, sandariai uždarytoje originalioje gamintojo arba perpakuotojo taroje su originaliomis gerai įskaitomomis nustatytos formos etiketėmis lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-555 patvirtintų Augalų apsaugos produktų kontrolės taisyklių (redakcija, galiojusi A. G. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu) 45–46 punktuose taip pat nustatyta, jog ant kiekvienos pakuotės turi būti lengvai įskaitoma etiketė lietuvių kalba, kurioje nenuplaunamai įrašyta privaloma informacija, atitinkanti Augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnio reikalavimus ir patvirtinta Valstybinės augalų apsaugos tarnybos; prie pakuotės turi būti pritvirtinta visa etiketė ir taip, kad ji išliktų ant pakuotės iki visiško produkto sunaudojimo.

Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju iš A. G. paimti augalų apsaugos produktai „Glyphosate“, „Taifun 360 SL“, „Soprano 125 SC“, „Linurex 500 SC“, „Danadim 400 EC Dimetoan 40g/I“, „Intu Optimum“, „Topsin M 500 SC“, „Cyperkill Super 25 EC“, „Panida 330 EC“, „Kurzate Top 7,2 WG“ Lietuvoje neregistruoti; augalų apsaugos produktą „Danadim 400 EC Dimetoan 40g/I“ 2008 m. buvo leista įvežti į Lietuvą tik turint specialų leidimą; originalus augalų apsaugos produktas „Titus“ Lietuvoje pardavinėjamas vandenyje tirpiuose pakeliuose po 10 g; augalų apsaugos produktas „Dicamba 480 GL Banvelas“ nėra originalus Lietuvoje parduodamas produktas, jame „Dicamba“ preparato nerasta, be to, nėra jo sudėtį ir naudojimo instrukciją nurodančių etikečių; nors augalų apsaugos produktas „Actara 25 WG“ panašus į originalaus produkto pakuotę ir etiketę, jo etiketė yra ne lietuvių, o lenkų kalba; augalų apsaugos produkto „Lambda Cyhalothrin Karate“ pakuotė bei etiketė neatitinka originalaus produkto reikalavimų, todėl tai gali būti falsifikatas; augalų apsaugos produktas „Glyphosate“ yra be originalių etikečių, o kitų augalų apsaugos produktų etiketės yra lenkų kalba;

A. G. individualiai įmonei 2010 m. sausio 8 d. buvo išduotas leidimas, pagal kurį ji turi teisę sandėliuoti Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus ir prekiauti jais adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., sandėliuojami ir parduodami augalų apsaugos produktai turi būti su lietuviškomis etiketėmis; Lenkijos įmonei „Agrochemia-bakalarzewwo“ leidimas prekiauti augalų apsaugos produktais neišduotas (b. l. 23, 82–117). Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju iš A.

G. paimtų prekių apyvarta Lietuvos Respublikoje uždrausta, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino Institucijos prašymą ir nusprendė sunaikinti 2010 m. birželio 11 d. iš A. G. priklausančio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, paimtus ir Institucijoje saugomus augalų apsaugos produktus. Kartu pažymėtina, jog minėti augalų apsaugos produktai nebuvo konfiskuoti kaip sankcija, o vadovaujantis ATPK 249 straipsnio 2 dalies ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, konstatavus, kad jų apyvarta uždrausta, buvo nuspręsta juos sunaikinti, todėl aplinkybė, jog ATPK 1073 straipsnio sankcijoje turto konfiskavimas nenumatytas ir teisminio proceso metu nebuvo įrodyta, kad A.

G. padarė ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šiuo atveju jokios esminės teisinės reikšmės neturi. Tai, jog dalis iš A. G. paimtų prekių priklauso Lenkijos firmai ir jo garaže buvo paliktos tik laikinai saugoti, o jis nespėjo nugabenti prekes į sandėliavimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., taip pat nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Juolab kad, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų.

Apeliaciniu skundu A. G., be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalis bei 144 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos pagal skundus dėl teismų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju teisingam apeliacinio skundo išsprendimui ir tinkamai asmenų teisių apsaugai užtikrinti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė