c50e92a8-402f-4d69-ba67-cc722dbef6c8 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                              Baudžiamoji byla Nr. PK-221-946/2015                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00097-2015-3                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)          1.2.4.7; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.vasario 12 d. Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant R. B., dalyvaujant privačiai kaltintojai S. B., jos atstovui advokato padėjėjui K. P.,kaltinamajam T. K., jo gynėjai advokatei D. I. V.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;             kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 str. 1 d.,             n u s t a t ė :             T.

K. 2014-12-21 apie 7.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie buto Nr.506, S. B. pilnai neįžengus į koridorių ir bÅ«nant tarpduryje, staigiu mostu ranka uždarė jos buto duris, dėl ko durimis privėrė jos tarpduryje buvusiÄ kairę rankÄ , padarydamas odos nubrozdinimÄ kairiajame dilbyje, kairės rankos alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžius, tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl neatsargumo.             Kaltinamasis T. K. apklausiamas neprisipažino padaręs nusikaltimÄ ir parodė, kad įvykio mtu manė, jog S. B. neÅ¡oks į priekį, o sulaikys duris arba įeis į buto vidų.

Nukentėjusioji padarė Å¡uolį ir iÅ¡tiesė rankÄ , o durys užsidarė. Jis nesitikėjo, kad ji pamačiusi, jog užsidaro durys, puls dar daugiau. Kai jis duris darė, ji stovėjo. Jo mama stovėjo Å¡one jo. S. B. buvo girta. Jei nebÅ«tų uždaręs durų, nukentėjusioji butų užpuolusi jo mamÄ . Ji keikė mamÄ , pradėjo judėti link jos. Po įvykio ir toliau vyksta vakarėliai, suraÅ¡yti administraciniai teisės pažeidimų protokolai. Jis nenorėjo fizinio konflikto su neblaiviomis merginomis.

Jis negalėjo numatyti, kad ji Å¡oks į priekį.              Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais:             Privačios kaltintojos S. B. parodymais apie tai, kad 2014-12-21 apie 22.00 val. atvažiavo pas jÄ A. N. su dukra. Jos abi iÅ¡gerinėjo, klausėsi muzikos. 4.00 val. atėjo Tomas papraÅ¡yti patildyti muzikÄ .

Jos draugė AuÅ¡ra atsiprašė jo, sakė, kad patildys muzikÄ , kuriÄ patildė iki 6.30 val. Tada vėl pasigarsino. Gėrė toliau alų ir Å¡nekėjo visÄ naktį. Ryte muzika grojo garsiai. Apie 7.30 val. pas jÄ bute dingo elektra. Pagalvojo, kad arba iÅ¡mušė saugiklius, arba tai padarė Tomas. Ji su drauge AuÅ¡ra tada norėjo eiti į laiptinę. Atidarė duris. AuÅ¡ra ėjo pirma. Ji išėjo, atsisuko į Tomo buto pusę ir sustojo. Tomas buvo arti ir stipriai uždarė duris, kai ji buvo tarpduryje, dėl ko privėrė jai rankÄ , jai skaudėjo.

Kai jai kairę rankÄ ties rieÅ¡u prispaudė, ji stovėjo tarpduryje, buvo daugiau į koridoriaus pusę. Po to atėjo Tomo mama, kažkÄ jam pasakė ir jie nuėjo į butÄ . Ji su drauge grįžo į butÄ , skambino broliui, tėvams. Tėvų klausė patarimo. Su AuÅ¡ra iÅ¡kvietė policijÄ . Tomo mama jos tėvams pasakė, kad nieko nematė ir nieko nežino. Dėl patirto sužalojimo mėnesį laiko neÅ¡iojo gipsÄ . Ä® darbÄ nėjo mėnesį laiko. Po mėnesio rankÄ dar skaudėjo.

Dabar skauda, kai keičiasi orai.             Liudytojo A. Ž. parodymais, kad buvo įvykis prieÅ¡ metus name. Buvo triukÅ¡mas iÅ¡ ryto. Jis apsirengė ir ėjo į balkonÄ parÅ«kyti, tuo momentu atvažiavo policija ir greitoji. Apsiverkusi stovėjo privati kaltintoja. Suprato, kad kažkas įvyko. Jis pažįsta ir kaltinamÄ jį, ir nukentėjusiÄ jÄ . Naktį girdėjo muzikÄ , bet jam ji netrukdė. Sienos yra iÅ¡ vienos plytos. Jei kaimynai garsiai Å¡neka už sienos, tai girdisi.             Liudytojos G.

O. parodymais, kad 2014-12-21 pabudo nuo garsios muzikos, riksmų, triukÅ¡mų. Pažadino vyrÄ . Nusprendė, kad eilinį kartÄ iÅ¡ S. B. kambario girdėti muzika. Nuėjo pas sÅ«nų į kambarį, tai jis irgi sėdėjo lovoje. Trise nuėjo pasikalbėti pas jÄ . Ji ir anksčiau triukÅ¡maudavo. Ä® duris beldė kelis kartus ir niekas neatidarė. SÅ«nus beldė, bet jos per muzikÄ negirdėjo. Kai duris atidarė, pamatė dvi merginas, jos buvo girtos. Ji sakė Sigitai, kad baigtų naktinius koncertus, kad skambins tėvui.

Ji pradėjo keiktis, rankomis mojuoti. Pasakė, kad kvies policijÄ . Ji pasidarė agresyvi ir tuomet žengė į priekį. Ji iÅ¡sigando, kad S. B. jai trenks, tai sÅ«nus stumtelėjo jos buto duris. Sigita, žengusi žingsnį, turėjo galimybę jÄ pasiekti. Durų ji nepasiekė, durys buvo toliau nuo jos. Kadangi buvo užsidengusi veidÄ , tai nematė kaip durys prispaudė S. B. rankÄ . Po to draugė įsitempė S. B. į kambarį.             Liudytojo G. O. parodymais, kad 2014-12-21 naktį Sigitos bute labai garsiai grojo muzika.

Gal 3.00 val. buvo prabudęs. Galvojo, kad iÅ¡ ryto papraÅ¡ys jos patėvio telefono ir paskambins. Ryte, gal apie 7.00 val., jį pažadino, toliau ten triukÅ¡mavo. Tomo kambaryje stipriai girdėjosi muzika. Trys buvo išėję į koridorių, žmona beldė į duris, bet Sigita neatsidarė. Paties įvykio su durimis jis nematė. Tomas sakė, kad S. B. puolė mamÄ , tai jis stipriai uždarė duris. Merginos jam pasirodė apsvaigusios nuo narkotinių medžiagų. Jos visÄ naktį buvo nemiegojusios, bet buvo aktyvios.

             Liudytojos A. N. parodymais, kad 2014 m. gruodžio mėn., apie 22.00 val. atvažiavo su dukra pas S. B. į svečius. Valgė, gurkÅ¡nojo alų. Kai jos dukra apie 24.00 val. nuėjo miegoti, jos su Sigita pasileido muzikÄ . Apie 4.00 val. iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, ten stovėjo kaimynas Tomas, paprašė patildyti muzikÄ . Sigita patildė muzikÄ . Toliau sėdėjo ir Å¡nekėjo. 7.30 val. dingo elektra. Išėjo į koridorių pažiÅ«rėti, ji ėjo pirma. Kai ji išėjo, pamatė kairėje pusėje TomÄ .

Jis tupėjo ir su lazda daužė į delnÄ . Kai jis jÄ pamatė, puolė prie durų. Tomas staigiu stÅ«miu trenkė į duris. Puolė prie jos, spyrė į pilvÄ , trenkė į petį. Puolė prie Sigitos, bet išėjo Tomo mama ir jį nusivedė namo. Sigita skambino broliui, tėvams. Koridoriuje paskui buvo sutikę Tomo mamÄ , dar lyg kaimynų buvo. Jas iÅ¡vežė į klinikas. Ji buvo išėjusi pro duris, o Sigita dar nebuvo išėjusi. Tomas buvo agresyvus. Jis pirmiausia trenkė į duris, paskui spyrė jai į pilvÄ .

Kalinamasis duris stÅ«mė su abiem rankomis. Durys trenkėsi Sigitai į kairę rankÄ . Daugiau nieko neatsitiko, nes nutraukė viskÄ Tomo mama.             Liudytojo R. B. parodymais, kad 2014-12-21 apie 8.00 val. paskambino Sigita ir pasakė, kad jÄ užpuolė kaimynas ir sumušė. Jis paskambino jo mamai Gražinai. Klausė, kas darosi. Gražina sakė, kad ji atėjo po įvykio ir nieko nematė. Sakė, kad Tomas iÅ¡jungė Å¡viesÄ bute ir jos ėjo įjungti, Tomas užpuolė su lazda tarpduryje.

TÄ naktį ji buvo su drauge. Jis nuvykęs ten nebuvo. Daugiau nei su Tomu, nei su jo mama nekalbėjo. Dukra sakė, kad klausėsi muzikos, kuri trukdė Tomui. Sakė, kad Tomas trenkė su durimis ir sužeidė rankÄ . Kai dukra grįžo iÅ¡ ligoninės, jai nustatė, kad lūžo ranka. Dukra sakė, kad eis į teismÄ . Jis nemano, kad jo dukra girtuokliauja. Jam dukra sakė, kad gėrė alaus, nežino, kiek ji iÅ¡gėrė.              Liudytojo M. K. parodymais, kad 2012-12-21 buvo įvykis, ranka buvo prispausta.

Nuvykus buvo rasti trys asmenys. Kaltinamojo mamos įvykio vietoje nematė. Merginos pačios sakė, kad buvo iÅ¡gėrusios. Viskas vyko labai ramiai. Jokių daiktų, lazdų, pagalių nebuvo. Merginos sakė, kad sėdėjo, gurkÅ¡nojo alų, pasibeldė į duris kaimynas ir sumušė. Merginos skundėsi, parašė pareiÅ¡kimÄ , todėl kaltinamÄ jį sulaikė. Medikai buvo atvažiavę, matėsi sumuÅ¡imai. Vaikinas nesiskundė, kad jį sumušė.              Liudytojo A.

U. parodymais, kad nukentėjusiÄ jÄ ir kaltinamÄ jį prisimena. Jie su kolega 2014-12-21 atvyko vėliau nei medikai. Ä®vykio vietoje rado minėtus asmenis ir draugę. Privati kaltintoja skundėsi, kad buvo įspirta į pilvÄ ir rankÄ . Ranka buvo iÅ¡tinusi. Konfliktas įvyko dėl to, kad visÄ naktį garsiai sklido muzika, Å¡Å«kavimai ir pagal kaltinamÄ jį, merginos girtavo. Merginos neatrodė apsvaigusios. Ä®vykį mačiusių asmenų nebuvo. Kaimynai irgi nieko nematė. Kai jie atvyko, buvo išėję iÅ¡ buto kaltinamojo mama ir tėtis.

Nukentėjusioji sakė, kad įvykio metu buvo tik vienas kaltinamasis. Mama lyg vėliau išėjusi. Mama buvo suirzusi, nes negalėjo ilsėtis naktį. Mama jam sakė, kad jos nebuvo, kai kaltinamasis sužalojo merginÄ . Ji sakė, kad nieko nematė. Mama sakė, kad išėjo vėliau ir nematė, kaip įvyko sužalojimas. Merginos sakė, kad buvo atėjusi mama ir jos apsižodžiavo. Mama sakė, kad nematė įvykio. Merginos sakė, kad kaltinamasis bandė uždaryti duris. Buvo iÅ¡tinusi ranka.

VaikinÄ sulaikė ir iÅ¡vežė į komisariatÄ .             2014-12-21 protokolu-pareiÅ¡kimu, kuriame S. B. nurodė, kad 2014-12-21 apie 07:30 val. jai bÅ«nant pas namuose Kaune, V. Krėvės pr. 94-506, kartu su drauge A. N. bei jos mažamete dukra E. R. klausė muzikÄ , tačiau ne per garsiai. Bute dingus elektrai, suprato, kad jÄ galimai atjungė kaimynas Tomas, gyv. V. Krėvės pr. 94-507, kuris naktį apie 04:00 val. buvo atėjęs ir prašė, kad ji patildytų muzikÄ .

Nors muzika garsiai negrojo, ji jÄ pritildė. Atidariusi duris, pamatė koridoriuje kaimynÄ TomÄ , kuris tupėjo prie buto durų, rankoje laikė lazdÄ ir ja daužė sau į deÅ¡inį delnÄ . Pirma į koridorių išėjo draugė, ji paskui jÄ . Dar nespėjus pilnai įžengti į koridorių, Tomas priÅ¡oko prie jos durų ir stipriai jas uždarė, taip priverdamas jai kairę rankÄ . Išėjusi į koridorių pamatė, kad Tomas nubėgo paskui jos draugę, kuri stovėjo toliau ir spyrė jai į pilvÄ , draugei susilenkus, ranka smogė jai į nugarÄ .

LazdÄ jis laikė kairėje rankoje, tačiau su ja nemušė. Sumušęs jos draugę, jis grįžo prie jos ir jai stovinčiai tarpduryje užsimojo su lazda, tačiau tuo metu iÅ¡ jo buto išėjo jo mama ir jis nuėjo namo. Jis iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Anksčiau jokių konfliktų su minėtais kaimynais nebuvo. Pripažįsta, kad galimai per garsiai klausė muzikos, tačiau iÅ¡ kitų kaimynų jokių nusiskundimų nebuvo (1 t. b. l. 1).             2014-12-21 Kauno AVPK Patrulių rinktinės 4 bÅ«rio vyr. patrulio M.

K. ir patrulio A. U. tarnybiniais praneÅ¡imais, kuriuose nurodyta, kad 2015-12-21 apie 09.20 val. gavo praneÅ¡imÄ apie Kaune, V. Krėvės pr. 94-506, sumuÅ¡tÄ merginÄ , nuvykę nurodytu adresu rado GMP darbuotojus, T. K., S. B. ir A. N.. S. B. paaiÅ¡kino, kad visÄ naktį girtavo su drauge A. N., o paryčiais jÄ sumušė kaimynas T. K. dėl per garsiai visÄ naktį leistos muzikos. A. N. paaiÅ¡kino, kad visÄ naktį girtavo su savo drauge S. B. ir paryčiais jÄ sumušė kaimynas T. K.. T. K. paaiÅ¡kino, kad visÄ naktį kaimyniniame bute garsiai grojo muzika, buvo girtaujama, Å¡Å«kavo keli asmenys.

Paryčiais jo mama nuėjo kaimynės papraÅ¡yti iÅ¡jungti arba nutildyti muzikÄ , kaimynė su drauge A. N. atidariusios duris iÅ¡ karto puolė plÅ«sti, muÅ¡ti mamÄ , todėl T. K., bandydamas iÅ¡vengti konflikto, pabandė nuraminti merginas uždarydamas duris, tuo metu S. B. įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ tarpdurį ir jis rankÄ netyčia privėrė. S. B. iÅ¡ karto pradėjo skųstis rieÅ¡o skausmais, o jos draugė A. N. – skųstis pilvo skausmais, nes jai tariamai kažkas įspyrė į pilvÄ . Ä®vykio vietoje buvo sulaikytas T.

K. (1 t. b. l. 23, 24).2015-03-24 liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kuriuose užfiksuota, kad S. B. nurodė vietas, kur įvykio metu buvo ji ir A. N., kurioje vietoje AuÅ¡rai buvo suduoti smÅ«giai. Kokiu bÅ«du – koja, ranka T. K. uždarė jos buto duris, teigė nemačiusi, taip pat nurodė, kad atėjus smurtavusio kaimyno mamai, jos apsižodžiavo. A. N. nurodė, kad kai T. K. jai sudavė į pilvÄ , ji stovėjo koridoriuje, maždaug 1 m atstumu nuo Sigitos durų, pasisukusi veidu į Sigitos buto duris.

Jai Tomas vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į pilvÄ , po smÅ«gio ji susiėmė už pilvo ir susilenkė, kai kartÄ spyrė į deÅ¡inę kojÄ , buvo atsistojusi, neprisimena, ar buvo susilenkusi, ar atsitiesusi. Jai pataikė į deÅ¡inės kojos blauzdos užpakalinę dalį, buvo mėlynė. Sigitos buto duris kaimynas Tomas uždarė abiem rankomis į jas trenkdamas, nieko nesakydamas, taip pat fotonuotraukomis (1 t. b. l. 29-30, 31-33, 46-47, 48-50).             2014-12-21 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2262, iÅ¡ kurio matyti, kad S. B. nustatytas 0,35 promilių girtumas, o A.

N. – 0,96 promilių girtumas (1 t. b. l. 37, 53).             Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2014-12-23 specialisto iÅ¡vada Nr. G3308/14(02), kurioje S. B. nustatytas nesunku sveikatos sutrikdymas, konstatuota, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti priveriant rankÄ durimis (1 t. b. l. 71).             2015-04-16 apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėtas GMP pateiktas garso įraÅ¡as. Jame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), yra sumuÅ¡tos dvi merginos, vienai gali bÅ«ti lūžusi ranka.

Užpuolikas nuėjo į savo butÄ . Su metaline lazda. Sužalotas pilvas, nugara, ranka (1 t. b. l. 94-95).             2014-12-21 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2262, iÅ¡ kurio matyti, kad T. K. nustatytas 0,00 promilių girtumas (1t. b. l. 117).             2015-02-24 akistatų tarp įtariamojo T. K., nukentėjusiųjų S. B. ir A. N. metu kiekvienas proceso dalyvis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu parodymus. T. K. papildomai nurodė, kad muzikÄ garsiai leisti, rėkauti kaimynė pradėjo apie 20-22 val.

Apie 04.00 val. ryto jis buvo nuėjęs papraÅ¡yti pritildyti muzikÄ , buto duris atidarius Sigitos draugei ir pažadėjus pritildyti muzikÄ , jis nuėjo namo, tačiau merginos muzikos nepritildė (1 t. b. l. 130-131, 132-133).             Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK VPS Saulėtekio PN 2015-04-10, 2015-01-16 raÅ¡tais G. O. dėl atlikto tyrimo, kuriuose nurodyta, kad S. B. gyvenamosiose patalpose Kaune, V. Krėvės pr. 82B-76, garsiai leido muzikÄ , triukÅ¡mavo, trikdydama vieÅ¡Ä jÄ rimtį, todėl buvo suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal ATPK 183 str. 1 d., taikytos baudos (2 t. b. l. 64, 65).             Kauno AVPK Kauno m.

Dainavos PK VPS Saulėtekio PN 2015-12-15 raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad 2015-01-11 05.05 val. ir 23.17 val. S. B. dėl keliamo triukÅ¡mo buvo kviesti policijos pareigÅ«nai, o 2015-03-26 gautas G. O. pareiÅ¡kimas dėl minėto asmens analogiÅ¡ko įvykio (2 t. b. l. 79).             Kaip nustatyta byloje, privataus kaltinimo T. K. esmė yra ta, kad jis kilusio konflikto su S. B. metu pastarajai darydamas jos buto duris privėrė jos rankÄ , dėl ko Å¡i lūžo, ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl neatsargumo.             Atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, numatyta.

BK 139 str. 1 d.             Pažymėtina, kad BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma.              Kaip matyti iÅ¡ teisme iÅ¡tirtų įrodymų, nors kaltinamasis ir neprisipažino visiÅ¡kai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu yra kaltinamas Å¡ioje privataus kaltinimo byloje, jis iÅ¡ esmės neneigė dalyvavęs pačiame įvykyje ir tai, kad jam uždarant nukentėjusiosios duris pastaroji buvo sužalota dėl durimis privertos ir sulaužytos rankos.

Tokie jo parodymai atitinka nukentėjusiosios bei liudytojų parodytas esmines įvykio faktines aplinkybes, taip pat ir specialisto pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl S. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau kaltinamasis nurodė, jog jis darydamas duris nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti, nenumatė ir negalėjo numatyti įvykio metu tokių pasekmių. IÅ¡ tokių jo parodymų iÅ¡plaukia, kad kaltinamojo manymu, jo veikoje nėra kaltės (neatsargumo).             Tačiau teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog kaltinamasis darydamas duris nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti ir to nesiekė, dar nereiÅ¡kia, kad kaltinamasis neveikė neatsargios kaltės viena iÅ¡ formų.

             Neatsargi kaltė gali pasireikÅ¡ti nusikalstamu nerÅ«pestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. BÅ«tent nusikalstamas nerÅ«pestingumas reiÅ¡kia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamÄ straipsnį, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju iÅ¡ kaltinamojo parodymų (kaltinamasis nenumatė, jog jo daromos durys privers ir sužalos nukentėjusiosios rankÄ ), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

             Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl T. K. kaltės reikÅ¡minga yra tai, ar kaltinamasis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad nukentėjusioji gali bÅ«ti sužalota jam darant jos buto duris. Teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju nusikalstamas nerÅ«pestingumas pasireiÅ¡kė tuo, jog T. K. nenumatė, kad jo uždaromos nukentėjusiosios S. B. buto durys gali priverti jos rankÄ ir tokiu bÅ«du jÄ sužaloti, nors galėjo ir privalėjo tai numatyti.

             Kaip nustatyta iÅ¡tirtais įrodymais, tarp abiejų proceso Å¡alių jau kuris laikas iki įvykio yra susiklostę pakankamai konfliktiÅ¡ki santykiai, kÄ patvirtina ir policijos pažymose apie iÅ¡kvietimus tuo pačiu adresu dėl nusiskundimų pateikiama informacija, o nagrinėjamo įvykio metu konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo po to, kai T. K. ėmėsi iniciatyvos, kad nukentėjusioji pritildytu ar iÅ¡jungtų tÄ naktį jos bute garsiai klausytÄ muzikÄ .

Tuo tikslu kaltinamasis bei jo tėvai ne kartÄ tÄ naktį ėjo praÅ¡yti nukentėjusiosios pritildyti muzikÄ . Apie 7.30 val. nukentėjusiajai su drauge atidarius buto duris, kad iÅ¡eiti į koridorių, nes dingo Å¡viesa, kaltinamasis taip pat buvo koridoriuje, dėl ko tarp jų ir įvyko žodinis konfliktas. Kaip parodė pats kaltinamasis, tuo metu nukentėjusioji stovėjo tarp durų, viena jos koja buvo koridoriuje, kita bute, jis nuo jos ir durų buvo pakankamai arti. Jis duris darė tuo metu, kai nukentėjusioji tik viena koja žengė į priekį.

             Tokie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis aiÅ¡kiai matė, kur stovi nukentėjusioji. Tai rodo, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti ir suprasti, jog jam uždarant nukentėjusiosios buto duris, ji vis dar yra jos buto durų užsidarymo zonoje, dėl ko uždaryti duris nekliudant nukentėjusiosios yra iÅ¡ viso neįmanoma.              Be to, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatytų aplinkybių, kaltinamasis aiÅ¡kiai suprato, kad durys yra Å¡arvuotos, kas rodo jį galėjus ir turėjus suprasti, jog durys yra pakankamai sunkios, todėl joms kliudžius nukentėjusiÄ jÄ ji gali bÅ«ti sužalota.

Kaltinamasis įvykio metu buvo visiÅ¡kai blaivus, taigi objektyviai jokių kliūčių jam pagal veikos aplinkybes bei asmenines savybes numatyti galimas kilti pasekmes (nukentėjusiosios sužalojimÄ durimis) nebuvo. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad jis galėjo ir turėjo numatyti, jog nukentėjusiosios buto durų uždarymas gali sukelti padarinių, susijusių su nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu. Tai rodo, kad kaltinamasis įvykio metu nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus tiek, kad uždarydamas nukentėjusiosios buto duris nesužalotų pastarosios, kas reiÅ¡kia veikė nusikalstamai nerÅ«pestingai.

Nors kaltinamasis nurodė, kad tokiu bÅ«du veikė tam, kad apgintų nuo S. B. užpuolimo savo mamÄ , tačiau nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai rodo, kad įvykio metu nebuvo nei tariamos, nei tikros bÅ«tinos ginties sÄ lygų kaltinamajam atitinkamai veikti. Kaip nustatyta, įvykio metu tarp abiejų Å¡alių įvyko tik žodinis konfliktas, iÅ¡ S. B. ir kartu su ja buvusios draugės jokio pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi kaltinamojo ar jo mamos atžvilgiu nebuvo.              Kaip nustatyta specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiajai dėl kaltinamojo darytomis durimis sužalotos rankos buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas rodo, jog bÅ«tent kaltinamojo dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo padaryta veika yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nustatytomis pasekmėmis nukentėjusiosios sveikatai.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ T.

K. pripažinti kaltu padarius BK 139 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti jam bausmę.             Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.             Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant skirtinos bausmės rūšį bei dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).             T. K. padarė neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str. 1 d., 3 d.), šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neteistas, yra dirbantis, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai T.

K. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ ir vienÄ Å¡velniausių savo rÅ«Å¡imi bausmę - baudÄ , kuri numatyta BK 139 str. 1d. sankcijoje, ir kuri bÅ«tų savo dydžiu pakankama minėtiems tikslams pasiekti.             Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam skirtina BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimÄ tokios rÅ«Å¡ies bausmės už neatsargius nusikaltimus minimumui.

             Privati kaltintoja pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, reikalaudama iÅ¡ T. K. priteisti 1300 Eur neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).             CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes.              Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.              Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , jai buvo sutrikdyta sveikata, ji be abejonės patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant T. K. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios S. B. sveikatai, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuoti kairių alkÅ«nkaulio ir stipinkaulio lūžiai, dėl patirtos traumos jos kairė plaÅ¡taka, rieÅ¡as ir dilbis iki vidurinio trečdalio kurį laikÄ buvo imobilizuoti gipso longete, nukentėjusioji dėl to pakankamai ilgÄ laikÄ jautė skausmÄ , buvo sumažėjusios jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės, taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, skausmÄ , iÅ¡gyvenimus ir tam tikrus liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai ir nebuvo komplikuotas, įvertintas sužalojimo pobÅ«dis, nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, taip pat ir kaltinamojo turtinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų bÅ«ti mažintina iki 1100 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl T. K. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.             Be to, privati kaltintoja prašė iÅ¡ kaltu pripažinto T.

K. priteisti jos atstovavimo teisme iÅ¡laidas – 300 Eur už privataus kaltinimo skundo parengimÄ , 200 Eur už atstovavimÄ privataus kaltinimo procese (viso 500 Eurų), kurias grindė pinigų priėmimo kvitu (b.l. 88)             BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese atstovÄ ar turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų ir gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

             Teismas Å¡ioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas S. B. patirtas iÅ¡laidas dėl apmokėjimo advokato padėjėjui už jos atstovavimÄ ir teisinės pagalbos suraÅ¡ant privataus kaltinimo skundÄ pripažinti procesinėmis iÅ¡laidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiÅ¡kia, kad tokių iÅ¡laidų dydis neturi bÅ«ti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra praÅ¡oma, turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos.             Pažymėtina, kad ne visos faktiÅ¡kai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokiÄ teisinę pagalbÄ , teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių iÅ¡laidavimo procese.

Todėl, jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.             Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiÅ¡ko žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika.

Tačiau Å¡is principas draudžia nesÄ Å¾iningai pelnytis, dirbtinai ,,iÅ¡pučiant“ advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumÄ . Sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti iÅ¡laidų atlyginimo (priteisimo iÅ¡ nuteistojo) klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , kaltės laipsnį ir pobÅ«dį, jo ir artimiausių Å¡eimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobÅ«dį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. (kasacinė nutartis byloje 2K-306/2010).

             Šioje privataus kaltinimo byloje teismas vertindamas ar yra pagrindas priteisti privačios kaltintojos nurodytÄ sumÄ advokato pagalbai apmokėti atsižvelgia į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, nukentėjusiÄ jÄ (privačiÄ kaltintojÄ ) teismo posėdžiuose (vyko vienas taikinamasis ir trys teisiamieji posėdžiai) atstovavo advokato padėjėjas. Atsižvelgtina ir į padarytÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (neatsargus nusikaltimas), faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , pačios bylos sudėtingumÄ ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato padėjėjo veiksmų kiekį bei mastÄ , kaltininko T.

K. turtinę padėtį.              Taigi, atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, civilinį ieÅ¡kinį, teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ ir apimtį procese, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, teismas sprendžia, kad privačios kaltintojos, nuo T. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiosios S. B. praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti suma tam, kad bÅ«tų teisinga, atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus, turi bÅ«ti Å¡iek tiek sumažinta.             Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,              n u s p r e n d ė :             T.

K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 139 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (564,90 Eurų (penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturi eurai ir 90 ct))baudÄ .             IÅ¡aiÅ¡kinti T. K., kad jam paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.             Privačios kaltintojos S. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ T. K. 1100 Eurų (vienÄ tÅ«kstantį ir vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.              Pripažinti privačios kaltintojos S. B. jos atstovavimui patirtų iÅ¡laidų dalį - 400 Eurų (keturių Å¡imtų eurų) iÅ¡laidas advokato padėjėjui ir jas iÅ¡ieÅ¡koti jos naudai iÅ¡ nuteistojo T.

K..             Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje prokuratÅ«ros pateiktÄ nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 26-1-1829-14 medžiagÄ grÄ Å¾inti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«rai.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjasArÅ«nas Purvainis