2024-09-30 Nr. CB-6247-2-68-3-10005-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3537

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10005-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 17 d. paduotu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį atsakovei dėl sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Viados NT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Viada LT“, peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, nutarta panaikinti NŽT direktoriaus 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 1SS-839-(5.59 E.) „Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ skundo išnagrinėjimo“, 2023 m. vasario 28 d. raštą Nr. 49SD1970-(14.49.136 E.) „Dėl informavimo apie priimtą įsakymą (Verkių g. 52, Vilnius)“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2023 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-210-(14.49.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0018:16) Verkių g. 52, Vilniuje, dalių dydžių nustatymo“.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai atsakovės kasacinio skundo argumentai:

1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir juo patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas. Statinius žemės sklype nuosavybės teise valdo ne tik ieškovė, bet ir trečiasis asmuo – UAB „Viados NT“, kuri, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomą (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), taip pat teismų praktika, turi įstatymo garantuojamą teisę lengvatine tvarka nuomotis žemės sklypo dalį, reikalingą nuosavybės teise valdomų statinių eksploatacijai. Nuomotinų, konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas – tai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, jis priima galutinį sprendimą. Ginčijamų aktų priėmimo metu teisinis reguliavimas nenustatė reikalavimo derinti nuomotinos valstybinės žemės sklypo dalių paskirstymo statinių savininkams projektą su esamu žemės sklypo dalies nuomininku, taigi NŽT to daryti neprivalėjo. Nepagrįstos teismo išvados, kad priimant įsakymą nebuvo atsižvelgta į tai, kad žemės sklypo dalimi, kuri įsakymu buvo nustatyta trečiojo asmens UAB „Viados NT“ nuosavybės teise valdomų statinių eksploatacijai, naudojasi ir ieškovė; kad įsakymu nustatytos žemės sklypo dalys neatitinka Taisyklių reikalavimų. Ginčo įsakymas nepažeidžia ieškovės interesų.

2. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes.

3. Teismai neatskleidė bylos esmės, netinkamai motyvavo procesinius sprendimus, dėl to jie neatitinka teisėtumo reikalavimo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas