c5075dfe-46d7-4e23-ae8c-dded7f96c464 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-179/2012Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 54.3.; 114.12.(S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 2 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno GRŪDA“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-687-324/2010 pagal ieÅ¡kovų R.

A., R. B., L. B., G. D., J. J., V. J., J. J., S. K., I. K., J. K., G. N., D. N., A. S., G. S., B. S., G. O. V. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno GRŪDA“, tretieji asmenys be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Vilkama“, uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas turistų ir turistinės kelionės organizatoriaus ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos įvykus vagystei turistinės kelionės autobusu metu, atlyginimo.

IeÅ¡kovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų sutartis ir pagal jas 2008 m. rugpjūčio 9 d. – 2008 m. rugpjūčio 18 d. autobusu vyko į pažintinę kelionę Italijoje. 2008 m. rugpjūčio 12 d. ekskursijos po Romos miestÄ metu jo priemiestyje stovėjęs turistų autobusas buvo apvogtas – iÅ¡ autobuso bagažinės dingo turistų lagaminai su daiktais, o iÅ¡ salono – rankinis bagažas. IeÅ¡kovų nuomone, atsakovas nepasirÅ«pino tinkama transporto priemonės apsauga, todėl privalo atlyginti dėl prarastų daiktų patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Turtinė žala grindžiama kelionės daiktų, pirkinių, suvenyrų verte, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimÄ , nes pirkinių kvitų ieÅ¡kovai neiÅ¡saugojo. Prarastų piniginių lėšų dydį sudaro turistinės kelionės organizatoriaus nurodytos bÅ«simos kelionės iÅ¡laidos. Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovai grindžia patirtu emociniu Å¡oku, daiktų ir pinigų netekimu dėl nusikaltimo, kelionės pradžioje sugadinta nuotaika, gaiÅ¡atimi policijoje, galimybės nusipirkti drabužių ir higienos priemonių pavėluotu suteikimu, teiktos piniginės kompensacijos nepakankamumu, lėmusiu maisto stygių ir galimybės įgyvendinti pažintinės kelionės tikslus suvaržymu.

Kelionės gidas buvo nekorektiÅ¡kas, stengėsi atsiriboti nuo pagalbos ir užuojautos. Dėl vagystės prarastų bÅ«tiniausių daiktų įsigijimui parduotuvėse sugaiÅ¡to laiko nebuvo įgyvendinta visa numatyta kelionės programa, dėl ko neiÅ¡sipildė ieÅ¡kovų lÅ«kesčiai, jie nepatyrė tiek teigiamų emocijų ir naujų įspÅ«džių, kiek tikėjosi. IÅ¡ pareiÅ¡kimuose apie dingusius daiktus ir pinigus nurodytų sumų atėmus 100 eurų ( ekvivalentas litais - 345,28 Lt) kompensacijÄ , turtinei žalai atlyginti R.

A. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4 159,28 Lt, R. B. – 1131,96 Lt, L. B. – 2174,62 Lt, G. D. – 1629,69 Lt, J. J. – 4 057,27, V. J. – 4057,27 Lt, J. J. – 3091,27 Lt, S. K. – 5 333,21 Lt, I. K. – 4 434,77 Lt, J. K. – 7 916,27 Lt, G. N. – 2 946,18 Lt, D. N. – 3 778,20 Lt, A. S. – 2 270, 27 Lt, G. S. – 4 681,27 Lt, B. S. – 4 901,27 Lt, G. O. V. – 3 780,99 Lt ir trigubos kelionės kainos neturtinę žalÄ : R. A. – 5 607 Lt, R. B. – 5607 Lt, L. B. – 5607 Lt, G.

D. – 5 043 Lt, J. J. – 5 043 Lt, V. J. – 5 043 Lt, J. J. – 5 043 Lt, S. K. – 5 757 Lt, I. K. – 5 607 Lt, J. K. – 5 097 Lt, G. N. – 5 847 Lt, D. N. – 5 847 Lt, A. S. – 5 607 Lt, G. S. – 5 607 Lt, B. S. – 5 397 Lt, G. O. V. – 5 397 Lt. IeÅ¡kovai taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo kiekvienam trigubo kelionės kainos dydžio neturtinę žalÄ bei procesines palÅ«kanas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo:

1) ieškovams R. A., J. J., V. J., J. J., S. K., I. K., J. K., G. N., D. N., A. S., G. S., B. S., G. O. V. po 2 000 Lt, G. D. - 1 553,72 Lt, R. B. - 834,72 Lt ir L. B. - 772,72 Lt turtinei žalai atlyginti;

2) ieškovams R. A., I. K., A. S., G. S., R. B., L. B. po 2 803,50 Lt, J. J., V. J., G. D., J. J. po 2 521,50 Lt, G. N. ir D. N. po 2 923,50 Lt, B. S. ir G. O. V. po 2 698,50 Lt, S. K. 2 878,50 Lt, J. K. 2 548,50 Lt neturtinei žalai atlyginti;

3) kiekvienam ieÅ¡kovui 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2008 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) ieškovei R. A. 1 928,41 Lt žyminio mokesčio;

5) ieškovams R. A. 147 Lt, V. J. 300 Lt, J. J. 168 Lt, S. K. 264 Lt, I. K. 144 Lt, J. K. 105 Lt, D. N. 306 Lt, G. S. 282 Lt, B. S. 138 Lt, G. O. V. 153 Lt, G. D. 183 Lt, L. B. 276 Lt advokato pagalbos išlaidų. Teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovų R. A., S. K., I. K., J. K., A. S., G. S., B. S., G. O. V. po 208 Lt, iš J. J., V. J. ir J. J. po 178,28 Lt, iš D. N. 356,56 Lt, iš R. B., L. B. ir G. D. po 148,57 Lt advokato pagalbos išlaidų; iš ieškovų R. A., S. K., I. K., J. K., A. S., G. S., B. S., G.

O. V. po 2,31 Lt, iÅ¡ J. J., V. J., J. J. po 1,98 Lt, iÅ¡ D. N. 3,96 Lt, iÅ¡ R. B., L. B. ir G. D. po 1,65 Lt, iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno GRŪDA“ 29,30 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas sprendė, kad dėl vagystės dingus turistų bagažui turizmo paslaugų teikimo sutartį atsakovas įvykdė netinkamai, dėl ko ieÅ¡kovai patyrė turtinę netektį ir neturtinių iÅ¡gyvenimų. Tai, kad turizmo paslaugoms įvykdyti atsakovas pasitelkė trečiÄ jį asmenį UAB „Vilkama“, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį.

Teismas nustatė, kad atsakovas numatė vagystės galimybę, tačiau klientų neapsaugojo, todėl jam taikė CK 6.754 straipsnio 2 dalyje ir sutarties 5.1 punkte numatytas pasekmės – pareigÄ atlyginti turistų patirtus nuostolius. Teismas sprendė, kad atsakovo pareiga atlyginti ieÅ¡kovams turtinę žalÄ atsirado ne dėl vagystės fakto, o dėl to, kad atsakovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, užtikrindamas turistų bagažo saugumÄ . Ä®vertinęs aplinkybę, susijusiÄ su transporto priemonės palikimo be priežiÅ«ros trukme, per kuriÄ iÅ¡ autobuso bagažinės ir salono buvo galima surinkti ir iÅ¡gabenti daiktus, teismas sprendė dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės sÄ lygų, numatytų turizmo paslaugų teikimo sutarties 5.2 punkte ir CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nebuvimo.

Teismas nepripažino vagystės nenugalima jėga ar įvykiu, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovų turtinės žalos įrodymų, teismas nustatė, kad jų bagažas nebuvo draustas, todėl netaikė LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimui Nr. 1351 patvirtintų Pagalbos turistams draudimo taisyklių 36 punkto nuostatų. Apie į vasaros kelionę imtų ir jos metu pavogtų daiktų vertę teismas sprendė vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir nuostolių realumo kriterijumi.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai atsisakė atsakovo siÅ«lomos paslaugos drausti bagaÅ¾Ä , todėl sprendė apie pagrindo kompensuoti už vagystės metu prarastas prabangos prekes (grotuvÄ , papuoÅ¡alus) nebuvimÄ , nes pripažino, kad tokiu atveju ieÅ¡kovai prisiėmė Å¡ių daiktų praradimo rizikÄ . IÅ¡ bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, teismas sprendė, kad prabangos daiktus, pinigus ir dokumentus palikę autobuso bagaže, keleiviai elgėsi neatsargiai ir taip padėjo žalai padidėti ( CK 6.282 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į nevienodÄ kelionei pasiimtų higienos reikmenų, įskaitant kvepalus, drabužių ir įvairaus trikotažo kainÄ , bei nesant panaÅ¡ių daiktų konkrečiÄ kainÄ patvirtinančių duomenų, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, Å¡ių daiktų vertę nustatė pagal visų ieÅ¡kovų nurodytÄ Ä¯prastų daiktų, iÅ¡skyrus prabangos daiktus, asmens dokumentus ir pinigus, kainų vidurkį. Vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad į kelionę imtinų daiktų kiekį, jų bÅ«tinumÄ bei vertės racionalumÄ turi įvertinti į jÄ vykstantis asmuo, teismas sprendė, kad prarastų daiktų atlyginimui laikytina protinga 2 000 Lt (beveik trečdalis (2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi teismas iÅ¡taisė sprendime padarytÄ aritmetinę klaidÄ ir vietoj „beveik trečdalis“ nurodė „du trečdaliai“)) prarastų daiktų vidurkio sumos.

Nustatydamas tokį turtinės žalos dydžio apskaičiavimo bÅ«dÄ , teismas atsižvelgė ir į Kauno miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1908-364/2009 pagal į tÄ pačiÄ kelionę vykusių kitų turistų ieÅ¡kinį atsakovui taikytÄ Å¾alos dydžio apskaičiavimÄ . IeÅ¡kovų G. D., R. B. ir L. B. turtinės žalos apskaičiavimui teismas netaikė prarastų daiktų vertės vidurkio principo, nes atėmus iÅ¡mokėtas kompensacijas Å¡ių ieÅ¡kovų patirta žala yra mažesnė.

Teismas pripažino, kad dėl turistinėje kelionėje prarastų daiktų ir pinigų, ieÅ¡kovai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, neiÅ¡sipildė visi jų lÅ«kesčiai, tačiau sprendė, kad patirta neturtinė žala negali bÅ«ti atlyginama įstatyme numatytu ir ieÅ¡kovų praÅ¡omu maksimaliu dydžiu, nes dėl pinigų praradimo kilę nepatogumai buvo nulemti pačių ieÅ¡kovų neatsargaus elgesio, paliekant pinigus autobuso bagaže (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad su turizmo paslaugų teikimo sutarties įvykdymu susiję ieÅ¡kovų lÅ«kesčiai, iÅ¡skyrus dviejų objektų aplankymÄ , iÅ¡sipildė ir, įvykus vagystei, didžioji dalis turizmo paslaugų buvo suteikta tinkamai.

Spręsdamas dėl maksimalaus įstatyme nustatyto neturtinės žalos dydžio priteisimo teismas vadovavosi tokio pobÅ«džio bylose suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008) ir sprendė, kad ieÅ¡kovų patirti iÅ¡gyvenimai nepriskirtini prie ypatingų iÅ¡gyvenimų, lemiančių maksimalaus žalos atlyginimo priteisimÄ . Ä®vertinęs ieÅ¡kovų patirtų nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, atsakovo pastangas maksimaliai suÅ¡velninti savo neapdairumo pasekmes, sudarytas sÄ lygas tęsti kelionę, ieÅ¡kovų požiÅ«rį į Italijos pristatymo kokybę, ieÅ¡kovų patirtÄ neturtinę žalÄ teismas įvertino puse praÅ¡omos priteisti sumos (CPK 185 str.).

Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus dėl kelionių pardavimų skaičiaus sumažėjimo įtakos priteistinam neturtinės žalos dydžiui.              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kauno GRŪDA“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ pakeisti - sumažinti ieÅ¡kovams priteistÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , priteisiant kiekvienam ieÅ¡kovui po 975 Lt turtinei, iÅ¡skyrus R.

B. ir L. B., ir po 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ naujo paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 12 str., 263 str. 2 d.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apeliacinės instancijos teismo suformuotos praktikos. Å ie pažeidimai lėmė, kad ieÅ¡kovams priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai yra per dideli.

2. Bylai aktualiÄ Å¾alos dydžio aplinkybę teismas tyrė, tačiau, atsakovo nuomone, tai darė pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nesivadovavo teisės normomis. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad teismas gali nustatyti nuostolių dydį, nereiÅ¡kia, jog nuostoliai neturi bÅ«ti įrodyti. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai negali pateikti tikslų nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų, tačiau nesant jokių papildomų įrodymų pačių ieÅ¡kovų vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytų dingusių daiktų sÄ rašų ir juose nurodytos tariamos daiktų vertės teisingumo patikrinti neįmanoma.

IeÅ¡kovų nenoras teikti įrodymus suteikia pagrindÄ manyti, kad jiems nenaudinga įrodinėti ir nustatinėti tikrÄ jį patirtos žalos dydį. Pagal LR Å«kio ministro įsakymu patvirtintas Daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisykles ieÅ¡kovai privalėjo iÅ¡saugoti daiktų įsigijimo kasos aparato kvitus ir jais pagrįsti reikalaujamos turtinės žalos dydį. Ä®rodymų neteikimas apsunkina CK 6.251 straipsnio 1 dalies taikymÄ ir pažeidžia įrodinėjimÄ reglamentuojančias CPK normas. Atsakovo nuomone, tai vertintina ieÅ¡kovų nenaudai, tačiau teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio, į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė.3.

Teismas neteisingai apskaičiavo prarastų daiktų vertės vidurkį. Civilinėje byloje (bylos Nr. 2-1908-364/2009) pagal kitų į tÄ pačiÄ kelionę vykusių ir dėl vagystės daiktus praradusių turistų ieÅ¡kinį Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu, paliktu galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. 2A-423-109/2010), priteisė ieÅ¡kovams trečdalį nuo prarastų daiktų nurodytos vertės bendros sumos, tačiau joje ieÅ¡kovai teikė įrodymus, patvirtinančius prarastų daiktų vertę (dokumentus apie pajamas, prarastų daiktų nuotraukas, daiktų įsigijimo kvitus ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us).

Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų ieÅ¡kovai neteikė. Minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra tapačios, todėl pagal LR Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) teiktÄ teismo precedento taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti tokį patį kaip ir ankstesnėje byloje turtinės žalos dydžio apskaičiavimÄ .

4. Turisto pareigÄ pateikti žalos dydį patvirtinančius įrodymus numato LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintų Pagalbos turistams draudimo taisyklių 33.2 punktas (Žin., 1998, Nr. 103-2846). Tvarkos 36 punkte nurodyta, kad žala nustatoma ir jos dydis apskaičiuojamas remiantis sÄ skaitomis, patvirtinančiomis iÅ¡laidų atsiradimÄ . Minėtu teisės aktu reglamentuojami draudimo santykiai yra panaÅ¡Å«s į nagrinėjamus ginčo santykius, todėl teismas turėjo atsižvelgti į įstatymų leidėjo pozicijÄ dėl žalos dydžio įrodinėjimo pareigos nustatymo daiktus praradusiam asmeniui. Ankstesnėje civilinėje byloje buvo atsižvelgta į šį teisinį reglamentavimÄ .

5. Priteista neturtinė žala neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų bei teismų praktikoje suformuotų jos nustatymo kriterijų (CK 6.250 str. 2 d. ir 6.754 str. 5 d.). Esmine neturtinę žalÄ lėmusia aplinkybe teismas laikė ieÅ¡kovų patirtus nepatogumus dėl prarastų kelionės pinigų, tačiau pagal bylos duomenis pinigus prarado ne visi ieÅ¡kovai, todėl nustatant neturtinės žalos dydį į tai turėjo bÅ«ti atsižvelgta. Be to, teismas pripažino, kad pinigus ieÅ¡kovai prarado dėl savo neatsargumo ir turtinės žalos už tai iÅ¡ atsakovo nepriteisė, tokiu bÅ«du pripažindamas, kad civilinė atsakomybė dėl ieÅ¡kovų prarastų pinigų atsakovui netaikoma.

Tokiu atveju neturtinės žalos už pinigų praradimÄ priteisimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Už nepatogumus dėl pinigų praradimo yra atsakingi patys ieÅ¡kovai. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovams buvo sudaryta galimybė atsisakyti kelionės ir grįžti į LietuvÄ , tačiau jie sutiko tęsti kelionę ir atsakovas ėmėsi visų tam reikiamų priemonių. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas tinkamai nustatė, kad į turistinę kelionę imamų daiktų įsigijimo iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų keleiviai faktiÅ¡kai neturi galimybės pateikti. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. IeÅ¡kovai į bylÄ pateikė pavogtų daiktų sÄ raÅ¡us, teiktus Romos centrinės policijos bÅ«stinei, kuriuose iÅ¡vardinti dėl atsakovo kaltės prarasti daiktai. Teismas, atsižvelgdamas į kitoje civilinėje byloje nurodytÄ Å¾alos apskaičiavimo principÄ ir vadovaudamasis prarastų daiktų kainos vidurkiu, tinkamai apskaičiavo turtinės žalos dydį.

2. Apeliacinio skundo argumentai, kad pagal LR Å«kio ministro įsakymu patvirtintų Daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisyklių reikalavimus ieÅ¡kovai privalėjo iÅ¡saugoti įsigytų daiktų kasos aparato kvitus, nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes taisyklės reglamentuoja daiktų grÄ Å¾inimÄ ar keitimÄ , tuo tarpu byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos netinkamai vykdant turizmo sutartį, atlyginimo. Apelianto samprotavimai dėl nenaudingumo ieÅ¡kovams įrodinėti turtinės žalos dydį yra neįrodyti (CPK 178 str.).

Argumentai dėl priteistos turtinės žalos dydžio apskaičiavimo yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi iÅ¡taisė skundžiamame sprendime padarytÄ aritmetinę klaidÄ .3. Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimÄ , pagal kurį teismai privalo paisyti teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimų, kurie yra privalomi juos suformulavusiems teismams. Tuo tarpu nutarime nėra nurodyta, kad kiekvienu atveju, kai bylos aplinkybės yra vienodos, teismas privalo priimti tokį patį sprendimÄ ar priteisti vienodo dydžio žalÄ .

4. Apelianto nurodytos Pagalbos turistams draudimo taisyklės šio ginčo atveju neturėjo būti taikomos, nes jos reglamentuoja iš draudimo sutarčių atsirandančius santykius. Nagrinėjamam atvejui turi būti taikomos turizmo paslaugų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

5. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo tuo klausimu formuojamos teismų praktikos. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina.

Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Apeliantas, suteikęs nekokybiÅ¡kÄ turizmo paslaugÄ , nesuteikė adekvačios moralinės kompensacijos, dėl ko teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ viso 41 029,50 Lt. Grynuosius pinigus ieÅ¡kovai prarado dėl to, kad įsiklausę į kelionės gido aiÅ¡kinimus apie pinigų neÅ¡iojimo su savimi pavojų juos paliko autobuse, iÅ¡ kur Å¡ie su kitais daiktais ir buvo pavogti.

Už dėl to patirtus didelius nepatogumus yra atsakingas atsakovas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, bei, patenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurį keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Å alių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kuriomis apeliantas (kelionių organizatorius) įsipareigojo už atlyginimÄ ieÅ¡kovams (turistams) užtikrinti iÅ¡ anksto organizuotÄ turistinę kelionę (kelionės paketÄ ), vykdymo.

Sutartinius santykius, kylančius iÅ¡ turizmo paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja CK 6.747–6.755 straipsniai bei Turizmo įstatymas, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų (toliau – Direktyva 90/314/EEB). Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kuriÄ sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, CK 6.747 straipsnio 2 dalis).

Kelionės organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu vieÅ¡ai siÅ«lo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėjÄ , su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputacijÄ , ir turi pagrindÄ tikėtis, kad įsigis tinkamos kokybės paslaugas, atitinkančias pateiktÄ informacijÄ apie jas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).

Kelionės organizatorius kaip verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumÄ , prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių rizikÄ , bet ir rÅ«pestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje B. Å . ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-386/2008).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų teikimo sutartis dėl pažintinės kelionės autobusu į ItalijÄ .

Ekskursijos po RomÄ metu jos priemiestyje stovėjęs turistų autobusas buvo apvogtas – iÅ¡ autobuso bagažinės dingo turistų lagaminai su daiktais, o iÅ¡ salono – rankinis bagažas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas numatė vagystės galimybę, tačiau turistų neapsaugojo, todėl konstatavo, kad turistų bagažo saugumui užtikrinti atsakovas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus ir dėl to turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdė netinkamai. Teismas sprendė, kad tokiu atveju pagal CK 6.754 straipsnio 2 ir 5 dalis, sutarčių 5.1, 5.5 punktus atsakovui tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovams turėtus nuostolius ir patirtÄ neturtinę žalÄ .

Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalykÄ sudaro su turtinės ir neturtinės žalos dydžių nustatymu susiję procesinės teisės ir materialinės teisės normų taikymo klausimai. Dėl turtinės žalos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ , įvertinti įrodymų sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panaÅ¡iai.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definicijÄ , yra CK 6.249 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

Didesnių, nei faktiÅ¡kai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Jeigu Å¡alis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia, jog, Å¡alims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje B.

Z. v. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-493/2010). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų patirtos turtinės žalos (atsakovo atsakomybės) dydis buvo nustatinėjamas pagal pavogtų daiktų vertę. Apeliantas iÅ¡ esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų, kad daiktų, imamų į Å¡iltuoju metų laiku vykstančiÄ 10-ties dienų užsienio kelionę, įsigijimo iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų faktiÅ¡kai neįmanoma pateikti, tačiau teigia, kad ieÅ¡kovai privalėjo pateikti, o teismas įvertinti prarastų daiktų vertę patvirtinančius įrodymus, kaip antai, kasos aparato kvitus arba kitÄ nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ prekės pirkimo-pardavimÄ iÅ¡ pardavėjo patvirtinantį dokumentÄ .

Spręsdamas dėl turistinės kelionės metu pavogtų ieÅ¡kovų daiktų vertės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieÅ¡kovų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais - Romos policijos komisariatui teiktais pareiÅ¡kimais, dingusių daiktų sÄ raÅ¡ais, kuriuose nurodytos pavogtų daiktų vertės (1 t., 31-104 b. l.), vadovavosi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir nuostolių realumo kriterijumi. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovų teiktuose įrodymuose nurodytas daiktų vertes.

Apelianto argumentai, kad pagal Daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisykles ieÅ¡kovai privalėjo iÅ¡saugoti daiktų įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus ir juos pateikti teismui, nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl pavogtų daiktų vertės įrodytinumo. LR Å«kio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Daiktų grÄ Å¾inimo ir keitimo taisyklių reikalavimas iÅ¡saugoti kasos aparato kvitÄ arba kitÄ nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ prekės pirkimo-pardavimÄ iÅ¡ pardavėjo patvirtinantį dokumentÄ vartotojui yra privalomas, jeigu jis siekia pasinaudoti taisyklėse numatyta teise grÄ Å¾inti nekokybiÅ¡kÄ prekę.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl nekokybiÅ¡kos prekės grÄ Å¾inimo, bet dėl žalos, padarytos netinkamu turizmo paslaugų sutarties vykdymu, atlyginimo, todėl neiÅ¡saugoję turistinės kelionės metu pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų ieÅ¡kovai neprarado teisės patirtos žalÄ Ä¯rodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias įvertinęs teismas nustatė atlygintinos žalos dydį. Apelianto samprotavimai apie nenaudingumÄ ieÅ¡kovams įrodinėti tikrÄ jį žalos dydį yra niekuo nepagrįsti.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieÅ¡kovams padarytos turtinės žalos dydį, vertino visus byloje pateiktus įrodymus, o atsakovams Å¡iuo klausimu įrodymų nepateikus, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas CPK 12 straipsnyje reglamentuotas rungimo principas ir kad priimtas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tai, kad teismui įvertinus byloje esančius įrodymus buvo priimtas atsakovui nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančios taisyklės.             Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas pagrindė LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintų Pagalbos turistams draudimo taisyklių nuostatų, nustatančių žalos dydžio apskaičiavimÄ pagal sÄ skaitas, netaikymÄ nagrinėjamam ginčui. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis Å¡iuo klausimu, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.              Vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad kelionėn imtinų daiktų kiekį, jų bÅ«tinumÄ bei vertės racionalumÄ turi įvertinti į jÄ vykstantis asmuo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl vagystės prarastų daiktų atlyginimui nustatyti protingais laikytini 2 000 Lt, kurie sudaro beveik trečdalį prarastų daiktų vidurkio sumos.

IeÅ¡kovų turtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgdamas ir į turtinės žalos apskaičiavimo principÄ , taikytÄ civilinėje byloje Nr. 2-1908-364/2009, kurioje buvo sprendžiamas kitų į tÄ pačiÄ turistinę kelionę vykusių ir dėl vagystės turto netekusių turistų ieÅ¡kinį tam pačiam atsakovui. IeÅ¡kovų G. D., R. B. ir L. B. patirtos žalos dydžiui apskaičiuoti teismas netaikė žalos vidurkio principo, nes Å¡ių ieÅ¡kovų patirta žala, atėmus gautÄ kompensacijos sumÄ , nesiekia 2 000 Lt. 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi (4 t., 71 b. l.) pirmosios instancijos teismas iÅ¡taisė sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytÄ aiÅ¡kiÄ aritmetinę klaidÄ - vietoj „beveik trečdalis“ nurodė „du trečdaliai“.

Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl sprendimo motyvų, susijusių su turtinės žalos dydžio apskaičiavimo principu, prieÅ¡taringumo. Dėl neturtinės žalos CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta turisto teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ , jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje P. R. B., N. B. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008). Neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Civilinėje teisėje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , turi vadovautis bendrÄ sias žalos atlyginimo sÄ lygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik Å¡ios kategorijos byloms bÅ«dingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/2003 N. Ž., v.

UAB „Vilniaus troleibusai“, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-560/2010). Nagrinėjamoje byloje nustačius netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo faktÄ , už kurį atsako kelionės organizatorius, dėl ko turistų pagrįsti ir protingi lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildė ir Å¡ie liko kelione nepatenkinti, ieÅ¡kovai įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ CK 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tinkamai įvertino Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, pagal kurias apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), teismų praktikoje suformuluotus Å¡ios žalos nustatymo kriterijus.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl ieškovų patirtų nepatogumų atsakovas neturi atsakyti maksimalia CK 6.754 straipsnio 5 dalyje numatyta neturtinės žalos atlyginimo suma.

Teismas pripažino, kad ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus dėl jų kelionei skirto bagažo vagystės, kelionės pradžioje sugadintos nuotaikos, su vagystės tyrimu susijusios gaišaties policijoje, nepatogumus dėl daiktų netekties, dėl galimybės nusipirkti drabužius ir higienos priemones sudarymo praėjus kelioms dienoms po įvykio, dėl gaišaties parduotuvėse priverstiniam apsipirkimui, dėl piniginės kompensacijos nepakankamumo, dėl ieškovus lydėjusio gido specifinių vadybos sugebėjimų nepakankamumo, visos kelionės programos neįvykdymo ir su tuo susijusių neišsipildžiusių turistų visų lūkesčių.

Ä®vertinęs patirtų nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, atsakovo dėtas pastangas maksimaliai suÅ¡velninti savo neapdairumo pasekmes, sudarytas sÄ lygas tęsti kelionę, jos programos Italijos pristatymo požiÅ«riu iÅ¡pildymÄ , teismas ieÅ¡kovų patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino puse praÅ¡omos priteisti sumos. Nustatydamas tokį neturtinės žalos atlygino dydį teismas nesivadovavo kitoje civilinėje byloje kitiems tos pačios kelionės turistams priteistais didesniais neturtinės žalos dydžiais, konstatavęs nagrinėjamos ir ankstesnės bylų faktinių aplinkybių Å¡iuo aspektu skirtumus.Apeliantas savaip traktuoja teismo argumentus dėl aplinkybių, lėmusių neturtinės žalos dydį, vertinimo.

Spręsdamas dėl žalos atlyginimo, teismas taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad dėl pinigų netekimo kilusiai turtinei žalai ir su tuo susijusiems neturtiniams netekimams atsirasti padėjo patys ieÅ¡kovai neatsargiu elgesiu, pinigus laikydami bagaže. Tokiu atveju apelianto argumentai, kad teismas priteisė neturtinę žalÄ ir dėl pinigų vagystės metu netekimo, yra nepagrįsti. Nustatydamas mažesnį nei ieÅ¡kovai prašė neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pastangas suÅ¡velninti savo neapdairumo pasekmes, sudarytas sÄ lygas tęsti kelionę, jos programos Italijos pristatymo požiÅ«riu iÅ¡pildymÄ , todėl apelianto argumentai Å¡iuo aspektu yra laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi iÅ¡laidos nesiekia 10 litų, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, nepriteistinos iÅ¡ apelianto. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                       Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                                                        Nijolė PiÅ¡kinaitė