2013-10-01 Nr. AB-5671-3-61-3-00573-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1204/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00573-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kauno spauda“, uždarajai akcinei bendrovei „Kilminė“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Philip Morris Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–11) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2012 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. ATK2-19/12 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu nutarimu konstatavo, jog įmonė pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reklamos draudimą bei pažeidė šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalį. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, teigė, jog tabako gaminių pakuočių išdėstymas atsakovo nutarime aprašytais būdais trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno spauda“ kioske ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kilminė“ (toliau – ir UAB „Kilminė“) parduotuvėje nepažeidė Tabako kontrolės įstatymo ir negali būti vertinamas kaip tabako gaminių reklama ar informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimas.

Pareiškėjas nurodė, kad, norint konstatuoti Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų draudimų pažeidimą, būtina nustatyti, kad yra kuri nors iš šiame įstatyme numatytų baigtinio sąrašo aplinkybių (sąlygų): prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, pateikiama informacija, kurią draudžiama pateikti pagal Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, arba leidžiama informacija pateikta ne kartu su išdėstytais tabako gaminiais, o atskirai nuo jų, arba prekybos tabako gaminiais vietose pateikiamos tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijos ar atvaizdai, arba pateikiama kita Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija.

Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš išvardytų aplinkybių, kadangi atsakovo patikrintose prekybos vietose buvo rasti tik tabako gaminiai (o ne pakuočių imitacijos), kurių išdėstymo būdas ir forma neprieštarauja Tabako kontrolės įstatymo nuostatoms, todėl reklamos draudimo taisyklių pažeidimo ar informacijos pateikimo reikalavimų pažeidimo įmonės veiksmuose atsakovas konstatuoti negalėjo. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas neįrodė ir nepagrindė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Norėdamas konstatuoti šį pažeidimą, atsakovas privalėjo įrodyti, kad prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, pateikiama informacija, kuri nepatenka į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, ir ši informacija skatina įsigyti ir/ar vartoti tabako gaminius.

Įmonės pateikta naudojimui įranga, skirta tabako gaminių išdėstymui, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Yra neleistinas plečiamasis tabako reklamos draudimo aiškinimas. Pažymėjo, kad tabako gaminių eksponavimas, išdėstymas prekybos vietose nėra laikomas tabako gaminių reklama. Atsakovas nepagrįstai įrangą, skirtą tabako gaminių išdėstymui, vertino kaip tabako gaminių reklamą ir nepagrįstai skyrė ekonominę sankciją už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Atsakovas siekia drausti bet kokį viešą tabako gaminių demonstravimą, o tai iš esmės prieštarauja įstatymui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė ir nepagrindė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Prekybos vietoje nebuvo pateikta Tabako kontrolės įstatyme nenumatyta informacija. Be to, atsakovas nepagrįstai konstatavo tariamai vykdytą žodinę tabako gaminių reklamą. Informacijos apie nuolaidas tabako gaminiams teikimas (ar pasiūlymas ją suteikti) negali būti laikomas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimu.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 32–44) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės vadovaujasi vienintele Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, visiškai ignoruodamas naujausią šio teismo praktiką tabako gaminių reklamos draudimo bylose. Pareiškėjas pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą, kadangi tyrimo metu nustatytas aplinkybes traktuoja kaip pažeidimo sudėties eliminavimo elementus. Pažymėjo, jog pareiškėjas tabako gaminių prekybos vietoje pateikė tabako gaminių reklamą ir taip pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalis, nesilaikė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų išimčių.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas platina „Marlboro Gold Original“, „Marlboro Blue Ice“, „Marlboro White Mint“, „L&M Blue Label“ cigaretes ir yra tiesiogiai suinteresuotas cigarečių įsigijimo ir vartojimo skatinimu. Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas siekė paskelbti būtent tokio turinio informaciją. Nurodė, kad pareiškėjas marketingo sutartyse su UAB „Kauno spauda“, UAB „Kilminė“, numatydamas atlyginimą už tabako gaminių reklamos pažeidimo sudėtį atitinkančius veiksmus, iš esmės pripažino, kad paminėtų cigarečių įsigijimo ir vartojimo skatinimo veiksmai atitiko jo interesus ir valią.

Pabrėžė, kad, aiškinant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių teisės normas teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, aiškinimas turi būti siejamas su Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtimi, įstatymo tikslu. Tabako gaminių reklamos draudimas Tabako kontrolės įstatymo prasme yra imperatyvaus ir absoliutaus pobūdžio, o tabako gaminių reklama nepriklausomai nuo jos pateikimo būdo ir vietos yra per se draudžiama. Tabako gaminių išdėstymas turi būti suprantamas tabako gaminių reklamos draudimo kontekste.

Prekybos tabako gaminiais vietos paskirtis yra parduoti tabako gaminius vartotojui, o šiam tikslui tarnaujanti priemonė yra tabako gaminiams išdėstyti skirta įranga. Byloje nėra ginčo, kad speciali įranga visam tabako gaminių asortimentui išdėstyti UAB „Kauno spauda“ kioske yra kiosko centriniame lange pateiktos lentynėlės, UAB „Kilminė“ parduotuvėje – už pardavėjos nugaros prie sienos esanti įranga. Bet kokiu atveju ne vietoje ir netinkamu grafiniu, vaizdiniu, tekstiniu būdu pateikta informacija, neatitinkanti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų apie tabako gaminius, yra draudžiama.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2308/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2379/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2468/2011. Pabrėžė, kad šiuo atveju reklaminių priemonių informacija buvo pateikta ne kartu su įrangoje išdėstytais tabako gaminiais, ne pardavimo, o reklaminiais tikslais. Nurodė, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintas objektas ir iš jų kylantys teisiniai santykiai yra skirtingo teisinio pobūdžio.

Tabako kontrolės įstatymas, reglamentuojantis su tabako gaminiais susijusius santykius, yra specialusis Reklamos įstatymo teisės aktas, kurio 17 straipsnio 1 dalies nuostata expressis verbis draudžia tabako gaminių reklamą. Teigė, kad atmestini pareiškėjo argumentai, jog informacija apie cigarečių kainos akciją būtų pateikiama, tik jei jos pasiteirautų pirkėjas. Be to, pirkėjas ne pats teiraujasi informacijos apie tabako gaminius, o ipso facto pareiškėjo iniciatyva. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1351/2011.

Pareiškėjo sudarytose marketingo paslaugų sutartyse su UAB „Kauno spauda“ ir UAB „Kilminė“, kuriose rastos reklaminės priemonės, aptariama tokia reklama ir jos pateikimo sąlygos. Buvo vykdoma reklaminė tabako gaminių akcija/programa. Žodinės informacijos ir reklaminių priemonių misija – populiarinti pareiškėjo platinamas prekes tarp vartotojų, vystyti tabako gaminių prekybos segmentą, atlikti reklaminę funkciją. Pabrėžė, jog tabako gaminių pakuotės (cigaretės „Marlboro Blue Ice“, „Marlboro White Mint“) iš esmės atliko tabako gaminių pakuočių imitavimo funkciją.

Neginčijo lietuvių kalbos žodyne pateikto termino reikšmės. Nagrinėjamu atveju reklaminių priemonių negalima laikyti įranga, skirta tabako gaminiams išdėstyti, nes jos neatitinka tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos paskirties. Šią poziciją patvirtina ir paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakovo nuomone, pareiškėjui buvo skirta tinkama ekonominė sankcija ir nutarimo panaikinimas ar baudos sumažinimas prieštarautų Tabako kontrolės įstatymo paskirčiai ir įtvirtintiems tikslams bei principams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 16 d. sprendimu (2 t., b. l. 19–35) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Departamento 2012 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių padarytus pažeidimus paskirta 7 500 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad, įvertinus reikšmingą teisinį reguliavimą ir pateiktų įrodymų visumą, naikinti ginčijamą nutarimą pareiškėjo skunde ir jo atstovų teismo posėdyje nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nustatė, kad UAB „Philip Morris Baltic“ su UAB „Kilminė“ 2011 m. balandžio 1 d. sudarė marketingo paslaugų sutartį, kuria, kaip numato jos 1.3 punktas, UAB „Kilminė“ teikė UAB „Philip Morris Baltic“ produktų išdėstymo stenduose nustatytu būdu, laikinų produktų akcijų vykdymo bei duomenų apie cigarečių pardavimus paslaugas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2038-95/2012, kurioje UAB „Philip Morris Baltic“ buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nustatyti faktai – kad pareiškėjas UAB „Kilminė“ pateikė grafinius, spalvinius ženklus, kad dėkle (laikiklyje) įtvirtinto ir prilaikomo plastikine juostele tabako gaminio pakuotė jos išdėstymo objekte metu atitiko ne tabako gaminių sampratos, o tabako gaminių pakuotės imitaciją, kad reklaminėje priemonėje pateikto cigarečių pakelio paskirtis yra atkreipti pirkėjo dėmesį į konkrečias cigaretes „Marlboro Blue Ice“ ir skatinti jas įsigyti, tai leido padaryti išvadą, kad tokia pateikimo forma, kokia buvo atlikta šioje byloje, yra draudžiamos informacijos pateikimas pagal Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnį, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėjamoje byloje iš naujo neturi būti įrodinėjami.

Kadangi paminėti UAB „Kilminė“ veiksmai, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertinti kaip pažeidžiantys Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, atlikti pastarajai vykdant su UAB „Philip Morris Baltic“ sudarytą marketingo sutartį, t. y. ir pastarosios valia, jau galima konstatuoti, kad UAB „Philip Morris Baltic“ ginčijamu atsakovo sprendimu pagrįstai pripažinta atlikusia veiksmus, pažeidžiančius Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas. Teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 ir 10 dalimis.

Kadangi UAB „Philip Morris Baltic“ iki ginčijamo nutarimo priėmimo buvo ne kartą bausta už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, pareiškėjas šiuo aspektu nutarimo, t. y. dėl paskirtos baudos dydžio, neginčijo, aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą keisti paskirtos baudos dydį, nenustatytos ir nagrinėjimo metu, baudos dydis, atsižvelgiant į Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 ir 15 dalis, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 33 straipsnio nuostatas, nustatytas tinkamai, todėl naikinti ar keisti ginčijamo nutarimo nėra pagrindo vien dėl šių aplinkybių.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atstovės per teismo posėdį nurodyti teiginiai, jog UAB „Philip Morris Baltic“ negali būti patraukta atsakomybėn už paminėtus veiksmus, kurie teismo jau įvertinti kaip pažeidžiantys Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, kadangi juos atliko mažmenininkai, šiuo atveju – UAB „Kilminė“ ir UAB „Kauno spauda“, o pats pareiškėjas betarpiškai veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip tabako reklamos skleidimas, nėra atlikęs, yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog administracinių teismų Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio taikymo praktikoje iš esmės yra laikomasi dar 2008 m.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuoto aiškinimo, kad už tabako reklamos draudimo pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiamas tiek reklamos užsakovas, tiek platintojas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1695/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1569/2008, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011 ir kt.). Pareiškėjo atstovės teismo posėdyje nurodytame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-1665-244/2012, pateiktas aiškinimas nėra aktualus nagrinėjamoje byloje, kadangi šioje ir paminėtoje administracinėje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos; nagrinėjamoje byloje, kaip paminėta, nustatyta, jog UAB „Kilminė“ veiksmai, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertinti kaip pažeidžiantys Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, atlikti pastarajai vykdant su UAB „Philip Morris Baltic“ sudarytą marketingo sutartį, t. y. pastarosios valia.

Be to, UAB „Philip Morris Baltic“ ginčijamu nutarimu pripažinta pažeidusia Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalis, nustačius, kad UAB „Kauno spauda“ veiksmai (tabako gaminių pateikimas atskirame plastikiniame laikiklyje, tabako gaminių išskirtinis išdėstymas metaliniame laikiklyje, cigarečių blokų pateikimas įpakavimuose, kurie vertinti kaip siekis atkreipti pirkėjo dėmesį ir tuo pačiu skatinti paminėtų pavadinimų tabako gaminius, tabako gaminių išskirtinis išdėstymas metaliniame laikiklyje, kuris įvertintas kaip draudžiama tabako gaminių reklama bei draudžiamas tabako gaminio pakuotės imitacijos pateikimas, akcija, kurios metu tabako gaminius perkantiems asmenims žodžiu buvo teikiama informacija apie specialią 5 pakelių tam tikrų produktų kainą, įvertinta kaip draudžiama tabako gaminių reklama), kurie įvertinti kaip pažeidžiantys Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, taip pat atlikti pastarajai vykdant su UAB „Philip Morris Baltic“ sudarytą marketingo sutartį.

Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad paminėti veiksmai UAB „Kauno spauda“ atlikti pastarajai vykdant su UAB „Philip Morris Baltic“ sudarytą marketingo sutartį, dalis jų, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip pažeidžiantys bent jau Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintus draudimus. Teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo redakcijos, galiojusios bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d., 2 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi, 17 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012.

Teismas padarė išvadą, kad, vykdant su UAB „Philip Morris Baltic“ sudarytą marketingo sutartį, UAB „Kauno spauda“ atlikti veiksmai – tabako gaminių pateikimas atskirame plastikiniame laikiklyje, tabako gaminių išskirtinis išdėstymas metaliniame laikiklyje, cigarečių blokų pateikimas įpakavimuose – be pagrindo vertinti kaip pažeidžiantys Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimus. Kadangi Tabako kontrolės įstatyme nebuvo įtvirtintas draudimas prekybos tabako gaminiais vietoje eksponuoti cigarečių pakelius ar pakuotes, taip pat tyrimo metu nenustatyta, kad šiuose laikikliuose buvo tabako gaminių imitacijos, nei tabako gaminių pateikimas atskirame plastikiniame laikiklyje ar tabako gaminių net ir išskirtinis išdėstymas metaliniame laikiklyje negali būti vertinami kaip veiksmai, pažeidžiantys Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimus.

Pažymėjo, kad galėtų būti svarstoma, ar tabako gaminių išskirtinis išdėstymas metaliniame laikiklyje nepažeidė Tabako kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto draudimo veikti pirkėjus įkyriai siūlant tabako gaminius, tačiau atsakomybėn pagal Tabako kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą UAB „Philip Morris Baltic“ traukiama nebuvo; aplinkybė, kad ant penkių cigarečių „Marlboro Gold Original“ pakelių įpakavimo nėra Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkančios informacijos – partijos, kuriai priklauso tabako gaminys, numerio ar jo atitikmens, savaime jau nėra pagrindas šio įpakavimo (įmovos, įdėklo ir pan.) nevertinti kaip tabako gaminių pakuotės Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies prasme (kad ir neatitinkančios Tabako kontrolės įstatymo numatytų reikalavimų), o vertinti ją kaip tabako gaminimo reklamos priemonę.

Patikrinimo metu nebuvo nustatyta ir atsakovas neteigia, kad penkių cigarečių „Marlboro Gold Original“ pakelių pakuotė (įpakavimas) naudota tik išimtinai informacijos skleidimui, t. y. realiai būtent tokios pakuotės, o ne atskiri cigarečių pakeliai, buvo parduodamos jų pageidaujantiems pirkėjams. Kadangi nėra pagrindo teigti, kad vienintelis šios pakuotės tikslas – savo turiniu skleisti tabako reklamą, Tabako kontrolės įstatymas nedraudžia pardavinėti 5 cigarečių pakelių pakuočių, be to, numato atsakomybę už tabako gaminius, kurių ženklinimas neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, ji be pagrindo vertinta kaip tabako produkto reklamos priemonė.

Teismo nuomone, veiksmai, kai tabako gaminius perkantiems asmenims žodžiu buvo teikiama informacija apie specialią 5 cigarečių pakelių pakuočių kainą, pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tabako gaminių reklamos draudimą. Tabako kontrolės įstatyme, atsižvelgiant į jo 2 straipsnio 7 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies turinį, įtvirtintas draudimas bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, išskyrus Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Kadangi 17 straipsnio 2 dalis nenumato, kad prekybos tabako gaminiais vietose leidžiama žodžiu skleisti informaciją apie akcijas, taikomas tabako gaminiams, tokie UAB „Philip Morris Baltic“ valia UAB „Kauno spauda“ vykdyti veiksmai, t. y. informacija žodžiu apie sumažintą 5 pakelių cigarečių pakuotės kainą asmenims, perkantiems 2–3 tam tikro kainos segmento cigarečių pakelius, pagrįstai vertinti kaip Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pažymėjo, kad toks aiškinimas neapima atvejų, kai prekybos tabako gaminiais vietose pirkėjui jo iniciatyva žodžiu teikiama Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kurią leidžiama teikti prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti (pvz., pirkėjas nemato kainos ar pan.), ar kita informacija, kuri objektyviai negali būti vertinama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius (pvz., apie pavojingą tabako produktų poveikį sveikatai).

Esant nustatytoms paminėtoms aplinkybėms, teismo nuomone, kiti šalių procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų teismo posėdyje nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, nėra reikšmingi.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 56–63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, nagrinėdamas žodinės komunikacijos veiksmų, atliekamų parduodant tabako gaminius vartotojams, turinį, netinkamai aiškino teisės normas ir netinkamai jas taikė nagrinėjamo ginčo atveju.

2. Nesutinka su teismo vertinimu, kad už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus atsakomybėn gali būti traukiamas tiek jis, tiek mažmeninės prekybos įmonė, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau pripažinta pažeidusi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalis.

3. Teismas, nustatęs, kad dalies pažeidimų, nurodytų skundžiamame nutarime, nepadarė, privalėjo sumažinti skiriamą baudą.

Atsakovas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 41–45), kurį patikslino (2 t., b. l. 75–76, 123–125), prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba 2) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą, panaikinant jo motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus dėl UAB „Kauno spauda“ prekybos vietoje įrengtų permatomo plastikinio ir metalinio laikiklių, pripažįstant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimais. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai iš dalies panaikinti Departamento nutarimu nustatyti Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimai: UAB „Kauno spauda“ prekybos vietoje įrengti – permatomas plastikinis ir metalinis laikikliai, pripažinti nepažeidžiančiais Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių. Tokia teismo išvada yra neteisinga, kadangi nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atskleistais kriterijais, nustatant tabako reklamos pateikimą prekybos vietose, tabako gaminių imitacijos sampratą, o tai turėjo esminės reikšmės priimant nepagrįstą sprendimą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012, 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2308/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2379/2011, 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2006 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-171/2006, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2194/2012.

2. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai nustatyti konkrečių teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Departamento priimto nutarimo. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamojoje dalyje išdėstytoms teismo sprendimo vertinimo nuostatoms ir išvadoms, o tai laikytina procesiniu pažeidimu, dėl kurio teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 96–103) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apelianto žodžiu teikiama informacija tabako gaminių prekybos vietoje yra tabako gaminių reklama, kurios draudimas įtvirtintas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje.

2. Asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie tabaką (tabako reklamą), yra nurodytų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. Apelianto diskrecija buvo paminėtą kartoninį laikiklį su draudžiamu apipavidalinimu pateikti UAB „Kilminė“ prekybos vietoje. Tai, kad apeliantas bando bet kokiais būdais ir subjektyviu teisės aktų ir aplinkybių aiškinimu atsakomybę perkelti UAB „Kilminė“, nepanaikina paties jo atsakomybės.

3. Apelianto Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimai yra vykdomi sistemingai, siekiant komercinės naudos ir nepaisant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl nepagrįsta teigti, kad paskirta ekonominė sankcija yra neteisinga ir turi būti sumažinta. Paskirta ekonominė sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 130–135) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į precedentinėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012 suformuluotą Tabako kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimą, pabrėžė, kad Tabako kontrolės įstatyme nėra įtvirtinto draudimo prekybos tabako gaminiais vietose eksponuoti inter alia cigarečių pakelius. Atsižvelgiant į tai, kad plastikiniame laikiklyje išdėstytos cigarečių pakuotės (po 5 pakelius) „Marlboro Gold Original“ bei metaliniame laikiklyje išdėstytos cigaretės „Marlboro Blue Ice“ ir „Marlboro Blue Mint“ nėra tabako gaminių imitacijos, o realiai parduodami gaminiai, tokios pakuočių išdėstymo įrangos bei cigarečių pakelių įpakavimo naudojimas negali būti vertinamas kaip Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimas.

2. Teiginiai, kad sprendimas yra nesuprantamas arba be motyvų, nėra pagrįsti. Tokios situacijos, kai apeliantas nesutinka su teismo atliktu vertinimu, yra materialinės teisės normų taikymo bei aiškinimo klausimas, tačiau ne procesinės teisės pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. sausio 26 d. nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 7 500 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus. Todėl teisės taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai yra aktualus šių teisės normų aiškinimas ir jų taikymas byloje nagrinėjamoje situacijoje. Paminėtose straipsnio dalyse (bylai aktuali 2003-11-20 įstatymo Nr. IX-1840 redakcija) nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama (17 str. 1 d.); šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, prekybos tabako gaminiais vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Prekybos tabako gaminiais vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija (17 str. 5 d.).

Kadangi nurodytose teisės normose yra pateiktos nuorodos į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį (str. 1 d.) bei į šio straipsnio 3 dalį (str. 2 ir 5 d.), nagrinėjamai bylai yra aktualus ir šių Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio dalių aiškinimas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nustatytos jo 1 dalyje nurodyto draudimo išimtys, pagal kurias tabako gaminių reklamos draudimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui (1 p.); tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotiems pavadinimams bei prekių ženklams (jei tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato. Ant įmonių valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai (3 p.). Aptariamo straipsnio 3 dalyje (2005-11-15 įstatymo Nr. X-390 redakcija, galiojusi nagrinėjamai bylai aktualiu laiku, t. y. atsakovo 2011-12-14 atliktų patikrinimų metu) nustatyta, kad prekybos tabako gaminiais vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją: 1) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 2) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; 3) dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse; 4) tabako gaminių kainas.

Pasisakydama dėl nurodytų teisės normų aiškinimo, kolegija pažymi, kad jų išdėstymo konstrukcija bei įstatymų leidėjo nustatyta jų tarpusavio sąsaja, taip pat Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse pateiktas tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos sąvokų apibūdinimas („tabako gaminių reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius“; „paslėpta tabako gaminių reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tabako gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus (įmones), jų firmos vardą (pavadinimą), prekės ženklą ar veiklą tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Visais atvejais paslėpta reklama laikomas toks informacijos pateikimas, kai už jį apmokama ar kitaip atsilyginama) suponuoja būtinumą aiškinti šias teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu. Be to, kolegija pažymi, kad, aiškinant šias teisės normas yra būtina atsižvelgti į Tabako kontrolės įstatymo tikslus, suformuluotus jo 1 straipsnio 2 dalyje („Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui“).

Aiškindama nurodytas Tabako kontrolės įstatymo normas aukščiau nurodytu būdu, kolegija pažymi, jog 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse pateiktų nuostatų visuma leidžia daryti išvadą, kad tabako gaminių reklama yra bet kokia, taip pat ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, neapibrėžtam asmenų ratui prieinama ir skirta informacija apie tabako gaminius. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies taikymo prasme tokia, nors į tabako gaminių reklamos sampratą patenkanti informacija, yra leistina tik tais atvejais, kai jos pateikimo vieta ir būdai atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl, vertinant, ar informacija apie tabako gaminius Tabako kontrolės įstatymo taikymo prasme yra leistina, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, ar ši informacija yra leistina turinio prasme (Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 3 d.), ar jos pateikimo būdas (vieta, forma ir pan.) neviršija Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatytų minimalių reikalavimų. Nustačius, jog konkrečioje situacijoje yra pažeistas nors vienas iš nurodytose teisės normose nustatytų reikalavimų, laikytina, kad viešai pateikiama informacija apie tabako gaminius (tabako gaminių reklama) Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio taikymo prasme yra draudžiama. Kolegija taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad tabako gaminių reklamos draudimas Tabako kontrolės įstatyme nustatytas imperatyvo būdu, bei į šio įstatymo pagrindinį tikslą, nurodytą jo 1 straipsnio 2 dalyje, visi dviprasmiškumai ir neaiškumai, vertinant konkrečios faktinės situacijos aplinkybes, turi būti traktuojami viešojo intereso uždrausti tabako reklamą naudai.

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad skundžiamame atsakovo nutarime yra detaliai aprašytas informacijos apie pareiškėjo gaminamų ir platinamų cigarečių „Marlboro Gold Original“, „Marlboro Blue Ice“, „Marlboro White Mint“, „L&M Blue Label“ pateikimas (atsakovo nustatytas 2011-12-14 atliktų patikrinimų metu) trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno spauda“ kiosko vitrinoje bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kilminė“ parduotuvės prie kasos esančiame stelaže. Nutarime nurodyti šios informacijos turinys ir jos pateikimo būdai taip pat yra atvaizduoti byloje esančiose fotonuotraukose (b. l. 55-56, 75).

Byloje nėra ginčo dėl atsakovo nutarime pateiktų aprašymų tikslumo ir teisingumo. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad nurodyta informacija apie paminėtus pareiškėjo gaminamus tabako gaminius buvo teikiama jo užsakymu (pagal jo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sudarytas Marketingo paslaugų suteikimo sutartis) bei išdėstyta šių gaminių pardavimo vietose (kalbant apie informacijos pateikimą plastikiniame ir metaliniame laikikliuose paminėtame UAB „Kauno spauda“ kioske ir kartoniniame laikiklyje), panaudojant pareiškėjo specialiai paruoštas demonstravimo priemones.

Pasisakydama dėl šių tabako gaminių demonstravimo priemonių reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija, akcentuodama jų pateikimo vietas ir būdus bendrajame įrangų, skirtų tabako gaminius išdėstyti, kontekste, konstatuoja akivaizdų paminėtų pareiškėjo gaminamų tabako gaminių išskyrimą iš visų kitų šiose prekybos vietose prekiaujamų tabako gaminių. Tai leidžia daryti išbadą, kad šios tabako gaminių demonstravimo priemonės pagal savo tikrąją paskirtį neatitinka įrangos, skirtos tabako gaminiams, paskirčiai Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

Šio straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu aptariamos tabako gaminių demonstravimo priemonės gali būti vertinamos kaip tabako gaminių pakuočių imitacijos ir atvaizdais, kurie nukreipia vartotojų dėmesį tik ir būtent į šiuos pareiškėjo platinamus tabako gaminius. Todėl kolegija, viena vertus, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytai informacijos apie pareiškėjo tabako gaminius UAB „Kilminė“ prekybos vietoje pateikimo būdo įvertinimo išvadai (taip pat pritardama teismo nurodytai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-23 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2038-95/2012 reikšmei nagrinėjamai bylai), kita vertus, nesutinka su teismo padaryta išvada dėl informacijos apie pareiškėjo tabako gaminius UAB „Kauno spauda“ prekybos kioske pateikimo būdo įvertinimo ir, vertindama pastarąsias aplinkybes priešingai, negu pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad ir šioje prekybos vietoje pateikta pareiškėjo tabako gaminių reklama Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio taikymo požiūriu yra draudžiama tabako gaminių reklama.

Darydama pastarąją išvadą, kolegija tokiu būdu iš dalies tenkina atsakovo paduotą apeliacinį skundą.

Pasisakydama dėl skundžiamame atsakovo nutarime nurodytos ir įvertintos žodinės informacijos apie UAB „Kauno spauda“ kioske vykdomą pareiškėjo tabako gaminių pardavimo akciją, kolegija, pabrėždama tai, kad tokio pobūdžio akcijos buvo suderintos su pareiškėju jo 2010 m. lapkričio 11 d. sudarytoje su šiuo trečiuoju suinteresuotu asmeniu Marketingo paslaugų teikimo sutartyje, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tokiu būdu pateikta informacija apie pareiškėjo tabako gaminius Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu yra draudžiama tabako gaminių reklama. Šiame kontekste pažymėtina, kad žodine forma pateikiama tabako gaminių reklama Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies taikymo prasme taip pat yra laikytina tabako gaminių reklama, todėl tokia forma daroma reklama patenka į šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies taikymo sferą, bet (kadangi tokia reklamos pateikimo forma nėra minima šio straipsnio nuostatose dėl tabako gaminių reklamos draudimo išimčių) jai negali būti taikomos išimčių iš šioje straipsnio dalyje nustatyto draudimo taisyklės.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė