Legislator Case Law & Legislation
c4fea69b-8807-4af7-8eb3-ee69ca7baca8 AI generated

c4fea69b-8807-4af7-8eb3-ee69ca7baca8 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c4fea69b-8807-4af7-8eb3-ee69ca7baca8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieÅ¡kovė) su patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti 1 775,31 Eur įsiskolinimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c4fea69b-8807-4af7-8eb3-ee69ca7baca8 · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kovė, kaip vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėja ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja, faktiÅ¡kai naudodamasi vandentiekio infrastruktÅ«ra, taip pat yra atsakinga už jo priežiÅ«rÄ , ir dėl Å¡ios priežasties, įvykus avarijai, privalėjo savo lėšomis Å¡alinti avarijos padarinius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1066-642/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06340-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.18.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Å imanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-824/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“), tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieÅ¡kovė) su patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti 1 775,31 Eur įsiskolinimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2019 m. liepos 22 d. 6 val. 46 min. AB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinė gavo praneÅ¡imÄ , jog rÅ«sys, esantis (duomenys neskelbtini), pilnas vandens, ir gyventojų praÅ¡ymÄ uždaryti vandenį. IeÅ¡kovė, nuvykusi į avarijos vietÄ , nustatė, kad vidaus tinkle iÅ¡simovė vamzdis iÅ¡ sujungimo ir per jį laisvai bėga vanduo, užlietas daugiabučio gyvenamojo namo požeminis garažas. AB „(duomenys neskelbtini)“ avarinė tarnyba 7 val. 30 min. užsuko vandenį (duomenys neskelbtini) Å¡ulinyje.

Nurodė, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo patalpose, vidaus tinkle. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesiėmė avarijos likvidavimo darbų, t. y. nevykdė administratoriaus pareigos imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė, todėl ieÅ¡kovė, siekdama sumažinti avarijos padarinių sukeltÄ Å¾alÄ gyventojų turtui ir kuo greičiau atkurti vandens tiekimo paslaugÄ namo gyventojams, iÅ¡traukė siurbliais iÅ¡ rÅ«sio 7 talpyklas po 16 kub. m vandens, taip pat didžioji dalis vandens iÅ¡pumpuota siurbliais į lietaus ir buitinių nuotekų tinklus, papildomai buvo kviestas traktorius su talpykla, kad paspartintų vandens paÅ¡alinimo iÅ¡ objekto procesÄ .

Kadangi avarija įvyko ne ieÅ¡kovei priklausančiuose tinkluose, o AB „(duomenys neskelbtini)“ tik likvidavo avarijÄ , ieÅ¡kovė pateikė atsakovei sÄ matÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija VP Nr. 0048595, už 1 775,31 Eur sumÄ su PVM už avarijos likvidavimo paslaugas. Atsakovė sÄ skaitos neapmokėjo. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo Å¡ulinio, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įvadinis tinklas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki objekto iÅ¡orinės sienos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuo pastato iÅ¡orinės sienos visi vidiniai tinklai, iÅ¡skyrus apskaitos prietaisÄ (-us), priklauso objekto savininkui – Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini), bendraturčiams.

3. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 22 d. 6.20 val. ryte gavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 11 buto gyventojos praneÅ¡imÄ apie tai, kad nėra vandens.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia sutarties su daugiabučio namo technine prižiÅ«rėtoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu ir atsakovės administruojamuose daugiabučiuose namuose teikia inžinerinių tinklų priežiÅ«ros ir serviso paslaugas ne darbo laiku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, nuvykę į įvykio vietÄ , užfiksavo, kad yra patvinusi (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo požeminė automobilių aikÅ¡telė. Nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. 08.00 val. ryte prie avarijos padarinių likvidavimo darbų prisijungė ir daugiau atsakingų asmenų iÅ¡ atsakovės pusės, tarp jų ir daugiabučio namo techninės prižiÅ«rėtojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

Įvykio vietoje buvo santechnikų ir elektrikų brigada ir objekte jau dirbo ieškovės darbuotojai, taip pat buvo iškviesti AB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai. Siekiant kuo greičiau likviduoti užtvindymo padarinius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atsivežė du siurblius ir užtvindytame požeminiame garaže atliko vandens siurbimo veiksmus. Atsakovė ir jos pasitelkti specialistai aktyviai dalyvavo avarijos likvidavime. Atsakovė 2019 m. liepos 22 d. kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad vandentiekio avarija įvyko vandentiekio įvado inžineriniuose tinkluose, kurie yra ieškovės atsakomybės ribose, todėl atsakovės kaltė nekyla.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės ofertÄ ir ieÅ¡kovės akceptÄ dėl avarijos likvidavimo darbų atlikimo, o ieÅ¡kovės pateikta sÄ skaita nepagrindžia fakto, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę teisiniai santykiai. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Žala galbÅ«t kilo dėl pačios ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, kadangi labiausiai tikėtina avarijos priežastis yra hidrosmÅ«gis. AB „(duomenys neskelbtini)“ vandens tėkmę į požeminį garaÅ¾Ä sustabdė tik apie 10–11 val., nes Å¡ulinyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusi sklendė buvo sugedusi.

Nurodė, kad avarija įvyko už atsakovės atsakomybės ribų, t. y. iki įvado į namÄ , todėl atsakovė nėra atsakinga už avarijÄ ir kilusius padarinius. 2019 m. liepos 24 d. sÄ matoje ir 2019 m. liepos 25 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyti ieÅ¡kovės atliktų darbų, sunaudotų medžiagų kiekiai nepagrįsti, reikalavimas apmokėti už avarijos metu iÅ¡tekėjusį vandenį – 400 kub. m – nėra susijęs su avarijos likvidavimo darbais. Dėl avarijos ir jos metu iÅ¡tekėjusio vandens yra atsakinga ieÅ¡kovė.

Papildomai pažymėjo, kad pati atsakovė patyrė 615,04 Eur išlaidas avarijos padariniams likviduoti.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, mano, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, visiÅ¡kai palaiko atsakovės 2019 m. spalio 4 d. atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo sutarties liudijimas BCA Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 13 d., buvo apdrausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“) civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant veiklÄ (daugiabučių bei privačių namų administravimas).

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini“ (toliau – trečiasis asmuo), pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Atsiliepimu nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, mano, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo inicijuoti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir yra reikalinga bei tinkama vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekimui, bÅ«tų perduodama Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieÅ¡kovei nuosavybės teise arba kad bÅ«tų sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Kadangi infrastruktÅ«ra nebuvo perduota nei Klaipėdos miesto savivaldybei, nei ieÅ¡kovei, ir su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta Å¡ios infrastruktÅ«ros naudojimo sutartis, tačiau infrastruktÅ«ra buvo reikalinga ir tinkama vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymui, ieÅ¡kovė Å¡iuo vandentiekio įvadu faktiÅ¡kai naudojosi. Kadangi ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojosi vandentiekio įvadu, ji taip pat privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad bÅ«tų inicijuojamas infrastruktÅ«ros perdavimas Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieÅ¡kovei, arba, kad bÅ«tų sudarytos Å¡ios infrastruktÅ«ros naudojimo sutartys, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių veiksmų, įvertinus bylos nagrinėjimo dalykÄ , tikėtina, neatliko ir nurodyti vandens tinklai turėjo priklausyti ieÅ¡kovei arba bÅ«ti perduoti naudotis ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė, kaip vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekėja ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja, faktiÅ¡kai naudodamasi vandentiekio infrastruktÅ«ra, taip pat yra atsakinga už jo priežiÅ«rÄ , ir dėl Å¡ios priežasties, įvykus avarijai, privalėjo savo lėšomis Å¡alinti avarijos padarinius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė aktyviai dalyvavo Å¡alinant avarijos padarinius, ir tai patvirtina ne tik atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimai, liudytojų paaiÅ¡kinimai, bet ir raÅ¡ytinai įrodymai, tokie kaip: ieÅ¡kovei adresuotas atsakovės 2019 m. liepos 22 d. raÅ¡tas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2019 m. liepos 22 d. statinio apžiÅ«ros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 5 d. lokalinė sÄ mata ir darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) už vandens paÅ¡alinimÄ siurbliu iÅ¡ rÅ«sio (automobilių aikÅ¡telės) už 615,04 Eur su PVM.

8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su atsakove, kad Å¡iuo atveju avarijos priežastis – nusimovusi inkaruojama mova nuo plastikinio įvadinio vamzdžio PE110, esančio ties namo pamatu prieÅ¡ įvadinę namo sklendę ir vandens apskaitÄ , iÅ¡ betoninių pamatų konstrukcijos iÅ¡trÅ«kę ankariniai movos tvirtinimo varžtai. Å ias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2019 m. liepos 22 d. statinio apžiÅ«ros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo ekspertizės iÅ¡vada, jos 2 punkte nurodyta, kad labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis – slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smÅ«gį (-ius), esant netinkamai įrengtiems prietaisams apsisaugojimui nuo hidraulinio smÅ«gio poveikio.

9. Teismas atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovės darbuotojo liudytojo R. B. (R. B.) paaiÅ¡kinimus, jog naktį hidraulinio smÅ«gio negalėjo įvykti. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus apie teismo eksperto A. S. kvalifikacijÄ ir R. B. kvalifikacijÄ , jų iÅ¡silavinimÄ , į tai, kad R. B. įvykio metu, užimdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklų departamento vandentiekio tinklų tarnybos vadovo pareigas, atostogavo, nenurodyta iÅ¡vados dėl hidraulinio smÅ«gio nebuvimo suraÅ¡ymo data, padarė iÅ¡vadÄ , jog teismas vadovaujasi kvalifikuota, labiau pagrįsta ir labiau tikėtina, kad teisinga, teismo ekspertizės iÅ¡vada dėl vandentiekio avarijos priežasties.

10. Teismas nurodė, kad nustačius avarijos priežastį, jog dėl kilusio įvykio yra atsakinga ieÅ¡kovė, galima spręsti, kad ji yra atsakinga dėl avarijos pasekmių, todėl nesvarbu, kad ji tinklų nėra įtraukusi į savo turto balansÄ (ieÅ¡kovė nurodė, kad jos balanse nėra įtrauktas įvadinis tinklas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvadas – iÅ¡ PE d110 vamzdžių (56,55 ilgio) nuo vandentiekio Å¡ulinio Nr. (duomenys neskelbtini) sklendės gatvės magistraliniuose tinkluose iki vandens apskaitos mazgo, esančio namo rÅ«syje, nuosavybės teise priklausė reorganizuotai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å ia vandentiekio tinklo atkarpa byloje nenustatytais pagrindais naudojosi AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip infrastruktÅ«ra, reikalinga vieÅ¡ajam vandens tiekimui.

11. Teismas akcentavo, jog teismo ekspertizės iÅ¡vados 4.2.1. punkte nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip vieÅ¡asis geriamojo vandens tiekėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. X-764 Vilnius, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 7 punktu, nustatęs, kad vieÅ¡ajam geriamojo vandens tiekimui užtikrinti yra reikalinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausanti vandens tiekimo infrastruktÅ«ra – „Vandentiekio įvadas“ į daugiabutį namÄ (duomenys neskelbtini) (t. y. vandentiekio tinklo vieta, kurioje kilo vandentiekio avarija), privalėjo kreiptis į savivaldybę dėl Å¡io objekto iÅ¡pirkimo ar naudojimo teisės įgijimo.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieÅ¡kovės su atsakove nesieja jokie teisiniai santykiai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė byloje yra netinkama atsakovė, nes ieÅ¡kovė negali jai tiesiogiai reikÅ¡ti ieÅ¡kinio. Pažymėjo, kad, bylÄ nagrinėjant teisme, ieÅ¡kovė turėjo galimybę pateikti praÅ¡ymÄ teismui pakeisti atsakovę, teismas ne kartÄ ieÅ¡kovei aiÅ¡kino teisę pakeisti netinkamÄ atsakovę, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė keisti atsakovę, taip pat tiek žodžiu, tiek ir raÅ¡tu savo papildomuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose kategoriÅ¡kai atsisakė įtraukti bendraatsakiu ar trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėjÄ UAB „(duomenys neskelbtini“, nurodant, kad reikalavimÄ suformulavo tinkamam atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) AB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. liepos 19 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-64-824/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 13.1. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi tiek posėdžio metu, tiek priimant sprendimÄ analizavo tik atsakovo į bylÄ pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, o ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai (žurnalai, schemos, sÄ matos detalizacijos, iÅ¡vada dėl hidraulinio smÅ«gio vandentiekio tinkluose negalimumo, ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ atsakovės raÅ¡tai gyventojams, jog avarijai likviduoti iÅ¡kviesta AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.), vaizdiniai įrodymai (avarijos fotonuotraukos, filmuota medžiaga, grafikai iÅ¡ 1-osios ir 3-iosios vandenviečių padavimo į miesto tinklus sistemos, ieÅ¡kovės pateikta nuotrauka, kad atsakovė savo tinklalapyje skelbiasi, jog likviduoja avarijas ir kt.) neanalizuojami, nevertinami arba paneigiami, nors turi svariÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ . 13.2.

IeÅ¡kovė pažymi, kad sprendime nesiremiama ieÅ¡kovės liudytojų, kurie yra vandentvarkos specialistai ir ilgÄ laikÄ dirba specifinių žinių reikalaujantį darbÄ , parodymais ir paaiÅ¡kinimais, o remiasi teismo ekspertizės iÅ¡vada, kuri yra netinkama, kadangi ekspertui formuojami klausimai buvo akivaizdÅ«s ir neginčijami arba reikalaujantys ne specifinių techninių žinių, o teisinių žinių – teisės aktų analizės. 13.3. Pažymima, kad teismo pozicija – nevertinti vandentvarkos specialisto – vandentiekio tinklų tarnybos vadovo – iÅ¡vados dėl hidraulinio smÅ«gio negalimumo, pasiremiant, jog specialistas buvo atostogose ir nenurodyta iÅ¡vados suraÅ¡ymo data, pažeidžia nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ ir teisingumo, objektyvumo, neÅ¡aliÅ¡kumo principus.

Specialisto iÅ¡vada buvo padaryta, remiantis objektyviais duomenimis iÅ¡ vandens tiekimo, valdymo sistemų duomenų bazių ir turi svariÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ Å¡ioje byloje. 13.4. Apeliantė pažymi, kad teismas nevertino ieÅ¡kovės liudytojo V. R. parodymų, tik pažymėjo, jog jis nurodė neginčijamÄ faktÄ , jog jis matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Teismas sprendime nepagrįstai ir Å¡aliÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės liudytojo D. P. parodymus, argumentuodamas, kad jis paaiÅ¡kinimus teisme davė, bÅ«damas AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų tarnybos meistru, posėdyje dalyvaujant darbdavio atstovui.

Pažymima, kad nors Å¡is asmuo ir dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis kviestas liudytoju kaip gyventojas, kuris pirmasis pastebėjo įvykusiÄ avarijÄ ir kvietė pagalbÄ . Teismo pozicija nesivadovauti liudytojų – (duomenys neskelbtini), gyventojų – paaiÅ¡kinimais, kadangi jų paaiÅ¡kinimai skyrėsi detalėmis, tokiomis kaip laikas, asmenų, dalyvavusių Å¡alinant avarijos padarinius, veiksmų atlikimo eiliÅ¡kumas – prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, neÅ¡aliÅ¡kumo principams ir susiformavusiai teismų praktikai.

Gyventojai, kaip pagrindiniai asmenys, patyrę žalÄ , situacijÄ vertino objektyviai, aplinkybes pasakojo nuosekliai. 13.5. Apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė aplinkybių, o tik minimaliai surašė ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes ir maksimaliai atsakovo paaiÅ¡kinimus ir parodymus; sprendime nėra įrodymų, kuriais bÅ«tų grindžiamos teismo iÅ¡vados, t. y. teismas sprendime neformuoja iÅ¡vadų pagal nustatytas aplinkybes, nenurodo, kuo remiantis priėmė sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o tik nenuosekliai surašė atsakovės pateiktus paaiÅ¡kinimus, perrašė tam tikras ekspertizės akto dalis; argumentai, kuriais teismas atmetė ieÅ¡kovės įrodymus, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principams; nėra teisinių argumentų, įstatymų ir teisės aktų analizės, kuo remiantis atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys. 13.6.

Apeliantė pažymi, kad esminis vartotojo (-jų) inžinerinės sistemos skiriamasis požymis yra tai, kad sistema ir inžineriniai tinklai tenkina tik statinio ar jo dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio naudojimo poreikius ir gali būti atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos ne tik apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.), bet ir kitomis vartotojo (-jų) (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, kaip tai reglamentuota Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje.

Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčo vamzdis tenkina tik namo, (duomenys neskelbtini), savininkų poreikius, o viešojo tiekėjo sistema, kaip ir gretimų namų sistemos, gali funkcionuoti nuo jo nepriklausomai. Ieškovės nuomone, vartotojų inžinerinės geriamojo vandens sistemos riba yra daugiabučio gyvenamojo namo išorinė pastato siena, kaip bendraturčių nuosavybės riba. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d.

įsakymÄ Nr. D1-629, abonentai ir (ar) vartotojai turi pareigÄ remontuoti nuosavybės teise priklausančius ar kitaip teisėtai valdomus ir (arba) naudojamus geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų Å¡alinimo įrenginius, pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo įrenginius. 13.7. Apeliantė nurodo, kad avarijos vieta yra vamzdyno, esančio pastato viduje, dalyje, todėl už tokiÄ avarijÄ turi bÅ«ti atsakingas pastato administratorius, administruojantis daugiabučio gyventojų bendrojo naudojimo objektus.

Teisės aktų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog neteisingas ir prieÅ¡taringas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog daugiabučio namo administratoriaus yra prižiÅ«rima tik vamzdyno dalis už įvadinio skaitiklio, esančio namo rÅ«syje, o ieÅ¡kovė yra atsakinga dėl avarijos pasekmių, nepaisant to, kad ji tinklų nėra įtraukusi į savo turto balansÄ .

14. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovės patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 14.1. Atsakovės įsitikinimu, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, byloje surinktų įrodymų visuma ir teismo padarytos iÅ¡vados daro nepagrįstais apeliantės argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų, duotų bylÄ nagrinėjant teisme, ir taip pažeidė proceso teisės nuostatas. 14.2.

Atsakovė pažymi, apeliantė, nesutikdama su ekspertizės iÅ¡vadomis, neteikė teismui jokių su Å¡iuo įrodymu susijusių procesinių praÅ¡ymų, paaiÅ¡kinimų, neprašė teismo dėl tam tikrų motyvų nesivadovauti teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, nereiÅ¡kė praÅ¡ymų skirti pakartotinę ar papildomÄ teismo ekspertizę, taip pat neprašė Å¡aukti ir byloje apklausti teismo ekspertizę atlikusį teismo ekspertÄ A. S.. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų, kurie objektyviai patvirtintų, kad ekspertizės akte suformuluotos teismo eksperto iÅ¡vados ir kiti pateikti duomenys bÅ«tų nepagrįsti, nepatikimi ar turėtų kitų esminių trÅ«kumų. 14.3.

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde akcentuojamos jos Å¡aukto liudytojo R. B. užimamos pareigos AB „(duomenys neskelbtini)“ nesudaro pagrindo jo iÅ¡silavinimÄ ir galimybę konstatuoti hidrosmÅ«gio nebuvimÄ vertinti prieÅ¡ingai, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, o tai reiÅ¡kia, jog apeliantės nesutikimas su teismo sprendimu Å¡iuo klausimu yra nepagrįstas. 14.4. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu ieÅ¡kovės praÅ¡ymu apklaustų liudytojų V.

R. ir D. P. paaiÅ¡kinimų vertinimu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kaip minėtų liudytojų V. R. ir D. P. paaiÅ¡kinimai turėjo bÅ«ti įvertinti byloje surinktų įrodymų visumos kontekste ir kokios iÅ¡vados turėjo bÅ«ti padarytos. 14.5. IeÅ¡kovės vertinimu, nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, kuri, ieÅ¡kovės teigimu, yra daugiabučio namo iÅ¡orinėje sienoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTÄ®) teisinį reguliavimÄ , jokie individualÅ«s susitarimai nėra galimi, be to, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų tokie susitarimai nebuvo sudaryti, tad reikia vadovautis minėtu teisės aktu, nuostatomis dėl geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, tarp kurių daugiabučio namo sienos nėra.

Ekspertizės akte buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad avarija kilo prieÅ¡ daugiabučio namo įvadinį skaitiklį, o tai reiÅ¡kia, kad, nors avarija įvyko daugiabučio namo viduje (rÅ«syje), tačiau ne vidiniame pastato vandentiekio tinkle, už kurio priežiÅ«rÄ atsakinga atsakovė. Taigi apeliacinio skundo motyvais apeliantė visiÅ¡kai ignoruoja įstatymų leidėjo priimtų teisės aktų esmę, Å¡ioje byloje atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vadas, faktines aplinkybes, susiklosčiusias daugiabučiame name ir visoje aplink jį esančioje geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«roje. 14.6.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pritarė trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini“ pozicijai, jog Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo inicijuoti, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui, būtų perduodama Klaipėdos miesto savivaldybei ar ieškovei nuosavybės teise arba kad būtų sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo, ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir tiekimo, ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

2. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 15.1. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino į bylÄ pateiktus visų Å¡alių įrodymus, iÅ¡ sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, tuomet susiformavo savo vidinį įsitikinimÄ . 15.2.

Trečiasis asmuo nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog vandentiekio tinklo atkarpa nuo vandentiekio Å¡ulinio Nr. (duomenys neskelbtini) sklendės gatvės magistraliniuose tinkluose iki vandens apskaitos mazgo, esančio namo rÅ«syje, byloje nenustatytais pagrindais naudojosi AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip infrastruktÅ«ra, reikalinga vieÅ¡ajam vandens tiekimui. 15.3. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinio skundo reikalavimai nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė savo teisę į skolos priteisimÄ kildina iÅ¡ neteisės, t. y. iÅ¡ aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ar Klaipėdos miesto savivaldybė neperėmė vandentiekio infrastruktÅ«ros, nors privalėjo tai padaryti pagal teisės aktų (t. y.

Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 16 straipsnio 6 ir 7 punkto) reikalavimus. 15.4. Pažymima, kad ieÅ¡kovė, kaip vieÅ¡oji geriamojo vandens tiekėja ir pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytoja, faktiÅ¡kai naudodamasi vandentiekio infrastruktÅ«ra, taip pat yra atsakinga už jos priežiÅ«rÄ ir dėl Å¡ios priežasties, įvykus avarijai, privalėjo savo lėšomis Å¡alinti avarijos padarinius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 3.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

5. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinys atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 6. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

7. IeÅ¡kovė 2021 m. lapkričio 4 d. į bylÄ papildomai pateikė naujus įrodymus – prof. dr. S. M. raÅ¡tÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Faktinės byloje nustatytos aplinkybės 8. 2019 m. liepos 22 d. dėl avarijos buvo užlietas daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), požeminis garažas. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja. 2019 m. liepos 22 d. 6.46 val. ieÅ¡kovės AB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerinė gavo informacijÄ , kad (duomenys neskelbtini), pilnas rÅ«sys vandens ir gautas gyventojų praÅ¡ymas užsukti vandenį.

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakovei sÄ matÄ ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija VP Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 775,31 Eur sumÄ su PVM už suteiktas paslaugas likviduojant avarijÄ . Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieÅ¡kovei AB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o nuo Å¡ulinio, esančio (duomenys neskelbtini), iki daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), einantys inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dėl reorganizavimo 2014 m. lapkričio 11 d. iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro, jos teisių ir pareigų perėmėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

IeÅ¡kovė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. spalio 15 d. iÅ¡davė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), namo vandentiekio tinklai pripažinti tinkamais naudoti, o 2013 m. kovo 14 d. daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai susirinkime patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtÄ Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä Nr. 212, kurio II skyriaus bendrosios pastato inžinerinės sistemos 1 punkte įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektu laikomas komunalinis vandentiekis (nuo apskaitos mazgo). 2020 m. birželio 30 d.

Klaipėdos aplinkės teismo nutartimi paskirta techninė statybos ekspertizė, 2021 m. sausio 28 d. suraÅ¡ytas teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl įrodymų vertinimo 9. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, liudytojų ir daugiabučio namo gyventojų parodymus, duotus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, t. y. CPK 177 straipsnio 2 dalies, 186 straipsnio 4 dalies nuostatas.

10. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.

11. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktÄ ). Nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

Ä®rodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kaip nepagrįstÄ vertina apeliacinio skundo argumentÄ , kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino arba iÅ¡vis nevertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovės liudytojų ir gyventojų parodymų, duotų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir taip pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalies, 186 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Viena vertus, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokie konkrečiai ieškovės atstovų, jos darbuotojų, daugiabučio namo gyventojų paaiškinimai pirmosios instancijos teismo buvo neįvertinti, taip pat neargumentuojama ir nenurodoma, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, turėtų būti padarytos. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl atsakovės prašytų šaukti liudytojų pateiktų paaiškinimų, jų vertinimo.

Pažymėtina, kad vertindamas liudytojų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo V. R. paaiškinimais, kuris, būdamas ieškovės bendrovės vandentiekio tinklų tarnybos meistru, matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus likviduojant vandentiekio avarijos padarinius. Teismas įvertino ir liudytojo R. B. paaiškinimus apie tai, kad jis nemano buvus hidrauliniam smūgiui, o įvykio metu jis buvo kasmetinėse atostogose. Taip pat teismas atsižvelgė ir į liudytojo D.

P. paaiškinimus, kuris nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo šalinant vandentiekio avarijos padarinius, ir nematė atvykusių šios įmonės darbuotojų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai argumentavo, kodėl teismas kritiškai vertina minėto liudytojo paaiškinimus, t. y. liudytojas paaiškinimus teisme davė, būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklų tarnybos meistru, posėdyje dalyvaujant darbdavio atstovui, be to, duoti kategoriški parodymai prieštarauja ne tik kitų liudytojų paaiškinimams, bet ir rašytinei bylos medžiagai.

Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime paminėtų ieÅ¡kovės liudytojų paaiÅ¡kinimai buvo įvertinti kitų į bylÄ surinktų įrodymų kontekste ir pasisakyta, kodėl teismas vadovaujasi vienais ar kitais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesielgė Å¡aliÅ¡kai ir pagrįstai nesivadovavo ne iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės liudytojo paaiÅ¡kinimais, bet ir liudytojų – namo gyventojų – paaiÅ¡kinimais, kadangi jie skyrėsi detalėmis, stokojo tikslumo, kuris gali prieÅ¡tarauti teisingumo įgyvendinimui, be to, teismo sprendimu ieÅ¡kinys atmestas kitais pagrindais, kuriems nesudaro esmės liudytojų paaiÅ¡kinimai.

13. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas apskritai nevertino ar netinkamai vertino ieÅ¡kovės ir jos liudytojų paaiÅ¡kinimus. Tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai nenurodyti visi ieÅ¡kovės ir jos liudytojų paaiÅ¡kinimai ar nepasisakyta dėl kiekvieno iÅ¡ jų vertinimo, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nevertintina kaip pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovės, jos liudytojų paaiÅ¡kinimus.

Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus ir padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi ieÅ¡kovė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos (CPK 185, 218 straipsniai). Dėl teismo ekspertizės akto iÅ¡vadų 14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, susijusiomis su tuo, kad teismo sprendime nesiremiama ieÅ¡kovės liudytojų, kurie yra vandentvarkos specialistai ir ilgÄ laikÄ dirba specifinių žinių reikalaujantį darbÄ , parodymais ir paaiÅ¡kinimais, o remiamasi teismo ekspertizės iÅ¡vada, kuri, ieÅ¡kovės vertinimu, yra netinkama, kadangi ekspertui formuojami klausimai buvo akivaizdÅ«s ir neginčijami arba reikalaujantys ne specifinių techninių žinių, o teisinių žinių – teisės aktų analizės.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės, neprašė atlikti pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės, neprašė ir teismo posėdyje apklausti teismo ekspertÄ A. S.. Kitų praÅ¡ymų ar prieÅ¡taravimų dėl ekspertizės nebuvo pareikÅ¡ta. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė turėjo procesinę galimybę Å¡alinti, jos nuomone, esamus teismo ekspertizės akto trÅ«kumus ne tik teikdama klausimus ekspertui, bet ir praÅ¡ydama papildomos ar pakartotinės ekspertizės.

17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, apeliaciniame skunde ginčydama atliktÄ teismo ekspertizę, nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų nuostatų ekspertas nesilaikė. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų, pagrįstų motyvų, kurie objektyviai patvirtintų, kad ekspertizės akte suformuluotos teismo eksperto iÅ¡vados ir kiti pateikti duomenys bÅ«tų nepagrįsti, nepatikimi, prieÅ¡taringi ar turėtų kitų esminių trÅ«kumų.

18. Teismo paskirtÄ teismo techninę statybos ekspertizę atliko teismo ekspertas A. S., esantis teismo ekspertų sÄ raÅ¡e. Ä®vertinus jo kvalifikacijÄ ir byloje nesant kitų įrodymų, sudarančių pagrindÄ abejoti paskirto eksperto kvalifikacija, teisėjų kolegija turi pagrindÄ manyti, kad pateiktos ekspertizės iÅ¡vados yra profesionalios ir kvalifikuotos. Teismo ekspertizės iÅ¡vados 2 punkte nurodyta, kad „labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis – slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smÅ«gį (-ius), esant netinkamai įrengtiems prietaisams apsisaugojimui nuo hidraulinio smÅ«gio poveikio. Mažai tikėtina avarijos priežastis mechaninė vamzdyno deformacija, nes vamzdžio įvado kirtimo rÅ«sio sienos konstrukcijÄ vieta vizualiai nepažeista“.

19. IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo ekspertizės iÅ¡vada, neigia buvus hidrauliniam smÅ«giui. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovės darbuotojas liudytojas R. B., bÅ«damas vandentiekio tinklų tarnybos vadovu, paruošė raÅ¡ytinę iÅ¡vadÄ dėl hidraulinio smÅ«gio vandentiekio tinkluose 2019 m. rugsėjo 22 d. naktį negalimumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl R. B. iÅ¡vados pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Å¡io liudytojo iÅ¡silavinimas neteikia jam kompetencijos teikti kvalifikuotÄ iÅ¡vadÄ dėl hidrosmÅ«gio, be to, nenurodyta iÅ¡vados suraÅ¡ymo data, o vandentiekio avarijos metu pats R.

B. atostogavo. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad minėtų aplinkybių visuma nulemia R. B. iÅ¡vados atmetimÄ , tuo tarpu teismo eksperto A. S. iÅ¡vados yra kvalifikuotos, labiau pagrįstos ir tikėtinos. Tai, kad ekspertizės akte nurodyta labiausiai tikėtina vandentiekio avarijos priežastis – slėgio svyravimai vandentiekio tinkle, sukėlę hidraulinį smÅ«gį (-ius), esant netinkamai įrengtiems prietaisams apsisaugoti nuo hidraulinio smÅ«gio poveikio, skiriasi nuo ieÅ¡kovės vandentiekio tinklų tarnybos vadovo R.

B. paruoštos rašytinės išvados dėl hidraulinio smūgio vandentiekio tinkluose 2019 m. liepos 22 d. naktį negalimumo, savaime nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti eksperto išvadomis ir, tuo labiau, neįrodo atsakovės teiginio dėl nevisapusiško byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad R. B. yra ieškovo darbuotojas, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi ir jo paaiškinimai turi būti vertinami itin kritiškai.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieÅ¡kovės papildomai į bylÄ pateiktus dokumentus – teismo eksperto prof. dr. S. M. raÅ¡tÄ . Pažymėtina, kad prof. dr. S. M. 2021 m. lapkričio 3 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktas, atsakant į ieÅ¡kovės klausimus kitoje civilinėje byloje Nr. e2?6865?1149/2021. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is raÅ¡tas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nekvestionuoja nagrinėjamoje byloje pateiktos teismo eksperto A. S. ekspertizės iÅ¡vados.

Dėl sprendimo motyvuojamosios dalies atitikties CPK 270 straipsnio 4 daliai 21. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas, kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

NeiÅ¡samių pirmosios instancijos teismo motyvų iÅ¡dėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau toks pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neiÅ¡samÅ«s, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimÄ . Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.).

22. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. teismas nenustatė aplinkybių, o tik minimaliai surašė ieškovės nurodomas aplinkybes ir maksimaliai atsakovės paaiškinimus ir parodymus; sprendime nėra įrodymų, kuriais būtų grindžiamos teismo išvados, argumentai, kuriais teismas atmetė ieškovės įrodymus, prieštarauja protingumo, teisingumo ir nešališkumo principams; nėra teisinių argumentų, įstatymų ir teisės aktų analizės, kuo remiantis atmestas ieškinys.

23. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantės argumentais visiÅ¡kai nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio, Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, ekspertizės iÅ¡vadų, liudytojų paaiÅ¡kinimų nustatė faktines bylos aplinkybes, aiÅ¡kinosi, ar vandentiekio avarija įvyko tose ribose, už kuriÄ yra atsakinga namÄ administruojanti įmonė, taip pat ir avarijos priežastis, analizavo teisės aktų nuostatas, vertino raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų paaiÅ¡kinimus, argumentavo ir pateikė iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jais visiÅ¡kai nebuvo atsakyta į ieÅ¡kinio reikalavimus, nevertinti ieÅ¡kovės, liudytojų pateikti paaiÅ¡kinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pasisakė dėl Å¡alių iÅ¡dėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtÄ sprendimÄ .

Dėl atsakovės atsakomybės 24. Asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamÄ jį vandenį, tvarkant nuotekas, kad bÅ«tų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir GVTNTÄ®) (GVTNTÄ® 2 straipsnis). GVTNTÄ® įstatymo tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtra ir sudarytos sÄ lygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamÄ jį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTÄ® 1 straipsnis).

25. Pagal GVTNTÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , apeliantė turi pareigÄ užtikrinti geriamojo vandens saugÄ ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, o GVTNTÄ® 3 straipsnio 7 dalis numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio Å¡ulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijÄ ) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamÄ jį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui (GVTNTÄ® 3 straipsnio 17 dalis).

26. Geriamojo vandens įstatymo (toliau – GVÄ®) 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad vandentiekis – inžinerinių įrenginių kompleksas vandeniui iÅ¡gauti, gerinti ir tiekti vartotojams. Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruoÅ¡imo įrenginių iki vartotojo įvado (GVÄ® 2 straipsnio 23 dalis). Ä®vadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį vieÅ¡ojo vandens tiekimo skirstomÄ jį tinklÄ su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais (GVÄ® 2 straipsnio 26 dalis). Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamÄ jį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugÄ ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį (GVÄ® 5 straipsnio 2 dalis). Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo vandens saugÄ ir kokybę atsako patys vartotojai (GVÄ® 5 straipsnio 3 dalis).

27. Skundžiamame sprendime teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, priėjo prie iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju avarijos priežastis – nusimovusi inkaruojama mova nuo plastikinio įvadinio vamzdžio PE110, esančio ties namo pamatu prieÅ¡ įvadinę namo sklendę ir vandens apskaitÄ , iÅ¡ betoninių pamatų konstrukcijos iÅ¡trÅ«kę ankariniai movos tvirtinimo varžtai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nes teismo nustatytas aplinkybes patvirtina tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2019 m. liepos 22 d. statinio apžiÅ«ros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek teismo ekspertizės iÅ¡vados.

Kaip matyti iÅ¡ teismo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), teismo ekspertizės iÅ¡vados 1 punkte nurodyta, kad, atlikus civilinės bylos medžiagos vertinimÄ ir objekto apžiÅ«rÄ vietoje, nustatyta, kad 2019 m. liepos 22 d. vandentiekio avarija daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilo vandentiekio įvade: vandentiekio įvadu į pastatÄ iÅ¡ gatvės tinklų tiekiamas geriamasis vanduo – įvadas prasideda vandentiekio tinklo Å¡ulinyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir baigiasi pastate vandens apskaitos mazgu.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso magistralinis vandens tiekimo tinklas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o nuo šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sklendės gatvės magistraliniuose tinkluose iki daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens apskaitos mazgo, esančio namo rūsyje, einantys inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas (iš PE d110 vamzdžių (56,55 ilgio)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri dėl reorganizavimo 2014 m. lapkričio 11 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o jos teisių ir pareigų perėmėja – UAB „(duomenys neskelbtini“.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, kadangi infrastruktūra (inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nebuvo perduota nei Klaipėdos miesto savivaldybei, nei ieškovei, ir su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta šios infrastruktūros naudojimo sutartis, tačiau infrastruktūra buvo reikalinga ir tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, paviršinių nuotekų tvarkymui, ieškovė šiuo vandentiekio įvadu faktiškai naudojosi.

Fakto, kad ieškovė naudojosi minėta infrastruktūra, nepaneigė ir pati ieškovė. Atsižvelgiant į ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės išvadas, vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 7 punkto nuostatomis, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, įvertinus tai, jog ieškovė faktiškai naudojosi vandentiekio įvadu, ji taip pat privalėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę, kad būtų inicijuojamas infrastruktūros perdavimas Klaipėdos miesto savivaldybei arba ieškovei arba kad būtų sudarytos šios infrastruktūros naudojimo sutartys, tačiau ieškovė šių veiksmų neatliko.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad į ieÅ¡kovės balansÄ nėra įtrauktas įvadinis tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikia pagrindo atsakomybę dėl 2019 m. liepos 22 d. vandentiekio avarijos perkelti atsakovei.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius Å¡alių autonomijos, rungimosi principus, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiÅ¡kia ieÅ¡kinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ . CPK nuostatos nesuteikia teismui teisės pačiam spręsti dėl asmenų, kurie turi bÅ«ti atsakovai byloje (iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis), nes CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu tik esant ieÅ¡kovo pateiktam motyvuotam praÅ¡ymui. IeÅ¡kovui atsisakius pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, teismas bylÄ nagrinėja iÅ¡ esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ tokiam asmeniui, atmesti.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakove byloje turėtų bÅ«ti įtrauktas trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pagrįstai siÅ«lė ieÅ¡kovei tikslinti ieÅ¡kinį, t. y. pasirinkti tinkamÄ atsakovÄ . Nesutikdama su tokiu pasiÅ«lymu, ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ , jog ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas vien tuo pagrindu, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas neįvardijo teisės normos, kuria vadovaujasi, atmesdamas ieÅ¡kinį, tačiau iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, ieÅ¡kovei nesutikus tikslinti ieÅ¡kinio, pasirenkant tinkamÄ atsakovÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

30. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo atsakovė, ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde cituojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų Å¡alintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (toliau – STR) ir GVTNTÄ® nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo, nes apeliantė jas cituoja selektyviai, tik sau naudingas nuostatas, ignoruodama visas kitas nuostatas ir iÅ¡aiÅ¡kinimus, kurių visuma nulemia jos pozicijos nepagrįstumÄ .

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, netinkamai aiÅ¡kindama minėtus teisės aktus, padaro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vartotojų inžinerinės geriamojo vandens sistemos riba yra daugiabučio gyvenamojo namo iÅ¡orinė pastato siena, kaip bendraturčių nuosavybės riba. Kaip jau minėta nutartyje, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio Å¡ulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategorijÄ ) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamÄ jį vandenį abonentui ir (arba) vartotojui (GVTNTÄ® 3 straipsnio 17 dalis).

Pažymėtina, kad įstatyme aiÅ¡kiai reglamentuota, kad abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba baigiasi ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«ra bÅ«tent ties vandentiekio Å¡uliniu, sklypo riba, statinio ar daugiabučio namo įvadu, priklausomai nuo abonentų ir vartotojų kategorijos. Svarbu yra tai, kad GVTNTÄ® 3 straipsnio 17 dalyje yra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as vietų, kurios gali bÅ«ti laikomos geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba, nurodant, kad konkreti vieta pasirenkama ne Å¡alių susitarimu jų nuožiÅ«ra, o nustatoma pagal abonento ir vartotojo kategorijÄ â€“ vandentiekio Å¡ulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas.

Pagal GVTNTÄ® 20 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo užtikrinti geriamojo vandens saugÄ ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, minėtų teisės aktų visuma paneigia apeliantės argumentus dėl geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, kuri, ieÅ¡kovės teigimu, yra daugiabučio namo iÅ¡orinėje sienoje.

32. Pasak apeliantės, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 buvo konstatuota, kad vamzdžio dalis, esanti pastato viduje iki apskaitos prietaiso, nėra priskiriama geriamojo vandens tiekėjo infrastruktÅ«rai, todėl vieÅ¡asis vandens tiekėjas neturi pareigos eksploatuoti ginčo atkarpos. Apeliantės nuomone, vadovaujantis minėta Panevėžio apygardos teismo nutartimi, Å¡ioje civilinėje byloje pareigÄ eksploatuoti vandentiekio tinklo atkarpÄ turi daugiabučio namo administratorius, t. y. atsakovė.

33. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės Å¡altinių reikÅ¡mės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot.

– sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; ir kt.).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 nėra analogiÅ¡ka ar panaÅ¡i savo esminėmis faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamÄ bylÄ â€“ faktinių aplinkybių tapatumas yra nepagrįstas. Minėtoje byloje ieÅ¡kovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, grindžiamas neteisėtu turto sugadinimu (deliktu), buvo reiÅ¡kiamas atsakovei AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, nes ji yra apdraudusi AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinę atsakomybę.

Reikalavimas buvo paremtas tuo, kad, trÅ«kus vamzdžiui iki įvado apskaitos prietaiso, atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu kyla AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip statinio valdytojai. Kaip žinia, Å¡ioje civilinėje byloje apeliantė yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ atsakovei dėl skolos priteisimo, jį grindė tuo, kad ieÅ¡kovė likvidavo daugiabučio namo vandentiekio avarijÄ , nors tai, pasak ieÅ¡kovės, privalėjo atlikti atsakovė. Bylose skiriasi ir įvykio vieta – nagrinėjamoje byloje vandentiekio avarija įvyko daugiabučiame name, o Panevėžio apygardos teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 vandentiekio avarija įvyko komercinėse patalpose, kuriose buvo sandėliuojamos atsargos.

Pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, vadovaujantis GVTNTÄ® 3 straipsnio 17 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba nustatoma pagal abonento ir vartotojo kategorijÄ . Be to, svarbi aplinkybė yra tai, kad prieÅ¡ingai nei nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovės nurodytoje byloje trÅ«kusio vamzdžio atkarpa nebuvo priskiriama geriamojo vandens tiekimo infrastruktÅ«rai. Taigi, iÅ¡skyrus tai, kad Panevėžio apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo pati apeliantė ir kad ginčas kilo dėl viename iÅ¡ Klaipėdos mieste esančių pastatų įvykusios vandentiekio avarijos, daugiau jokių sutampančių esminių faktinių aplinkybių nėra.

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria nesivadovauti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-531-252/2020 kaip precedentu nagrinėjamai bylai. Dėl bylos procesinės baigties 35. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl ieÅ¡kovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme 37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

38. IeÅ¡kovės (apeliantės) AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 1 000 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Giedrė Seselskytė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė