Legislator Case Law & Legislation
c4fd1cf7-8ee5-4a46-a36c-c74194e4e800 AI generated

c4fd1cf7-8ee5-4a46-a36c-c74194e4e800 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c4fd1cf7-8ee5-4a46-a36c-c74194e4e800
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Šilėja“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 26 d. įsakymÄ â€žDėl administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymo Nr.30-1714 „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo Nr.30-1735. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-26 įsakymo Nr. 30-1735 galiojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Legislator headnote

AI generated

c4fd1cf7-8ee5-4a46-a36c-c74194e4e800 · Vilniaus apygardos teismas: Nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Šilėja“ nei pateikė prima facie įrodymų dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo, nei pagrindė, kad ginčijamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalÄ , kurios atitaisymas bÅ«tų sudėtingas. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija yra tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentai ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas ne administracine tvarka, o civilinio proceso tvarka. Å iuo atveju teismas įvertinęs praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų manyti, jog ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. e2S-2409-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23572-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)                                                                                                                                                                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                          2016 m. gruodžio 2 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) UAB „Šilėja“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Šilėja“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Šilėja“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 26 d. įsakymÄ â€žDėl administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymo Nr.30-1714 „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo Nr.30-1735. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-26 įsakymo Nr. 30-1735 galiojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, ieÅ¡kovas privalėtų vykdyti įsakymo 2 punktÄ , be to, pastatas bÅ«tų iÅ¡brauktas iÅ¡ ieÅ¡kovo administruojamų namų sÄ raÅ¡o, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.                                                                       II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo UAB „Šilėja“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas iÅ¡tyręs ieÅ¡kovo nurodytas ir pateiktais dokumentais pagrįstas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas įeina į ieÅ¡kinio dalykÄ . Tenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės ir tenkintas ieÅ¡kinys iki ginčo iÅ¡sprendimo.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamo teisinio pagrindo, leidžiančio manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartimi civilinė byla Nr. e2-36671-545/2016 (pagal ieÅ¡kovo UAB „Šilėja“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 26 d.

įsakymo „Dėl administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymo Nr. 30-1714 „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ Nr. 30-1735) sujungta su civiline byla Nr. e2-30247-872/2016 ( pagal ieÅ¡kovo UAB „Šilėja“ ieÅ¡kinį atsakovams L. V., S. V., G. M. ir kt. dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tretieji asmenys VÄ® „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija), suteikiant bylai vienÄ numerį e2-30247-872/2016.

                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai           Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Šilėja“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkė teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovės UAB „Šilėja“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, jog Europos Tarybų Ministrų komiteto 2003-09-09 rekomendacijoje Nr. Rec (2003) 16 rekomenduotina, kad sprendžiant administracinio akto teisėtumo klausimÄ bÅ«tų taikomos laikinosios apsaugos priemonės ginčijamo administracinio akto atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, neįvertino, jog nesustabdžius skundžiamo įsakymo vykdymo ieÅ¡kovei neabejotinai pretenzijas pareikÅ¡ UAB „Ozo miestas“, neva įgaliota veikti jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu, be to ieÅ¡kovei ginčijant jungtinės veiklos sutarties sudarymo aplinkybes ir teisėtumÄ , kol nėra sustabdytas skundžiamas atsakovės įsakymo vykdymas, teismai tikėtinai atsisakys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir sustabdyti jungtinės veiklos sutarties vykdymÄ /uždraudžiant UAB „Ozo miestas“ administruoti jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtÄ .

Tokia pirmosios isnstancijos teismo nutartis riboja apeliantės galimybę iÅ¡silaikyti rinkoje bei teisėtomis priemonėmis gintis nuo nesÄ Å¾iningų kokurentų veiksmų, nesuderinamų su sÄ Å¾iningo verslo ir sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos principais, daro žalÄ , pažeidžia Konsitutcijos 46 str. 1 d. nuostatÄ , kad Lietuvos Å«kis grindžimas privačios nuosavybės teise, asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva. Å iuo atveju skundžiamo įsakymo pagrindu apeliantės administruojamas gyvenamasis daugiabutis namas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ apeliantės administruojamų namų sÄ raÅ¡o, todėl yra akivaizdu, kad tolesnis skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalÄ apeliantei, kurios kompensavimo mechanizmas bus papankamai sudėtingas ir neabejotinai sÄ lygos kitas bylas prieÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , UAB „Ozo miestas“, galimai ir Lietuvos RespublikÄ .

Apeliantė prašė taikyti konservacines laikinÄ sias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, iÅ¡saugojimÄ , kadangi nesustabdžius atsakovės skundžiamo įsakymo vykdymo priėmus apeliantei palankų teismo sprendimÄ jo vykdymas gali tapti beprasmis arba pareikalauti pernelyg daug papildomų priemonių. Å iuo aveju primosios isntancijos teismas netgi preliminariai nevertino apelianto praÅ¡ymo pagrįstumo, be jokio pagrindo nusprendęs, jog apeliantės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įeina į ieÅ¡kinio dalykÄ .               Atsakovas UAB „Ozo miestas“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo UAB „Šilėja“ atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartį nepakeistÄ .

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Šilėja“ nei pateikė prima facie įrodymų dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo, nei pagrindė, kad ginčijamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalÄ , kurios atitaisymas bÅ«tų sudėtingas. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija yra tik rekomendacinio pobÅ«džio dokumentai ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas ne administracine tvarka, o civilinio proceso tvarka. Å iuo atveju teismas įvertinęs praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu galėtų manyti, jog ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė savo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė jokiais svariais argumentais, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog tuo atveju, jeigu ginčas bÅ«tų iÅ¡pręstas ieÅ¡kovės naudai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo jau nebus įmanomas ar bus labai sunku įvykdyti teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovas nenurodė konkrečių ir objektyvių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui keliančių aplinkybių. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų apie kokiÄ konkrečiÄ Å¾alÄ kalbama, tik nurodė, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalÄ .

Civilinėje byloje prie kurios yra prijungta nagrinėjama civilinė byla, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti 216-05-20 jungtinės veiklos sutarties vykdymÄ iki kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje bei uždrausti UAB „Fixum“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2016-05-20 jungtinės veiklos sutarties vykdymu. Teismas 2016-07-04 nutartimi atsisakė tenkinti tokį praÅ¡ymÄ . Pažymėjo, jog Å¡ios teismo nutarties ieÅ¡kovas neskundė atskiruoju skundu, vadinasi sutiko su tuo, kad nėra pagrindo stabdyti jungtinės veiklos sutarties vykdymo.

Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės įsakymai dėl pastatų iÅ¡braukimo iÅ¡ administruojamų namų sÄ rašų yra priimami bÅ«tent jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ieÅ¡kovė neskųsdama teismo 2016-07-04 nutarties pripažino, kad nėra pagrindo stabdyti jungtinės veiklos sutarties vykdymo, vadinasi nėra pagrindo stabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-26 įsakymo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).        Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar bÅ«tina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali bÅ«ti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik neperžengiant pareikÅ¡tų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino bÅ«tent pagal pareikÅ¡tus reikalavimus, vykdymÄ .

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo iÅ¡sprendimas ir teisinės taikos atkÅ«rimas tarp Å¡alių, o siekis užkirsti keliÄ aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos bÅ«simo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieÅ¡kinį, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , status quo padėties iÅ¡laikymas, kuri leistų ieÅ¡kovui, priėmus jam palankų sprendimÄ , tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

        Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-26 įsakymÄ Nr.30-1735 „Dėl administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymo Nr.30-1714 „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo Nr.30-1735. Taip pat prašė taikė laikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-07-26 įsakymÄ Nr.30-1735 galiojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-08-24 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino, sprendė, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo manyti, jog nepritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu.

Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka.            Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , kas reiÅ¡kia, jog laikinÄ sias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pagrindo varžyti kito asmens teises bet kuriuo atveju nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (CPK 12, 17, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieÅ¡kovas nepagrindė įrodymais realios grėsmės bÅ«simo galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymui t.y. ieÅ¡kovas nepagrindė kokiu bÅ«du nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iÅ¡ esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, iÅ¡ esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie konkrečios žalos kilimÄ .

Nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jam palankų teismo sprendimÄ , atsakovas jo nevykdys (sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas). Kita vertus ieÅ¡kovo argumentas, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be kita ko, siekiama iÅ¡vengti galimos žalos ateityje atsiradimo ir neigiamų pasekmių susidarymo, t. y. galbÅ«t ateityje kilsiančių naujų teisminių ginčų, prieÅ¡tarauja CPK nuostatoms, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ bei garantuoti sprendimo privalomumÄ kitoje byloje.

Taigi nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios lemtų bÅ«tinumÄ taikyti iÅ¡ dalies sutampančias su paties ieÅ¡kinio reikalavimais laikinÄ sias apsaugos priemones, nenustatyta. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nepritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl pripažintina, kad iÅ¡ esmės pagrįstai primosios instancijos atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .            Apelianto argumentai dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimo nagrinėjamu atveju teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi aukščiau konstatuota, jog apeliantas nepagrindė aplinkybės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas įvykdyti.

Neegzistuojant bent vienai iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo taikyti teises ir interesus varžančius apribojimus.           Įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

                        Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas                                                                 n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                        Teisėja                                                           Liuda Uckienė