c4f6c63e-0676-48c6-9e2c-e64a9259763b · Vilniaus apygardos teismas

? Nuorašas Apeliacinė byla Nr. 1A-587-211/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11278-17-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5;1.1.10.1;1.2.4.4.2.2;1.2.4.4.2.8; 2.1.15.1.2;2.4.7; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Dėdinienei, nuteistajam V.

J. ir jo gynėjui advokatui Venjamin Dubrovskij, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. J. (V. J.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus 3 metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies 2 d. 5, 8, 10 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V.

J. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. IÅ¡ V. J. priteista 118,15 eurų (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniolika eurų 15 ct) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti; 429,63 eurai (keturi Å¡imtai dvideÅ¡imt devyni eurai 63 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai turtinei žalai atlyginti; 743,99 eurai (septyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt trys eurai 99 ct) turtinei žalai bei 2000 eurų (du tÅ«kstančius) neturtinei žalai nukentėjusiojo A.

R. naudai atlyginti, taip pat 500 (penkių Å¡imtų) eurų procesų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 5 d. apie 23.30 val., kartu su P. P. užėjo į A. R. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, prieÅ¡kambaryje vienÄ kartÄ deÅ¡iniu kumščiu smogė A. R. į deÅ¡inę veido pusę, nustÅ«mė jį į kambarį, kur iÅ¡vadino įžeidžiančiais žodžiais, vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu smogė A.

R. į kairę veido sritį, vienÄ kartÄ deÅ¡iniu kumščiu į nosies sritį, dėl ko A. R., praradęs sÄ monę, nukrito ant lovos, ir po to buvusiam be sÄ monės A. R. deÅ¡iniu kumščiu sudavė ne mažiau 7 - 8 kartus į įvairias kÅ«no vietas - galvÄ , veidÄ , krÅ«tinę, Å¡onus, rankas, griebė nuo stalo vyriÅ¡kÄ odinį dirÅ¾Ä , kuriuo apie 2 min. smaugė A. R. per kaklÄ , nuvertė pastarÄ jį ant grindų, priėjo prie gulėjusio ant grindų A. R. ir ne mažiau 20 kartų kojomis spyrė jam į galvÄ , po to ne mažiau 3 kartų abejomis kojomis užšoko ant A.

R. galvos, vienÄ kartÄ kulnu sudavė pastarajam į nosį, 2 kartus deÅ¡ine koja spyrė į nugaros sritį, ir po to, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka A. R. bÅ«kle, kuris, bÅ«damas be sÄ monės, negalėjo prieÅ¡intis, pastatė pastarÄ jį keturiomis ir, sakydamas, kad „iÅ¡dulkins“ A. R., imitavo atliekantis su juo lytinį aktÄ , po ko, sakydamas, kad apÅ¡lapins A. R., prasisegė savo kelnes, ketindamas tai padaryti, tačiau jį atkalbėjo tai daryti P. P., ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A.

R. muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje su kliniÅ¡kai nustatytu nosies kaulų lūžiu, abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, veido kairėje pusėje skruosto - žando srityje su apatinio žandikaulio lūžiu pakrumplio srityje, krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje pusėje apatinėje dalyje, kairio peties - žasto užpakalinėje dalyje, kairio žasto vidurinio bei apatinio trečdalių iÅ¡orinėje dalyje, kairio dilbio virÅ¡utiniame - apatiniame trečdaliuose užpakalinio - vidinio pavirÅ¡ių riboje su odos nubrozdinimu, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , pasinaudodamas jo bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Tokiais veiksmais V. J. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose numatytÄ nusikaltimÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti kitÄ nuosprendį. Nurodo esantis įsitikinęs, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, pirmiausiai dėl to, kad nagrinėjamoje byloje teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo Å¡iurkščiai pažeistas procesas, kai nukentėjusysis savo parodymų davimo pradžioje pradėjo pasakoti įvykio eigÄ , o teismas sustabdė nukentėjusįjį, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip, neleisdamas iÅ¡dėstyti visų aplinkybių, nutraukė, teikdamas, kad jis meluoja, taip galimai užkirsdamas keliÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias bylos aplinkybes.

Viso proceso metu teismas bendravo su proceso dalyviais tendencingai rodydamas mimikas, keisdamas balso tembrÄ pritariančiai ar nepritariančiai, darydamas spaudimÄ visa esybe, kryptingai uždavinėjo klausimus, norėdamas gauti atsakymÄ savo iÅ¡ankstinei nuomonei pagrįsti. Duodami parodymus liudytojai jautė teismo prieÅ¡iÅ¡kumÄ , jeigu buvo pateikiama informacija prieÅ¡inga kaltinamojo akto versijai. Teismas griežtu tonu reaguodavo iÅ¡karto, kai liudytojai patvirtindavo aplinkybę kaltinamojo naudai. 2.1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo tik formaliai, tendencingai suteikė procesinį pranaÅ¡umÄ kaltinimÄ palaikančiam prokurorui.

Nurodo, kad nuteistojo teisę į gynybÄ paneigta iÅ¡ esmės, nevertino jo parodymų, deklaratyviai tik nurodė, kad jo paaiÅ¡kinimai vertintini kaip bandymas iÅ¡vengti atsakomybės. Taip pat teigia, kad teismas turėjo iÅ¡ankstinį apsisprendimÄ dėl jo kaltės, priėmė absoliučiai nemotyvuotÄ teismo sprendimÄ , kuriame tik deklaratyviai nurodoma, kad jo kaltė byloje yra įrodyta bylos duomenų visuma. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmos instancijos teismas pažodžiui perrašė didžiÄ jÄ dalį kaltinamojo akto turinio į skundžiamojo nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį, o deklaratyvus apkaltinamojo nuosprendžio turinys paremtas nepagrįstomis prielaidomis.

Be to, teismas nevertino byloje esančių parodymų ir paaiškinimų arba juos vertino išimtai nukentėjusiojo naudai. Toks pirmosios instancijos teismo tendencingas elgesys, apelianto teigimu, pažeidė nekaltumo prezumpcijos pagrindus. 2.2. Apeliantas nurodo ir tai, kad šioje byloje įtarimas buvo pareikštas ir P. P., tačiau vėliau jam byla buvo nutraukta teismui nepriėmus jokio procesinio sprendimo, kas rodo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas pilnai, kadangi kaltinamajame akte įvardijamas tik vienas V.

J.. Nurodo ir tai, kad nors teismas apie liudytojÄ J. D. nuosprendžiu pranešė prokurorui dėl galimai melagingų parodymų, tačiau jo parodymai patvirtino kitų liudijančių asmenų parodymus. J. D. nurodė, kad V. J. tik gynėsi nuo puolančio girto nukentėjusiojo, nukentėjusįjį mušė P. P., kuris vėliau slapstėsi, kas apelianto teigimu, tik patvirtina, kad jis siekia iÅ¡vengti atsakomybės. 2.3. Skunde nurodoma ir tai, kad nors kaltinamajame akte teigiama, kad peilio nebuvo, tačiau liudytoja S. S. nurodė ambulatorijoje iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡girdusi apie peilį.

Be to, iÅ¡ garso įraÅ¡o taip pat girdėti, kad plačiai buvo diskutuojama apie tai, kaip nukentėjusysis peiliu puolė V. J. ir tÄ aplinkybę patvirtino B. P.. Apeliantas nurodo nesuprantantis, kodėl tiek per visÄ procesÄ , tiek nuosprendyje vertinami tik Å¡ios liudytojos parodymai, kurie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo, liudytojų B. P. ir A. S. ikiteisminio proceso metu duotose parodymuose ir parodymuose, duotose teisme yra daug neatitikimų, prieÅ¡taravimų ir abejonių.

Daugybė faktų, reikÅ¡mingų bylai buvo nutylėta, t.y. nutylėjo tÄ faktÄ , kad įvykio metu kartu bute buvo ir viskÄ matė J. D.; apie tai, kad neva kartu buvo sumuÅ¡tas ir A. S.; apie tai, kad gėrė maÅ¾Ä kiekį ir stiprumo alų; apie tai, kad telefonai buvo iÅ¡ jų paimti, o tik ryte rado virtuvėje ant stalo ir kiti neatitikimai. Apeliantas teigia, kad A. S. nurodoma versija buvo paneigta tyrėjos, todėl Å¡is meluoja. 2.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nevertino garso įraÅ¡o, kurį pateikė B.

P., nors B. iÅ¡ garso įraÅ¡o prisipažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, prirašė nesÄ monių. Kiti jos parodymai taip pat nėra nuoseklÅ«s, tačiau teismas nuosprendyje nurodo, kad neatitikimai nėra esminiai, nors, apelianto nuomone, Å¡ie neatitikimai yra labai svarbus ir esminiai. Nurodo, kad svarbu yra ir tai, kad nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, daugiau kur skyrėsi nuo teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, ko teismas taip pat nevertino. Tuo labiau, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus, sakė netiesÄ , kad prieÅ¡ B.

P. smurto nėra vartojęs. 2.5. Apelianto teigimu, teismas vertindamas tik vieno asmens parodymus, o kitus įrodymus, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, ignoruodamas, tendencingai atmetinėdamas bet kokius argumentus, paneigiančius jo kaltę, neteisingai kvalifikavo pastarojo padarytÄ veikÄ . Be to nurodo, kad nebuvo atlikti tyrimo veiksmai: buvo paimti kraujo poėmiai, tačiau neiÅ¡tirta, kam jie priklauso; paimtas diržas, tačiau ant jo nebuvo aptikta jokių odos dalelių, kas patvirtintų teiginius, kad diržu buvo smaugiamas nukentėjusysis.

Ä® Å¡ias aplinkybes pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, kas įtakojo neteisėtÄ ir nepagrįstÄ skundžiamo nuosprendžio priėmimÄ . 2.6. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kadangi nurodo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių neturtinę žalÄ , o teismas prielaidomis vadovautis negali. Vien tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad buvo patirta neturtinė žala.

Nurodo, kad paaiÅ¡kėjo, jog nukentėjusysis veda amoralų gyvenimo bÅ«dÄ , yra pripratęs prie girtų asmenų kompanijų, kurias pastoviai kviečia į savo namus, kuriuose vyksta iÅ¡gertuvės ir muÅ¡tynės. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad jų lankymasis pas nukentėjusįjį nesumažėjo, o teismo posėdyje jis atrodė pasitikintis savimi. Taip pat apeliantas teigia, kad teismui sumažinus nukentėjusiojo praÅ¡omÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pastarojo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat turėtų bÅ«ti priteistos proporcingai patenkinto civilinio ieÅ¡kinio daliai, o ne visiÅ¡kai.

3. Teismo posėdžio metu apeliantas V. J. ir jo gynėjas skundÄ palaikė, prašė tenkinti bei nuteistojo V. J. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 138 str. 1 d. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus , išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jis yra priimtas , tinkamai įvertinus surinktus faktinius duomenis -įrodymus , teismo išvados dėl nuteistojo V. J. kaltumo , dėl jo kaltų veiksmų teisinės kvalifikacijos yra teisingos.

5. Apelianto V. J. argumentai, kad pirmos instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas , bylÄ nagrinėjo tik formaliai, prokurorui suteikdamas procesinį pranaÅ¡umÄ , yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. IÅ¡analizavus teisiamojo posėdžio protokolus (t.2 b.l.117-128, 149-176, t. 3 b.l. 31-37, 44-50, 55-62, 65-72, 75-86) akivaizdu, kad procesas buvo vedamas, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų , teisminio proceso metu buvo iÅ¡samiai ir detaliai apklausti tiek apeliantas, tiek nukentėjusysis, liudytojai, proceso metu apelianto gynėja reiÅ¡kė įvairius praÅ¡ymus, kurių didžioji dalis buvo patenkinti.

Teisminio nagrinėjimo metu teismas, aiÅ¡kinantis apelianto gynybinę pozicijÄ , rinko ir papildomus įrodymus, įpareigodamas prokurorę tokius įrodymus pateikti. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad teismas teisminio nagrinėjimo metu rinko ne tik prokuroro pateiktus apeliantÄ kaltinančius duomenis, tačiau ir jį galinčius reabilituoti duomenis. Tai tik patvirtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , siekdamas jÄ teisingai iÅ¡nagrinėti , tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 str., 7 str. reikalavimus, suteikdamas proceso dalyviams visas procesines teises, nei vienam iÅ¡ jų neteikdamas privilegijų, nei vienam neribojo jų procesinių teisių realizavimo.

Tai, kad teismas proceso metu ne kartÄ davė pastabas nuteistojo gynėjai dėl netinkamai formuluojamų klausimų ir pan., nėra vada teismÄ kaltinti Å¡aliÅ¡kumu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 241 str. nustatyta, kad teisminiam procesui vadovauja teisėjas ir jis turi teisę Å¡alinti iÅ¡ nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla . IÅ¡ teisiamųjų posėdžių protokoluose užfiksuotų gynėjos užduodamų klausimų , dėl kurių teisėjas reiÅ¡kė pastabas, matyti, kad tie gynėjos klausimai nesusiję su nagrinėjamo kaltinimo aplinkybėmis , todėl daroma iÅ¡vada, kad tokios teisėjo pastabos buvo reiÅ¡kiamos, tinkamai vykdant savo kaip bylai pirmininkaujančio asmens pareigas, nustatytas jau paminėto baudžiamojo proceso kodekso 241 str. 2d. , o ne teismo Å¡aliÅ¡kumas.

6. Apeliacinio skundo argumentas, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. R. buvo apklaustas, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, neleidžiant jam pačiam savarankiÅ¡kai paaiÅ¡kinti apie įvykio aplinkybes, bet teisėjui tikslingai užduodant klausimus, demonstruojant savo elgesiu , klausimais , kad palaiko kaltinimo pozicijÄ , taip elgiantis ir su kitais apklausiamais asmenimis, iÅ¡ dalies yra pagrįstas. Nukentėjusiojo, apklausiamo liudytoju, apklausos tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 279 str.

Sutinkamai su Å¡ios normos aiÅ¡kinimu , pirmiausia teisėjas turi pasiÅ«lyti apklausiamam asmeniui savarankiÅ¡kai duoti parodymus ir tik po to užduoti klausimus. Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, kur užfiksuota nukentėjusiojo A. R. apklausa (t. 2 b.l. 150), teisėjas įstatyme numatytos apklausos tvarkos nesilaikė , jo apklausÄ pradėjo nuo savo klausimų. Vienok , apeliacinė instancija nemano, kad toks apklausos tvarkos pažeidimas buvo esminis, įtakojęs teismo neteisingas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltumo.

IÅ¡ to paties teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. R., atsakydamas į teisėjo klausimus, vėliau į kitų proceso dalyvių klausimus , davė iÅ¡samius parodymus, o tai rodo, kad jo teisė duoti parodymus nebuvo suvaržyta ir tai netrukdė teismui priimti pagrįstÄ ir teisingÄ nuosprendį. Kitų apelianto argumentų dėl neva netinkamo teisėjo elgesio , nurodytų aukščiau , byloje užfiksuoti duomenys nepatvirtina , iÅ¡ protokolų matyti, kad teisminio proceso metu teisėjas laikėsi rungtyniÅ¡kumo principo , uždavinėjo klausimus ne tik jis , bet ir kiti proceso dalyviai, turintys teisę tai daryti.

Įrodymų , kad teisėjo elgesys buvo nesuderinamas su teisėjo etika, nėra.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apelianto V. J. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, vertino tik jį kaltinančius įrodymus, tačiau nevertino apelianto gynybinės pozicijos, kad nukentėjusysis A. R. jį puolė peiliu, kÄ patvirtino liudytojas J. D., buvęs įvykio vietoje , liudytoja S. S. , apie peilio naudojimÄ sužinojusi iÅ¡ tÄ jai pasakojusios liudytojos B. P. ar paties nukentėjusiojo. Teismas neva nepagrįstai įvertino liudytojos B. P. parodymus kaip pagrįstus, nors jie yra prieÅ¡taringi, neanalizavo jos pateikto garso įraÅ¡o, kuriame ji pripažįsta, kad duodama parodymus, prirašė nesÄ monių.

Taip pat teismas nepagrįstai nevertino kartu su apeliantu buvusio P. P. veiksmų, nors pagal apeliantÄ , nukentėjusįjį sumušė jis, jam buvo pateiktas įtarimas , apelianto nurodytus veiksmus patvirtino liudytojas J. D.. Kolegija, iÅ¡analizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį bei juose iÅ¡dėstytus įrodymus, jų vertinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad aukščiau nurodyti apelianto argumentai dėl nuosprendžio ydingumo , yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

8. Skundžiamas nuosprendis yra suraÅ¡ytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str. numatytomis taisyklėmis. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡dėstytos įrodytos apelianto nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, visi tokios veikos padarymÄ patvirtinantys faktiniai duomenys, teismo tinkamai įvertinti kaip įrodymai , gauti įstatymų nustatyta tvarka . Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, yra iÅ¡dėstyti ne tik jį kaltinantys faktiniai duomenys, tačiau ir jį teisinantys, teismas pateikė iÅ¡samiÄ detaliÄ analizę , kodėl, priimdamas nuosprendį , jis vienais faktiniais duomenimis tiki, o kitais ne.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus faktinius duomenis, juos kaip įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek juos lyginant tarpusavyje, susiejant į vienÄ loginę grandinę , nei vienam iÅ¡ įrodymų Å¡altinio neteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Faktiniai duomenys , kuriais buvo grindžiama apelianto versija, pagrįstai buvo įvertinti kaip nepatikimi , aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujantys kitiems faktiniams duomenims, kurie buvo pripažinti kaip teisėtas ir pagrįstas įrodymų Å¡altinis.

9. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio , apelianto V. J. kaltumas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas nukentėjusiojo A. R. parodymais bei liudytojos B. P. parodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis A. R. patvirtino, kad jį aptariamu laiku ir vietoje sumušė V. J. : 2017-03-08 protokole- pareiÅ¡kime jis nurodė, kad aptariamu laiku į jo namus užėjo du nepažįstami vyrai, aukÅ¡tesnis iÅ¡ jų jam trenkė du kartus į veidÄ , smaugė diržu , spardė (t. 1 b.l. 2).

TÄ pačiÄ dienÄ apklausiamas liudytoju, jis patvirtino, kad į jo namus, jam bÅ«nant kartu su B. P. , A. S. apie 23 val. užėjo du nepažįstami vyrai, iÅ¡ kurių aukÅ¡tesnis sudavė jam du kartus į veidÄ , dėl ko jis nugriuvo, tada jį kėlė nuo grindų, diržu apvyniojęs kaklÄ , jam klÅ«pant, tuo pačiu diržu smaugė , spardė į įvairias kÅ«no vietas , po visko prabudo lovoje. IÅ¡ B. P. žino, kad jį spardė aukÅ¡tesnis , kad jis jį smaugė, grasino jį iÅ¡prievartausiÄ s. A.

S. norėjo jį apginti, bet aukÅ¡tesnis vyras trenkė jam per veidÄ . (t. 1 b.l. 69). Papildomai apklausus 2017 m. kovo 13d. jis nurodė, kad pamena tik pirmÄ jį smÅ«gį, apie kitus smÅ«gius, smurtÄ jam pasakojo B. P. ir A. S.. Jam B. sakė, kad jį mušė tik vienas vyras (t. 1 b.l. 75). Pateikus atpažinimui nuotraukas, nukentėjusysis A. R. iÅ¡ jų atpažino nuotraukoje užfiksuotÄ apeliantÄ , kaip jį muÅ¡usį asmenį (t. 1 b.l. 79-80). Tas pačias aplinkybes dėl smurto nukentėjusysis A.

R. patvirtino įvykio vietoje (t. 1 b.l. 83-85). Apklausiamas teisme , jis patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad apie tai, kokį smurtÄ prieÅ¡ jį naudojo apeliantas, jam papasakojo B. P., dėl smurto jis buvo praradęs sÄ monę, teisme pripažino, kad Å¡io įvykio metu bute buvo ir J. D. (t. 2 b.l. 150-154).

10. Nukentėjusiojo A. R. nurodytas panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ jį aplinkybes patvirtino tÄ jam pasakojusi įvykio metu kartu buvusi liudytoja B. P. , kuri patvirtino, kad byloje nustatytu laiku, jai , A. S. bÅ«nant pas nukentėjusįjį namuose, į butÄ užėjo V. J. su vaikinu, vardu P. ir kad tik įėjus V. J. trenkė kumščiu du kartus nukentėjusiajam A. R., Å¡iam nugriuvus ir praradus sÄ monę , jis toliau jį mušė, suduodamas apie 7-8 smÅ«gius, po to diržu V. J. jį smaugė, spardė į įvairias kÅ«no vietas , įspirdamas apie 20 kartų.

Dar V. J. Å¡okinėjo jam ant galvos, po to kojos kulnu spyrė jam į nosį , 2 kartus į nugarÄ . Naudojant smurtÄ , V. J. dar imitavo su A. R. atliekantis lytinį aktÄ , grasino jį apÅ¡lapinti (t. 1 b.l. 118-119, t.2 b.l. 154-159, t. 3 b.l. 6-7). Apklausiant Å¡iÄ liudytojÄ ikiteisminio tyrimo metu, ji neturėjo 18 m., t. y. jai buvo be kelių dienų 17 metų 5 mėnesiai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 186 str. 5 d. nuostatomis, tokioje nepilnamečio liudytojo apklausoje turėjo teisę dalyvauti jos atstovas, ir privalėjo dalyvauti vaikų teisių apsaugos institucijos tarnybos atstovas ar psichologas , kurie turėjo padėti apklausti Å¡iÄ nepilnametę liudytojÄ .

Kaip matyti iÅ¡ liudytojos B. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo, tokių asmenų jos apklausoje nebuvo. TÄ Ä¯vertinus, kolegija konstatuoja, kad liudytojos B. P. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta , pažeidžiant tokios apklausos tvarkÄ , tačiau , atsižvelgus į tai, kad jos parodymai Å¡ios apklausos metu bei teisme iÅ¡ esmės buvo analogiÅ¡ki , liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius ir detalius parodymus dėl įvykio aplinkybių , todėl kolegija jos parodymus vertina kaip patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį , kuriuo ir buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas prieÅ¡ apeliantÄ .

Tai, kad liudytoja B. P. davė nuoseklius ir detalius parodymus dėl fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. R. , patvirtino teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl pastarajam padarytų sužalojimų, jų padarymo bÅ«do, kurie atitinka liudytojos nurodytÄ smurto naudojimÄ , jo pobÅ«dį.

11. Tai, kad apeliantas mušė nukentėjusįjį byloje nustatytomis aplinkybėmis savo parodymais patvirtino liudytojas A. S. , nurodydamas tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytoja B. P. (t.2 b.l. 163-167). Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas teigė nematęs , kaip V. J. mušė nukentėjusįjį, neva tuo metu buvo pasislėpęs Å¡io buto tualete, tačiau teisme jis savo parodymus patikslino, nurodydamas, kad nenorėjo bÅ«ti įpainiotas į santykių aiÅ¡kinimÄ si , dėl to nedavė pilnų parodymų. Aplinkybių, kad liudytojas teisme apkalbėjo apeliantÄ , byloje nėra.

12. Apeliantas tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde menkina liudytojos B. P. parodymų vertinimÄ , nurodydamas jos parodymų netikslumus dėl to, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad įvykio metu buvo ir liudytojas J. D., dėl jos parodymų apie jų telefonus , dėl teismui pateiktame įraÅ¡e užfiksuoto jos prisipažinimo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apie įvykį sakė nesÄ mones . IÅ¡ tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. P. nenurodė, kad aptariamo įvykio metu buvo ir liudytojas J. D., to nenurodė ir nukentėjusysis A. R., vėliau teisme abu paaiÅ¡kinę, kad tai darė liudytojo J. D. praÅ¡ymu, to neneigė ir pastarasis. Apylinkės teismas , vertindamas tiek nukentėjusiojo A. R. parodymus, tiek liudytojos B. P. parodymus , Å¡iÄ aplinkybę vertino, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad minėto liudytojo nenurodymas nėra vada netikėti liudytojos B. P. ar nukentėjusiojo parodymais dėl fizinio smurto panaudojimo aplinkybių.

13. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę, nurodęs , kad jis aptariamo įvykio metu gynėsi nuo nukentėjusiojo A. R. puolimo peiliu, koja suduodamas du smÅ«gius, o kitus smÅ«gius ( apie 10 ) jam sudavė su juo atėjęs P. P. , tokiÄ versijÄ grindė liudytojo J. D., betarpiÅ¡kai dalyvavusio įvykyje, parodymais, taip pat liudytojos S. S., apie tai neva girdėjusios iÅ¡ B. P. , parodymais. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, tokia nuteistojo V. J. versija netiki , jos patvirtinimui patikimų įrodymų byloje nėra.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai pasisakė, kodėl jis netiki liudytojų J. D., S. S. parodymais, kolegija tokiai teismo iÅ¡vadai pritaria. Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas , nes apie jį nebuvo žinoma, jis buvo apklaustas tik teisme , ir savo parodymuose patvirtino nuteistojo V. J. versijÄ , kad pastarajam ir P. P. įėjus į butÄ ir pasiteiravus , kur yra A. (pagal bylos duomenis jie bute ieÅ¡kojo A. M. ), nukentėjusysis juos užpuolė peiliu , dėl ko V. J. sudavė jam du smÅ«gius, po to jį neva mušė P. P., o liudytojos B.

P. bute iÅ¡ vis nebuvo, ji buvo išėjusi pas kaimynÄ A. M. , gyvenantį tam pačiam name trečiame aukÅ¡te ir grįžo į nukentėjusiojo butÄ , kai muÅ¡tynės jau buvo pasibaigusios. Liudytojo J. D. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, jie nėra detalÅ«s, prieÅ¡tarauja liudytojų B. P., A. S. parodymams, kurie neigia, kad nukentėjusysis A. R. bÅ«tų puolęs peiliu atėjusius į jo butÄ V. J. ar P. P. , taip pat Å¡ie liudytojai neigia, kad P. P. bÅ«tų taip smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusįjį, kaip kad nurodo liudytojas J.

D.. Liudytojo J. D. versijÄ , kad B. P. nematė aptariamo įvykio, nes jos nebuvo bute, paneigia be jos pačios ir liudytojo A. S., liudytoja A. M. , patvirtinusi, kad vėlai vakare, tai galėjo bÅ«ti sekmadienis, į jų butÄ buvo atėjusi B. P. , ji ieÅ¡kojo jos brolio A. M. , sake, kad jo ieÅ¡ko draugai, prašė iÅ¡eiti. Brolis buvo girtas ir miegojo, ji atsisakė jį žadinti, tai B., užtrukusi jų bute trumpai išėjo. Vėliau ji girdėjo , kad buvo sumuÅ¡tas jų kaimynas R.. Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, sprendžia, kad liudytojas J.

D. gali būti suinteresuotas šioje byloje duoti apeliantui palankius parodymus, juolab, kad liudytojo I. K. parodymais jam J. D. yra sakęs, kad apeliantas jam žadėjo duoti pinigų už jam palankius parodymus.

14. Kolegija, taip pat kaip ir pirmos instancijos teismas , netiki ir liudytojos S. S. (A. S. motina) parodymais apie tai, kad ji neva patvirtino apelianto nurodytÄ aplinkybę dėl peilio , kad liudytoja B. P. sakiusi, jog tyrėjai pasakojo netiesÄ . IÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų matyti, kad jai pats nukentėjusysis, susitikus jį po įvykio poliklinikoje, sakėsi, kad aptariamo įvykio metu jis buvęs su peiliu, o B. P. , joms nuėjus pas apelianto mamÄ Ä¯ namus, sakė, kad tokius parodymus, kuriuos užrašė tyrėja, ji davė pastarosios įkalbėta , kad jai neva tyrėja liepė jai pasakoti kuo baisiau (t. 3 b.l. 58-62).

Å ių liudytojos parodymų nei nukentėjusysis, nei liudytoja B. P. nepatvirtino . Kolegija, kaip ir apylinkės teismas, mano, kad liudytojos S. S. parodymai yra Å¡aliÅ¡ki, nes ji, pati nemačiusi įvykio, neneigia nemėgstanti nukentėjusiojo dėl to, kad jis neva įtraukia jos sÅ«nų A. S. į girtavimÄ , dėl ko ji su juo konfliktavo, rašė skundus. Taip pat apeliacinė instancija abejoja Å¡ios liudytojos geranoriÅ¡kais ketinimais, kai ji kartu su B. P. ( pastaroji yra jos sÅ«naus A. S. sugyventinė) prieÅ¡ teismo posėdį apylinkės tesime nuėjo pas apelianto mamÄ J.

J., kur buvo pastaroji, apeliantas ir jo sesuo ir kurių akivaizdoje liudytoja B. P. buvo priversta jiems teisintis dėl savo parodymų . Liudytoja B. P. neneigia J. J. namuose pripažinusi, kad įvykio metu nukentėjusysis turėjo peilį, taip pat nurodžiusi aplinkybes, kurių norėjo dalyvavę pokalbyje asmenys, tačiau teigė, kad sakė jiems netiesÄ , nes norėjo greičiau baigti nemalonų pokalbį.

15. Apkaltinamajame nuosprendyje buvo įvertintas garso įraÅ¡as (t. 3 b.l. 14-25), kuriame buvo užfiksuotas aukščiau aptariamas liudytojos B. P., J. J. V. J., jo sesers O. P. ir S. S. pokalbio , buvusio J. J. namuose, turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad liudytoja B. P. nurodė apeliantui palankias aplinkybes dėl peilio bei kitas. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, pripažįsta, kad liudytoja, bÅ«dama nepalankioje jai situacijoje , dėl jauno amžiaus , paveikta jai daromos apelianto bei jo Å¡eimos įtakos dėl parodymų pakeitimo palankia jam linkme, sutriko ir pokalbyje nurodė tai, kÄ V. J. Å¡eima norėjo iÅ¡girsti. TÄ Ä¯vertinus, kolegija mano, kad nėra vada aptariamame garso įraÅ¡e užfiksuotus liudytojos B. P. pasisakymus dėl įvykio aplinkybių vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį ir netikėti jos parodymais , duotais teisme.

16. Apeliaciniame skunde, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, apeliantas kėlė versijÄ , kad nukentėjusįjį sužalojo ne jis, o kartu su juo atėjęs P. P.. Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus , visgi sprendžia, kad sužalojimus, kurie nustatyti nukentėjusiajam A. R., padarė apeliantas, o ne P. P.. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme P. P., nenustačius jo buvimo vietos, nebuvo apklaustas. Teisme buvo pateikti duomenys , kad P. P. yra paieÅ¡komas dėl areÅ¡to bausmės atlikimo (t. 3 b.l. 134, 135-137). Apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nebuvo priimti procesiniai sprendimai dėl P. P. , teismui nustačius, kad nukentėjusįjį savo smurtiniais veiksmais sužalojo apeliantas , nėra reikÅ¡mingi. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 255 str., bylÄ nagrinėjo tik dėl to kaltinamojo ir tik dėl tos nusikalstamos veikos , dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

17. Apeliantas, ginčydamas jam inkriminuotų veiksmų teisinę kvalifikacijÄ , nurodo, kad jo veiksmai galimai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmÄ ir negali bÅ«ti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d.2d. ir 8 p. kaip veiksmai dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tokie apelianto argumentai atmestini. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusįjį aptariamu laiku ir vietoje , smurtaudamas prieÅ¡ jį kaltinime nurodytu bÅ«du, sužalojo apeliantas, tokiais veiksmais padarydamas jam apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas pasekmes- nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, Å¡iam esant bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, Å¡ios nuteistojo V. J. veiksmus kvalifikuojančios aplinkybės buvo nustatytos tinkamai . Bylos įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis juto tik pirmÄ jį apelianto smÅ«gį, po to jis, nuo Å¡io smÅ«gio nukritęs, prarado sÄ monę, bet apeliantas toliau smurtavo prieÅ¡ jį, padarydamas jam sužalojimus.

Tokia nukentėjusiojo bÅ«sena, kuriÄ suprato ir pats apeliantas, teismo pagrįstai pripažinta kaip bejėgiÅ¡ka , dėl tokios bÅ«senos nukentėjusysis neturėjo galimybės pasiprieÅ¡inti apelianto smurtiniams veiksmams. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Bylos įrodymais , aptartais nuosprendyje ir Å¡iame procesiniame dokumente, yra nustatyta, kad apeliantas su P. P. užėjo į nukentėjusiojo butÄ pro neužrakintas duris, tačiau jie nebuvo su nukentėjusiuoju pažįstami , nebuvo jo pakviesti.

Tik užėjus apeliantas pradėjo smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį , be jokios akivaizdžios priežasties , kitų asmenų akivaizdoje, suduodamas jam smÅ«gius tiek kumščiais, tiek jį spardydamas, imituodamas lytinio akto atlikimÄ , grasindamas prie kitų asmenų jį apÅ¡lapinti. Tokie jo veiksmai atitinka kvalifikuojančio požymio- chuliganiÅ¡kų paskatų sampratÄ . Tai, kad apeliantas kartu su draugu neva ieÅ¡kojo nukentėjusiojo bute A. M. , su kuriuo neva buvo susitarę susitikti nukentėjusiojo bute, ir kurio (A.

M.) bute nerado , nėra vada to vertinti kaip konfliktÄ ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų , sukėlusį apelianto smurtavimÄ .

18. Taip pat nėra pagrįsti apelianto argumentai dėl neva nepagrįsto neturtinės žalos priteisimo. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. reglamentuoja neturtinės žalos sÄ vokÄ bei jos atlyginimo atvejus. Kaip numatyta , Å¡ia įstatymo norma nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, , dvasinis sukrėtimas, pažeminimas ir pan., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai... > Aptartais bylos įrodymais yra nustatyta, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam A.

R. buvo padaryti sužalojimai galvoje, kÅ«ne, dėl ko lūžo veido kaulai, Å¡onkauliai bei buvo padaryti kiti sužalojimai. Tokie sužalojimai jam sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau ir didelius nepatogumus tiek buityje, tiek bendraujant su kitais asmenimis . Nukentėjusįjį A. R. apeliantas mušė prie kitų asmenų, iÅ¡ jo tyčiojosi , taip jis buvo pažemintas prieÅ¡ kitus asmenis. Bylos įrodymais nustatyta, kad jis jį muÅ¡ant buvo praradęs sÄ monę, tačiau kiti įvykio liudytojai jo muÅ¡imo bei tyčiojimosi iÅ¡ jo aplinkybes matė, tokiu bÅ«du jis buvo pažemintas kitų akivaizdoje.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis A. R. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kÄ teismas ir pripažino. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos CK 6250 str. 2d. nuostatas, pagrįstai atsižvelgė į sužalojimų padarymo aplinkybes, pasekmes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai, kad nukentėjusysis A. R. galimai mėgsta iÅ¡gerti alkoholinius gėrimus ar jį galima blogiau charakterizuoti, nėra vada kitaip taikyti aptariamÄ Ä¯statymÄ ir mažinti priteistÄ neturtinės žalos dydį ar visai jo nepriteisti.

19. Apeliantas taip pat ginčija apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistų atstovavimo iÅ¡laidų dydį, motyvuodamas tuo, kad teismas nepilnai patenkino nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjami ne tik nukentėjusiojo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių pagrįstumas , bet ir įrodymų dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pagrįstumas, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ priteisti nukentėjusiojo praÅ¡omas iÅ¡laidas visoje jų apimtyje yra pagrįstas. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 8 teisiamuosiuose posėdžiuose, buvo aktyvus procese, tai rodo, kad atstovas teikė nukentėjusiajam tinkamÄ teisinę pagalbÄ , jo atstovavimÄ teismas tinkamai materialiai įvertino.

20. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais. Kitų Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. J. (V. J.) apeliacinį skundÄ . Teisėjai (paraÅ¡ai) Gintaras Dzedulionis ArÅ«nas Kisielius Laureta Ulbienė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Laureta Ulbienė