Legislator Case Law & Legislation
c4f68e13-2a19-4bd2-8733-5eae808283a3 AI generated

c4f68e13-2a19-4bd2-8733-5eae808283a3 · Kauno apygardos teismas

Case Number c4f68e13-2a19-4bd2-8733-5eae808283a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

Legislator headnote

AI generated

c4f68e13-2a19-4bd2-8733-5eae808283a3 · Kauno apygardos teismas: Ä®rodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai iÅ¡plauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. ApraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ /nebuvimÄ . Nuosprendyje teismas turi konstatuoti ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-814-594/2017                                                                               Proceso Nr. 1-06-2-00097-2017-5                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7.; (S)                                                                                            2.3.2.2.8.; 2.3.4.6.2.; 2.3.6.4.5.1.;

                                                                                           2.4.6.2.1., 2.4.7.; 2.4.8.         KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. gruodžio 19 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės, Evaldo Gražio,sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo R.

V. gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. V. (toliau – R. V.) apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsniu, R. V. paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant jam galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikinta.Tuo pačiu nuosprendžiu iÅ¡ R. V. solidariai su kitu, nusikalstamas veikas padariusiu asmeniu (jo atžvilgiu byla iÅ¡skirta į atskirÄ ), UAB „K.“ priteista 206,79 (du Å¡imtai Å¡eÅ¡i eurai 79 ct) turtinei žalai atlyginti, UAB „M. LT“ – 146,94 (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 94 ct) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. V. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. kovo 4 d., apie 17.00 val., parduotuvėje „E.“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu (byla buvo iÅ¡skirta į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ ), slapta pagrobė svetimÄ , UAB „K.“ priklausantį turtÄ , tai yra: tualetinį vandenį „Versace Eros“ 30 ml – 45 eurų vertės, tualetinį vandenį „Hugo Boss“ 50 ml - 55 eurų vertės, tualetinį vandenį „Hugo Boss“ 40 ml – 44,89 eurų vertės, tualetinį vandenį „Hugo Boss“ 70 ml – 61,90 eurų vertės, viso pagrobė turto bendros 206,79 eurų vertės.Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2016 m. kovo 8 d., apie 17.00 val., iÅ¡ parduotuvės „M.

X“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu (byla iÅ¡skirta į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ ), jis slapta pagrobė svetimÄ , UAB „M. LT“ priklausantį turtÄ : vienÄ butelį „Jack Daniels“ 1 l talpos – 26,99 eurų vertės, 5 vnt. „Jack Daniels Tennessee whiskey“ 0,7 L TALPOS, kurio vieno vieneto vertė 23,99 eurų, visų bendra vertė 119,95 eurų, viso pagrobė turto bendros 146,94 eurų vertės.Apeliaciniu skundu nuteistasis R.

V. praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, panaikinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veika padaryta bendrininkų grupėje, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę bei sumažinti jÄ BK 641 straipsnio pagrindu, nepriteisti iÅ¡ jo teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡spręsti klausimÄ dėl jam paskirtos bausmės pradžios, nuosprendį iÅ¡taisyti ir suraÅ¡yti jį taip, kaip priklauso ar panaikinti jį perduodant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nuteistojo teigimu, jam inkriminuotos veikos skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo kvalifikuotos tinkamai, tačiau jis nesutinka, jog kartu su A. L. pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ parduotuvės „E.“. Duodamas parodymus teisme R. V. aiÅ¡kiai nurodė, jog vogti iÅ¡ Å¡ios parduotuvės su A. L. iÅ¡ anksto neplanavo, A. L. nežinojo, kad nuteistasis ketina vogti, tačiau teismas, vadovaudamasis prielaidomis, vis tiek pripažino R. V. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad nors baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau dėl visiškai neaiškių priežasčių BK 641 straipsnio nuostatos jam taikytos nebuvo. Pasak nuteistojo, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nebuvo išspręstas ir klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo/nepriteisimo iš jo, nenurodyta nuo kada skaičiuotina jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia, nesivadovauta BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis, dėl ko neaišku, kodėl jam buvo paskirta būtent laisvės atėmimo bausmė.

Pabrėžiama, kad ta pati teisėja, kuri priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį R. V., nagrinėjo ir A. L. baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl, nuteistojo įsitikinimu, teisėja privalėjo nusiÅ¡alinti nuo Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl nebuvo pripažinta R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi. Pasak nuteistojo, nuosprendis neatitinka jam keliamų procesinių reikalavimų.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. V. gynėjas advokatas R. Aikevičius pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas tenkinamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 302-307 straipsniuose iÅ¡dėstytus ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi bÅ«ti logiÅ¡kas, aiÅ¡kus, iÅ¡samus, įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinį bei jo formÄ , spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstytų nuostatų nesilaikė, suraÅ¡ydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Tokiu bÅ«du, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis naikinamas, o baudžiamoji byla R. V. atžvilgiu perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes jÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Konstatuojant šiÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstoma:

1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, yra nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, tačiau nuosprendyje teismas privalo iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaujantis atmetami kiti įrodymai, savo iÅ¡vadas teismas gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Ä®rodymai dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai iÅ¡plauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. ApraÅ¡ydamas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ /nebuvimÄ . Nuosprendyje teismas turi konstatuoti ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje pradedami dėstyti nuo kaltinamojo parodymų, pirmiausia nurodant ar jis prisipažįsta kaltas padaręs tas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo yra kaltinamas. Kaltinamojo parodymai išdėstomi glaustai ir konkrečiai apie visas baudžiamosios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, kartu nurodant ir kaltinamojo paaiškinimus dėl kitų byloje esančių įrodymų.

Å iuo aspektu analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad nors apylinkės teismas R. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, skundžiamame nuosprendyje ir aprašė, tačiau jie apraÅ¡yti neiÅ¡samiai, iÅ¡ esmės įvardijant tik kaltinamojo pozicijÄ dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei bendrininkavimo su kitu asmeniu, visiÅ¡kai neaptariant kaltinamojo parodymų, susijusių su kitomis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytinomis aplinkybėmis – nusikalstamos veikos padarymo laiku, vieta, motyvais, tikslais, nusikalstamų veikų įvykdymo mechanizmu ir kt.

Vietoje to apraÅ¡ant, o tiksliau iÅ¡ kaltinamojo akto perkopijuojant, R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisiamojo posėdžio metu tiriami nebuvo. Tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmais buvo neabejotinai pažeistas tiesioginio ir žodinio bylos nagrinėjimo teisme principas, iÅ¡ esmės apraÅ¡ytas BPK 242 straipsnio nuostatose, pagal kurias, pirmosios instancijos teismo pareiga tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, iÅ¡klausyti į teismo posėdį paÅ¡auktų ekspertų ir specialistų iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kinimus, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Nors, sprendžiant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas atmetė pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R.

V. duotus parodymus, nurodant, kad Å¡ioje proceso stadijoje kaltinamasis nebuvo nuoÅ¡irdus, stengėsi nuslėpti savo bendrininkÄ ir jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, tačiau kuo remiantis tokia iÅ¡vada padaryta neaiÅ¡ku, kadangi jokie iÅ¡samesni jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų atmetimo motyvai nepateikiami. Po kaltinamojo parodymų nuosprendyje paprastai apraÅ¡omi nukentėjusiųjų ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, patvirtinantys ar paneigiantys kaltinamajam pareikÅ¡tus kaltinimus, tačiau iÅ¡ komentuojamo nuosprendžio turinio negalima suprasti ar liudytojai – D.

M., S. N., V. B., kurių parodymais remiamasi sprendžiant R. V. kaltės klausimÄ , buvo apklausti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Ir tik peržvelgus Kėdainių rajono apylinkės teismo posėdžio protokolus aiÅ¡ku, kad Å¡ie asmenys tiesiogiai pirmosios instancijos teismo apklausti nebuvo, priimant skundžiamÄ nuosprendį, iÅ¡ esmės buvo remiamasi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nors, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , remtis asmenų, nedalyvavusių teisiamajame posėdyje, parodymais baudžiamojo proceso įstatymas tam tikrais atvejais leidžia (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 291 straipsnis), tačiau tokiu atveju jie atitinkamai iÅ¡tiriami ir apraÅ¡omi apkaltinamajame nuosprendyje, kas vertinamu atveju padaryta nebuvo.

Minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu tinkamai iÅ¡tirti nebuvo, be to, Å¡ių asmenų parodymai nuosprendyje neapraÅ¡yti, nurodant tik bylos lapus, kuriuose užfiksuoti Å¡ių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tačiau net ir nurodant bylos lapus, suklysta. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad prie liudytojos D. M. parodymų nurodomi b. t. 1, b. l. 82 (nutarimas leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese), b. l. 90 (proceso veiksmo protokolo specialus priedas), b. l. 92-93 (liudytojo S. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pabaiga ir metaduomenys).

Nurodant liudytojo S. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vietÄ baudžiamojoje byloje, skundžiamame nuosprendyje pažymėta b. t. 1, b. l. 140-143 (nutarimas skirti kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti). Prie liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nurodomas b. l. 86-87. Nors nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ sudaro 4 tomai, tačiau kurio bylos tomo 86-87 lapuose yra užfiksuoti V. B. parodymai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio vėlgi nėra aiÅ¡ku.

Tokiu bÅ«du, neaptardamas jokių liudytojų parodymų skundžiamame nuosprendyje, jų neiÅ¡tyręs nei BPK 276 straipsnio, nei BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai nepatikrino jų parodymų, ir tuo pažeidė BPK 20 bei 242 straipsnių reikalavimus bei kaltinimo ir gynybos Å¡alių lygybės bei rungimosi principÄ (BPK 7 straipsnis), nes suteikė pirmenybę kaltinimo pusei, kas teisėjų kolegijai leidžia įžvelgti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ analizuojamu atveju.

Vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pabrėžtina ir tai, kad nors skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant R. V. kaltės klausimÄ buvo remiamasi ir A. L. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla buvo iÅ¡skirta ir iÅ¡nagrinėta atskirai) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamuosiuose posėdžiuose, Å¡io asmens parodymai BPK nustatyta tvarka tiriami nebuvo, o A. L. neapklaustas, nors tokiÄ galimybę teismas turėjo.

Sprendžiant iš R. V. parodymų turinio, t. y. jam nesutinkant, jog jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (kaip seka iš teisiamojo posėdžio protokolo tik vagystę iš „E.“) jis vykdė kartu su A. L., šio asmens parodymai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo itin svarbūs, todėl nuoroda į šio asmens parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jų neperskaičius BPK 276 straipsnio pagrindu ar neištyrus BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, neapklausus jo teisiamajame posėdyje, nelaikytina pakankamu ir pagrįstu baudžiamojoje byloje nustatytinų aplinkybių ištyrimu.

AnalogiÅ¡kai vertintinas ir skundžiamame nuosprendyje pateiktas teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėtų vaizdo įrašų apraÅ¡ymas. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, byloje buvo pateikti ir peržiÅ«rėti du CD diskai su vaizdo įraÅ¡ais, tačiau, apraÅ¡ant juos skundžiamame nuosprendyje, jokie jų identifikavimo požymiai nenurodyti.Nors BPK 273 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė bylÄ nagrinėjant teisme atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , tačiau net ir Å¡iuo atveju teismas turi pareigÄ patikrinti byloje surinktus įrodymus BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ 2017 m. rugsėjo 8-22 d. teisiamojo posėdžio protokolo, sprendimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nebuvo priimtas.

Be to, kaip matyti iÅ¡ jau paminėto posėdžio protokolo, įrodymų tyrimas visgi buvo atliekamas – buvo peržiÅ«rimi vaizdo įraÅ¡ai. Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik tuo atveju, kai kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų, jis neigė veikas (veikÄ ) padaręs veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., todėl vien dėl Å¡ios aplinkybės sutrumpintas įrodymų tyrimas iÅ¡ esmės nebuvo galimas.

Netgi jei laikyti, kad byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pagrindo iÅ¡vadai, jog byloje surinkti įrodymai teisme buvo iÅ¡tirti tinkamai nėra. Teisiamojo posėdžio protokole, iÅ¡vardinant bylos medžiagÄ , esančiÄ 1 tome, nurodoma jog įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas yra 12-44 bylos lapuose, tačiau apžiÅ«ros protokolas yra 1 t. b. l. 42-44. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad b. l. 46, 47 – 48, t. 1 yra liudytojos D. M. parodymai, kurie kaip galima suprasti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo buvo iÅ¡tirti, tačiau nuosprendyje nurodoma, kad Å¡ios liudytojos parodymai yra 1 t. b. l. 82, 90, 92-93, be to nuosprendyje liudytojos parodymų turinys neapraÅ¡ytas.

Protokole nėra jokių duomenų, kad būtų buvę tiriami liudytojo S. N. (b. l. 91-92, t.

1) ar įtariamojo A. L. (b. l. 127-128, 153-154, t.

1) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors nuosprendyje jais remiamasi (nors jų turinys ir nenurodomas), kas leidžia manyti, jog teismas buvo šališkas, kadangi surašydamas nuosprendį rėmėsi teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, jų turinio nuosprendyje neaprašė. Po įrodymų aptarimo apkaltinamajame nuosprendyje seka nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, kurie visuomet išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, dėl nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimo formos ir bendrininkų rūšies, o prireikus – ir dėl kitų bendrosios dalies straipsnių taikymo.

Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , suraÅ¡ydamas iÅ¡samius motyvus, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu padaryta vėlgi nebuvo. VisiÅ¡kai lakoniÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, pažeisdamas BPK reikalavimus, iÅ¡dėstęs bylos įrodymus, apylinkės teismas iÅ¡ esmės vienu sakiniu konstatavo, jog R. V. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, jokių iÅ¡samesnių tokio savo sprendimo motyvų nepateikdamas, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas, kaip kad to reikalauja aukščiau aptartos BPK nuostatos.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai asmeniui inkriminuojamas nusikaltimas turi kvalifikuojamuosius ar privilegijamuosius požymius, nuosprendžio motyvuose bÅ«tina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad Å¡ie kvalifikuojamieji ar privilegijuojamieji požymiai nustatyti. Skundžiamu nuosprendžiu R. V., be kita ko, buvo pripažintas kaltu ir dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal Å¡io straipsnio nuostatas, bÅ«tina nustatyti, kad pagrobtas turtas buvo nedidelės vertės, tačiau įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta, jog R.

V. pagrobė bÅ«tent nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , skundžiamame nuosprendyje neapraÅ¡yti, motyvai dėl tokių jo veiksmų vertinimo vėlgi nepateikti. Esant Å¡ių duomenų visumai akivaizdu, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra jokios įrodymų analizės, nemotyvuotos teismo iÅ¡vados ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, nuosprendyje nėra iÅ¡dėstytos aplinkybės, apibÅ«dinančios konkrečių nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas R.

V., sudėties požymius, dėl ko pripažinti skundžiamÄ nuosprendį teisėtu ir pagrįstu, kaip tai teisingai traktuojama ir apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Skirdamas bausmę teismas nuosprendyje apraÅ¡o byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertina kiekvienos iÅ¡ jų reikÅ¡mę, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį. Individualizuodamas R. V. skirtinÄ bausmę, apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje konstatuodamas, kad asmeniui skiriama laisvės atėmimo bausmė (nors asmuo buvo teisiamas už dviejų skirtingų nusikalstamų veikų padarymÄ , o už BK 178 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ R.

V. buvo paskirta areÅ¡to bausmė), pirmosios instancijos teismas R. V. skirtinos bausmės dydžio ir rūšies neaptarė (jį nurodydamas tik rezoliucinėje nuosprendžio dalyje), nepateikė ir motyvų, kuriais remdamasis R. V. paskyrė bÅ«tent tokio dydžio bausmes (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimÄ , pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę). Be to, nors R. V. buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymÄ , už kÄ jam buvo paskirtos laisvės atėmimo ir areÅ¡to bausmės, tačiau nei bausmių subendrinimo bÅ«das, nei motyvai, kodėl buvo parinktas bÅ«tent toks bausmių bendrinimo bÅ«das, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje taip pat nepateikti.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių visumÄ , įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik iÅ¡dėstė įrodymus (pažeisdamas BPK nustatytÄ tvarkÄ ), jų analizės neatliko, neatskleidė įrodymų ryÅ¡io, kad iÅ¡ jų analizės logiÅ¡kai iÅ¡plauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados, neįvertino ir neaprašė įrodymų, nesurašė iÅ¡samių R. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei bausmių skyrimo motyvų, spręstina, kad buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymo tvarkÄ , dėl ko, apylinkės teismo iÅ¡vados dėl R.

V. kaltės nėra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Å ių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 7, 20, 242, 276 straipsniai) yra esminiai, jie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , dėl ko Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu tenkinant R.

V. apeliacinį skundÄ , atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisė į tai, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas teismų praktikoje pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija, kad baudžiamoji byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

Ä®gyvendinant Å¡io principo reikalavimus viena reikÅ¡mingiausių neÅ¡aliÅ¡ko teismo nuostatų yra tai, kad nagrinėjantis bylÄ teismas bÅ«tų vienodai dėmesingas Å¡alių procesinėms teisėms bei pareigoms ir objektyvus tiek vienai, tiek kitai proceso Å¡aliai, rodytų vienodÄ iniciatyvÄ realizuojant Å¡alių teises Å¡ioms reiÅ¡kiant pagrįstus praÅ¡ymus ir teikiant įrodymus, taip pat vertindamas įrodymus priimant baigiamÄ jį teismo aktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422/2010).Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548-699/2015, Europos Žmogaus Teisų Teismo Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73–78) teismo neÅ¡aliÅ¡kumas vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektais.

Subjektyvus (asmeninis) teismo neÅ¡aliÅ¡kumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymÄ ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniÅ¡kai iÅ¡ anksto nusistatęs ar tendencingas. Subjektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Vertinant teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ objektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar teismas pateikė pakankamas garantijas bet kokiai pagrįstai abejonei jo neÅ¡aliÅ¡kumu paÅ¡alinti.

Šis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti pagrįstas įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548-699/2015).

Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei teismo veiksmus bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, be jau iÅ¡analizuotų aplinkybių, rodančių teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , pažymėtina ir tai, kad, sutinkamai su Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2017 m. rugsėjo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir A. L. atžvilgiu. Å iuo nuosprendžiu A. L. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį už tų pačių nusikalstamų veikų padarymÄ , dėl kurių tos pačios dienos Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir R.

V.. Abi baudžiamosios bylos, t. y. tiek A. L., tiek R. V. atžvilgiu, buvo iÅ¡nagrinėtos tos pačios teisėjos A. O., tačiau, dėl visiÅ¡kai neaiÅ¡kių ir nepateisinamų priežasčių, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ A. L. atžvilgiu R. V. (sprendžiant iÅ¡ nuosprendžio, priimto A. L. atžvilgiu turinio), teisiamajame posėdyje apklaustas buvo ir bÅ«tent Å¡iais R. V. parodymais buvo remiamasi sprendžiant A. L. kaltės klausimÄ , tuo tarpu nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ R. V. atžvilgiu, kaip jau minėta, A.

L. apklaustas nebuvo, kas leidžia įžvelgti iÅ¡ankstinę teisėjos A. O. pozicijÄ dėl R. V. pareikÅ¡tų kaltinimų ir jo kaltės, t. y. jos Å¡aliÅ¡kumÄ R. V. atžvilgiu. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors tiek A. L., tiek R. V. baudžiamosios bylos, buvo nagrinėjamos tame pačiame Kėdainių rajono apylinkės teisme, be kita ko, ir tos pačios teisėjos A. O., tačiau Å¡ių bylų sujungimo klausimas, (kas bÅ«tų sudarę galimybę bylÄ iÅ¡nagrinėti ir greičiau ir iÅ¡samiau), sprendžiamas nebuvo, kas vėlgi kelia abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu R.

V. atžvilgiu. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Nustačiusi pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ne tik skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinyje, bet ir teismo veiksmuose nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ R. V. atžvilgiu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, todėl R.

V. kitų apeliacinio skundo motyvų, susijusių su faktinėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, atsakomybę lengvinančia ir sunkinančia aplinkybėmis bei paskirta bausme, bausmės pradžios momentu ar bausmės atlikimo vieta (skunde dėl to nepasisakoma, tačiau nuosprendyje šis klausimas neaptartas) neanalizuoja, kadangi baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui. Aptariant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu neišsprendė ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D.

M. pateikto kompaktinio disko su vaizdo įraÅ¡u ir kompaktinio disko su vaizdo įraÅ¡u apie vagystę iÅ¡ „M.“ UAB LT, Chemikų g. 1A, Kėdainiai, klausimo, tokiu bÅ«du pažeisdamas BPK 94 straipsnio nuostatas. Nuosprendžiu neiÅ¡spręstas ir proceso iÅ¡laidų už R. V. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ priteisimo/nepriteisimo klausimas (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, nors bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės vyko 2017 m. rugsėjo 8 d., o 2017 m. rugsėjo 22 d. posėdyje buvo skelbiamas tik nuosprendis, tačiau abiem posėdžiams suraÅ¡ytas tik vienas protokolas, jį pasiraÅ¡ant tik 2017 m. rugsėjo 22 d..

IÅ¡ paminėtų aplinkybių galima spręsti, kad nuosprendį suraÅ¡iusiai teisėjai nežinomos ne tik pagrindinės baigiamojo akto suraÅ¡ymo taisyklės, bet ir teisiamojo posėdžio protokolo suraÅ¡ymo bei pasiraÅ¡ymo tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. V. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai                                                                                                                   Albinas Antanaitis                                                                                                   Daiva Jankauskienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Evaldas Gražys