2019-03-27 Nr. AB-7535-3-61-3-02694-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės ir trečiojo suinteresuotojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2019-03-27 Nr. AB-7535-3-61-3-02694-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lazdijų ligoninė (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Vilniaus TLK) Taikinimo komisijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą (2016 m. birželio 7 d. posėdžio protokolas Nr. 23TK-7); 2) įpareigoti Vilniaus TLK sumokėti pareiškėjui 24 680,51 Eur negautų pajamų už 2016 m. sausio-kovo mėn. suteiktas akušerijos (gimdymo) paslaugas.
Full text
Veslava Ruskan
Administracinė byla Nr. A-88-602/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02694-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės ir trečiojo suinteresuotojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lazdijų ligoninė (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir Vilniaus TLK) Taikinimo komisijos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą (2016 m. birželio 7 d. posėdžio protokolas Nr. 23TK-7); 2) įpareigoti Vilniaus TLK sumokėti pareiškėjui 24 680,51 Eur negautų pajamų už 2016 m. sausio-kovo mėn. suteiktas akušerijos (gimdymo) paslaugas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus TLK, parengdama susitarimą dėl 2015 m. sutarties pratęsimo, o vėliau ir 2016 m. sutartį nenumatė finansavimo pareiškėjo teikiamoms akušerijos paslaugoms. Su tokiu Vilniaus TLK sprendimu nesutikdamas, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus TLK Taikinimo komisiją (toliau – ir Komisija), kuri pareiškėjo skundo netenkino.
3. Pasak pareiškėjo, 2015 m. balandžio 24 d. sutartis Nr. ST-3A-15(ASPĮ/MR) (toliau – 2015 m. sutartis) turėjo būti pratęsta iki 2016 m. gegužės 1 d. be išimčių. Dėl kilusio ginčo 2016 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje (toliau – ir Ministerija) įvyko posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas, kad akušerijos paslaugos pareiškėjui bus finansuojamos iki 2016 m. kovo 31 d., taip pat buvo nuspręsta, kad vėliau akušerijos paslaugas galės finansuoti Lazdijų rajono savivaldybė. Pareiškėjas pastebėjo, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba, laikydamasi šiame posėdyje prisiimtų įsipareigojimų, skyrė pareiškėjui 50 000 Eur akušerijos paslaugų po 2016 m. kovo 31 d. teikimo išlaidoms padengti, tačiau Vilniaus TLK nesivadovavo šiame posėdyje priimtais sprendimais ir į susitarimą dėl 2015 m. sutarties pratęsimo neįtraukė akušerijos paslaugų finansavimo. Be to, šių paslaugų finansavimas nebuvo įtrauktas ir į 2016 m. balandžio 11 d. sutartį Nr. ST-3A-16(ASPĮ/MR) (toliau – ir 2016 m. sutartis). Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TLK ignoravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1290 (toliau – ir Nutarimas Nr. 1290) patvirtintą Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planą (toliau – ir Planas), į kurio 5 punktą įtraukti akušerijos paslaugų finansavimo nutraukimo terminai (2016 m. kovo 31 d.).
4. Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60–65).
5. Vilniaus TLK paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 9 straipsnio 8 dalį, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir Fondas) biudžeto lėšomis apmokamos tik asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąraše (toliau – Sąrašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 370 (toliau – ir Nutarimas Nr. 370). Pasak Vilniaus TLK, pareiškėjas neatitiko jokių Sąrašo kriterijų. Vilniaus TLK 2016 m. sausio 5 d. raštu Nr. 3S-104 informavo pareiškėją, kad pareiškėjo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuo 2016 m. sausio 1 d. nebus apmokamos iš Fondo biudžeto lėšų. Pareiškėjas minėto sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, taip pat neskundė Vilniaus TLK sprendimo pratęsti 2015 m. sutartį be akušerijos paslaugų finansavimo. Vilniaus TLK nuomone, pareiškėjas, 2016 m. birželio 27 d. kreipdamasis į teismą, praleido įstatyme numatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą.
6. Vilniaus TLK pastebėjo, kad 2016 m. sausio 19 d. Ministerijoje vykusiame posėdyje buvo priimti politinio pobūdžio susitarimai, kurie neturi teisinės galios. Vilniaus TLK taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas Vyriausybės nutarimas Nr. 1290 nagrinėjamo ginčo atveju yra neaktualus ir netaikytinas, nes nesusijęs su Vilniaus TLK ir pareiškėjo sutarčių sudarymo, vykdymo ar pasibaigimo tvarkos nustatymu. Vilniaus TLK nurodė, kad minėtus aspektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 370 ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. V-1051, kuriais vadovaudamasi Vilniaus TLK neturėjo teisinio pagrindo finansuoti pareiškėjo akušerijos paslaugų teikimo 2016 m. sausio-kovo mėnesiais.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 108–110).
8. Savivaldybė nurodė, kad pareiškėjas turi nustatyta tvarka išduotą licenciją teikti akušerijos paslaugas, todėl pareiškėjo teikiamos akušerijos paslaugos turi būti apmokamos iš Fondo lėšų. Savivaldybė taip pat nurodė, kad Plano 5.1.3 punktas suteikia teisę iki 2016 m. kovo 31 d. gauti akušerijos paslaugų finansavimą iš Fondo biudžeto.
II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 124–135).
10. Teismas, detaliai aprašęs bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas ir Vilniaus TLK nesudarė sutarčių ir susitarimų, pagal kuriuos būtų pagrindas pareiškėjui sumokėti 24 680,51 Eur negautų pajamų už 2016 m. sausio-kovo mėnesiais suteiktas akušerijos (gimdymo) paslaugas.
11. Teismas konstatavo, kad pagal Sąrašo 10.2 punktą, stacionarinės akušerijos paslaugos turi būti teikiamos per metus priimant ne mažiau kaip 300 gimdymų. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas šio kriterijaus neatitinka. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Vilniaus TLK pagrįstai nesudarė akušerijos paslaugų finansavimo sutarties ir teisėtai nesumokėjo pareiškėjui 24 680,51 Eur negautų pajamų už 2016 m. sausio-kovo mėnesiais suteiktas akušerijos (gimdymo) paslaugas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog turi būti taikomas Plano 5.1.3 punktas yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad minėtas Planas tik akcentuoja, jog 2016 m. kovo 31 d. jau tikrai turi būti baigti visi, nepagrįstai užtrukę, finansavimai, tačiau jis nereiškia, kad Sąrašas nesaisto Vilniaus TLK, sudarančios sveikatos paslaugų finansavimo sutartis.
III. 12. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lazdijų ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 139–141).
13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į Plano 5.1.3 punktą, pažeidė materialinės teisės normas. Pareiškėjas pastebi, kad teismas nenurodė, kokiais teisiniais pagrindais daro prielaidas, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 1290 tik akcentuoja teisinius santykius, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 370 turi imperatyvią galią.
14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Nutarimo Nr. 370 10.2 punkto pakeitimai buvo paskelbti 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d., o vertinant pareiškėjo atitiktį šiam punktui, buvo remtasi juridiniais faktais (gimdymu skaičiumi), kurie buvo iki šio punkto pakeitimo įsiteisėjimo. Taip, pasak pareiškėjo, buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principas.
15. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo doktrinoje yra išaiškinęs, kad Fondo biudžeto lėšų paskirstymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms tvarka gali būti nustatyta tik įstatyme, kaip ir sutarčių dėl iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų finansuojamų paslaugų teikimo sudarymo sąlygos (2014 m. vasario 26 d. nutarimas). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pačiam teisėjų kolegijos pirmininkui kilo abejonių dėl Nutarimo Nr. 370 konstitucingumo.
16. Pasak pareiškėjo, teismas vertindamas tarp šalių kilusį ginčą formaliai ir siaurai, t. y. tik Nutarimo Nr. 370 10.2 punktą, ir neatsižvelgdamas į vėlesnę valią, išreikštą Nutarimu Nr. 1290 (5.1.3 p.) bei į teismų formuojamą praktiką, taikė teisės aktus nesistemiškai.
17. Atsakovas Vilniaus TLK atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 161–165).
18. Vilniaus TLK nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 370 ir Nutarimas Nr. 1290 buvo priimti sureguliuoti visiškai skirtingus teisinius santykius, todėl teisinės kolizijos tarp šių teisės aktų negali būti, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą Nutarimo Nr. 370 kontekste, tiesiog vadovavosi tiesiogiai ginčo teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktu.
19. Vilniaus TLK taip pat paaiškina, kad pagal SDĮ 9 straipsnio 8 dalį, iš Fondo biudžeto apmokamos tik asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios atitinka Vyriausybės nustatytus iš Fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus (jie yra nurodyti Vyriausybės Nutarime Nr. 370). Jei Vilniaus TLK būtų pratęsęs akušerijos paslaugų teikimo finansavimą iš Fondo biudžeto lėšų iki 2016 m. kovo 31 d., pareiškėjui būtų suteiktos išskirtinės privilegijos, palyginti su kitomis Nutarime Nr. 370 nurodytų kriterijų neatitinkančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis sutartys, numatančios akušerijos paslaugų teikimo finansavimą, nebuvo pratęstos tokiomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi. Vilniaus TLK pažymi, kad su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios taip pat neatitiko minėtų kriterijų, jokie papildomi susitarimai (skirtingai nei su pareiškėju) dėl akušerijos paslaugų finansavimo po 2015 m. liepos 1 d. nebuvo sudaromi, o sutarčių nuostatos, numatančios akušerijos paslaugų finansavimą iš Fondo biudžeto lėšų, kaip ir buvo numatyta sudarant pradines 2015 m. sutartis, galiojo iki 2015 m. birželio 30 d.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus TLK Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Vilniaus TLK sumokėti pareiškėjui 24 680,51 Eur negautų pajamų už 2016 m. sausio-kovo mėn. suteiktas akušerijos (gimdymo) paslaugas (b. l. 155–157).
21. Savivaldybė nurodo, kad Plano 5.1.3 punktas suteikia teisę iki 2016 m. kovo 31 d. gauti akušerijos paslaugų finansavimą iš Fondo biudžeto. Ministerija 2016 m. sausio 25 d. rašte konstatavo, kad pareiškėjo akušerijos paslaugos gali būti finansuojamos iki 2016 m. kovo 31 d., tačiau teismas apie tai nieko nepasisakė. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad esant analogiškam gimdymų skaičiui 2014 ir 2015 metais, Vilniaus TLK apmokėdavo pareiškėjui už gimdymo paslaugas.
22. Savivaldybė pažymi, kad pareiškėjas turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją teikti akušerijos paslaugas, todėl šios pareiškėjo teikiamos paslaugos turi būti apmokamos iš Fondo biudžeto lėšų. Savivaldybės nuomone, Vilniaus TLK negali vienašališkai nuspręsti, kada sudaryti sutartį su gydymo įstaiga dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, o kada nesudaryti ar sudaryti tik savo nuožiūra pasirinktoms paslaugoms.
23. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lazdijų ligoninė atsiliepime prašo Savivaldybės apeliacinį skundą patenkinti (b. l. 168–169). Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su Savivaldybės apeliacinio skundo argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 24. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lazdijų ligoninė kelia ginčą dėl įpareigojimo Vilniaus TLK sumokėti pareiškėjui 24 680,51 Eur negautų pajamų už 2016 m. sausio-kovo mėn. suteiktas akušerijos (gimdymo) paslaugas. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus TLK, parengdama susitarimą dėl 2015 m. sutarties pratęsimo, o vėliau ir 2016 m. sutartį nepagrįstai ir neteisėtai nenumatė finansavimo pareiškėjo teikiamoms akušerijos paslaugoms.
25. Pirmosios instancijos teismas, detaliai aprašęs bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas ir Vilniaus TLK nesudarė sutarčių ir susitarimų, pagal kuriuos būtų pagrindas pareiškėjui sumokėti 24 680,51 Eur negautų pajamų už 2016 m. sausio-kovo mėnesiais suteiktas akušerijos (gimdymo) paslaugas.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal Sąrašo 10.2 punktą, stacionarinės akušerijos paslaugos turi būti teikiamos per metus priimant ne mažiau kaip 300 gimdymų. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas šio kriterijaus neatitinka. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Vilniaus TLK pagrįstai nesudarė akušerijos paslaugų finansavimo sutarties ir teisėtai nesumokėjo pareiškėjui 24 680,51 Eur negautų pajamų už 2016 m. sausio-kovo mėnesiais suteiktas akušerijos (gimdymo) paslaugas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog turi būti taikomas Plano 5.1.3 punktas yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad minėtas Planas tik akcentuoja, jog 2016 m. kovo 31 d. jau tikrai turi būti baigti visi, nepagrįstai užtrukę, finansavimai, tačiau jis nereiškia, kad Sąrašas nesaisto Vilniaus TLK, sudarančios sveikatos paslaugų finansavimo sutartis.
V. 27. Sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija) 9 straipsnio 8 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) nustatyta, kad iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos tik asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios atitinka Vyriausybės nustatytus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus.
28. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
29. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (1998 m. gruodžio 23 d. redakcija) 12 straipsnyje „LNSS (Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema) veiklos organizavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų lygiai bei LNSS priklausančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų lygmenys“ (2010 m. balandžio 20 d. redakcija) nustatyta: „1. LNSS veiklos organizavimo lygiai yra: 1) savivaldybių; 2) valstybės. 2. Sveikatos priežiūros paslaugų lygiai yra: 1) pirminis (pirminė sveikatos priežiūra); 2) antrinis (antrinė sveikatos priežiūra); 3) tretinis (tretinė sveikatos priežiūra). 3. LNSS priklausančių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, lygmenys yra: 1) rajonų; 2) regionų; 3) respublikos. <...> 8. Kriterijus, pagal kuriuos LNSS priklausančios stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skirstomos į lygmenis, nustato Vyriausybė <...>.“
30. Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu (įsigaliojusiu 2014 m. liepos 1 d.) Nr. 370 patvirtintas Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašas, kuriame nustatomi apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – paslaugos), nurodytų iš Fondo apmokamų paslaugų sąraše kriterijai.
31. Sąrašo 10 punkte buvo nustatyta, kad stacionarinės akušerijos paslaugos turi būti teikiamos: 10.1. pacientėms visą parą; 10.2. per metus priimant ne mažiau kaip 300 gimdymų (išskyrus leidžiamą 10 procentų nuokrypį bei atvejus, kai atstumas nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos iki artimiausios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines chirurgijos ir akušerijos paslaugas, – daugiau kaip 50 kilometrų arba asmens sveikatos priežiūros įstaiga gauna paramą, dalyvaudama Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje pagal 2007 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinės Tarybos pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtojusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo).
32. Sąrašo 10 punkte (2015 m. rugsėjo 16 d. redakcija) buvo nustatyta, kad stacionarinės akušerijos paslaugos turi būti teikiamos: 10.1. pacientėms visą parą; 10.2. per metus priimant ne mažiau kaip 300 gimdymų (išskyrus leidžiamą 10 procentų nuokrypį bei atvejus, kai atstumas nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos iki artimiausios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines chirurgijos ir akušerijos paslaugas, – daugiau kaip 50 kilometrų arba asmens sveikatos priežiūros įstaiga gauna paramą, dalyvaudama Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje pagal 2007 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinės Tarybos pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtojusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo). Kriterijus taikomas stacionarinių akušerijos paslaugų, kurios bus teikiamos ateinančiais kalendoriniais metais, išlaidoms apmokėti, įvertinus praėjusių metų antrąjį pusmetį ir einamųjų metų pirmąjį pusmetį asmens sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktų stacionarinių akušerijos paslaugų skaičių.
33. Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtintas Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašas, kuris nustato teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – įstaigos) sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis (toliau – sutartys) sudarymo tvarką: įstaigos TLK teikiamų prašymų ir dokumentų sąrašą, šių dokumentų pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminus, sutarties pasirašymo, įsigaliojimo, nutraukimo, pratęsimo, galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo tvarką.
34. Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1290 patvirtintas Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planas. Vyriausybės nutarimo Nr. 1290 1 punkte nustatyta, kad ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planas (toliau – Planas) nustato ketvirtojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo tikslą, uždavinius, įgyvendinimo kryptis ir siekiamus rezultatus. Vyriausybės nutarimo Nr. 1290 2 punkte nustatyta, kad planas bus įgyvendinamas iki 2017 m. gruodžio 31 dienos.
Vyriausybės nutarimo Nr. 1290 2 punkte nustatyta, kad plano įgyvendinimo rezultatai, kurie turi būti pasiekti per nustatytus terminus: 5.1. iki 2016 m. kovo 31 dienos: <...> 5.1.3. nutrauktas akušerijos paslaugų, neatitinkančių nė vieno iš Plano 19.2.1–19.2.4 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, teikimas ir finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto <...>. Vyriausybės nutarimo Nr. 1290 19 punkte nustatyta, kad pagal trečiąją kryptį numatoma: <...> 19.2. teikti akušerijos paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ligoninėse, kurios atitinka bent vieną iš šių reikalavimų (jeigu ligoninė neatitinka nė vieno iš Plano 19.2.1–19.2.4 papunkčiuose nurodytų reikalavimų, akušerijos paslaugų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nutraukiamas): 19.2.1. bent vienais iš 2 iš eilės einančių paskutinių praėjusių metų ligoninėje priimta ne mažiau kaip 300 gimdymų; 19.2.2. atstumas nuo rajono lygmens ligoninės iki artimiausios akušerijos paslaugas teikiančios ligoninės – didesnis negu 50 kilometrų; 19.2.3. ligoninė yra gavusi paramą, dalyvaudama Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programoje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinės Tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo;
šiuo atveju akušerijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos 5 metus po to, kai įgyvendinama Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programa, – iki 2022 m. birželio 13 dienos; 19.2.4. akušerijos paslaugų infrastruktūrai gerinti ligoninė yra gavusi Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų paramą; šiuo atveju akušerijos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos 5 metus po to, kai baigiamas įgyvendinti projektas, finansuojamas Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų lėšomis.
VI. 35. Sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju Sveikatos sistemos įstatymo (1998 m. gruodžio 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2, 4 dalyse pažymėtina, kad sveikatos priežiūros paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos toms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotos šiai veiklai, pagal jų ir teritorinių ligonių kasų sudarytas sutartis. <...> įstatymuose nebuvo nustatyta kitų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagrindų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 18/2010 (Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ patvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams), 9.3 p.).
36. Palyginus Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio (2010 m. balandžio 20 d. redakcija) 3 dalyje nustatytą reguliavimą su nustatytuoju Sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje konstatuotina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio (2010 m. balandžio 20 d. redakcija) 3 dalyje įtvirtintas naujas sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagrindas – sveikatos priežiūros įstaigos priskyrimas tam tikram lygmeniui – rajono, regiono, respublikos. <...> Sveikatos sistemos įstatymo (1998 m. gruodžio 1 d. redakcija) 12 straipsnyje toks pagrindas nebuvo nustatytas (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 18/2010, 9.7 p.).
37. Sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. redakcija) 26 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio (2010 m. balandžio 20 d. redakcija) 3 dalyje nustatytu reguliavimu darytina išvada, kad sveikatos priežiūros paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos toms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios atitinka tokius sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pagrindus: 1) turi licenciją sveikatos priežiūros veiklai arba yra akredituotos šiai veiklai; 2) turi su teritorine ligonių kasa sudarytą sutartį; 3) sveikatos priežiūros įstaiga atitinka tam tikrą lygmenį – rajono, regiono, respublikos. 3 punkte nurodytas sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naujas pagrindas įtvirtintas įstatyme 2010 metais – Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnyje ir Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnyje. Šiose normose įtvirtinta nuostata dėl nuo 2010 metų įstatymuose įtvirtinto sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naujo pagrindo taikymo konkrečioms sveikatos priežiūros įstaigoms, t. y. jų vertinimo pagal kriterijus, kuriuos turi atitikti šių įstaigų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Kriterijai yra nustatyti Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 370, kuriuo patvirtintas Apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąrašas.
38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir byloje nėra ginčo dėl to, kad viešoji įstaiga Lazdijų ligoninė neatitiko sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų visų įstatyme nustatytų privalomų pagrindų, kuriems esant apmokamos sveikatos priežiūros įstaigos teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Būtent, Lazdijų ligoninė neatitiko nuo 2010 metų įstatymuose įtvirtinto sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naujo pagrindo – įstaigos teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko kriterijų nustatytų Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 370, Sąrašo 10 punkte. Vilniaus TLK nustačiusi, kad konkrečiu atveju nėra nustatyti minėtuose teisės aktuose įtvirtinti visi privalomi pagrindai, kuriems esant su pareiškėju turėtų būti sudaryta sutartis, kuri nustatytų teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, teisėtai ir pagrįstai nesudarė su pareiškėju tokios sutarties. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Vilniaus TLK mokėti lėšas taip pat nėra pagrįstas minėtų teisės aktų reikalavimais.
39. Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad minėtą teisės aiškinimą, kuriuo remiantis buvo pagrįsti atsakovo administraciniai sprendimai, paneigia Konstitucinio Teismo doktrina. Minėto teisės aiškinimo nepaneigia pareiškėjo nurodytas 2014 m. vasario 26 d. sprendimas dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo nuostatų, susijusių su teise į sveikatos priežiūrą, išaiškinimo. Priešingai, minėtą teisės aiškinimą patvirtina tiek pareiškėjo minėtas Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas, tiek šioje nutartyje minėtas Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimas.
40. Nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, kad Nutarimo Nr. 370 10.2 punkto pakeitimai buvo paskelbti 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d., o vertinant pareiškėjo atitiktį šiam punktui, buvo remtasi juridiniais faktais (gimdymu skaičiumi), kurie buvo iki šio punkto pakeitimo įsiteisėjimo, taip, pasak pareiškėjo, buvo pažeistas lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principas. Minėta, kad Nutarimas Nr. 370 įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d., Nutarimo Nr. 370 10 punkto materialiniai reikalavimai, kuriais remiantis buvo vertinamos pareiškėjo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, buvo nustatyti jau šiam teisės aktui įsigaliojus ir liko galioti po šio punkto pakeitimo 2015 m. rugsėjo 16 d. redakcija, kurioje papildomai buvo tik įrašyta nauja norma (Kriterijus taikomas stacionarinių akušerijos paslaugų, kurios bus teikiamos ateinančiais kalendoriniais metais, išlaidoms apmokėti, įvertinus praėjusių metų antrąjį pusmetį ir einamųjų metų pirmąjį pusmetį asmens sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktų stacionarinių akušerijos paslaugų skaičių.). Taigi Nutarimo Nr. 370 10 punkto materialinių reikalavimų, kurie buvo nustatyti nuo 2014 metų, taikymas 2016 m. sausio-kovo mėn. laikotarpio vertinimui, nepažeidžia lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo ir atitinka normą, kuri 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakmiai nustatė tvarką dėl minėtų Sąraše nustatytų kriterijų taikymo už praėjusius laikotarpius.
41. Vilniaus TLK pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas Vyriausybės nutarimas Nr. 1290 nagrinėjamo ginčo atveju yra neaktualus ir netaikytinas, nes nesusijęs su Vilniaus TLK ir pareiškėjo sutarčių sudarymo, vykdymo ar pasibaigimo tvarkos nustatymu. Minėta, kad sutarčių sudarymo pagrindus nustato reglamentuoja Sveikatos sistemos įstatymas, Sveikatos draudimo įstatymas, Vyriausybės Nutarimas Nr. 370 ir Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. V-1051. Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1290 patvirtintas Ketvirtojo sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo planas nustato ketvirtojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo tikslą, uždavinius, įgyvendinimo kryptis ir siekiamus rezultatus. Taigi Vyriausybės Nutarime Nr. 370 yra įtvirtinamos Vyriausybės programinės nuostatos, išdėstomos tam tikro laikotarpio valstybės veiklos gairės, kurios yra nenorminio pobūdžio.
42. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų materialinės teisės normų, taigi teismas tinkamai patikrino skundžiamų administracinių aktų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepažeisdamas proceso teisės normų, todėl naikinti ar keisti priimtą sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuotojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan