c4f0bca8-360c-4e58-9150-ab40937622dd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                                     Administracinė byla Nr. I-6612-189/2016                                                                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-01231-2016-9                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,             dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A.

S.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Č. (A. Č.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Alytaus pataisos namų, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Alytaus visuomenės sveikatos centras).             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (I t. b. l. 1–38) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti 100000 Eur žalos atlyginimÄ .              PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinė žala, kuriÄ jis siekia prisiteisti iÅ¡ Departamento, atsirado dėl neteisėtų Departamento veiksmų.

Departamento veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad Departamento pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo funkcijas, nes pareiÅ¡kėjui su skundais kreipiantis į DepartamentÄ , jo keliami klausimai nebuvo iÅ¡spręsti. Atsakymai pateikiami vienodo, neiÅ¡samaus turinio.              Nurodė, kad žalÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė laikotarpiu nuo 2013-01-20 iki 2013 kovo mėn. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes, ginčo laikotarpiu, kamerose buvo kalinamas nesilaikant ploto vienam asmeniui reikalavimų, sanitariniai mazgai neturėjo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, sanitariniai mazgai taip pat nebuvo atitverti nuo gyvenamosios zonos, taip, kaip reikalauja tarptautiniai teisės aktai.

PareiÅ¡kėjo teigimu, sanitarinių mazgų kameroje plotas neturėtų bÅ«ti įskaičiuotas į kameros plotÄ . Kamerose buvo drėgna, lubos ir sienos buvo avarinės bÅ«klės, apÅ¡vietimas neatitiko reikalavimų. Pasivaikščioti buvo vedamas tik vienÄ valandÄ , duÅ¡ai nedezinfekuojami. Kamerose trÅ«ko baldų. IÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K ir atvykstant pareiÅ¡kėjas bÅ«davo patalpintas į 30 kv. m. patalpÄ , kurio nebÅ«davo nei kėdžių, tekdavo stovėti ilgÄ laikÄ , nei stalų, be to, tokioje patalpoje bÅ«davo iki 30 žmonių.             Nurodė, kad Alytaus PN pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2012-02-21.

Alytaus PN veiksmų neteisėtumas, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis taip pat buvo kalinamas nesilaikant ploto vienam asmeniui reikalavimų, kamerose buvo kalinamas kartu su sergančiais ŽIV, tuberkulioze. Kamerų patalpos avarinės bÅ«klės, temperatÅ«ra, apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų, patalpose buvo asbesto, kamerose taip pat buvo tarakonų. Keturi sanitariniai mazgai 400 žmonių, todėl naudojimasis sanitariniu mazgu yra komplikuotas. DuÅ¡ai nedezinfekuojami, taip pat nedezinfekuojamos ir kirpėjo priemonės. Draudžiama turėti Å¡iltÄ pledÄ , taksofono kortelę.

Pareiškėjui būnant patalpintam baudos izoliatoriuje trūko vietos, dalį patalpos užėmė baldai. Baudos izoliatoriuje trūko oro, šviesos, buvo drėgna. Pasivaikščiojimas vykdomas 6 val. ryte, pasivaikščiojimo kiemeliai maži. Nurodė, kad PN administracija trukdo ginti savo teises, nes ignoruoja prašymus. Pateikti atsakymai į skundus absurdiški, biurokratiški. Dėl administracijos veiksmų negalėjo įsigyti higienos priemonių, nes parduotuvėje didelės kainos. Nurodė, kad buvo patalpintas su rūkančiais.

PareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡leistas atostogų, negavo paÅ¡alpos, jam nebuvo nesudarytos normalios darbo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjui diskomfortÄ taip pat kėlė naktiniai patikrinimai. Maistas nekokybiÅ¡kas. Po pasimatymų atliekama žeminanti apžiÅ«ra.             PareiÅ¡kėjo teigimu, jam neturtinė žala taip pat buvo padaryta ir VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtais veiksmais. Veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad etapavimas buvo vykdomas perpildytais automobiliais.

Automobiliai buvo be langų, neveikė apÅ¡vietimas, ventiliacija, automobiliuose nebuvo tualeto.             Nurodė, kad kalint tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, psichologinį iÅ¡sekimÄ , sutriko sveikata, visavertis gyvenimas ir kt.              Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimo (I t. b. l. 105–111) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Dėl dalies reikalavimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.             Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas bausmę Alytaus PN atliko nuo 2012-02-21 iki 2016-03-24.

Dėl pareiÅ¡kėjui tekusio gyvenamojo ploto nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad Alytaus PN nėra kalėjimas, o gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo, todėl vertino, kad žala pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti padaryta tokia didelė, kaip jis pats teigia. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos PN buvo pakankamai aprÅ«pintos kietuoju inventoriumi, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nepatenkintas gyvenamÄ ja patalpa į administracijÄ dėl perkėlimo nesikreipė. Dėl higienos normų pažeidimo nurodė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras atlikęs Alytaus PN patalpų patikrinimÄ pažeidimų nenustatė.

Å iuo aspektu pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų sÄ lygų nesikreipė. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu 21 ir 11 bÅ«riai, nors ir nebuvo tikrinami, tačiau administracija tiek Å¡iltuoju, tiek Å¡altuoju periodu užtikrina reikiamÄ patalpų temperatÅ«rÄ , apÅ¡vietimÄ . Taip pat nurodė, kad patalpos ventiliuojamos, kaip ir nustato teisės aktai, per langus. Dėl maisto kokybės ir kiekybės pažymėjo, kad pažeidimų Å¡ioje srityje taip pat nebuvo nustatyta.

Maitinimas vyksta laikantis teisės aktų nuostatų. Higienos priemonės iÅ¡duodamos, paÅ¡alpos skiriamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad kÅ«no ertmių apžiÅ«ra gali bÅ«ti atliekama kilus įtarimui, kad asmuo turi draudžiamųjų daiktų. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kÅ«no ertmių apžiÅ«ra nebuvo atlikta.             Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti.             Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (I t. b. l. 168–175) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas dėl nepakankamo ploto vienam asmeniui bei dėl kitų jo netenkinančių gyvenimo sÄ lygų jau yra kreipęsis į teismÄ ir Å¡ie reikalavimai yra iÅ¡nagrinėti administracinėje byloje Nr. I-3600-764/2015. Atsižvelgiant į tai, prašė administracinę bylÄ nutraukti.              Pateikdamas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikÄ nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros galėjo bÅ«ti perpildytos. Pažymėjo, kad už Å¡varÄ kamerose atsakingi patys nuteistieji, o Å¡varai palaikyti yra iÅ¡duodamas atitinkamas inventorius ir priemonės. Pažymėjo, kad administracija yra sudariusi sutartis su bendrovėmis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Nurodė, kad remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus, kameros pagal galimybes yra aprÅ«pintos reikiamais baldais. Ventiliacijos reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nusiprausimas po duÅ¡u 15 min. vienÄ kartÄ per savaitę taip pat atitinka teisės aktų nuostatas. Pasivaikščiojimo terminas ir kiemelių dydis atitinka teisės aktų reikalavimus.             Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo (II t. b. l. 13–15) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, dėl dalies reikalavimo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.             Nurodė, kad konvojavimas vykdomas techniÅ¡kai tvarkingais automobiliais.

Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiajam transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams.

Pabrėžė, kad besÄ lygiÅ¡kai laikosi nuostatų dėl konvojuojamų asmenų skaičiaus atitikimo leidžiamam asmenų skaičiui. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas dėl nežmoniÅ¡ko elgesio konvojavimo metu į pareigÅ«nus nesikreipė. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad nenustačius neteisėtų veiksmų negalimas ir žalos atlyginimas.             Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo (II t. b. l. 122–126) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Nurodė, kad Departamento 2014-12-22 sprendimui Nr. 2S-6734, 2015-02-12 sprendimui Nr. 2S-713 ir 2015-04-07 sprendimui Nr. 2S-1501 apskųsti pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ ir teismo nepraÅ¡o jo atnaujinti.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K ar Alytaus PN bÅ«tų sÄ moningai siekę nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiais teiginiais apie jam padarytÄ Å¾alÄ Valstybės prievolės atlyginti žalÄ neįrodė.             Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentas atsiliepimo (I t. b. l. 102–104) argumentais nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kelis kartus yra kreipęsis su skundais ir jam į skundus buvo atsakyta.

             PareiÅ¡kėjas, atsakovės Lietuvos valstybės atstovų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Alytaus pataisos namų atstovai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Proceso Å¡alims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 79 str.).             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.             Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes Å¡ios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

             Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 str. prasme.                          Dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos.

             IÅ¡ skundo turinio nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo žalÄ iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K priteisti už laikotarpį nuo 2013-01-20 iki 2013 m. kovo mėn. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė kamerų perpildymu, neužtikrinta ventiliacija, kamerų neatitikimu higienos reikalavimams (drėgna, netinkamas apÅ¡vietimas, nuo lubų ir sienų byra tinkas), baldų kamerose trÅ«kumu, ankstyvu vedimu pasivaikščioti ir kt.

             Atsiliepime LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl analogiÅ¡kų nusiskundimų ir už tÄ patį ginčo laikotarpį jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir jo skundas yra iÅ¡nagrinėta, todėl yra pagrindas Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.             Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-04-27 sprendimu Nr. I-3600-764/2015 buvo iÅ¡nagrinėta administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjo A.

Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å ioje byloje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių TI-K, už laikotarpį nuo 2012-09-25 iki 2014-03-25. Nustatyta, kad Å¡ioje byloje (I-3600-764/2015) pareiÅ¡kėjas institucijos neteisėtus veiksmus iÅ¡ esmės kildino iÅ¡ tų pačių aplinkybių, kurias nurodo ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, t. y. ploto asmeniui kameroje trÅ«kumas, kamerų neatitikimas higienos reikalavimams (lupasi dažai, tinkas, netinkamas apÅ¡vietimas, ventiliacijos trÅ«kumas ir pan.), ankstyvas vedimas pasivaikščioti ir kt.

Taigi, pareiÅ¡kėjas su 2016-03-24 skundu į teismÄ kreipėsi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių ir už tÄ patį laikotarpį, dėl kurio pareiÅ¡kėjo skundas jau yra iÅ¡nagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-3600-764/2015. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ administracinėje byloje Nr. I-3600-764/2015 tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė pareiÅ¡kėjui 850 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Å is teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-10 nutartimi.             ABTÄ® 103 str. 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nustačius, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ dėl žalos atlyginimo grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais LukiÅ¡kių TI-K neteisėtais veiksmais dėl kurių neteisėtumo ginčas jau yra iÅ¡nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-3600-764/2015 (ginčo laikotarpis tapatus, reikalavimas reiÅ¡kiamas tam pačiam atsakovui, teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3600-764/2015 įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-10 nutartimi), todėl byla Å¡ioje dalyje nutrauktina ABTÄ® 103 str. 2 punkto pagrindu.                          Dėl VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos.

             PareiÅ¡kėjo teigimu, jis VieÅ¡ojo saugumo transportu buvo konvojuotas 2012-2015 metų laikotarpiu.              IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos.

Asmuo apie savo teisės pažeidimÄ gali sužinoti tÄ pačiÄ dienÄ , kada ji buvo pažeista, tačiau Å¡is momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016).              Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visu jo konvojavimo laikotarpiu žinojo arba turėjo žinoti apie nurodomus nepatogumus, varžomas kitas jo teises, ir dėl to patiriama neturtinė žala. Taigi pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtÄ neturtinę žalÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai jo įvardinti pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi ir kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013; 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013 ir kt.).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjui.             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė įrodymų dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.              Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2016-03-25 (skundo teismui iÅ¡siuntimo data), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2016-03-25 iki 2013-03-25 (trejų metų laikotarpis).

Už ankstesnį laikotarpį pareiÅ¡kėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ .             Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, Å¡aunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimÄ vykdant minėtų asmenų konvojavimÄ pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės.             Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

BendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ , praneÅ¡a apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus virÅ¡ininkui buvo perduoti iÅ¡ atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).             Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas planinio konvojaus marÅ¡rutu Vilnius- Alytus-Vilnius buvo etapuojamas laikotarpiais: 2013-04-09, 2013-04-16, 2013-05-28, 2013-06-11, 2014-03-18, 2014-05-25, 2015-01-20, 2015-01-27, 2015-03-10, 2015-03-17, 2015-03-24, 2015-04-14, 2015-10-13, 2015-10-20, 2015-10-27, 2015-11-03.             Etapai buvo vykdomi automobiliais Iveco Nr. (duomenys neskelbtini), MAZ (duomenys neskelbtini), MB Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), VW Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 10–58).

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai (b. l. 10–58) tvirtina, jog pareiÅ¡kėjÄ konvojuojant minėtais laikotarpiais, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei automobiliuose nustatytas galimas konvojuojamųjų skaičius, t. y. dviem, trimis specialiaisiais automobiliais etapuojant nuteistuosius jų bendras (dvejuose ar trejuose automobiliuose) skaičius nevirÅ¡ijo galimÄ vežti nuteistųjų skaičių. Taigi Å¡ios nustatytos aplinkybės paneigia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, kad etapavimo metu kameros buvo perpildytos.

             Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti. Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai.

Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į konvojų.             Pagrindiniai techniniai reikalavimai bÅ«tini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p. Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad privalo bÅ«ti veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Å ių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.             Byloje pateikti ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka Taisyklėse nustatytÄ normatyvÄ , t. y. ne mažesnį kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui: automobilyje Nr. (duomenys neskelbtini) oro naÅ¡umas m3/h vienam asmeniui tenka 31,37 (941 ventiliacijos naÅ¡umas automobilyje / 30 vietų, b. l. 64), (duomenys neskelbtini) oro naÅ¡umas m3/h vienam asmeniui tenka 43,35 (1430,41 ventiliacijos naÅ¡umas automobilyje / 33 vietų, b. l. 67), Nr. (duomenys neskelbtini) oro naÅ¡umas m3/h vienam asmeniui tenka 15,76 (457 ventiliacijos naÅ¡umas automobilyje / 29 vietos, b. l. 74), Nr. (duomenys neskelbtini) oro naÅ¡umas m3/h vienam asmeniui tenka 14,09 (447 ventiliacijos naÅ¡umas automobilyje / 30 vietų, b. l. 82), Nr. (duomenys neskelbtini) oro naÅ¡umas m3/h vienam asmeniui tenka 18,05 (343,01 ventiliacijos naÅ¡umas automobilyje / 19 vietų, b. l. 119), Nr. (duomenys neskelbtini) oro naÅ¡umas m3/h vienam asmeniui tenka 19,53 (371,11 ventiliacijos naÅ¡umas automobilyje / 19 vietų, b. l. 119), Nr. (duomenys neskelbtini) oro naÅ¡umas m3/h vienam asmeniui tenka 18,80 (357,26 ventiliacijos naÅ¡umas automobilyje / 19 vietų, b. l. 119).

Iš paminėtų duomenų matyti, kad automobiliuose nebuvo viršytas Taisyklėse numatytas vėdinimo normatyvas vienam asmeniui, todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai, kad nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija laikytini nepagrįstais.             Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai tvirtina, kad automobiliuose apšvieta atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. automobiliuose: (duomenys neskelbtini) apšvieta 62 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 118 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 172 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 106 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 115 lx, (duomenys neskelbtini) apšvieta 118 lx. (II t. b. l. 80, 117).

Nustatyta, kad apšvietimas automobiliuose atitiko teisės aktų reikalavimus.             Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ ir UAB „Kauno technologinės apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelių (II t. b. l. 63, 70, 78, 85, 110, 113, 116) taip pat tvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Pareiškėjas šiuo aspektu skunde tik abstrakčiai nurodė, kad neveikė vėdinimo, apšvietimo sistemos, tačiau konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovės atstovės pateikti rašytiniais įrodymai nesudaro pagrindo abejonei, kad konvojavimas buvo vykdomas techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis.             Teisės aktai nenumato, jog transporte, kuriuo konvojuojami nuteistieji turėtų būti įrengtas tualetas.

Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetÄ vedami tiktai pačių praÅ¡ymu ir tiktai po vienÄ . Ä® tualetÄ vedama pasikeitimo punktuose. Žiniaraščiuose nėra įrašų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų prašęsis į tualetÄ ir jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas vertintinas, kaip nepagrįstas.             Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ byloje pateiktų kelionės žiniaraščių, faktas, jog, pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti konvojuojamas techniÅ¡kai netvarkingu transportu, ar jam automobiliuose bÅ«tų neužtekę vietos, ar pareiÅ¡kėjas bÅ«tų etapuojamas kaip nors ypatingai suspaustas, nepasitvirtino, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo etapavimo iÅ¡ esmės netinkamomis sÄ lygomis laikytini nepagrįstais.             IÅ¡tyrus byloje Å¡iuo aspektu nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei VieÅ¡ojo saugumo tarnybos atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad etapavimo metu, kaip nors iÅ¡skirtinai bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, garbė, orumas, ar, kad iÅ¡skirtinai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus etapavimo metu, nuostatų.

Nagrinėjamu atveju nenustačius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos atmestinas kaip nepagrįstas.              Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos.

             PareiÅ¡kėjo teigimu, Departamento veiksmų neteisėtumas jo atžvilgiu pasireiÅ¡kė tuo, kad Departamento pareigÅ«nai netinkamai vykdė savo funkcijas, nesilaikė jų veiklÄ reglamentuojančių, konkrečiai Teisingumo ministro 2000-09-01 įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų 62 punkto, 7.28 punkto nuostatų. Departamento pareigÅ«nai nevykdydami įstatymų ignoravo praÅ¡ymus atÅ¡viesti dokumentus, jeigu nuteistasis nesugeba apmokėti siuntimo iÅ¡laidų, tokiu atveju skundai neiÅ¡siunčiami, taip pat ignoravo atsakinėti į skundus, grasino, kad perkels į kitus pataisos namus, kur egzistuoja subkultÅ«ros ir gali tekti sėdėti baudos izoliatoriuje.             Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas su skundais, praÅ¡ymais (II t. b. l. 127, 137, 138, 140) įvairiais klausimais dėl Alytaus PN veiksmų, dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, yra ne kartÄ kreipęsis į DepartamentÄ .

Į prašymus, skundus pareiškėjui buvo pateikti raštiški atsakymai (II t. b. l. 135, 139, 147). Byloje nėra duomenų, kad Departamento sprendimai (atsakymai) teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo abejoti sprendimuose nurodytų aplinkybių teisingumu. Prieštaraudamas Departamento sprendimų turiniui (kaip nurodė pareiškėjas, Departamentas pateiktais atsakymais pareiškėjo keliamų klausimų neišsprendė, be to, atsakymai vienodo, neišsamaus turinio, biurokratinė rašliava ir atsirašinėjimas) ir jų teisingumui pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti jam suteikta teisminės gynybos teise (Departamento sprendimus skųsti teismui), tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Atkreiptina, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui formuluodamas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Departamento tik abstrakčiai nurodė, kad Departamentas nevykdo savo tiesioginių funkcijų, t. y. tik bendrai nurodė, kad Departamentas ignoruoja praÅ¡ymus atÅ¡viesti dokumentus, neiÅ¡siunčia skundų, ignoruoja atsakinėti į skundus, grasina, tačiau jokių konkrečių faktinių aplinkybių pareiÅ¡kėjas nenurodė (į kokius konkrečiai paklausimus pareiÅ¡kėjui nebuvo atsakyta, kokie ir kada pareiÅ¡kėjo parengti skundai nebuvo iÅ¡siųsti, į kokius konkrečiai skundus institucija ignoravo atsakyti ir pan.).

PareiÅ¡kėjas apsiribodamas tik abstrakčiais teiginiais apie savo teisių pažeidimus, t. y. neindividualizuodamas konkrečių faktų, jam, jo teigimu, padarytos žalos fakto nepagrindė. Minėta, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ Departamento neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 str. prasme.

PareiÅ¡kėjui konkrečių ir reikÅ¡mingų aplinkybių nepateikus, o tik bendrai nurodžius, kad Departamentas nevykdo savo funkcijų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė jam galimai padarytos žalos egzistavimo sÄ lygų. Tuo pagrindu Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.              Dėl Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos.              Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus PN pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2012-02-21 iki 2016-03-24.

             Aukščiau aptartais argumentais (dalyje dėl žalos priteisimo iÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos), pareiÅ¡kėjui skunde nenurodžius jokių objektyvių aplinkybių ir įrodymų dėl kurių pareiÅ¡kėjas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsižvelgiant į jau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nurodytÄ taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo Alytaus PN praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2016-03-25 (skundo teismui iÅ¡siuntimo data).

Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Alytaus PN nagrinėtinas tik už laikotarpį nuo 2013-03-25 iki 2016-03-25 (trejų metų laikotarpis).              Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).             Byloje pateiktas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas (I t. b. l. 106) tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus PN bÅ«damas patalpintas laikotarpiu nuo 2013-03-25 iki 2016-03-25, 963 paras buvo patalpintas į 5 bÅ«rį, 3 miegamÄ jį, kuris yra ne kameros tipo patalpa, o bendrabučio tipo patalpa.

Patalpa yra 44,98 kv. m. dydžio, kurioje viso yra 14 miegamųjų vietų. Kaip nurodė ir atsakovės atstovas, net ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje sudaro 3,21 kv. m., o tai reiÅ¡kia, kad 963 paras pareiÅ¡kėjui bÅ«nant patalpintam Å¡ioje kameroje, jo teisė į įstatymais nustatytÄ plotÄ nebuvo pažeista. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad kitu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 1, kuri yra 28,77 kv. m., ir kurioje yra 8 miegamos vietos.

PareiÅ¡kėjui 11 parų praleidus Å¡ioje kameroje, įstatymu nustatytas plotas vienam asmeniui (3,6 kv. m.) taip pat nebuvo pažeistas. Ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taip pat nebuvo pažeistas ir jam kalint kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 5, kuri yra 28,66 kv. m. ploto, 8 miegamos vietos, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas 15 parų. Å ioje kameroje jam teko 3,6 kv. m. kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ dėl to, kad Alytaus PN, jo atžvilgiu, neužtikrino ploto kameroje reikalavimo, atmestinas kaip nepagrįstas.             PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad bÅ«nant patalpintam baudos izoliatoriuje trÅ«ko vietos, nes dalį patalpos užėmė baldai.

Kaip dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų pagrįstai nurodė Alytaus PN, reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-04 nutartis Nr. A-1230-502/2016).              PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose jis buvo kalinamas kartu su asmenimis, sergančiais ŽIV, tuberkulioze.

             Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 str. bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-2477/2012).

Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R (98)7 39 punkte taip pat nurodyta kad infekuotų ŽIV asmenų atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma, siekiant išvengti jų diskriminacijos bei išgyvendinti su liga susijusius prietarus.             Vidaus reikalų ministro 1999-01-22 įsakymo Nr. 36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“, išdėstyto nauja redakcija 1999 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 704 „Dėl vidaus reikalų ministro 1999 m. sausio 22 d.

įsakymo Nr.36 „Dėl nuteistųjų, infekuotų ŽIV, laikymo laisvės atėmimo vietose“ pakeitimo“, 1 p. nustatyta, kad atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raÅ¡tiÅ¡kai pareiÅ¡kė norÄ bÅ«ti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimÄ laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių esamų ar galimų jam kilusių pasekmių, o pateikė vien tik samprotavimus, kad gyvenimas vienoje kameroje su infekuotu ŽIV ar sergančiu tuberkulioze yra nesaugus.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pats infekuotas asmuo bÅ«tų pareiÅ¡kęs norÄ bÅ«ti izoliuotas nuo kitų asmenų, ar komisija bÅ«tų konstatavusi, kad infekuotas asmuo elgėsi nesaugiai ar neatsargiai. Nesant paminėtų sÄ lygų, taip pat pareiÅ¡kėjui nenurodžius, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl jo laikymo kartu su infekuotais ŽIV ir tuberkulioze, nėra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti Alytaus PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.             PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamerų patalpos avarinės bÅ«klės, temperatÅ«ra, apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų, patalpose buvo asbesto, kamerose buvo tarakonų.

Iš byloje pateiktų Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (I t. b. l. 119–124) nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu (2014-12-09, 2015-12-08) buvo tikrinamos Alytaus PN gyvenamosios ir kitos zonos (tame tarpe baudos izoliatoriaus kameros, valgykla, parduotuvė, dušinė, pasimatymų patalpos ir kt.). Tikrinimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Priešingai, aktuose aptarta, kad tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, vėdinimai, vykdomi per langus, kaip nustato įstatymas, dušo, kirpyklos patalpos ir kitos tikrintos patalpos tvarkingos, valomos ir dezinfekuojamos.

Ant lubų ir sienų pelėsių taip pat nebuvo pastebėta. Aktuose nurodyta, kad vykdomas nuolatinis graužikų stebėjimas, o pastebėjus imamasi priemonių juos naikinti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų tik abstrakčiai nurodė, kad kameros ir kitos patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų, tuo tarpu įvertinus atsakovės atstovo į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kintos ir atsakymuose į jo paklausimu, skundus), teismas neturi pagrindo abejoti institucijos vykdoma veikla siekiant, kad kalintiems asmenims bÅ«tų sudarytos teisės aktų nuostatas atitinkančios gyvenimo sÄ lygos.

Be to, iÅ¡ skundo nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu pareiÅ¡kėjas darė iÅ¡vadas, kad duÅ¡o, kirpimo priemonės nėra dezinfekuojamos, iÅ¡ skundo argumentų taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjui padarė asbestas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiais teiginiais Alytaus PN veiksmų neteisėtumo Å¡iuo aspektu taip pat neįrodė.              Alytaus PN iÅ¡duodami higienos priemones vadovaujasi Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo, kuriame nustatyta, kad per mėnesį iÅ¡duodama tualetinio muilo 100 g., skalbiamojo muilo 200 g., tualetinio popieriaus 1 rulonas.

IÅ¡duoti didesnį Å¡ių priemonių kiekį teisės aktai nenumato. Parduotuvė nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl prieÅ¡taravimų dėl didelių kainų parduotuvėje nagrinėjimas nėra administracinio teismo kompetencijoje. Be to, byloje pareiÅ¡kėjo pateiktas „Pontem“ 2015-07-09 raÅ¡tas (į 2015-06-26 skundÄ ) tvirtina, kad į nuteistųjų skundÄ dėl per didelių kainų buvo reaguota, kainos sumažintos.             PareiÅ¡kėjo teigimu, Alytaus PN administracija trukdo ginti savo teises, nes ignoruoja praÅ¡ymus.

PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kada ir kokias teises jam buvo sutrukdyta ginti, todėl vien tik bendro pobÅ«džio teiginiais konstatuoti PN administracijos veiksmų neteisėtumÄ nėra teisinio pagrindo.             Alytaus PN, tai įstaiga, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN nuteistieji gali laisvai, nelydimi pareigÅ«nų, judėti tiek pastato viduje, tiek iÅ¡orėje, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pasivaikščiojimas vykdomas tik vienÄ valandÄ ir 6 val. ryte, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nedetalizavo, kokiÄ Å¾alÄ jam padarė, jo teigimu, maži pasivaikščiojimo kiemeliai.             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo patalpintas kartu su rÅ«kančiais. Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Taigi Alytaus PN turintys pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ . Tačiau, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013, 2013-07-16 nutartis Nr. A-822-1396/2013).

Kaip nustatyta iš 2015-12-14 patikrinimo akto (I t. b. l. 122), Alytaus PN laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji būtų laikomi kartu su nerūkančiais. Be to, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis būriuose yra įrengtos vietos skirtos rūkimui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimo metu. Visa tai reglamentuoja Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015-08-31 įsakymas Nr. 1-231 „Dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose ir uždaroje zonoje“.

Vertinat šiuo aspektu išdėstytus pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad pareiškėjas nors ir prieštarauja, kad buvo laikomi su rūkančiais asmenimis, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų, nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, taip pat nėra fiksuota, kad palatose asmenys rūkė. Pareiškėjas savo teiginių, kad kartu su juo patalpoje buvę asmenys rūkė, nepagrindė jokiais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta, kad Alytaus PN administracija, būdama kaip nors informuota apie pažeidimus, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog Alytaus PN administracijos veiksmuose, užtikrinant draudimÄ rÅ«kyti neleistinose vietose, neteisėtų veiksmų nenustatyta.             Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 punkte numatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo iÅ¡laidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Pagal Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energetinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip 2298 kcal. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, nuteistiesiems maistas iÅ¡duodamas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Atkreiptina, kad pareiÅ¡kėjo prieÅ¡taravimai dėl normalaus maisto kiekio neužtikrinimo nepagrįsti jokiais įrodymais (pvz. byloje nėra jokių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų raÅ¡tu, adresuotų administracijai dėl maisto trÅ«kumo, kokybės ar pan.). PareiÅ¡kėjui Å¡io skundo argumento nepagrindus jokiais įtikinančiais įrodymais, ar argumentais, teismas neturi pagrindo abejonei, kad Alytaus PN iÅ¡duodami maistÄ nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Argumentai dėl nekokybiÅ¡ko, neskanaus maisto vertintini kaip subjektyvaus pobÅ«džio.             KÅ«no ertmių apžiÅ«ra reglamentuota Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijoje, kurios 154 punktas suteikia Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojui teisę, kilus įtarimui, atlikti kÅ«no ertmių apžiÅ«rÄ .

ApžiÅ«ra atliekama nuteistojo sutikimu.             Kaip atsiliepime nurodė Alytaus PN, pareiÅ¡kėjas bÅ«vimo PN laikotarpiu praÅ¡ymo dirbti niekada nebuvo pareiÅ¡kęs. Å ias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiÅ¡kėjas į bylÄ taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo Alytaus PN veiksmų vertinti, kaip sÄ moningai nesudarančių sÄ lygų pareiÅ¡kėjui dirbti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo dirbti net nėra pateikęs, todėl žala dėl normalių darbo sÄ lygų nesudarymo pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti padaryta.             Piniginės iÅ¡mokos nuteistiesiems skiriamos iÅ¡ valstybės biudžeto vadovaujantis Kalėjimų departamento 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260, II dalies 2 punktu.

Konkretų mokėtinos piniginės iÅ¡mokos dydį nustato PN administracija, atsižvelgiant į įstaigoje turimas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimÄ darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Atsakovės atstovas nurodė, kad įvertinus minėtus kriterijus pareiÅ¡kėjui 2015 metais buvo skirta 3 Eur piniginė iÅ¡moka. PareiÅ¡kėjui 2013-2014 metais buvo mokama po 9 Lt. Taigi, kaip matyti, paÅ¡alpos dydį apskaičiuoja PN administracija ir mokamos paÅ¡alpos dydis atitinkamai gali keistis priklausomai nuo aukščiau paminėtų kriterijų.

Teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės atostogauti.             Viena iÅ¡ pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra nuteistųjų patikrinimas. PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės vykdant nuteistųjų patikrinimÄ nakties metu. Pagal pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams. Jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumÄ vykdant naktinius patikrinimus, byloje nebuvo pateikta, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus.

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokia konkreti žala pareiÅ¡kėjui buvo padaryta dėl naktinių patikrinimų. PareiÅ¡kėjas tik bendrai iÅ¡reiÅ¡kė, kad jam tai kelia diskomfortÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į Alytaus PN dėl leidimo turėti nuosavÄ pledÄ , ar taksofono kortelę, o jo praÅ¡ymÄ tenkinti buvo atsisakyta, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Atitinkamai žalos faktas Å¡iuo aspektu taip pat vertintinas nepagrįstu.             PareiÅ¡kėjas suformulavo abstraktų reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o įpareigoti nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį dėl skunde apraÅ¡ytų sÄ lygų.

Pažymėtina, kad įvertinus skunde apraÅ¡ytas kalinimo sÄ lygas, dėl kurių pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, reikalvimas dėl įpareigojimo negali bÅ«ti tenkinamas. Bylos medžiaga nenustačius, kad pareiÅ¡kėjas kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo, kaip nuteistojo teisės yra užtikrinamos (skundo 3 reikalvimas).             IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas neturtinei žalai priteisti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui atsakovės atstovų veiksmais buvo padaryta žala.             Papildomai pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde gausiai mini tarptautinius teisės aktus, tame tarpe Europos Žmogaus Teisių KonvencijÄ , kurių nuostatos taip pat reglamentuoja nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ .

Tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad, kaip yra nurodęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimas ian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ). Vadinasi kiekviena institucija savo veikloje pirmiausia turėtų vadovautis nacionalinės teisės aktais. Todėl ir Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjo nurodyti teisės pažeidimai pirmiausiai vertinami nacionalinių teisės aktų nuostatų kontekste.             Minėta, kad prievolės atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, kaip Å¡iuo atveju valstybės atstovų neteisėtų veiksmų fakto, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Pareiškėjas skundo argumentais atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Netenkinus pagrindinių reikalvimų, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str., n u s p r e n d ė:              Pareiškėjo A.

Č. (A. Č.) skundÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo nutraukti.             Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo A. Č. (A. Č.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                                                                               Bronius JanuÅ¡ka