2025-10-22 Nr. AB-17070-2-68-3-01164-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-476-463/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01164-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl baudos skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – ir Federacija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas Federacijos naudai skirti baudą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Ministerija, atsakovas) už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. . Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Planuojant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir jam pavaldžių įstaigų reorganizavimą, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos (Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), Marijampolės pataisos namai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Alytaus pataisos namai, Vilniaus pataisos namai) vykdė konsultavimosi su profesinėmis sąjungomis dėl įstaigos reorganizavimo teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems neigiamiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti procedūras (toliau – ir konsultavimosi procedūros), kurių trukmė buvo numatyta 2022 m. rugpjūčio 1–31 d. Kadangi konsultacijų procedūros minimose įstaigose nevyko arba vyko nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių PN-AK administracijas, prašydamas pratęsti konsultavimosi procedūrų laikotarpį.

2.2. Konsultavimosi procedūros buvo tęsiamos ir 2022 m. rugsėjo mėnesį, konsultavimosi procedūros dėl Vilniaus pataisos namų reorganizavimo posėdžiai vyko 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 21 d., ir 2022 m. rugsėjo 28 d. 2022 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus pataisos namų vadovybė ir įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai pasirašė susitarimą Nr. 24-122 „Dėl Vilniaus pataisos namų reorganizavimo“ (toliau – ir Susitarimas), kuriuo patvirtino 2022 m. rugsėjo 21 d. 14.00 val. įvykusio Vilniaus pataisos namų vadovybės ir profesinių sąjungų atstovų konsultavimosi procedūros dėl Vilniaus pataisos namų reorganizavimo posėdžio metu pasiūlytą struktūrą bei etatų skaičių ir kuris turėjo būti teikiamas Kalėjimų departamentui. Pravieniškių PN-AK konsultavimosi procedūros oficialiai nebuvo baigtos.

2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) administracijos struktūra, Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros schema, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 1R-229 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais bei nustatyta, kad įsakymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2.4. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė įstatyminę pareigą informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais, kadangi jis buvo priimtas nepasibaigus konsultavimosi procedūroms, o Įsakymu patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūra iš esmės prieštarauja Vilniaus pataisos namų vadovybės ir įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovų Susitarimui. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje (toliau – ir Direktyva 2002/14/EB) nuostatų.

2.5. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimusi turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu yra siekiama, kad esminiai darbdavio sprendimai, darantys įtaką darbuotojų teisinei padėčiai, būtų priimti tik po tinkamo ir efektyvaus socialinio dialogo bei suderinus darbo santykių šalių interesus, todėl darbdavys turi pareigą aktyviai konsultuotis su profesinėmis sąjungomis.

2.6. Šiuo atveju konsultavimasis su profesinėmis sąjungomis vyko nesilaikant nustatytos procedūros, kadangi Įsakymas nebuvo priimtas po tinkamo ir efektyvaus socialinio dialogo, nes, net nepraėjus konsultavimo procedūroms skirtam laikotarpiui, buvo priimtas Įsakymas.

2.7. Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbdavys, įgyvendindamas Darbo kodekso 208 straipsnyje nustatytą pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais, privalo dėti aktyvias pastangas pasiekti susitarimą, kuris tenkintų abi socialinio dialogo šalis, ir tą padaryti iki reorganizaciją patvirtinančių teisės aktų priėmimo.

2.8. Atsakovas tik formaliai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą: Federacija nebuvo laiku informuota apie vykusius susitikimus iki 2022 m. rugsėjo 1 d., todėl turėjo pati kreiptis į atsakovą dėl vykdomų pertvarkymų; nebuvo atsižvelgta į pateiktas pastabas vėlesnių susitikimų metu; nebuvo laikomasi pasirašyto Susitarimo, kadangi Įsakymas priimtas iki Susitarimo pasirašymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesiekė iš tiesų užmegzti efektyvaus socialinio dialogo bei surasti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui naudingą sprendimą. Atsakovas privalėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir DK 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais, privalėjo dėti aktyvias pastangas pasiekti susitarimą, kuris tenkintų abi socialinio dialogo šalis.

3. Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba atmesti suėjus senaties terminui. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, o 209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Nagrinėjamu atveju naujas reikalavimas dėl baudos skyrimo Ministerijai pareikštas 2023 m. sausio 23 d. ieškinyje darbo byloje Nr. APS-131-22442/2022, t. y. praleidusi 2 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Įsakymo priėmimo dienos (2022 m. rugsėjo 27 d.).

3.2. Pagal DK 209 straipsnio 1 dalį atsakomybė už informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimą taikoma darbdaviui. Nagrinėjamu atveju Ministerija nėra darbdavys asmenų, kurių profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus byloje gina pareiškėjas. Įsakymus dėl konsultavimosi procedūrų pradžios ir pabaigos priėmė ne teisingumo ministras, o kiti subjektai – darbdaviai, todėl spręsti dėl Ministerijos atsakomybės, taikant 3 000 Eur baudą už konsultavimosi procedūrų pažeidimą, nėra teisinio pagrindo.

3.3. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Direktyva 2002/14/EB, kadangi ji netaikytina viešajame sektoriuje (viešojo sektoriaus įmonėms ir įstaigoms, kurios nevykdo ekonominės veiklos).

3.4. Nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, pateikė Teisingumo ministerijai 2022 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. 6R-10520 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūros“ (toliau – ir Raštas) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros, valdymo schemos, didžiausio leistino vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių skaičiaus projektus. Rašte buvo nurodyta, kad dėl organizuojamų struktūrinių pokyčių konsultuojamasi su socialiniais partneriais, Kalėjimų departamento darbuotojų valdymo komitete pristatytas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų reorganizavimo planas ir planuojami pokyčiai, kiekvienoje Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose buvo organizuoti susitikimai su įstaigų darbuotojais, siekiant tinkamai įgyvendinti informavimo apie vykdomus pokyčius procedūras. Taigi, šiuo atveju Ministerija neturėjo pareigos pradėti, vykdyti ar kontroliuoti konsultavimosi procedūros eigos.

3.5. Ministerija apie Susitarimą ir jo priėmimo aplinkybes sužinojo jau po Įsakymo priėmimo. Nors šalių pasirašytame Susitarime buvo nustatyta kitokia Vilniaus kalėjimo struktūra, tačiau Susitarimas nėra privalomas aktas, kurio sprendimus teisingumo ministras turėjo perkelti į Įsakymą.

3.6. Valstybinių administravimo organų pertvarka vykdoma politinės valios pagrindu (viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisės siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas pagrindu), todėl politinė valia neturi būti maksimaliai suderinta su darbuotojų atstovų nuomone. Esant įstaigos finansavimui iš biudžeto, darbdavio galimybės tartis dėl priemonių plano, kaip išvengti ar sušvelninti neigiamus teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams, iš esmės yra minimalios (tik įstatymų rėmuose, o ne papildomų finansinių įsipareigojimų pagrindu). Todėl konsultavimasis, vykdomas DK 208 straipsnio pagrindu, valstybės įstaigose gali būti ribotas, o tai paneigia sankcijos pagal DK 209 straipsnio 1 dalį griežtumą arba jos taikymo galimybę.

3.7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinamieji kriterijai dėl konsultavimosi procedūros tinkamumo yra savalaikis darbuotojų atstovų informavimas apie ketinimus priimti sprendimus, turinčius esminės įtakos darbuotojų statusui, ir galimybės suteikimas jiems išsakyti savo nuomonę dėl atitinkamų sprendimų bei dėl priemonių neigiamiems padariniams išvengti. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų direktorius konsultavimosi procedūrų trukmę nustatė nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., analogiškus sprendimus priėmė ir kitų institucijų direktoriai. Federacijai apie vykdomas informavimo ir konsultavimosi procedūras buvo žinoma.

3.8. Konsultavimosi procedūros buvo vykdomos tinkamai, šalys keitėsi nuomonėmis, buvo organizuojami susitikimai tiek su darbuotojais, tiek su profesinių sąjungų atstovais. Kalėjimų departamentas sudarė sąlygas nevaržomai teikti savo pasiūlymus bei dalyvauti susitikimuose ir tokiu būdu daryti įtaką numatomiems priimti sprendimams.

3.9. Siekiant informuoti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojus apie reorganizavimo procedūras ir vykstančius pokyčius, Kalėjimų departamento atstovai 2022 m. rugpjūčio mėn. 22-31 dienomis vyko į pavaldžias įstaigas (apie tai buvo viešai skelbiama informacinių sistemų tinklapyje), šiuose susitikimuose galėjo dalyvauti ir teikti klausimus bei savo pasiūlymus visi norintys, t. y. tiek profesinių sąjungų atstovai, tiek Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojai. Minėtų susitikimų metu dalyvavo ir profesinių sąjungų atstovai, uždavinėjo klausimus bei reiškė savo pastabas.

3.10. 2022 m. rugsėjo 5 d. įvyko Kalėjimų departamento darbuotojų valdymo komiteto posėdis, kuriame buvo svarstyti klausimai dėl reorganizavimo veiksmų pristatymo, Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūros pristatymo, saugumo valdymo srities naujovių pristatymo, resocializacijos srities naujovių pristatymo, reorganizavimo sukeltų padarinių švelninimo priemonių, pažangos strategijos pristatymo, jo metu buvo išanalizuotas Federacijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 4-157 „Dėl profesinės sąjungos siūlymų“, pateikti siūlymai. Pareiškėjas taip pat aktyviai dalyvavo ir kituose susitikimuose, pavyzdžiui – su Vilniaus pataisos namų vadovybe.

3.11. Tai, kad konsultavimasis vyko tinkamai, patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 21 d. įvykęs Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktorių posėdis, kurio metu Kalėjimų departamento direktorius paprašė pavaldžių įstaigų vadovų pristatyti situaciją apie konsultavimosi procedūrų įgyvendinimo eigą, bei, apibendrinus pasisakymus, padaryta išvada, kad įstaigos vykdo konsultavimosi procedūras įstaigai bei profesinėms sąjungoms priimtina konsultavimosi forma (pasitarimai su profesinėmis sąjungomis nustatytu laiku, informacijos teikimas raštu ar žodžiu).

3.12. Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje nustatyta pasekmė už informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimą, taikant DK 217 straipsnyje 2 dalyje nustatytą baudą, gali būti taikoma, jeigu darbdavys iš viso nesilaikė konsultavimosi ar informavimo pareigos ar iš esmės ją pažeidė, tačiau tokių aplinkybių pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, ne kiekvienas informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimas turi poveikį darbuotojų teisinei padėčiai. Formalūs pažeidimai negali būti laikomi besąlygine priežastimi spręsti dėl darbdaviui taikytinos DK 217 straipsnyje 2 dalyje nurodytos baudos.

3.13. Pareiškėjas iš esmės neginčija jokių konkrečių pertvarkymų sąlygų, taip pat neįrodinėja, kad kurios nors iš šių sąlygų prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms bei nepateikta duomenų, kad dėl Įsakymo priėmimo pablogėjo darbuotojų teisinė padėtis, nenurodo, kad priimti sprendimai jam buvo netikėti. Informacija apie numatomus priimti sprendimus jam buvo pateikta, vyko diskusijos ir derybos. Faktiniai šalių veiksmai, jų seka, netrumpa derybų trukmė neleidžia daryti išvados, kad šalys derybose būtų turėjusios išankstinių ketinimų nesiekti susitarimo sudarymo. DK nenustato būtinybės pasiekti bendrą sprendimą. Darbdavys privalo bendrauti su socialiniu partneriu, tartis su juo, bet vis dėlto išsaugo teisę savarankiškai nuspręsti dėl galutinai priimtino sprendimo turinio.

3.14. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad, priimant Įsakymą, būtų padaryti kokie nors teisės aktų, įskaitant ir DK, pažeidimai. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos maksimaliai palankios sąlygos tiek darbuotojams, tiek profesinėms sąjungoms dalyvauti sprendimų priėmimo procese, būti informuotiems ir išsakyti savo nuomonę. Konsultavimosi laikotarpis buvo pakankamai ilgas. Kalėjimų departamentas teikė pakankamą ir teisingą informaciją apie planuojamus priimti sprendimus, ši informacija buvo pasiekiama visiems darbuotojams. Ta aplinkybė, kad galutinai buvo priimtas ne toks sprendimas, kokio norėjo pareiškėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti kokie nors teisės aktų pažeidimai.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Buvusių Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų konsultavimo procedūros buvo vykdomos tinkamai, Federacijai buvo sudaryta galimybė būti išklausytai. Daugumoje Kalėjimų departamentui buvusių pavaldžių įstaigų Federacija neturi savo narių, tad pareiškėjas vykusiu reorganizavimo procesu buvo suinteresuotas išimtinai tik dėl buvusių Vilniaus pataisos namų.

4.2. Konsultavimo procedūros iš tiesų vyko, šalys keitėsi nuomonėmis, buvo organizuojami susitikimai tiek su darbuotojais, tiek su profesinių sąjungų atstovais. Pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos nevaržomai teikti savo pasiūlymus bei dalyvauti susitikimuose ir tokiu būdu daryti įtaką numatomiems priimti sprendimams. Tokiomis galimybėmis pareiškėjas aktyviai naudojosi.

4.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Kalėjimų departamentas nei iš anksto, nei po nuomonių apsikeitimo būtų ignoravęs ar tiesiog atmetęs pareiškėjo poziciją, nes konsultavimosi procedūros buvo tęsiamos. Visa informacija apie numatomus priimti sprendimus pareiškėjui buvo pateikta ne kartą, vyko diskusijos. Susitarimo nesudarymas, darbuotojų atstovų nesutikimas su numatomais darbdavio sprendimais savaime nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo.

4.4. Federacijai ne kartą buvo pristatyta Tarnybos Vilniaus kalėjimo būsima struktūra, vyko susitikimai, diskusijos, nuomonių apsikeitimai, tačiau pareiškėjas vis tiek siekė vilkinti reorganizavimo procesą, piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas, kad Vilniaus kalėjimo struktūra būtų būtent tokia, kokios reikalavo pareiškėjas, nesiekė bendradarbiauti. Pareiškėjas, be pagrindo vilkindamas konsultavimosi ir informavimo procedūras, nevykdė savo esminės pareigos – ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus, nesirūpino darbuotojų interesais ir teisėmis, kad reorganizavimo metu laiku darbuotojai gautų įspėjimo lapelius bei laiku būtų atlikti kiti darbdavio veiksmai, siekiant užtikrinti darbuotojų teises. Esant pareiškėjo piktnaudžiavimui savo teisėmis, šios neturėtų būti ginamos.

4.5. Informavimo ir konsultavimo procedūros vyko platesne apimtimi, nei to reikalauja DK, o tai, kad pareiškėjo netenkino pristatyta būsimos Tarnybos (Vilniaus kalėjimo) struktūra, nesuponuoja fakto, kad informavimo ir konsultavimo procedūros nevyko.

4.6. Tarnybos struktūros patvirtinimas yra politinio ir ekonominio pobūdžio sprendimas, tačiau pareiškėjas bando jį užginčyti, nors administraciniai teismai nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas.

4.7. Federacijai ne vieną kartą buvo suteikta teisė pateikti nuomonę dėl būsimos Tarnybos Vilniaus kalėjimo struktūros, apie tai buvo diskutuojama tiek 2022 m. rugpjūčio 26 d., tiek 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusių susitikimų ir posėdžių metu, tačiau pareiškėjas, nepaisydamas turimo Kalėjimų departamento atsakymo (nepritarimo pareiškėjo siūlomam Vilniaus kalėjimo struktūros variantui), vis organizuodavo konsultavimosi procedūras Vilniaus pataisos namuose tuo pačiu klausimu, taip bandydamas paveikti valstybės mastu priimtą sprendimą dėl valstybei tinkamos Tarnybos struktūros, o ne siekdamas pažeistų teisių gynybos.

4.8. Nors pareiškėjas skunde ir teigia, jog vien tik formaliai inicijuojamas nuomonių apsikeitimas negali būti laikomas tinkama konsultavimo procedūra, tačiau nagrinėjamu atveju visi veiksmai, susiję su tinkamu profesinių sąjungų konsultavimu ir informavimu, buvo atlikti tinkamai bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Teisingumo ministras priėmė Įsakymą, kuriuo buvo patvirtinta Tarnybos administracijos struktūra, Tarnybos administracijos struktūros schema, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 1R-229 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais bei nustatyta, kad Įsakymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

6.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Įsakymą; įpareigoti Ministeriją priimti sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo tik įvykdžius konsultacijas su pareiškėju. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-17-629/2022 skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas nėra subjektas, galintis ginčyti Įsakymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

6.3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – ir DGK, Komisija) gavo pareiškėjo 2022 m. gruodžio 2 d. prašymą dėl kolektyvinio ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti Ministeriją sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas. Komisija 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-22442/2022 nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą, nurodydama, kad: 1) konsultavimasis, vykdomas DK 208 straipsnio pagrindu valstybės įstaigose, gali būti ribotas, o tai paneigia sankcijos pagal DK 209 straipsnio 1 dalies griežtumą arba iš viso jos taikymą; 2) priimant Įsakymą tam tikras socialinis dialogas vyko, atsakovas principingai neignoravo pareiškėjo ir jo teisių, pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pareikšti savo nuomonę; 3) fakto, jog Įsakymas priimtas pažeidus DK įtvirtintą informavimo ir konsultavimo procedūrą, pripažinimas nei vienai iš šalių nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks sprendimas negali būti priimtas.

6.4. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo 2023 m. sausio 23 d. ieškinys darbo byloje Nr. APS-131-22442/2022, kuriame pareiškėjas prašė teismo: 1) pripažinti, kad Ministerija sprendimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priėmė neįvykdžiusi informavimo ir konsultavimo procedūros; 2) pareiškėjo naudai skirti baudą Ministerijai už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi paprašė Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) išspręsti dėl bylos teismingumo. Specialioji kolegija 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-22/2023 nusprendė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui, ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

7. Teismas, įvertinęs Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalies, 209 straipsnio 1 dalies, 217 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjas apie Įsakymo priėmimą sužinojo 2022 m. rugsėjo 27 d., ir konstatavo, kad senaties terminas suėjo 2022 m. lapkričio 28 d., todėl pareiškėjas 2023 m. birželio 15 d. į teismą dėl baudos skyrimo Ministerijai kreipėsi praleidęs DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatytą 2 mėnesių ieškinio senaties terminą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl baudos skyrimo Ministerijai atmestinas suėjus senaties terminui.

9. Teismas, remdamasis Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad pareiga vykdyti konsultavimąsi su darbuotojais ir kitais jiems atstovaujančiais asmenims yra nustatyta tik darbdaviui, bet ne kitiems su darbdaviu susijusiems subjektams.

10. Teismas konstatavo, kad įsakymus dėl konsultavimosi procedūrų pradžios ir pabaigos priėmė ne teisingumo ministras, o subjektai – darbdaviai, kurių darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus gina pareiškėjas, taigi nagrinėjamu atveju Ministerija nėra darbdavys asmenų, kurių profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus byloje gina pareiškėjas, todėl spręsti dėl Ministerijos atsakomybės, taikant 3 000 Eur baudą už konsultavimosi procedūrų pažeidimą, nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, priimant Įsakymą, buvo pažeista įstatyminė pareiga informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais ir nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog buvusiose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose vyko darbuotojų ir suinteresuotų asmenų informavimo konsultavimo procedūros, o Vilniaus pataisos namuose ir Pravieniškių PN-AK vykusių susitikimų metu dalyvavo ir Ministerijos atstovai. Teismas nustatė, kad minėtų susitikimų metu dalyvavo ir profesinių sąjungų atstovai, uždavinėjo klausimus, reiškė pastabas dėl būsimos Tarnybos struktūros. Apie reorganizavimo procedūras buvo informuojami, konsultuojami ne tik profesinių sąjungų atstovai, bet visi norintys dalyvauti susitikimuose Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojai, nors DK įpareigoja informavimo konsultavimo procedūras vykdyti tik su darbuotojų atstovais. Kalėjimų departamentui pavaldžių darbuotojų konsultavimui buvo sukurta atskira elektroninio pašto dėžutė ir darbuotojai buvo asmeniškai konsultuojami elektroniniu būdu. Visi susitikimai buvo viešinami Kalėjimų departamento socialinio tinklo Facebook paskyroje.

12. Teismas konstatavo, kad, reorganizavimo metu vykdant konsultavimo procedūras, buvo laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, ir pareiškėjas nepateikė duomenų, kad, priimant Įsakymą, būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo sudarytos maksimaliai palankios sąlygos tiek darbuotojams, tiek profesinėms sąjungoms dalyvauti sprendimų priėmimo procese, būti informuotiems ir išsakyti savo nuomonę, buvo nustatytas pakankamai ilgas konsultavimosi laikotarpis, Kalėjimų departamentas teikė pakankamą ir teisingą informaciją apie planuojamus priimti sprendimus, ši informacija buvo pasiekiama visiems darbuotojams. Ta aplinkybė, kad galutinai buvo priimtas ne toks sprendimas, kokio norėjo pareiškėjas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti kokie nors teisės aktų pažeidimai.

13. Teismas sutiko su atsakovo ir Tarnybos nuomone, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi Direktyva 2002/14/EB, kuri netaikytina viešajame sektoriuje (viešojo sektoriaus įmonėms ir įstaigoms, kurios nevykdo ekonominės veiklos).

14. Teismas konstatavo, kad konsultavimo procedūros buvo vykdomos tinkamai, o ne formaliai, veiksmai, susiję su tinkamu profesinių sąjungų konsultavimu ir informavimu, buvo atlikti tinkamai bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, dėl ko pareiškėjo skundo argumentai, kad priimant Įsakymą buvo pažeista įstatyminė pareiga informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais, atmestini, taip pat pareiškėjo reikalavimas atmestinas ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas praleido DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatytą 2 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl baudos skyrimo Ministerijai.

15. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 16. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, bei priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Ministerija nėra darbdavys asmenų, kurių profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus byloje gina pareiškėjas.

17.2. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos kalėjimų tarnybos savininkė yra valstybė; Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Teisingumo ministerija, kuri vykdo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas (išskyrus sprendimo dėl Tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) funkcijas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bausmių vykdymo sistemos įstaigų struktūrą nustato teisingumo ministras. Taigi, pačios įstaigos neturi jokios teisinės galimybės priimti sprendimų dėl jų pačių struktūros. Kadangi valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą, galima teigti, kad valstybės tarnautojo darbdavys yra valstybė (jo funkcijos deleguotos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms), o šias valstybės kaip darbdavio funkcijas įgyvendino atsakovas.

17.3. Pareiškėjas pažeistas teises siekia ginti DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu, t. y. Federacijos naudai skiriant baudą Teisingumo ministerijai už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą, kadangi nei Kalėjimų departamentas, nei jam buvusios pavaldžios įstaigos įtakos sprendimui dėl struktūros nustatymo negalėjo padaryti, tik per informavimo ir konsultavimo procedūras, kurių atsakovas nesilaikė.

17.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo Ministerijai priėmus Įsakymą, todėl pareiškėjas, tik 2023 m. birželio 15 d. kreipdamasis į teismą dėl baudos skyrimo, praleido DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatytą 2 mėnesių ieškinio senaties terminą.

17.5. DK 209 straipsnio 1 dalyje nurodytas dviejų mėnesių terminas nuo sužinojimo apie pažeidimą iki darbo ginčo dėl teisės iniciavimo yra ne senaties terminas, o procedūrinis terminas.

17.6. Pareiškėjas darbo ginčą dėl teisės iniciavo dar 2022 m. spalio 31 d., kai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Įsakymą; įpareigoti Ministeriją priimti sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo tik įvykdžius konsultacijas su pareiškėju, tačiau šis skundas buvo priimtas nagrinėti tik Specialiajai kolegijai nutarus, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Tai, kad buvo tikslinamas skundo reikalavimas, nelemia fakto, kad buvo praleistas procedūrinis terminas inicijuoti darbo ginčą dėl teisės, kadangi ginčo dalykas nekito nuo 2022 m. spalio 31 d.

17.7. Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į Komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Šis terminas skirtas darbo santykių dalyviams, kurie mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jų teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, kreiptis į Komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Jis siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – Komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus, individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės Komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Komisiją, nagrinėjimą į teismą.

17.8. Net nustačius, kad procedūrinis terminas kreiptis dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme yra pasibaigęs, tai nelemia pareiškėjo materialinės subjektinės teises pasibaigimo.

17.9. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, reorganizavimo metu vykdant informavimo konsultavimo procedūras, buvo laikomasi visų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik formaliai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą, nes: pareiškėjas iki 2022 m. rugsėjo 1 d. nebuvo laiku informuotas apie vykusius susitikimus, todėl turėjo pats kreiptis į atsakovą dėl vykdomų pertvarkymų; nebuvo atsižvelgta į pateiktas pastabas vėlesnių susitikimų metu; nebuvo laikomasi pasirašyto Susitarimo, kadangi Įsakymas priimtas anksčiau. Taigi atsakovas nesiekė iš tiesų užmegzti efektyvaus socialinio dialogo bei surasti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui naudingą sprendimą.

17.10. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, konsultavimas nesukuria administracijai pareigos atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Kadangi buvo netinkama vidinė ir išorės komunikacija ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais planuojant pertvarką ir jai rengiantis, į pertvarkos planavimą nebuvo įtraukti darbuotojai, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytam.

17.11. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, kad buvusiose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose 2022 m. rugpjūčio 24–31 d. vyko informavimo konsultavimo procedūros, nepatvirtina fakto, kad buvo suteikta galimybė suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Įsakymas priimtas 2022 m. rugsėjo 27 d., nors Vilniaus pataisos namai 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 9-5662 „Dėl konsultavimosi procedūrų“ informavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos filialo Vilniaus pataisos namų profesinę sąjungą, kad įvertinus tai, jog profesinė sąjunga prašė pratęsti konsultavimo procedūrų terminą ir pradėti realias konsultavimosi procedūras, nustatant terminą, konkrečias konsultacijų datas ir laikus, konsultavimosi procedūrų terminas pratęsiamas dar vienam mėnesiui, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.

18. Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Ministerija, kaip darbdavys, yra atsakinga už netinkamai vykdytas konsultavimosi procedūras, kadangi, pagal Darbo kodekso nuostatas, darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo, ir kuriam nustatyta pareiga vykdyti konsultavimąsi su darbuotojais ir kitais jiems atstovaujančiais asmenims.

18.2. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi Nuostatais ir Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurie įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d., kadangi iki tol galiojusio šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius. Tai, kad Ministerija Įsakymu, kuris įsigaliojo tik 2023 m. sausio 1 d., patvirtino naują Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūrą bei jos struktūros schemą, savaime nereiškia, kad Ministerija buvo darbdavys asmenų, kurių teises ir teisėtus interesus byloje gina pareiškėjas.

18.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis nepraleido 2 mėnesių ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą byloje dėl baudos skyrimo Ministerijai, teigdamas, kad minėtoje normoje įtvirtintas 2 mėnesių terminas reikšti reikalavimą byloje, skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pažeidimą iki darbo ginčo dėl teisės inicijavimo, yra procedūrinis terminas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2022 m. spalio 31 d. teiktas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Įsakymo panaikinimo nebuvo priimtas nagrinėti, todėl pareiškėjas 2022 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Komisiją, o 2023 m. sausio 23 d. – su ieškiniu į teismą, ir būtent ieškinyje teismui nurodė reikalavimą pareiškėjo naudai skirti Ministerijai baudą už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą. Kadangi byla iš pradžių buvo pradėta nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, ir tik Specialiajai kolegijai 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatavus, kad byla teisminga administraciniam teismui, 2023 m. birželio 15 d. byla buvo perduota administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minimą datą laikė pareiškėjo kreipimosi į teismą data ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido 2 mėnesių terminą reikalavimui dėl baudos skyrimo paduoti.

18.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad konsultavimosi procedūros buvo vykdomos, visi veiksmai, susiję su tinkamu profesinių sąjungų konsultavimu ir informavimu, atlikti tinkamai bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad konsultavimosi procedūros buvo formalios, jomis nebuvo siekiama užmegzti efektyvų socialinį dialogą, surasti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui naudingą sprendimą.

18.5. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog, priimant Įsakymą, būtų padaryti kokie nors teisės aktų, įskaitant ir DK, pažeidimai. Pareiškėjo prašymas skirti baudą atsakovui teisiškai nepagrįstas, nes jis nebuvo darbdaviu asmenų, kurių profesines, ekonomines nei socialines teises ir interesus gynė pareiškėjas; konsultavimosi procedūros vyko ir jas vykdė tas subjektas, kuriam DK nustato tokią pareigą, t. y. darbdavys – Kalėjimų departamentas; buvo sudarytos maksimaliai palankios sąlygos tiek darbuotojams, tiek profesinėms sąjungoms dalyvauti sprendimų priėmimo procese, būti informuotiems ir išsakyti savo nuomonę. Be to, pareiškėjo reikalavimas dėl baudos skyrimo pateiktas akivaizdžiai praleidus senaties terminą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

20. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl baudos Ministerijai už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą skyrimo pareiškėjo naudai.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo patikslintą skundą, konstatavęs, kad: pareiškėjas praleido DK 209 straipsnio 1 dalyje nustatytą 2 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl baudos skyrimo Ministerijai; Ministerija nėra darbdavys asmenų, kurių profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus byloje gina pareiškėjas, ir kuriam gali būti skiriama bauda; nenustatyta, jog, priimant Įsakymą, buvo pažeista įstatyminė pareiga informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu ieškinio senaties terminu ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju Ministerija yra atsakinga už tinkamą konsultavimosi procedūrų vykdymą.

24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Byloje nustatyta:

25.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ sutiko, kad Alytaus pataisos namai, Kauno tardymo izoliatorius, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai būtų reorganizuoti jungimo būdu, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriam pereitų visos reorganizuojamų šiam departamentui pavaldžių biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos (1 p.).

25.2. Vadovaujantis Darbo kodekso 204 straipsnio 4 dalimi ir 208 straipsniu, Pravieniškių PN-AK, Marijampolės pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Alytaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namų direktorių įsakymais buvo paskelbtos konsultavimosi su profesinėmis sąjungomis dėl įstaigos reorganizavimo teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems neigiamiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti procedūros, kurių pradžia – 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir nustatyta jų trukmė iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Konsultavimosi procedūrų metu vyko susitikimai su Kalėjimų departamento atsakingais asmenimis (Pravieniškių PN-AK susitikimas vyko 2022 m. rugpjūčio 31 d., Marijampolės pataisos namuose – 2022 m. rugpjūčio 24 d., Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – 2022 m. rugpjūčio 31 d., Alytaus pataisos namuose – 2022 m. rugpjūčio 24 d., Vilniaus pataisos namuose – 2022 m. rugpjūčio 26 d.).

25.3. Federacijos filialo Vilniaus pataisos namų profesinė sąjunga 2022 m. rugpjūčio 2 d. informavo Vilniaus pataisos namus apie pageidavimą dalyvauti Vilniaus pataisos namų organizuojamose konsultavimo procedūrose, organizuojant susitikimus kiekvieną rugpjūčio mėnesį, trečiadieniais, nuo 14.00 val., o 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu prašė pratęsti konsultavimo procedūrų terminą. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK vadovybę, prašydama pratęsti terminą konsultacijoms. Kalėjimų departamentas 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 1S-3452 visoms pavaldžioms įstaigoms nurodė pratęsti konsultavimosi procedūras.

25.4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303, be kita ko, reorganizuoti Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai jungimo būdu, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriam pereina visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos ir kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba (1 p.).

25.5. Konsultavimosi procedūros Vilniaus pataisų namuose buvo pratęstos iki 2022 m. rugsėjo 30 d., posėdžiai vyko 2022 m. rugsėjo 14 d., 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. 2022 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus pataisos namų vadovybė ir įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai pasirašė Susitarimą, kuriuo patvirtino 2022 m. rugsėjo 21 d. 14.00 val. įvykusio Vilniaus pataisos namų vadovybės ir profesinių sąjungų atstovų konsultavimosi procedūros dėl Vilniaus pataisos namų reorganizavimo posėdžio metu pasiūlytą struktūrą bei etatų skaičių.

25.6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūra, Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros schema, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 1R-229 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais bei nustatyta, kad Įsakymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

25.7. Pareiškėjas 2022 m. spalio 25 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti Įsakymą, įpareigoti atsakovą sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su pareiškėju. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-7536-1064/2022 atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

25.8. Pareiškėjas 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su Federacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-17-629/2022 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas (prašymas), kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

25.9. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas įpareigoti Ministeriją sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas. Komisija 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-22442/2022 nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

25.10. Pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad Ministerija sprendimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priėmė neįvykdžiusi informavimo ir konsultavimo procedūros; 2) pareiškėjo naudai skirti baudą Ministerijai už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi paprašė Specialiosios kolegijos išspręsti dėl bylos teismingumo. Specialioji kolegija 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-22/2023 nusprendė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Byla 2023 m. birželio 15 d. perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

26. Darbo kodekso (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija) 203 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio kodekso, kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais. Pagal Darbo kodekso 204 straipsnio 1 dalį, informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą (204 str. 2 d.). Darbo tarybų reikalavimu darbdavys turi pradėti konsultavimosi procedūras ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Konsultavimosi procedūrų metu darbo tarybos nariai turi teisę susitikti su darbdaviu ir jo atstovais, prireikus – ir kitais įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organų nariais, ir per penkiolika darbo dienų, jeigu nesusitarta dėl kito termino, nuo pirmos konsultacijų dienos raštu pateikti savo pasiūlymus. Darbo tarybai raštu pateikus motyvuotą prašymą, tuo laikotarpiu darbdavys negali imtis jokių veiksmų, dėl kurių pradėtos konsultavimosi procedūros. Pasibaigus šiam terminui, jeigu darbo tarybos nepateikia savo nuomonės, darbdavys gali nutraukti konsultavimosi procedūras. Konsultacijomis turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu, susitarimu arba priimami vietiniai norminiai teisės aktai (204 str. 4 d.). Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbo tarybos pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbo tarybai gauti motyvuotus atsakymus iš sprendimus priimančių darbdavio atstovų (204 str. 6 d.).

27. Darbo kodekso 208 straipsnis nustato, kad, prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas ir konsultuotis su jomis dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems neigiamiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki numatomų konsultacijų pradžios darbdavys darbo taryboms raštu turi suteikti informaciją apie: 1) numatomą šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo datą, įgyvendinimo pradžią ir trukmę; 2) šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo teisinį pagrindą; 3) šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo įgyvendinimo teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojams; 4) būdus ir priemones, kaip išvengti neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ar juos sušvelninti (208 str. 2 d.). 3. Kai įmonėje nėra darbo tarybos arba jos funkcijas įgyvendinančio darbuotojų patikėtinio, darbdavys privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją joje nurodytais terminais darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, taip pat darbuotojams tiesiogiai arba visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų (208 str. 3 d.). Suteiktos informacijos pagrindu vyksta konsultacijos su darbo tarybomis, kuriomis siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo ir verslo ar jo dalies perdavimo neigiamų teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ar juos sušvelninti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbuotojų atstovų susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui (208 str. 4 d.). Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu (208 str. 5 d.).

28. Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti šiame kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytą atsakomybę. Pagal darbo kodekso 217 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3 000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

Dėl ieškinio senaties

29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administraciniame teisme pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti 2023 m. birželio 15 d., nurodė, kad pareiškėjas praleido Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje nustatytą 2 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl baudos skyrimo Ministerijai. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje nurodytas dviejų mėnesių terminas nuo sužinojimo apie pažeidimą iki darbo ginčo dėl teisės iniciavimo yra ne senaties terminas, o procedūrinis terminas, kurio pareiškėjas nepraleido, nes jis į teismą kreipėsi 2022 m. spalio 31 d., o vėliau tik tikslino skundo reikalavimus.

30. Darbo kodekso 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, jeigu darbdavys pažeidė informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga per du mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Pagal Darbo kodekso 216 straipsnio 1 dalį, Darbo ginčus dėl teisės nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 d.). Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, –per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo kodekso 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas DGK kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į DGK, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad DK 209 straipsnio 1 dalyje nurodytas dviejų mėnesių terminas inicijuoti ginčą dėl teisės, skaičiuojamas nuo sužinojimo apie informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimą, yra procedūrinis terminas, kurio pasibaigimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės (nagrinėjamu atveju – teisės prašyti skirti baudą) pasibaigimo.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Daro kodekso 209 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimą (t. y. nuo sužinojimo apie 2022 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo priėmimą) galėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl kolektyvinio ginčo dėl teisės iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas Darbo ginčų komisijoje buvo priimtas ir nagrinėjamas.

35. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas ginčą dėl teisės inicijavo 2022 m. spalio 31 d., kai kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Ministeriją priimti sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo tik įvykdžius konsultacijas su pareiškėju, o vėliau tik buvo tikslinamas skundo reikalavimas.

36. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 25 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas, be kita ko, panaikinti Įsakymą, įpareigoti atsakovą sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su pareiškėju. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-7536-1064/2022 atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjas 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Ministeriją sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas su Federacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-17-629/2022 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo skundas (prašymas), kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir 2022 m. spalio 31 d. skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo priimti nagrinėti, t. y. administracinės bylos teisena pagal minėtus skundus nebuvo pradėta.

37. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai dėl kolektyvinio ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (įpareigojimo sprendimus dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priimti tik įvykdžius konsultacijas). Komisija, išnagrinėjusi darbo bylą, 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-6042 nusprendė atmesti ieškovo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai kaip nepagrįstą bei nurodė, kad ginčo šalys, nesutikdamos su Komisijos sprendimu, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

38. Pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas: 1) pripažinti, kad Ministerija sprendimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priėmė neįvykdžiusi informavimo ir konsultavimo procedūros; 2) pareiškėjo naudai skirti baudą Ministerijai už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą. Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-22/2023 nusprendė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir 2023 m. sausio 23 d. pateikdamas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, nepažeidė Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje nurodyto dviejų mėnesių termino inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.

Dėl informavimo ir konsultavimosi pareigą vykdančio subjekto

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Ministerija nėra subjektas, turintis pareigą vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūrą, kadangi Ministerija nėra darbdavys asmenų, kurių profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus byloje gina pareiškėjas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, be to, pagal Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, bausmių vykdymo sistemos įstaigų struktūrą nustato teisingumo ministras, todėl šiuo atveju Ministerija įgyvendina valstybės, kaip darbdavio, funkcijas.

42. Pagal Darbo kodekso 209 straipsnio 1 dalį atsakomybė už informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimą taikoma darbdaviui.

43. Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.

44. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalis nustatė, kad Probacijos tarnybos ir Kalėjimų departamento administracijos struktūrą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą – Kalėjimų departamento direktorius. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovavosi neaktualia šio įstatymo redakcija.

45. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 17.8 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamento direktorius priima į pareigas ar atleidžia iš jų institucijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas (jei įstatymų nustatytais atvejais nepaveda to daryti departamento direktoriaus pavaduotojui). Pagal Nuostatų 22 punktą, Kalėjimų departamentas reorganizuojamas, pertvarkomas arba likviduojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), buvo patvirtinti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų – Alytaus, Kybartų, Marijampolės, Panevėžio, Vilniaus pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro nuostatai. Šiuo įsakymu patvirtintų Alytaus pataisos namų nuostatų 5 punkte nurodyta, kad Alytaus pataisos namų savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Teisingumo ministerija. Analogiškos nuostatos yra nurodytos ir kitų paminėtų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų nuostatuose.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad Specialioji kolegija, spręsdama nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą, 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-22/2023 pažymėjo, kad keliamo ginčo, nors, be kita ko, ir grindžiamo DK nuostatomis, esmė, visų pirma, yra centrinio valstybinio viešojo administravimo subjekto (Teisingumo ministerijos) veiksmai (neveikimas), jai veikiant viešojo administravimo srityje, t. y. vykdant teisės aktais pavestas funkcijas ir priimant atitinkamą norminį administracinį aktą. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Ministerija laikytina tinkamu atsakovu nagrinėjamoje byloje.

Dėl informavimo ir konsultavimo procedūros

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime konstatavo, kad, reorganizavimo metu vykdant informavimo ir konsultavimo procedūras, buvo laikomasi visų teisės aktų reikalavimų.

49. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovas tik formaliai vykdė informavimo ir konsultavimo procedūrą, nes pareiškėjas laiku (iki 2022 m. rugsėjo 1 d.) nebuvo informuotas apie vykusius susitikimus ir turėjo pats kreiptis į atsakovą dėl vykdomų pertvarkymų, nebuvo atsižvelgta į pateiktas pastabas vėlesnių susitikimų metu, nebuvo laikomasi pasirašyto Susitarimo, atsakovas nesiekė iš tiesų užmegzti efektyvaus socialinio dialogo bei surasti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui naudingą sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo nesilaikoma Direktyvos 2002/14/EB nuostatų.

50. Pirmiausia pastebėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/14/EB „Dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje“, vadovaujantis jos 2 straipsnyje a punkte pateikta „įmonės“ sąvoka, 2001 m. kovo 12 d. Tarybos Direktyvoje 2001/23/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo“, pagal 1 straipsnio 1 dalyje a punkte apibrėžtą jos taikymo sritį, taip pat 1998 m. liepos 20 d. Tarybos Direktyvoje 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“, pagal 1 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią šios Direktyvos netaikymo išimtis, įtvirtintos informavimo ir konsultavimo procedūros yra netaikomos viešajame sektoriuje, t. y. viešojo sektoriaus įmonėms ir įstaigoms, jeigu šios nevykdo ekonominės veiklos. Pastaroji taisyklė dėl direktyvų taikymo išimties (netaikymo viešajame sektoriuje, kai nėra vykdoma ekonominė veikla) yra išplėtota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 1991 m. balandžio 23 d. sprendimą K. H. and F. E. prieš Macrotron GmbH, C 41/90, EU:C:1991:161; 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą I. S. prieš Ministero dell’Istruzione, dell’Universit e della Ricerca, C 108/10, EU:C:2011:542; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Jungtinės Amerikos Valstijos prieš C. N., C 583/10, EU:C:2012:638), taigi, Europos Sąjungos teisė neįpareigoja vesti informavimo ir konsultavimo procedūrų viešajame sektoriuje, o pareiškėjo argumentai dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo yra nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3486-629/2019).

51. Pagal Darbo kodekso 204 straipsnio 1 dalį, informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą (204 str. 2 d.).

52. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama profesinės sąjungos teisė, kad su ja būtų konsultuojamasi ir kad ji būtų informuojama, o konsultavimasis reiškia teisę būti išklausytai. Tai viena kukliausių sprendimo priėmimo proceso dalyvavimo formų, nes niekada nesukuria darbdaviui pareigos atsižvelgti į pateiktas pastabas, tačiau darbdavys turi sutikti su tuo, kad konsultacijos yra profesinės sąjungos proga daryti įtaką priimant sprendimą. Tai sukuria pareigą suteikti galimybę suinteresuotiems asmenims per jų interesams atstovaujantį asmenį būti išklausytiems prieš priimant arba pakeičiant su jais susijusį visuotinai taikomą aktą. Šia procedūra, atsižvelgiant į jos tikslus, siekiama taip pat ir sumažinti priimamo sprendimo klaidų tikimybę, ir išvengti nepasitenkinimo skundų pateikimo (ESTT 2003 m. lapkričio 23 d. sprendimo byloje Nr. T-63/02 C. ir P. 23 ir 24 punktai). Taip siekiama užtikrinti kuo visapusiškesnį ir efektyvesnį profesinės sąjungos dalyvavimą konsultacijose (ESTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. T-713/14 I. prieš Europos Centrinį Banką 146 punktas).

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad, teisės aktuose nenustačius ir neaptarus konsultavimo procedūrai keliamų reikalavimų (jos stadijų, etapų, formos, terminų, dokumentacijos ir t. t.), vertinamieji kriterijai dėl konsultavimosi procedūros tinkamumo yra savalaikis darbuotojų atstovų informavimas apie ketinimus priimti sprendimus, turinčius esminės įtakos darbuotojų statusui, ir galimybės suteikimas jiems išsakyti savo nuomonę dėl atitinkamų sprendimų bei dėl priemonių neigiamiems padariniams išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3486-629/2019).

54. Byloje pateikti Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių įsakymai dėl konsultavimosi procedūrų pradžios paskelbimo patvirtina, kad šių įstaigų darbuotojai ir jose veikiančios profesinės sąjungos buvo informuotos apie reorganizaciją, jos trukmę, reorganizavime dalyvaujančias įstaigas, apie tai, kad reorganizuojamų įstaigų darbuotojams įstatymuose nustatyta tvarka bus pasiūlyta eiti pareigas po reorganizavimo veiksiančioje biudžetinėje įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnyboje, nustatyta konsultavimosi trukmė – nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. (I t., b. l. 16–18, 77–84).

55. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kalėjimų departamento atstovai 2022 m. rugpjūčio 22-31 dienomis vyko į pavaldžias įstaigas ir teikė išsamią informaciją darbuotojams apie reorganizavimo procedūras ir vykstančius pokyčius (4 t., b. l. 18–93).

56. Byloje nustatyta, kad Federacija dalyvavo informavimo ir konsultavimosi procedūroje. Ministerijai ir Kalėjimų departamentu Federacija pateikė 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 4-157 „Dėl profesinės sąjungos siūlymų“, kuriame išdėstė pasiūlymus dėl pataisos įstaigų reorganizavimo (4 t., b. l. 178–183); šiame rašte nurodyti pasiūlymai buvo apsvarstyti 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusiame Kalėjimų departamento darbuotojų valdymo komiteto posėdžio metu (4 t., b. l. 113–116). Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad konsultavimosi procedūros buvo tęsiamos ir 2022 m. rugsėjo mėnesį, vyko posėdžiai dėl Vilniaus pataisos namų ir profesinių sąjungų atstovų konsultavimosi procedūrų ir kt.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vykdant Kalėjimų departamento ir jai pavaldžių įstaigų reorganizavimo procedūrą, informavimo ir konsultavimosi procedūra buvo vykdoma, pareiškėjui laiku buvo pateikta esminė informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas konsultavimasis, taip pat buvo teikiama papildoma informacija. Konsultavimosi procedūroms vykdyti buvo skirta pakankamai laiko, taigi ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbuotojams ir profesinėms sąjungoms buvo sudaryta galimybė dalyvauti pertvarkos procese, būti informuotiems ir išsakyti savo nuomonę.

58. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, vykdant Kalėjimų departamento ir jai pavaldžių įstaigų reorganizavimo procedūrą, darbuotojams ir jų atstovams buvo perduota pakankama esminė informacija, kad jie galėtų susipažinti ir išnagrinėti klausimo dalyką, taip pat vyko pasikeitimas nuomonėmis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nei iš anksto, nei po nuomonių apsikeitimo būtų ignoravęs ar tiesiog atmetęs profesinės sąjungos poziciją, nes konsultavimosi procedūros vyko ir 2022 m. rugsėjo, ir 2022 m. spalio mėnesį, t. y. buvo stengiamasi įsiklausyti į profesinės sąjungos atstovaujamų darbuotojų interesus. Tai, kad konsultacijų metu nebuvo pasiektas abi šalis tenkinantis sprendimas, ar tai, kad Įsakymas buvo priimtas nesulaukus konsultavimosi procedūros pabaigos, savaime nereiškia informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, buvo pertvarkoma valstybinio administravimo institucija, ir šia pertvarka (reorganizavimu) buvo siekiama optimizuoti biudžetinių įstaigų, vykdančių arešto bei laisvės atėmimo bausmes ir suėmimą, skaičių, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, gerinti nuteistųjų resocializacijos procesą, arešto bei laisvės atėmimo bausmių ir suėmimo vykdymą, todėl pareiškėjo įtaka reorganizavimo procesui negalėjo būti absoliuti, kadangi tokiu būdu būtų paneigta Vyriausybės išreikšta politinė valia dėl šios pertvarkos. Atsižvelgiant į minėtus argumentus nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdė informavimo ir konsultavimosi procedūrą ir nėra pagrindo skirti atsakovui baudą.

59. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir padaręs nepagrįstas išvadas dėl ieškinio senaties termino pažeidimo bei netinkamo atsakovo šioje byloje, teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes dėl informavimo ir konsultavimosi procedūros vykdymo, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

60. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė