c4eb74bd-032e-4b21-b7fd-9da5574071a8 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-2130-319/2015Procesinio dokumento Nr. 1-38-1-00120-2008-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)                                                                                         KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R.

L. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : R. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2009-09-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta - 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau teistas, teistumai iÅ¡nykę. Bausmės pradžia – 2008-12-03, bausmės pabaiga – 2018-12-03. 2015-09-14 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Skunde nuteistasis R. L. praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir priimti naujÄ , kuria taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes.

Jis visus paskirtus įpareigojimus įvykdė, pradėjo mokytis, drausme tvarka nebaustas, dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, yra atlikęs reikiamÄ bausmės dalį. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė apie įvykdytus Komisijos nustatytus įpareigojimus, į jo korekcijÄ , jo pastangas taisytis, o pagrindinis dėmesys skirtas paskirtai bausmei ir jos sunkumui. Dėl lygtinio paleidimo taikymo negali bÅ«ti vadovaujamasis vertinant paskirtos ir atliktos bausmės laikas, bausmę teismas skiria nuosprendžiu, o Å¡iuo metu turi bÅ«ti vertinamas bausmės atlikimo etapas, kaip nuteistasis laikėsi nustatytų taisyklių, jo korekcijÄ teigiama linkme, turi atkreipti dėmesį į Komisijos nuomonę, kuri prižiÅ«ri asmenį, vertina nuteistÄ jį ir sprendžia dėl jo galimybės gyventi visuomenėje.

Nuteistasis skunde nurodo, kad nėra nustatyta jo nusikalstamumo rizikÄ didinančių veiksnių, jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, laisvėje turės darbÄ , neturi priklausomybių, Å¡ios aplinkybės rodo, kad jo resocializacija bus teigiama. Mano, kad yra visos sÄ lygos taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau– BVK) pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ , bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga iÅ¡vada, jog taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besÄ lygiÅ¡kas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Pripažintina, kad R.

L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, pataisos namuose dirbo, mokėsi, įgijo specialybių, dalyvavo įvairiose programose, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 17 kartų, palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

NuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentavo ir savo skunde – tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, dirbo, svarstymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nelaikytinos prioritetinėmis prieÅ¡ kitas aplinkybes, rodančias nuteistojo negebėjimÄ pilnai prisiimti atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , suvokti bausmės atlikimo teigiamÄ Ä¯takÄ . Å iuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už kÄ 1 kartÄ baustas.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, dėmesį telkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruoja galimas neigiamas, save vertina labai gerai, ypač turinčioje panaÅ¡ias vertybes kompanijoje. Pakankamai adekvačiai palaiko kriminalinio pasaulio subkultÅ«ros neformaliÄ sias tradicijas, palaiko jam siekdamas iÅ¡laikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lÅ«kesčius statusÄ , turi dviprasmiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯ jį prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų priežiÅ«rÄ .

Tokį jo požiÅ«rį ir kolektyvo vertinimo jo atžvilgiu svarbÄ parodo tai, kad nuo 2015-09-03 R. L. dalyvavo masinėje bado akcijoje. Nors Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ 31 balas, tačiau nurodyti pakankamai rimti ir realÅ«s galimi nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (susirÅ«pinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje, žino savo veiklos ir nusikaltimo ryšį, tačiau jį menkina); mÄ stymas ir elgesys (siekia tiesioginio atlygio, kuris priveda prie teisės pažeidimų); nuostatos (turi dviprasmiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯ jį prižiÅ«rinčių pareigÅ«nų priežiÅ«rÄ ).IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio, pavojingo visuomenei nusikaltimo padarymÄ , neatlikta bausmės dalis yra didelė.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, kÄ teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei požiÅ«rį į taikomÄ valstybės prievartos priemonę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi.

Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kuriÄ atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutÄ , tačiau Å¡i įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo.

Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.Tai, kad nuteistasis R. L. vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Konstatuotina, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimÄ priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo R. L. skunde nurodytais argumentais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. L. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                          Rimas Švirinas