c4ea6412-3bd7-41b5-abfa-3638e15ff1f6 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedByloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Y. I. siekÄ parduoti turtÄ , įforminant pirkimo â pardavimo sutartyje uzufrukto teisÄ. Negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ (CK 6.66 str.) tinkamai pagrindÄ, nes jokio nei žodinio, nei raÅ¡ytinio susitarimo su ieÅ¡kovu dÄl areÅ¡to turtui panaikinimo nebuvo ir Å¡i aplinkybÄ yra grindžiama vien ieÅ¡kovo teiginiais. Kita vertus, ieÅ¡kovas puikiai žinojo, kad atsakovas dÄjo pastangas banko paskolai gauti, taÄiau negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad dÄl ne nuo jo priklausanÄių aplinkybių bankai atsisakÄ suteikti kreditÄ , dÄl ko ir buvo nusprÄsta butÄ parduoti, įsigyti mažesnį ir galutinai atsiskaityti su ieÅ¡kovu (gavÄs pinigus iÅ¡ T. K. atsakovas tik baiminosi likti be nuosavo gyvenamojo bÅ«sto ir kurį laikÄ ieÅ¡kojo galimybių patenkinti bÅ«sto interesus, dÄl ko iÅ¡ karto neatsiskaitÄ, o vÄliau pinigai buvo pagrobti).
Legislator headnote
AI generatedc4ea6412-3bd7-41b5-abfa-3638e15ff1f6 · Lietuvos apeliacinis teismas: kreditoriaus, teisių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat darÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ T. K. dalyvavo ginÄo sandoryje žinodama apie tokį neteisÄtÄ atsakovo Y. I. tikslÄ ir sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį jam padÄjo iÅ¡vengti realaus ir efektyvaus prievolÄs įvykdymo ieÅ¡kovui (sudarydama sutartį ir įsigydama nuosavybÄn butÄ už įprastÄ rinkos kainÄ , atsakovÄ T. K. sau visiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis neatlygintinai suteikÄ pardavÄjui visai Å¡io gyvenimo trukmei uzufruktoriaus teises ir tokio rimto savo teisių apribojimo priežasÄių negalÄjo paaiÅ¡kinti ir kt.), todÄl atsakovÄ T.
Full text
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Virginijos ÄekanauskaitÄs, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Kazio KailiÅ«no, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo Y. I. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 2 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinÄje byloje Nr. 2-2821-585/2011 pagal E. I. ieÅ¡kinį atsakovams Y.
I., T. K. ir A. P. dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais ir restitucijos taikymo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. G. esmÄ Ä®siteisÄjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovui E. I. iÅ¡ atsakovo Y. I. priteista 74 000 Lt kompensacija, atidalijus ieÅ¡kovo turtÄ iÅ¡ bendrosios su atsakovu Y. I. nuosavybÄs â buto, esanÄio (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti antstolis areÅ¡tavo padalytÄ bendrosios nuosavybÄs objektÄ , taÄiau ieÅ¡kovo praÅ¡ymu areÅ¡tas buvo panaikintas.
Panaikinus areÅ¡tÄ , atsakovas Y. I. 2009 m. birželio 3 d. butÄ pardavÄ atsakovei T. K. (2009 m. birželio 3 d. sutartyje buvo nustatytas neatlygintinis uzufruktas butui, pardavÄjui (atsakovui Y. I.) iki gyvos galvos suteikiant uzufruktoriaus teises), o Å¡i â 2010 m. balandžio 19 d. butÄ pardavÄ atsakovui A. P.. IeÅ¡kovas E. I. kreipÄsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti 2009 m. birželio 3 d. ir 2010 m. balandžio 19 d. sutartis negaliojanÄiomis bei taikyti restitucijÄ . NurodÄ, kad areÅ¡tas ginÄo butui buvo panaikintas siekiant, kad atsakovas jį įkeistų gaudamas paskolÄ banke ir tokiu bÅ«du atsiskaitytų su ieÅ¡kovu.
Tuo tarpu atsakovas Y. I. sutartį dÄl buto pardavimo T. K. sudarÄ vien siekdamas iÅ¡vengti prievolÄs sumokÄti pinigus ieÅ¡kovui ir taip vengdamas įvykdyti teismo sprendimÄ . Ä®rodinÄjo, kad T. K. nesÄ Å¾ininga buto įgijÄja, nes gyveno kartu su Y. I., nemokÄjo pinigų pagal sutartį, nes jų net negalÄjo turÄti, atsakovas sudaryti sutarties neprivalÄjo, o po sutarties sudarymo atsakovas Y. I. tapo nemokus. I. P. instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužÄs 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendÄ: pripažinti negaliojanÄia 2009 m. birželio 3 d. tarp Y.
I. ir T. K. sudarytÄ Â buto su rÅ«siu, esanÄio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo Y. I. atsakovei T. K. 74 000 Lt, o iÅ¡ atsakovÄs T. K. - 74 000 Lt atsakovui Y. I.; pripažinti negaliojanÄia 2010 m. balandžio 19 d. tarp A. P. ir T. K. sudarytÄ Â buto su rÅ«siu, esanÄio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Teismas konstatavo, kad nekilnojamas daiktas buvo vienintelÄ priemonÄ, kuri, Å¡alių susitarimu, galÄjo ir turÄjo bÅ«ti panaudota atsakovui Y.
I. gaunant lÄÅ¡as jo prievolei ieÅ¡kovui įvykdyti. TodÄl butas (duomenys neskelbtini), net ir nesant formaliam areÅ¡tui, buvo tam tikra ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus garantija, kad prievolÄ jam bus įvykdyta, o juo labiau tokia garantija butas tapo pritaikius areÅ¡tÄ . NurodÄ, jog atsakovui Y. I. turint neabejotinai vykdytinÄ prievolÄ ieÅ¡kovui, atsakovo Y. I. turtui â butui, esanÄiam (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo sutikimu buvo panaikintas areÅ¡tas, kreditoriui ir skolininkui žodžiu susitarus, kad panaikinus areÅ¡tÄ , atsakovas Y.
I. kreipsis į bankÄ paskolai, reikalingai įvykdyti prievolÄ, gauti, o paskolos įvykdymo užtikrinimui įkeis butÄ . Tokį susitarimÄ patvirtina ieÅ¡kovo 2009 m. gegužÄs 18 d. antstoliui raÅ¡ytas praÅ¡ymas. TaÄiau panaikinus areÅ¡tÄ , atsakovas Y. I. paskolos banke negavo ir net nepateikÄ Ä¯rodymų, kad kreipÄsi į bankÄ paskolai gauti. Taip pat byloje nÄra jokių įrodymų, kad atsakovas Y. I. praneÅ¡Ä ieÅ¡kovui apie kliÅ«tis gauti paskolÄ , kad, negavÄs paskolos, siÅ«lÄ ieÅ¡kovui problemÄ iÅ¡sprÄsti kitu bÅ«du bendromis pastangomis.
PardavÄs butÄ atsakovei T. K., atsakovas Y. I. veikÄ prieÅ¡ingai žodiniam susitarimui su kreditoriumi E. I., negavÄs ieÅ¡kovo pritarimo turto pardavimui ir žinodamas, kad ieÅ¡kovas turto pardavimui prieÅ¡tarauja, nes butas ieÅ¡kovo iniciatyva buvo areÅ¡tuotas, taip pat žinodamas, kad neturi jokio kito turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Tokie atsakovo Y. I. veiksmai savaime teismo pripažinti nesÄ Å¾iningais veiksmais, kuriais atsakovas siekÄ iÅ¡vengti savo prievolÄs realaus vykdymo ieÅ¡kovui ir dÄl aukÅ¡Äiau paminÄtų motyvų yra ieÅ¡kovo, kaip atsakovo Y.
I. kreditoriaus, teisių pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat darÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ T. K. dalyvavo ginÄo sandoryje žinodama apie tokį neteisÄtÄ atsakovo Y. I. tikslÄ ir sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį jam padÄjo iÅ¡vengti realaus ir efektyvaus prievolÄs įvykdymo ieÅ¡kovui (sudarydama sutartį ir įsigydama nuosavybÄn butÄ už įprastÄ rinkos kainÄ , atsakovÄ T. K. sau visiÅ¡kai nenaudingomis sÄ lygomis neatlygintinai suteikÄ pardavÄjui visai Å¡io gyvenimo trukmei uzufruktoriaus teises ir tokio rimto savo teisių apribojimo priežasÄių negalÄjo paaiÅ¡kinti ir kt.), todÄl atsakovÄ T.
K. (skirtingai negu atsakovas A. P.) pripažinta veikusi nesÄ Å¾iningai ir jai netaikomos sÄ Å¾iningÄ treÄiÄ jį asmenį ginanÄios taisyklÄs. Atsižvelgiant į tai, kad restitucijos mastas actio Pauliana atveju yra ribojamas (CK 6.66 str. 4 d.), teismas sprendÄ, kad taikant restitucijÄ , iÅ¡ atsakovo Y. I. atsakovei T. K. priteisiama 74 000 Lt, o iÅ¡ atsakovÄs T. K. atsakovui Y. I. priteisiama atitinkama dalis (74000 Lt) natÅ«ra negalimo priteisti buto kainos, gautos pagal 2009 m. birželio 3 d. sutartį.
I. A. skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Y. I. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:
1. Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Y. I. siekÄ parduoti turtÄ , įforminant pirkimo â pardavimo sutartyje uzufrukto teisÄ.
2. Negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ (CK 6.66 str.) tinkamai pagrindÄ, nes jokio nei žodinio, nei raÅ¡ytinio susitarimo su ieÅ¡kovu dÄl areÅ¡to turtui panaikinimo nebuvo ir Å¡i aplinkybÄ yra grindžiama vien ieÅ¡kovo teiginiais. Kita vertus, ieÅ¡kovas puikiai žinojo, kad atsakovas dÄjo pastangas banko paskolai gauti, taÄiau negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad dÄl ne nuo jo priklausanÄių aplinkybių bankai atsisakÄ suteikti kreditÄ , dÄl ko ir buvo nusprÄsta butÄ parduoti, įsigyti mažesnį ir galutinai atsiskaityti su ieÅ¡kovu (gavÄs pinigus iÅ¡ T. K. atsakovas tik baiminosi likti be nuosavo gyvenamojo bÅ«sto ir kurį laikÄ ieÅ¡kojo galimybių patenkinti bÅ«sto interesus, dÄl ko iÅ¡ karto neatsiskaitÄ, o vÄliau pinigai buvo pagrobti).
3. Be atsakovei T. K. perleisto nekilnojamojo turto atsakovas Y. I. turi pastovias pajamas, kurios periodiÅ¡kai buvo ir yra panaudojamos sumokÄti ieÅ¡kovui kompensacijÄ . Tokiu bÅ«du atsakovas, perleidÄs ginÄo turtÄ , netapo visiÅ¡kai nemokiu ir vykdyti prievolÄ atsakovui nevengia.
4. Ä® 2011 m. balandžio 15 d. vykusį teismo posÄdį dÄl ligos neatvyko atsakovo atstovÄ advokatÄ B. J., taÄiau teismas netenkino praÅ¡ymo dÄl bylos nagrinÄjimo atidÄjimo ir tokiu bÅ«du buvo pažeistos atsakovo teisÄs į tinkamÄ atstovavimÄ , nes atsakovas nežino lietuvių kalbos ir neturi teisinio iÅ¡prusimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. P. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino A. P. sÄ Å¾iningu ginÄo buto įgijÄju ir nusprendÄ A.
P. atžvilgiu netaikyti restitucijos, palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad nei atsakovÄs T. K., nei atsakovo Y. I. nepažinojo, todÄl objektyviai negalÄjo žinoti apie jų tarpusavio santykius ir / arba sudarytus sandorius, o jokių duomenų apie tai, kad atsakovei T. K. bÅ«tų apribotos disponavimo butu teisÄs, vieÅ¡uosiuose registruose nebuvo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas E. I. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad faktinÄs bylos aplinkybÄs įrodo kryptingÄ apelianto veikimÄ siekiant atsikratyti buto, kaip vienintelio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimo.
Pažymi, jog apeliantas nepateikÄ jokių įrodymų, kad po areÅ¡to butui panaikinimo bÅ«tų kreipÄsis į bankus paskolos ir kad bÅ«tų gavÄs (kaip jis teigia) neigiamus bankų atsakymus, o apie ketinimus butÄ parduoti ieÅ¡kovo apskritai neinformavo. Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas, kuriuo apeliantas buvo įpareigotas sumokÄti ieÅ¡kovui 74 000 Lt kompensacijÄ , turÄjo bÅ«ti vykdomas iÅ¡ karto po jo įsiteisÄjimo ir apeliantas seniai privalÄjo sumokÄti ieÅ¡kovui visÄ nurodytÄ sumÄ .
Be to, nurodo, jog Å¡alies neatvykimas dÄl ligos paprastai nÄra laikomas svarbia priežastimi bylos nagrinÄjimui atidÄti. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmetamas. PatenkinÄs ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pardavÄs vienintelį turÄtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei neatsiskaitÄs su ieÅ¡kovu už butÄ gautais pinigais, ženkliai pažeidÄ ieÅ¡kovo E. I., kaip atsakovo kreditoriaus, teises (CK 6.66 straipsnis). Atsakovas teigia, kad butÄ pardavÄ tikslu nusipirkti mažesnį butÄ bei už likusius pinigus atsiskaityti su ieÅ¡kovu, taÄiau butÄ pardavÄs atsakovas su ieÅ¡kovu neatsiskaitÄ, o Å¡i aplinkybÄ leidžia sprÄsti apie apelianto nesÄ Å¾iningumÄ .
Apelianto teiginys, kad su ieÅ¡kovu atsiskaityta nebuvo, todÄl, kad už butÄ gauti pinigai, kuriuos jis neva laikÄ automobilyje, buvo pavogti, nÄra įtikinamas bei neparemtas jokiais patikimais įrodymais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo motyvo dÄl atsakovÄs T. K. nesÄ Å¾iningumo nei viena iÅ¡ Å¡alių apeliacine tvarka neskundžia ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Apeliantas nurodo, kad be parduoto buto jis turi pastovias pajamas, leidžianÄias jam atsiskaityti su ieÅ¡kovu, dÄl ko negalima teigti, kad po buto pardavimo jis tapo visiÅ¡kai nemokus.
TaÄiau iÅ¡ atsakovÄs T. K. apeliacinÄs instancijos teismui pateiktos pažymos matyti, kad 2013 m. vasario 19 dienos duomenimis pagal Vilniaus I apylinkÄs teismo 2009 m. balandžio 7 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai yra iÅ¡ieÅ¡kota 10780 Lt, o liko iÅ¡ieÅ¡koti 63 220 Lt. Taigi tai, kad per keturis metus po vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ieÅ¡kovas atgavo tik septintadalį jam priteistos sumos, akivaizdžiai parodo, kad pastarojo teisÄs sudarius ginÄo buto pirkimo - pardavimo sandorį buvo pažeistos, nes atsakovo mokumas ženkliai sumažÄjo.
NemaÅ¾Ä dalį apeliacinio skundo atsakovas skyrÄ argumentams, jo nuomone, paneigiantiems teismo iÅ¡vadÄ , kad ginÄo buto areÅ¡tas pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ buvo panaikintas atsakovui papraÅ¡ius, tikslu gauti paskolÄ banke ir atsiskaityti su ieÅ¡kovu. TaÄiau bÅ«tent toks buto areÅ¡to panaikinimo pagrindimas buvo nurodytas paties ieÅ¡kovo praÅ¡yme (1 t. 54 b. l.), o duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas, taip nurodÄs, bandÄ suklaidinti antstolį, byloje nÄra. Be to, areÅ¡to turtui panaikinimas nereiÅ¡kia pareigos atsiskaityti su ieÅ¡kovu panaikinimo, dÄl ko tai, kad areÅ¡tas butui buvo panaikintas, nereiÅ¡kia atsakovo veiksmų teisÄtumo parduodant butÄ .
Be to, tai, kad, kaip teigia apeliantas, sudarant ginÄo sandorį jie neteikÄ reikÅ¡mÄs uzufrukto sÄ vokai ir jo teisinei prasmei, prieÅ¡tarauja paties atsakovo sudarytos buto pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygoms, kurių jis neginÄijo, bei savaime neįrodo sandorio teisÄtumo. Apeliantas taip pat nurodo, kad byla buvo iÅ¡nagrinÄta nedalyvaujant jo advokatei, dÄl ko jis liko be teisinÄs pagalbos. TaÄiau pažymÄtina, kad Å¡alies atstovo neatvykimas į teismo posÄdį dÄl ligos nesudaro pagrindo atidÄti bylos nagrinÄjimÄ .
Juolab, kad jokių neatvykimÄ pateisinamų dokumentų kartu su praÅ¡ymu dÄl bylos atidÄjimo atsakovo atstovÄ nepateikÄ (2 t. 36 b. l.). Be to, atsakovo teisinÄ pozicija byloje buvo iÅ¡dÄstyta pastarojo atstovÄs paruoÅ¡tuose ir pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (1 t. 36-39, 116-118 b. l.), o atsakovo nuoroda į lietuvių kalbos nežinojimÄ nÄra pagrįsta, nes iÅ¡ 2011 m. balandžio 6 d. â gegužÄs 2 d. teismo posÄdžio protokolo matyti, kad jame dalyvavo vertÄja (2 t. 37, 42 b. l.).
Atsižvelgiant į visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes naikinti skundžiamÄ sprendimÄ dÄl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nÄra pagrindo.            Apeliantas pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarka. TaÄiau žodinis procesas yra bÅ«tinas tuomet, kai pirmosios instancijos teismas nenustatÄ / neiÅ¡aiÅ¡kino tam tikrų faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir dÄl to jas bÅ«tina nustatyti, taÄiau daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , teisÄjų kolegijos nuomone, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo.
Be to, žodinis bylos nagrinÄjimas nÄra bÅ«tinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priÄmimas galimas remiantis turimais raÅ¡ytiniais duomenimis, Å¡alių pastabomis (kaip nagrinÄjamu atveju). Tokiu bÅ«du tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ konkreÄiu atveju nÄra pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkriÄio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonÄs (2 t., 143 â 145 b. l.) paliekamos galioti iki Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 2 d. sprendimo įvykdymo ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkriÄio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužÄs 2 d. sprendimo įvykdymo. TeisÄjai                                                                                               Virginija ÄekanauskaitÄ Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                                                                                       Kazys KailiÅ«nas                                                                                                           Â