2023-01-23 Nr. BB-519-1-01-1-20319-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Prašymo Nr. DOK-257/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20319-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistosios E. U. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 12 d. nutarties ir baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą E. U. nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai pripažindami įrodymais ir juos vertindami padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti BK 284 straipsnį. Teismai nepaisė in dubio pro reo principo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis. Teismai nenustatė, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, t. y. nebuvo nustatytas objektyvusis nusikalstamos veikos (BK 284 straipsnis) požymis. Teismai skundžiamus sprendimus išskirtinai grindė prielaidomis - prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojų, kurie yra nukentėjusiosios draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Apklausų protokoluose dalis parodymų buvo nukopijuotos, todėl nukentėjusios ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo gauti pažeidžiant BPK 183 straipsnio reikalavimus ir negalėjo būti pripažinti įrodymais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi atsisakė priimti 2022 m. gruodžio 1 d. paduotą nuteistosios E. U. kasacinį skundą.

Pagal BPK 372 straipsnio 6 dalį kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas BPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino; toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.

Susipažinusi su iš naujo paduotu nuteistosios E. U. gynėjo advokato M. Vagonio kasaciniu skundu teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad skundas grindžiamas iš esmės tapačiais, kaip ir ankstesniame skunde, argumentais, kurie esminės teisinės reikšmės neturi, nes nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 372 straipsnio 6 dalies nuostatų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 6 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios E. U. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas