2019-03-13 Nr. AB-6344-3-62-3-02429-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1553-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02429-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. spalio 15 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN), kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, veisėsi buitiniai parazitai ir pelėsis, kaupėsi drėgmė, trūko apšvietimo. Pareiškėjui kalint baudos izoliatoriuje, pasivaikščioti jam buvo leidžiama tik vieną valandą per parą. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Šią žalą vertino 20 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

2. Atsakovas Pravieniškių PN pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, prašė skundą atmesti.

2.1. Atsakovas atsiliepime į nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta pareiga pataisos įstaigoms kaupti ir sisteminti informaciją apie tam tikrais laikotarpiais gyvenamosiose patalpose buvusių miegamųjų vietų skaičių, tačiau pagal einamojo laikotarpio miegamųjų vietų skaičių, minimalaus ploto norma patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Gyvenamosios patalpos tvarkingos, vėdinamos per langus arba mechaninę vėdinimo sistemą, visose patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos. Įstaigoje pagal sudarytą sutartį reguliariai atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti ir valyti jose gyvenantys asmenys, todėl pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog nuteistieji netinkamai atlieka šią pareigą. Nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui R. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas nurodė, jog tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu šiose patalpose buvo įrengta miegamųjų vietų, pateikti negali, todėl miegamųjų vietų skaičių pateikė tokį, koks buvo atsiliepimo pateikimo dieną. Tuo tarpu pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, jog 16 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 ir daugiau asmenų. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog šiuo metu minėtoje patalpoje yra 10 miegamųjų vietų, tačiau pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. spalio 25 d. šioje patalpoje gyvenusių asmenų skaičiaus, nepaneigė. Atsižvelgiant į šios patalpos plotą, teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. spalio 29 d. pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas (2,05 kv. m) neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų (atitinkamai trūko 1,05 kv. m ploto).

5. Teismas pasisakė, jog pareiškėjas nenurodė, kuriose patalpose (išskyrus 16 būrio 3 miegamąjį) ir kiek tiksliai asmenų drauge su juo gyveno visu ginčo laikotarpiu, šių aplinkybių nedetalizavo, taip pat byloje nėra duomenų, jog įrengtų miegamųjų vietų skaičius kitose pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, išskyrus 16 būrio 3 miegamąjį, nuo ginčo laikotarpio pradžios iki atsakovo atstovo atsiliepimo pateikimo momento keitėsi, atitinkamai, teismas vertindamas atsakovo pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad vienam asmeniui bendrabučio tipo patalpose teko nuo 3,17 kv. m iki 3,28 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpose – nuo 4,52 kv. m iki 6,58 kv. m ploto, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytus reikalavimus.

6. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, ši bendrovė reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

7. Teismas įvertinęs atsakovo į bylą pateiktą Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymą, nustatė, kad patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs pataisos namų administracijai ar pareigūnams nusiskundimą dėl netinkamo apšvietimo, būtų prašęs pakeisti perdegusias lempas ar kt. Be to, Pravieniškių PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymoje taip pat nurodyta, kad uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Teismas pareiškėjo teiginius vertino kaip deklaratyvius, todėl juos atmetė. Taip pat teismas pažymėjo, jog byloje esančiame Medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė į gydytoją.

8. Teismas įvertinęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuoti patikrinimų rezultatai pareiškėjo gyventose kamerose, nustatė, kad pažeidimų, susijusių su dirbtine apšvieta, nebuvo nustatyta, buitinių parazitų ir pelėsių kamerose nepastebėta, visos patalpos vėdinamos per atvirus langus, kai kuriose įrengta mechaninė ventiliacija, oro drėgmės koeficientas atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėti patikrinimai buvo atlikti vėlesniu nei ginčo laikotarpiu, tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikė įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus šiuo aspektu teismas atmetė.

9. Dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarą ir pelėsio veisimąsi, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma, HN 134:2015) 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Tam nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės, ką patvirtina atsakovo atstovo pateikti duomenys. Teismas pasisakė, kad Pravieniškių PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

10. Dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis neturtinę žalą kildino iš to, kad laikotarpiais, kuomet buvo kalinamas baudos izoliatoriuje, pasivaikščioti galėdavo tik vieną valandą per parą, teismas pažymėjo, jog laikotarpiais, kuomet pareiškėjas už paskirtas drausmines nuobaudas kalėjo baudos izoliatoriuje, galiojusi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 146 straipsnio 2 dalis numatė, jog baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui būtų nesuteikta kasdien valanda pasivaikščioti, teismas sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti pažeidimą šioje dalyje.

11. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu, iš viso 313 parų (nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. spalio 29 d.), neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko 1,05 kv. m), todėl teismas atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas 2 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

III. 12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

12.2. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Taigi, nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į esminį faktą, jog pareiškėjas bausmę atliko ir atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas.

12.3. Duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo buvimo metu buvo pataisos namų patalpose, kuriose pareiškėjas atlikinėjo bausmę atsakovas pateikti negalėjo, nes tokie duomenys nėra sisteminami ir kaupiami. Tokia pareiga nėra nustatyta jokiais teisės aktais. Informacija pateikiama pažymų surašymo dienai. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie ginčo laikotarpiu esamą miegamų vietų skaičių, nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus.

12.4. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nagrinėjamu atveju nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti išsamūs ir patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, todėl skundas dalyje dėl per mažo gyvenamojo ploto, tekusio pareiškėjui likusiu ginčo laikotarpiu, atmestinas.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13.1. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog atsakovas apeliaciniu skundu siekia, kad pareiškėjui nebūtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, tačiau niekaip nepaneigia, kad pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų pažeidimo nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą dėl neturtinės žalos priteisimo, kurią patyrė kalėdamas Pravieniškių PN.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjui 313 dienų teko mažesnis nei įstatymuose numatytas kameros plotas, pareiškėjo atžvilgiu jo teisių pažeidimą pripažino ir priteisė 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

17. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, siekia kad pareiškėjo pažeista teisė būtų pripažinta, kaip pakankama satisfakcija, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Atsakovas siekdamas, kad pareiškėjui nebūtų priteistas neturtinęs žalos atlyginimas pinigais, nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes ir patirtą žalą, todėl teismas turėjo vertinti atsakovo pateiktus duomenis, kurie yra egzistuojantys pažymos pateikimo dieną, o ne pareiškėjo paaiškinimus.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, ir kt.; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

21. Iš pateiktos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog įstaiga savo valia nesistemina ar nekaupia tam tikros informacijos ar dokumentų, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovo nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus.

22. Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN į bylą pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias gyvenamąsias patalpas: laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. spalio 29 d. į 16 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 32,83 kv. m.; nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. kovo 18 d. į 6 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 66,66 kv. m.; nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2017 m. spalio 17 d. į 15 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 51,82 kv. m; taip pat laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 16 d. į kamerą Nr. 4, kurios plotas – 13,88 kv. m; nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. birželio 6 d. į kamerą Nr. 2, kurios plotas – 14,18 kv. m; nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. į kamerą Nr. 5, kurios plotas – 13,57 kv. m; nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. kovo 29 d. į kamerą Nr. 1, kurios plotas – 6,58 kv. m (b. l. 23-25). Atsakovas nurodė, jog neturi pareigos kaipti bei saugoti informacijos apie tai, kiek kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo miegamųjų vietų per tam tikrą laikotarpį, todėl informacija apie miegamųjų vietų skaičių pateikė einamuoju laikotarpiu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiga pateikti įrodymus apie kamerose asmeniui tenkantį plotą, taigi ir laikotarpius, kuriais asmenys buvo laikomi tokiose kamerose, tenka būtent atsakovo atstovui, o tai, kad institucija tokių duomenų savo pasirinkimu nekaupia, neatleidžia jos nuo pareigos paneigti pareiškėjo skunde nurodytas su tuo susijusias aplinkybes. Pravieniškių PN nepateikus įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog 16 būrio 3 brigadoje vienu metu gyveno 16 asmenų (b. l. 139), jas pirmosios instancijos teismas laikė nustatytomis pagrįstai.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą jo trukmę (laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. spalio 29 d. pareiškėjui R. Valiukevičiui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.)

25. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2 500 Eur.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė