2023-06-28 Nr. AB-12795-3-61-3-05962-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-358-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05962-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybė kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. balandžio 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-506 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo akto galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 23 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko 2022 m. rugpjūčio 18 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-08-220818-01198 (toliau – ir SLD), pagal 2022 metais parengtą projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto (H=29,9m), (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (projekto Nr. 011-22-TDP) teisėtumo patikrinimą ir surašė 2023 m. vasario 6 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi aktą Nr. SLD-00-230206-00009 (toliau – ir Aktas), nustatant, kad leidimas statyti radijo ryšio bokštą žemės sklype (duomenys neskelbtini), išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Inspekcija skundžiamu Privalomuoju nurodymu įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių per dešimt darbo dienų nurodyti įgaliotus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kurie atsakingi už prašymo išduoti SLD tikrinimą ir SLD išdavimą, pateikiant šių asmenų pareigybės aprašymus. Pagrindas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 7 straipsnio 1 punktas, 8 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 21 straipsnio 4 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 12, 15 ir 17 punktai, 26 straipsnio 2 dalis ir 27 straipsnio 1 dalis.

Teismas vadovavosi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 2, 4, 7 punktais, Inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos ir teisėtumo tikrinimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 26.1–26.6 punktais ir darė išvadą, kad Privalomasis nurodymas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ar poveikio priemonių nesukuria, skirtas inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinės nuobaudos skyrimo, t. y. teisinės pasekmės konkretiems subjektams gali atsirasti tik Inspekcijai atlikus papildomus veiksmus (nustačius atsakingus asmenis). Teismo vertinimu, vien tai, jog Inspekcijos Privalomajame nurodyme nurodyta apskundimo tvarka, nepakeičia ginčo pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad administracinio akto kvalifikavimą ir teisinį įvertinimą negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., išvada, ar konkretus viešojo administravimo subjekto priimtas aktas (sprendimas) gali būti skundžiamas administraciniame teisme, daroma atsižvelgiant į tokio akto (sprendimo) turinį. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsisakius priimti prašymą, teismas nesprendė prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

II. Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti prašymą arba perduoti prašymo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad atsakovas 2023 m. balandžio 18 d. rašte Nr. 2D-6629, kuriuo atsiuntė Privalomąjį nurodymą, nurodė, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Administracija, siekdama apginti savo teises, pasinaudojo atsakovo nurodyta apskundimo galimybe. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjui galimybę apginti savo pažeidžiamas teises ir suvaržė teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pareiškėjo teigimu, jis įvykdė visas sąlygas, būtinas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir ši teisė turi būti užtikrinama.

Pareiškėjas tvirtina, kad Privalomasis nurodymas sukelia jam tiesioginių pasekmių, kadangi jame atsakovas aiškiai įspėja, jog už šio Privalomojo nurodymo nevykdymą Administracijos darbuotojams (arba direktoriui) bus taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalimi ir pažymi, kad Aktas ir Privalomasis nurodymas pagal Statybos įstatymo nuostatas nėra pagrindas naikinti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5122-647/2023, kurioje Inspekcija prašo panaikinti Administracijos išduotą leidimą ir pašalinti statybos padarinius. Tik tenkinus ieškinį ir panaikinus leidimą, būtų nustatyti asmenys, atsakingi už pažeidimus. Šiuo metu nėra asmenų, galimai padariusių pažeidimą, todėl Privalomasis nurodymas negali būti objektyviai įvykdytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nes jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes Privalomasis nurodymas pagal statybos valstybinės priežiūros teisinį reguliavimą laikytinas tarpiniu dokumentu, nesukuriančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ar poveikio priemonių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde atkreipia dėmesį, kad Inspekcija Privalomajame nurodyme nurodė, jog jį galima ginčyti teisme, taip pat tvirtina, kad Privalomasis nurodymas sukelia teisines pasekmes, kadangi jame aiškiai įspėta, jog už šio Privalomojo nurodymo nevykdymą Administracijos darbuotojams (arba direktoriui) bus taikoma administracinė atsakomybė.

Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo sąlygų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčo santykiui aktuali redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 18 dalį viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas ir pareiškėjui sukelia teisinius padarinius, t. y. tam tikra apimtimi sukuria, panaikina ar pakeičia teises ir pareigas. Pažymėtina, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad viešojo administravimo subjekto skundžiamas individualus teisės aktas (administracinis sprendimas) pareiškėjui sukelia konkrečias teisines pasekmes.

Iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija atliko 2022 m. rugpjūčio 18 d. išduoto SLD pagal 2022 metais parengtą projektą „Ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties statinio, radijo ryšio bokšto (H=29,9m), (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (projekto Nr. 011-22-TDP) teisėtumo patikrinimą ir surašė Aktą, nustatant, kad leidimas statyti radijo ryšio bokštą, žemės sklype (duomenys neskelbtini), išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Inspekcija skundžiamu Privalomuoju nurodymu įpareigojo Administracijos direktorių per dešimt darbo dienų nurodyti įgaliotus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kurie atsakingi už prašymo išduoti SLD tikrinimą ir SLD išdavimą, pateikiant šių asmenų pareigybės aprašymus.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija; dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus; per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą; įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vykdyti su administracinės nuobaudos skyrimu susijusius veiksmus (Įstatymo 23 str. 1 d. 2, 4, 7 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas skundo nepriėmimo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022). Nagrinėjamu atveju skundas negali būti teikiamas dėl tarpinio viešojo administravimo subjekto priimto dokumento, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog skundžiamas Privalomasis nurodymas šiuo metu pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, nes yra tarpinis dokumentas, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pareiškėjo argumentai, kad Privalomasis nurodymas sukelia jam teisinius padarinius, nes jis yra įpareigotas nurodyti įgaliotus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kurie atsakingi už prašymo išduoti SLD tikrinimą ir SLD išdavimą, pateikiant šių asmenų pareigybės aprašymus, atmestini kaip nepagrįsti, nes valstybės tarnautojų, dalyvavusių SLD išdavime, duomenų pateikimas atsakovui pats savaime nesuponuoja administracinės atsakomybės taikymo, nepakeičia jo teisių ir pareigų apimties ir pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-415/2023). Tai, kad pats atsakovas skundžiamame Privalomajame nurodyme nurodė jo apskundimo tvarką, nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo priskirtinumo teismui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis