2024-03-28 Nr. CB-2224-2-30-3-00436-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1197

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00436-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 20 d. paduotu ieškovo R. R. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovo R. R. kasacinis skundas paduotas dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimas ieškovų R. R. ir N. R. ieškinį atmesti, o atsakovo R. S. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies. Teismas sprendimu nustatė tokią naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. R. S. naudojimui paskirti nuosavybės teise priklausančios 1/4 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas plane indeksais 1-1, 1-6, 1-7, kurių bendras plotas 23,9822 kv. m su 3 kv. m ploto rūsio patalpos dalimi. Už jam priskirtą papildomą 3,6922 kv. m plotą gyvenamajame name iš R. S. priteisti 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją R. R. ir N. R. naudai.

2. Likusias gyvenamojo namo patalpas su 9 kv. m ploto rūsio patalpos dalimi paskirti naudotis R. R. ir N. R.

3. Pastatą daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti R. S. naudojimui; kitą pastato dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti R. R. ir N. R. naudojimui.

4. Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti bendram R. R., N. R. ir R. S. naudojimui, iš jų pastarajam 3,5 kv. m ploto.

5. Garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti bendram naudojimui – 1/2 dalį, esančią kairėje pusėje nuo vartų R. S. ir 1/2 dalį, esančią dešinėje pusėje – R. R. ir N. R. Priteisti iš R. S. už jam priskirtą papildomą garažo plotą 300 Eur kompensaciją ieškovų R. R. ir N. R. naudai.

6. Nustatyti 2,7230 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal 2022-02-14 matininkės R. K. parengtą planą ir paskirti R. S. žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“, R. R. ir N. R. – sklypo dalis, pažymėtas indeksais „B“ ir „C“, o dalis, pažymėtas indeksais „D“ ir „E“ palikti bendram naudojimui tokiomis proporcijomis: R. S. – 1/4 dalį, R. R. ir N. R. – 3/4 dalis.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nekilnojamas turtas yra Labanoro regioninio parko teritorijoje, išskirtinai gražioje gamtos apsuptyje, aplink tyvuliuoja dideli ežerai ir toje aplinkoje išsidėstę miškai (nutarties 59 punktas). Ieškovas ir atsakovas yra panašaus amžiaus pusbroliai, ginčo sodyboje praleidę vaikystę ir jaunystę. Atsakovas paveldėjo sodybos kartu sklypu dalį iš motinos, o ieškovai nusipirko turto dalį iš atsakovo sesers (nutarties 57 punktas). Teismas netenkino ieškovų reikalavimo parinkti atidalijimo būdą atsakovui priteisiant 4150 Eur piniginę kompensaciją, nes teismo vertinimu, bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kitam bendraturčiui kompensaciją negali būti aiškinama kaip reiškianti teismo pareigą visais atvejais, net ir nesant pakankamai duomenų dėl teisingo kompensacijos dydžio, taikyti šį bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Netenkindamas reikalavimo atidalyti turtą sumokant bendraturčiui kompensaciją, teismas įvertino, kad turto vertintoja, atlikdama ginčo nekilnojamojo turto vertinimą, be kitų duomenų, rėmėsi 1988 m. namų valdos techninės apskaitos ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nors faktinė situacija neatitinka šių duomenų: daržinė ir tvartas kaip atskiri objektai nebeegzistuoja, vietoj jų yra bendromis šalių pastangomis ir lėšomis atstatytas vientisas pastatas, kurio matavimai nėra atlikti, sandėlis taip pat neegzistuoja, tačiau turto vertintoja pateikė išvadą dėl šių trijų statinių, kaip atskirų/egzistuojančių objektų, rinkos vertės (nutarties 59, 60 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad gyvenamojo namo vienos patalpos priskiriamos ieškovams, o kitos priskiriamos atsakovui atsižvelgiant į tai, kas įsirengė tas patalpas ir kas faktiškai jomis naudojasi (nutarties 61-65 punktai).

Kasaciniu skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutartį ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą – panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ši teisė negali būti atsiejama nuo CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią atidalijus namo patalpas, bendraturčiai naudosis atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovui paskirta patalpa, pažymėta plane indeksu 1-1, kurios plotas 8,12 kv. m – koridorius ir iš šios patalpos patenkama į palėpę ir į rūsį. Laikyti 1-1 patalpą atskirta ir izoliuota negalima. Skyrus šią patalpą atsakovo naudojimuisi, ieškovai netenka galimybės naudotis rūsiu, kurio 3/4 dalys arba 9 kv. m ploto priklauso ieškovams nuosavybės teise. Patalpa, pažymėta plane indeksu 1-6, kurios plotas 8,38 kv. m – sandėlis, ji gali būti naudojama kaip kambarys, tačiau joje yra krosnis šildymui. Krosnis kūrenama iš patalpų 1–6 ir 1–7, todėl šias patalpas skyrus atsakovui ieškovai neteko galimybės šildyti jiems skirtos namo dalies. Patalpa, pažymėta plane indeksu 1-7, kurios plotas 7,49 kv. m – namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta kaip virtuvė. Atsakovui priskirta naudotis tik 3 kv. m rūsio patalpa, tuo tarpu ieškovams rūsio patalpų naudojimasis būtų apsunkintas ir tektų įsirengti atskirą įėjimą (skundo 1, 4, 5, 6, 8, 10 punktai).

2. Dėl atidalijimo būdo išmokant kompensaciją – atsakovas niekada neišreiškė įsitikinimo, kad kompensacijos dydis yra per mažas. Atsakovas nori naudotis namo dalimi, nors praktiškai jis jam nėra reikalinga – atsakovas namu nesinaudojo nei valdydamas kartu su seserimi, nei dabar – jis ten laiko padėtus senus daiktus, todėl teiginiai, kad namo dalis jam reikalinga ir jis turi stiprų emocinį ryšį su namu ir namo aplinka, yra nepagrįsti. Be to, teismo ekspertė turto vertę nustatė teisingai, pagal turto vertę ieškovai skaičiavo kompensacijos atsakovui dydį (skundo 15.4, 15.20 punktai).

3. Teismas netinkamai atidalijo malkinę, daržinę, garažą, kitą pastato dalį, šiais turto objektais, jų dalimis priskirdami naudotis atsakovui. Nors buvo reali galimybė turtą atidalinti, teismas apribodamas ieškovų, turto savininkų teises, turto dalis priskyrė naudotis atsakovui (skundo 17-27 punktai). Teismas nustatydamas naudojimosi tvarką pastatais ir atsakovui turinčiam tik ¼ dalį nuosavybės kiekviename pastate, nustatė naudojimąsi visu pastatu-daržine, dalimi malkinės, ½ dalimi garažo, tuo pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 d. nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

4. Teismas nustatė 2,7230 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2022 m. vasario 14 d. matininkės R. K. parengtą planą. Tačiau įregistruotame žemės sklypo plane pažymėtas kelias einantis iki pat abiejų sklype stovinčių namų. Tuo tarpu atsakovo teikiamame ir teismo patvirtintame plane bendro naudojimo kelias numatytas tik iki sklypų vidurio. Be to, ieškovai praranda patekimą prie gręžinio, netenkama teisės prižiūrėti einančios elektros linijos, o priėjimas iki pastatų yra nepatogus ieškovams (skundo 38, 40, 42 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Z. B. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 20 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 143.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas