Legislator Case Law & Legislation
c4e8178a-c12a-4bbf-8491-5c68ae3961ca AI generated

c4e8178a-c12a-4bbf-8491-5c68ae3961ca · Å iaulių apygardos teismas

Case Number c4e8178a-c12a-4bbf-8491-5c68ae3961ca
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nuslėpdamas nuo I. V., kas yra tikrasis buto savininkas, ir taip jÄ suklaidindamas, sutarė dėl buto pardavimo; 2) 2005 m. balandžio mėn. už paduodamÄ butÄ , kaip avansÄ , iÅ¡ I. V. paėmė 2000 Lt; 3) 2005 m. gegužės mėn. kaip avansÄ paėmė dar 25000 Lt;

Legislator headnote

AI generated

c4e8178a-c12a-4bbf-8491-5c68ae3961ca · Å iaulių apygardos teismas: Å . buvo oficialiai pareiÅ¡kęs, kad tie pinigai pasiliks jiems kaip nuompinigiai.  Skunde apeliantė nurodo, kad iÅ¡ pradžių ji telefonu tarė su S. Å . apie buto pirkimÄ -pardavimÄ , S. Å . sutiko su pasiÅ«lyta suma, tvirtino, kad butas yra jo, minėjo, jog užsakys pažymÄ bei susitars su notaru, todėl ji per V. Å . perdavė jam 2000 Lt avansÄ . Be to teigia, kad S. Å . jai ir jos sutuoktiniui Č. V. buvo sakęs, kad puse pinigų už butÄ jam reikės duoti grynais prieÅ¡ pasiraÅ¡ant buto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ , o likusiÄ sumÄ pervesti per bankÄ , todėl Č.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja N                                                                                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-354/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1., 2.1.7.4., 2.1.15.3.3.3., 2.4.6.3.4.   (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2010 m. kovo 4 d.                                                                         Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Meškauskienei, išteisintojo gynėjui advokatui Algimantui Raškevičiui,išteisintajam S. Š.,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I.

V. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės I. V. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. Å . iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. I.

V. pareikštas 205602,36 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, o dalyje dėl 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestas.Panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nustatytas 2008-08-19, 2008-12-10 nutarimais, S. Š. turtui – 63,18 kv. m. 19900 Lt vertės sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; 7309,83 kv. m. 995547 Lt vertės gamybiniam cechui, esančiam (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Kolegijanustatė: S. Š. išteisintas dėl to, kad žinodamas, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, jam nuosavybės teise nepriklauso, neturėdamas teisėto buto savininko G.

Å . įgaliojimo butÄ parduoti, tai nuslėpdamas nuo nukentėjusiosios I. V. ir tokiu bÅ«du jÄ suklaidindamas, susitarė šį butÄ nukentėjusiajai parduoti už 50 000 Lt ir Å¡io susitarimo pagrindu 2005 metų balandžio mėnesį, tiksliau tyrimo nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, iÅ¡ I. V. paėmė kaip avansÄ už parduodamÄ butÄ 2 000 Lt, o 2005 metų gegužės mėnesį, tiksliau tyrimo nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių kampe, ties notarų (duomenys neskelbtini) biuru, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kaip avansÄ paėmė jam nukentėjusiosios sutuoktinio Č.

V. perduotus 25 000 Lt, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, notarui informavus, kad G. Å . ir jo dviem mažamečiams vaikams priklausantis butas be teismo leidimo negali bÅ«ti parduodamas, iÅ¡ nukentėjusiosios paimtų 27 000 Lt jai negrÄ Å¾ino, ir toliau jÄ klaidindamas 2005 m. birželio 14 d., tyrimo nenustatytÄ valandÄ , Mažeikių mieste, prie pastato (duomenys neskelbtini), automobilyje ,,Peugeot 307“, v/n (duomenys neskelbtini) su I. V. sudarė raÅ¡ytinę avanso sutartį, kurioje savo paraÅ¡u patvirtino 27 000 Lt avanso gavimo faktÄ bei savo įsipareigojimÄ I.

V. parduoti jam žinomai nepriklausantį butÄ už 50 000 Lt ir tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 27000 Lt, padarydamas I. V. turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o: panaikinti 2009-11-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d., ir skirti jam 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudÄ ; priteisti iÅ¡ S. Å . nukentėjusiosios I.

V. naudai 205 602,36 Lt dydžio turtinę ir 50 000 Lt neturtinę žalÄ ; palikti galioti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , nustatytÄ 2008-08-19, 2008-12-10 nutarimais, S. Å . turtui – 63,18 kv. m. 19900 Lt vertės sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini), Mažeikiai ir 7309,83 kv. m. 995547 Lt vertės gamybiniams cechui, esančiam (duomenys neskelbtini), Mažeikiai.Skunde teigiama, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog S. Å ., neturėdamas raÅ¡ytinio įgaliojimo, veikė, kaip teisėtas buto savininko G.

Å . atstovas ir nepagrįstai susitarimÄ , pasiraÅ¡ytÄ I. V. ir S. Å ., laikė preliminaria buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Tuo pačiu skunde nurodoma, kad apsilankius pas notarÄ , S. Å . ir G. Å . buvo paaiÅ¡kinta, jog buto pardavimas negalimas, nes bute yra priregistruoti G. Å . vaikai, todėl preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymas ir avanso paėmimas iÅ¡ I. V., bet kuriuo atveju, yra neteisėtas. Pažymima, kad S. Å . 2005-06-14 pasiraÅ¡ydamas su I. V. preliminariÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtindamas, kad gavo 27 000 Lt avansÄ , sÄ moningai jÄ klaidino, įtikindamas, kad butas priklauso jam ir jis įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, tai yra parduos jai butÄ sutartyje aptartomis sÄ lygomis.

Apelianto teigimu, sutarties pasiraÅ¡ymas nukentėjusiajai I. V. suteikė nepagrįstų vilčių tapti minėto buto savininke ir įtakojo jos apsisprendimÄ investuoti į buto remontÄ , nes ji buvo suklaidinta, buvo įsitikinusi, kad sutartį pasirašė su teisėtu buto savininku, dėl viso to patyrė nuostolių.Apeliaciniame prokuroro skunde taip pat teigiama, kad teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojų K. B. ir M. J. parodymus, kad jų žiniomis butas priklausė S. Å . ir su pastaruoju I.

V. tarėsi dėl buto pardavimo, kas įrodo, jog ne tik I. V. buvo įtikinta, kad dėl buto pardavimo tariasi ir avansÄ moka buto savininkui – S. Å ., tuo buvo įsitikinę ir minėti liudytojai.Skunde teigiama, kad S. Å . savo paraÅ¡u, kad pinigus gavo, patvirtino ne tik pinigų gavimo faktÄ , bet ir tai, kad pinigus gavo už parduodamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, kurio sutartinė kaina 50 000 Lt, t. y. Å¡iÄ sutartį jis pasirašė kaip buto savininkas, nes sutartyje G. Å . nenurodytas kaip buto savininkas, o S. Å . pasiraÅ¡ydamas nenurodė, kad pinigus gavo už sÅ«naus parduodamÄ butÄ .Prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog į teismÄ dėl leidimo parduoti nepilnamečiams vaikams priklausančias buto dalis buvo kreiptasi du kartus, nes iÅ¡ tikrųjų į teismÄ buvo kreiptasi tik vienÄ kartÄ , tai yra 2006-04-11, nes kreipiantis į teismÄ 2005-11-10 G.

Å . neturėjo teisės priimti savo nepilnamečių vaikų vardu jų mamos palikimÄ (nebuvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas ir neduotas teismo leidimas). Prokuroro skunde taip pat nurodoma, kad S. Å . turėjo galimybę vaikams nupirkti kitÄ gyvenamÄ bÅ«stÄ , nes buvo iÅ¡ I. V. gavęs 27 000 Lt, ir taip užtikrinti jų teises, ir vėl kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ leisti parduoti butÄ , tačiau to nepadarė sÄ moningai, kadangi trigubai pakilus butų kainoms, parduoti butÄ I. V. už sutartÄ 50 000 Lt kainÄ buvo nepelninga.Be to, prokuroras nurodo, kad teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , pažeidė LR BPK 115 str. 3 d. nuostatas, nes civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės 50 000 Lt žalos priteisimo atmetė, tuo suvaržydamas jos teisę kreiptis dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo civilinio proceso tvarka.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I.

V. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str. 1 d ., skirti jam Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę ir tenkinti Å¡ioje byloje jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas iÅ¡ esmės vadovavosi ne konkrečiais įrodymais ar duomenimis, o savo samprotavimais, prielaidomis bei spėjimais, kuriuos akivaizdžiai paneigia byloje esantys įrodymai.Apeliantė skunde teigia, kad esminis S. Å . apgaulės požymis buvo tas, kad jis, žinodamas, jog butas jam nuosavybės teise nepriklauso ir kad neturi jokio buto savininko įgaliojimo butÄ parduoti, iki pinigų gavimo ir po to melagingai teigė, jog jis yra tikrasis buto savininkas, tikindamas, kad buto pirkimas-pardavimas tikrai įvyks, suklaidino ir ,,privertė“ sumokėti jam avansu 27000 Lt.

Tuo pačiu skunde teigiama, kad teismas, iÅ¡teisindamas S. Å ., didžiausiÄ dėmesį skyrė ne jo veiksmams, kurie lėmė apsisprendimÄ sudarinėti su juo sandorį ir perduoti pinigus, tai yra veiksmams iki pinigų užvaldymo, o veiksmams po to, nors jam įgijus pinigus sukčiavimo nusikaltimas jau buvo baigtas ir visi veiksmai po to galėjo bÅ«ti vertinami tik, kaip padaryto nusikaltimo kilusios pasekmės. Apeliantė taip pat teigia, kad po pinigų (27000 Lt) įgijimo S. Å . toliau apsimetinėjo, jog rÅ«pinasi skubesniu buto pardavimu, nors, teigia, tikrai neabejojo, kad jo sÅ«nus, kreipdamasis į teismÄ dėl leidimo parduoti butÄ , iÅ¡ tikrųjų to nenorėjo, tiesiog, tikėjosi pasinaudoti nekilnojamojo turto kainų kilimu ir 27000 Lt grÄ Å¾ino tik tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡sigandęs gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, banke sužinojęs jos sÄ skaitÄ , nors dar iki tol G.

Å . buvo oficialiai pareiÅ¡kęs, kad tie pinigai pasiliks jiems kaip nuompinigiai.  Skunde apeliantė nurodo, kad iÅ¡ pradžių ji telefonu tarė su S. Å . apie buto pirkimÄ -pardavimÄ , S. Å . sutiko su pasiÅ«lyta suma, tvirtino, kad butas yra jo, minėjo, jog užsakys pažymÄ bei susitars su notaru, todėl ji per V. Å . perdavė jam 2000 Lt avansÄ . Be to teigia, kad S. Å . jai ir jos sutuoktiniui Č. V. buvo sakęs, kad puse pinigų už butÄ jam reikės duoti grynais prieÅ¡ pasiraÅ¡ant buto pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ , o likusiÄ sumÄ pervesti per bankÄ , todėl Č.

V. ir perdavė S. Å . 25000 Lt vykstant pas notarÄ , bet sandoris neįvyko dėl to, kad bute buvo priregistruoti S. Å . mažamečiai anÅ«kai, visgi, užtikrinus S. Å ., kad jis viskÄ greitai sutvarkys, daugiau į niekÄ nesigilino ir su niekuo kitu nebendravo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. Å ., kelis metus žadėdamas ,,viskÄ sutvarkyti“, 2008 metais ,,persigalvojo“ ir jo sÅ«nus G. Å . pradėjo reikalauti iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, nors įsikelti į butÄ ir jame daryti remontÄ leido pats S. Å .Apeliantės teigimu, teismas, nesant kitų įrodymų, rėmėsi vien melagingais S. Å .

Å¡eimos narių – G. Å ., V. Å ., A. V. Å ., parodymais ir nepagrįstai konstatavo, jog S. Å . buvo įgaliotas G. Å . tvarkyti buto pardavimo reikalus ir kad tikrai perdavė G. Å . iÅ¡ jos gautus 27000 Lt, taip pažeisdamas BPK 20 str. taisykles, nes pagal CK 1.73 str. 1 d. 1 p. fizinių asmenų sandoriai, kurių suma didesnė nei 5000 Lt sudaromi raÅ¡ytine forma, o pagal CK 2.138 str. 1 d. 3 p. įgaliojimas fiziniam asmeniui valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti patvirtintas notaro. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas savo iÅ¡vadas nepagrįstai grindė tuo, jog civilinio proceso tvarka nebuvo ginčijama ir kreiptasi į teismÄ dėl sudaryto preliminaraus buto pirkimo-pardavimo susitarimo ir dėl to nebuvo priimtas joks susitarimÄ panaikinantis teismo sprendimas, kadangi dėl tų pačių S. Å . veiksmų buvo kreiptasi į prokuratÅ«rÄ ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nebuvo privaloma kreiptis į teismÄ dėl to paties ir civilinio proceso tvarka.

Skunde apeliantė nurodo, kad suraÅ¡ytas 2005-06-14 raÅ¡telis su S. Å . buvo vien todėl, kad ilgai nesisprendė buto pirkimo-pardavimo reikalai, todėl minimu raÅ¡teliu nebuvo sukurti ir patvirtinti jokie civiliniai teisiniai santykiai, kaip mėgino teigti teismas, tai buvo S. Å . privertimas raÅ¡tiÅ¡kai patvirtinti, kad melagingos informacijos pagalba jis iÅ¡viliojo 27000 Lt. Skunde nurodoma, kad nepagrįstai iÅ¡teisinus S. Å ., teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos ir paliko neiÅ¡spręstÄ ieÅ¡kinį dėl 205602,36 Lt turtinės žalos atlyginimo.IÅ¡teisintasis S. Å . atsikirtimu į apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiosios I.

V. apeliacinius skundus, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendį palikti galioti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis S. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pripažindamas, kad S. Å . veikoje nėra Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Tačiau su tokiu teismo sprendimu iÅ¡ esmės nesutinka Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorai ir nukentėjusioji, praÅ¡ydami pripažinti S. Å . kaltu dėl sukčiavimo ir atitinkamai jį nuteisti.IÅ¡ bylos medžiagos, skundžiamo nuosprendžio ir apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų argumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad esminė priežastis, dėl kurios S. Å . buvo kaltintas sukčiavimu, buvo neįvykęs G.

Å . nuosavybės teise priklausančio buto, kurį norėjo įsigyti nukentėjusioji, pirkimo-pardavimo sandoris. Kitaip tariant, jei I. V. bÅ«tų pavykę įsigyti minėtÄ butÄ , ji nesijaustų apgauta ir nukentėjusi. TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti ir iÅ¡ pačios nukentėjusiosios pareiÅ¡kimo (t. 1, b. l. 2-3), kuriame minima, kad realizuoti savo sumanymÄ Ä¯sigyti butÄ I. V. pradėjo dar 2005 metais, o apgauta pasijuto 2008 metais, kai suprato, jog planuoto sandorio dėl buto pirkimo-pardavimo sudaryti nepavyks.

Paprastai turtiniai santykiai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir bÅ«tent apgaulė yra tas esminis sukčiavimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str., požymis atribojantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo civilinių santykių delikto. Nukentėjusiosios I. V. teigimu, apgaulė jos atžvilgiu pasireiÅ¡kė tuo, jog S. Å ., žinodamas, kad butas priklauso ne jam, neturėdamas teisėto buto savininko G. Å . įgaliojimo valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ , vis tiek tvirtino, kad jis yra tikrasis buto savininkas ir butÄ parduos 2005 m. birželio 14 d. sudarytame preliminariame susitarime aptartomis sÄ lygomis, dėl ko privertė jam sumokėti 27000 Lt.

Prokuroro skundo argumentai, kuriais remdamasis jis nesutinka su teismo konstatuotais faktais ir tuo pagrindu ginčija nuosprendyje iÅ¡dėstytÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , pateikia savitÄ Ä¯rodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusioji I. V. savo skundÄ argumentavo tuo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi ne įrodymais, o spėjimais, savo samprotavimais ir melagingais S. Å . ir jo Å¡eimos narių – G. Å ., V. Å ., A. V. Å . parodymais. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Prokuroras nenurodė, kokios bylos aplinkybės buvo neiÅ¡nagrinėtos. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl ir nukentėjusiosios teiginiai, kad teismas nesivadovavo byloje surinktais įrodymais, niekuo nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti iÅ¡samÅ«s duomenys ir motyvai, kuriais remiantis teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad S. Å . nenaudojo apgaulės nukentėjusiosios atžvilgiu ir nesiekė nusikalstamai įgyti jos turtÄ .

Nukentėjusiosios I. V. skundo teiginys, kad S. Å ., G. Å ., V. Å . ir A. V. Å . parodymai yra melagingi, niekuo nepagrįstas. Vien tai, kad minėtų asmenų parodymai yra nepalankÅ«s nukentėjusiajai, nėra pagrindas juos vertinti, kaip melagingus. Byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas įvertino teisingai, nes jų vertinimas pagrįstas iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu ir atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus.IÅ¡ S. Å . pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. matyti, kad jis buvo kaltinamas apgaule įgijęs svetimÄ , I.

V. priklausantį, turtÄ â€“ 27000 Lt (t. 2, b. l. 143-152). Konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į kaltinime iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, kurias, prokuroro nuomone, įgyvendindamas savo nusikalstamÄ sumanymÄ , realizavo S. Å ., o bÅ«tent:

1) nuslėpdamas nuo I. V., kas yra tikrasis buto savininkas, ir taip jÄ suklaidindamas, sutarė dėl buto pardavimo; 2) 2005 m. balandžio mėn. už paduodamÄ butÄ , kaip avansÄ , iÅ¡ I. V. paėmė 2000 Lt; 3) 2005 m. gegužės mėn. kaip avansÄ paėmė dar 25000 Lt;

4) žinodamas, kad buto be teismo leidimo parduoti nepavyks, 27000 Lt I. V. negrÄ Å¾ino;

5) toliau klaidino I. V. – 2005 m. birželio 14 d. su pastarÄ ja sudarė raÅ¡ytinę avanso sutartį, kurioje savo paraÅ¡u patvirtino 27000 Lt avanso gavimÄ bei įsipareigojimÄ I. V. parduoti butÄ , kuris jam nepriklauso.Pirmiausia pažymėtina, kad sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyviajai pusei – tyčiai, bÅ«dinga tai, kad sumanymas apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto – dar iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo. Apie iÅ¡ankstinį iÅ¡teisintojo sumanymÄ sukčiauti savo skunde nurodė nukentėjusioji, teigdama, kad iÅ¡ tikrųjų jai parduoti butÄ niekas neketino, S. Å . tik siekė užvaldyti ir užvaldė jos turtÄ , o pastarojo sÅ«naus G.

Å . kreipimasis į teismÄ dėl leidimo parduoti butÄ buvo tik formalus aktas. Kolegija tokį apeliantės pareiÅ¡kimÄ vertina, kaip niekuo nepagrįstÄ deklaratyviÄ nuomonę, kurios nepatvirtina jokie byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. Byloje nustatyta, kad iniciatyva dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, pirkimo-pardavimo kilo iÅ¡ nukentėjusiosios pusės. To neneigė ir pati apeliantė, nurodydama, jog skambino S. Å . ir prašė parduoti jai minėtÄ butÄ už 50000 Lt. Be abejonės, vien tai negali paneigti galimo S. Å . apsisprendimo sukčiauti, kuris galėjo susiformuoti ir po to, kai atsirado asmuo, norintis įsigyti nekilnojamÄ turtÄ .

Visgi, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ankstinio sumanymo sukčiauti nebuvo.Kad butÄ ketino iÅ¡ tikrųjų parduoti I. V., tvirtino ne tik iÅ¡teisintasis S. Å ., bet ir buto savininkas G. Å ., kuris nurodė, kad norėjo butÄ parduoti, tačiau teismui kelis kartus atmetus praÅ¡ymus leisti parduoti butÄ , buto pirkimo-pardavimo sandorio neįgyvendino (t. 3, b. l. 35-37). Liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti V. Å . ir A. V. Å . taip pat patvirtino, kad G.

Å . buvo apsisprendęs dėl buto pardavimo ir norėjo jį parduoti, net ėjo kartu su I. V. sutuoktiniu Č. V. pas notarę sudaryti buto pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau sandoris neįvyko, nes parduodamame bute buvo registruoti G. Å . nepilnamečiai vaikai ir buvo reikalingas teismo leidimas parduoti butÄ (t. 3, b. l. 37-38; 44-45). Liudytojas Č. V. taip pat nurodė, kad buvo pakviestas pas notarę dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio, patvirtino, kad apsilankymo pas notarę laikÄ S. Å . buvo suderinęs iÅ¡ anksto ir dokumentai dėl sandorio įforminimo jau buvo pateikti notarei, tačiau pastaroji paaiÅ¡kino, jog buto parduoti negalima –,,...reikia pažymos iÅ¡ vaikų teisių.“ (t. 3, b. l. 38-40).

Apie tai, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo įformintas, patvirtino ir liudytoja apklausta notarė V. M. (t. 3, b. l. 34). Byloje esantys dokumentai – Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2006 m. balandžio 11 d. įsiteisėjusios nutartys (t. 1, b. l. 11; t. 2, b. l. 64), kuriomis buvo atsisakyta G. Å . iÅ¡duoti leidimÄ parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, bei to paties teismo 2005 m. lapkričio 28 d., 2006 m. kovo 2 d. įsiteisėję sprendimai (t. 1, b. l. 9;

10) atitinkamai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, leidžiant G. Å . priimti mirusios žmonos R. Å . palikimÄ â€“ jos dalį turte (bute (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose) sau ir savo nepilnamečių vaikų vardu, neginčijamai patvirtina ne tik patį apsisprendimÄ parduoti butÄ , bet ir intensyvų Å¡io sumanymo įgyvendinimo kryptingumÄ . Konkrečiu atveju visiÅ¡kai nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, jog į teismÄ dėl buto pardavimo buvo kreiptasi tik vienÄ kartÄ (206-04-11), nes tai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja aptartiems ir teismo priimtiems sprendimams.

Taigi, iÅ¡ aptartų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visumos aiÅ¡kiai matyti, jog kaltinimas S. Å . dėl I. V. klaidinimo apie tariamai parduodamÄ butÄ nėra pagrįstas.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji tvirtina, kad S. Å . jÄ suklaidino teigdamas, jog yra norimo įsigyti buto savininkas ir kad butÄ tikrai parduos. Pasak I. V., ji tuo tikėjo, todėl ir buvo perduoti 27000 Lt S. Å ., kuris pinigus neteisėtai užvaldė ir negrÄ Å¾ino. Tuo pačiu savo skunde ir prokuroras tvirtina, kad S. Å ., neturėdamas raÅ¡ytinio įgaliojimo ir veikdamas, kaip teisėtas buto savininko G.

Å . atstovas, pasiraÅ¡ydamas su I. V. preliminarų 2005 m. birželio 14 d. susitarimÄ , suklaidino nukentėjusiÄ jÄ Ä¯tikindamas, kad butas priklauso jam ir bus parduotas minėtame susitarime aptartomis sÄ lygomis.Byloje, be pačios nukentėjusiosios teiginių, nėra duomenų, patvirtinančių, kad S. Å . bÅ«tų įtikinėjęs I. V., jos sutuoktinį ar kitus asmenis, jog butas nuosavybės teise priklauso jam. IÅ¡ tikrųjų, liudytojais apklausti K. B. ir M. J. buvo susidarę įspÅ«dį, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, priklauso S. Å . (t. 3, b. l. 41-42), tačiau nei vienas iÅ¡ jų neminėjo, jog S. Å . bÅ«tų juos tikinęs, kad tas butas priklauso jam, kaip skunde teigia prokuroras.

Kiekvienas jų susidarė savo subjektyviÄ nuomonę ir jÄ logiÅ¡kai pagrindė teisiamajame posėdyje. Liudytojas M. J. manė, kad butas priklauso S. Å . dėl to, jog ankščiau yra dirbęs kartu su iÅ¡teisintuoju ir pastarasis gavo tÄ butÄ . Liudytoja K. B. įspÅ«dį apie buto priklausomybę susidarė iÅ¡ V. Å . užuominų, kad dėl buto pardavimo reikia kalbėtis su uoÅ¡viu – S. Å .. IÅ¡ tikrųjų, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 1990 m. balandžio 26 d. orderiu (t. 2, b. l.

65) S. Š. su šeima buvo leista apsigyventi minimame bute ir tik pagal 1992 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį tas butas tapo G. Š. nuosavybe (t. 2, b. l. 70). Taigi, kiekvienas liudytojų be S. Š. įtikinėjimo buvo susidaręs savo asmeninę nuomonę apie tai, kam nuosavybės teise priklausė butas. Apgaulės nepatvirtina nei tas faktas, kad I. V. dėl buto pirkimo-pardavimo tiesiogiai tarėsi su S. Š., neturinčiu tikrojo buto savininko rašytinio įgaliojimo. Išteisintasis S. Š., liudytojai G.

Å ., V. Å . ir A. V. Å . vienodai tvirtino, kad klausimas dėl buto pardavimo buvo aptartas su tikruoju savininku G. Å ., kuris sutiko butÄ parduoti I. V. už 50000 Lt ir paprašė savo tėvo – S. Å ., kad Å¡is tvarkytų visus reikalus, susijusius su buto pardavimu, iki sandorio įforminimo pas notarÄ surinktų visus reikiamus dokumentus (t. 3, b. l. 36), kadangi pats to padaryti negalėjo, nes tuo metu mokėsi Kauno technologijos universitete (t. 3, b. l. 7). Tokiu bÅ«du nėra pagrindo teigti, jog S. Å . veikė prieÅ¡ buto savininko valiÄ .

Nepagrįstai prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog S. Å . buvo bÅ«tinas raÅ¡ytinis atstovaujamojo buto savininko įgaliojimas nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti (CK 2.138 str. 1 d. 3 p.), nes tokių veiksmų S. Å . be G. Å . žinios neatliko. Liudytojas Č. V. pripažino, kad kalba apie galimybę apsigyventi planuojamame įsigyti bute vyko po apsilankymo pas notarÄ , kuomet dalyvavo ir pats G. Å . (t. 3, b. l. 40). Taigi, I. ir Č. V. buvo leista apsigyventi parduodamame bute, paties buto savininko pritarimu (t. 3, b. l. 37-40).

Lietuvos Respublikos CK 2.132 str. 4 d. reglamentuoja, kad atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (pvz. veikai, kaip tarpininkai). Vadinasi jiems nebÅ«tinas atstovaujamojo raÅ¡ytinis įgaliojimas, dėl ko prieÅ¡ingai savo skunduose teigia apeliantai. MinėtÄ teiginį apeliantai grindžia tuo, jog S. Å . vietoj G. Å . 2005 m. birželio 14 d. pasirašė preliminarų susitarimÄ dėl buto pirkimo-pardavimo (t. 1, b. l.

4) ir taip sÄ moningai suklaidino nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡ minėto ir nukentėjusiosios parengto raÅ¡to aiÅ¡kiai galima spręsti tik apie tai, kad I. V. duoda konkrečiai neįvardintam Å . 27000 Lt už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). RaÅ¡te nepaminėtas buto savininkas G. Å ., nurodant, kad pardavėjas yra, tiesiog, ,,..p. Å ....“, kuris parduoda butÄ už 50000 Lt. Po nukentėjusiosios parengtu tekstu ne kito asmens, o savo vardu pasirašė S. Å ., patvirtindamas, jog pinigus – 27000 Lt, gavo už parduodamÄ butÄ .

Tokiu bÅ«du nepagrįstas prokuroro teiginys, jog minėtame raÅ¡te, kurį apeliantas įvardija, kaip preliminariÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, S. Å . pasirašė už kitÄ asmenį ar kaip buto savininkas. Konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad S. Å . pasiraÅ¡ymas 2005 m. birželio 14 d. raÅ¡te savaime suklaidino nukentėjusiÄ jÄ . Pati I. V. apeliaciniame skunde pripažino, jog pateikdama S. Å . pasiraÅ¡yti jos pačios parengtÄ raÅ¡tÄ , siekė patvirtinimo apie tai, kad už butÄ jau yra sumokėjusi 27000 Lt iÅ¡ 50000 Lt.

BÅ«tent tai, ko siekė nukentėjusioji, iÅ¡ esmės, tuo raÅ¡tu buvo patvirtinta – tai atitiko I. V. interesus, todėl teigti apie S. Å . panaudotÄ apgaulę nėra jokio pagrindo. Visus gautus pinigus kaip avansÄ už parduodamÄ butÄ (27000 Lt) S. Å . perdavė teisėtam buto savininkui G. Å ., kÄ patvirtino jis pats ir liudytoja A. V. Å .. Vadinasi, S. Å . tyčia nebuvo nukreipta į svetimo turto įgijimÄ savo naudai, kaip teigiama kaltinime. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. asmens klaidinimo esmė yra ta, kad tuo, paprastai, siekiama apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡ku pažeistos teisės atkÅ«rimÄ .

IÅ¡ ankščiau aptartų duomenų yra aiÅ¡ku, kad S. Å . veikimas nebuvo nukreiptas į savo asmenybės slėpimÄ ar bandymÄ nuslėpti. Tuo pačiu pažymėtina, kad savo pažeistų interesų atkÅ«rimu nebuvo suinteresuota pati nukentėjusioji, nors pinigų negrÄ Å¾inimu kaltino S. Å .. I. V., kaltindama S. Å . užvaldžius jos turtÄ , savo skunde nenurodė, jog jos paduotus pinigus dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios buto savininkas norėjo grÄ Å¾inti. Tai patvirtina pačios nukentėjusiosios pridėtas G.

Å . 2008 m. balandžio 13 d. praneÅ¡imas, kuriuo praÅ¡oma nurodyti banko sÄ skaitÄ Ä¯ kuriÄ bÅ«tų galima pervesti įmokėtÄ avansÄ (t. 1, b. l. 5). Tokiu bÅ«du nėra pagrindo netikėti iÅ¡teisintojo S. Å ., liudytojų G. Å . ir A. V. Å . parodymais, kuriuose teigiama, jog I. V. atsisakydavo priimti pačios sumokėtÄ avansÄ už butÄ . Tai patvirtino ir I. V. sutuoktinis, nurodęs, kad S. Å . siÅ«lė grÄ Å¾inti avansÄ (t. 3, b. l. 40). Nepaisydama to, žinodama, jog teismas nedavė leidimo G.

Å . parduoti butÄ ir pirkimo-pardavimo sandoris negalimas, nukentėjusioji ignoravo G. Å . gerÄ valiÄ ir praėjus 4 dienoms su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. Å . atžvilgiu (t. 1, b. l. 2-3). Vis dėlto avansas (27000 Lt) I. V. buvo sugrÄ Å¾intas 2008 m. rugpjūčio 26 d. (t. 2, b. l.

55) jau po ikiteisminio tyrimo pradžios, pervedant pinigus į banko sÄ skaitÄ , kurios I. V. taip ir nenurodė. Aptartų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog S. Å . jokios klaidinančios informacijos I. V. neteikė, jokių dokumentų už kitÄ asmenį nepasiraÅ¡inėjo – veikė savo vardu, atstovaudamas kito asmens, konkrečiu atveju savo sÅ«naus G. Å . interesus pastarojo praÅ¡ymu, pinigų, gautų kaip avansÄ už parduodamÄ butÄ , savo naudai neužvaldė, o perdavė juos teisėtam buto savininkui, teismui nedavus leidimo parduoti I.

V. norimÄ Ä¯sigyti butÄ , norėjo grÄ Å¾inti pastarosios sumokėtÄ avansÄ , tačiau tokiÄ iÅ¡teisintojo S. Å . bei buto savininko G. Å . valiÄ ji ignoravo. Taigi, nenustačius nukentėjusiosios I. V. atžvilgiu panaudotos apgaulės požymių, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, jog S. Å . nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., požymių.Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamojo proceso įstatymas, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neiÅ¡skiria turtinės ir neturtinės žalos ir numato, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡skaidė I. V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 90). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos paliko nenagrinėtÄ , o ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atmetė.

Tai rodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatas, priėmė sprendimÄ , tai yra formaliai iÅ¡nagrinėjo civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos klausimÄ , ir šį ieÅ¡kinį atmetė taip suvaržydamas asmens teisę reikalauti atlyginti visÄ jam padarytÄ Å¾alÄ .Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibÅ«dinimu. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kaip nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, jog neturtinė žala galima tik dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Žalos padarymas yra vienas iÅ¡ civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 str. 2 d. 5 p.). Civilinė teisė gali bÅ«ti pažeidžiama padarant tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ ir ji ginama iÅ¡ pažeidusio teisę asmens iÅ¡ieÅ¡kant nuostolius (CK 1.138 str. 6 p.). Tokiu bÅ«du kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegijanutaria: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendį dėl civilinio ieÅ¡kinio:I.

V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                      Nijolė Matuzevičienė Teisėjai                                                                             Vaclovas Iždonas                                                                              Bronius Zalaga