Legislator Case Law & Legislation
c4e777ef-5f5d-42bf-9a2f-e110db554273 AI generated

c4e777ef-5f5d-42bf-9a2f-e110db554273 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number c4e777ef-5f5d-42bf-9a2f-e110db554273
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-164-883/2023 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00188-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 3.1.7.4; 3.1.7.9; 3.1.7.13; 3.3.1.11; 3.3.1.18.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 26 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir atsakovo D.

Legislator headnote

AI generated

c4e777ef-5f5d-42bf-9a2f-e110db554273 · Å iaulių apygardos teismas: J. nuo motinos J. J. ir tėvo D. J.; priteisė iÅ¡ atsakovės J. J. iÅ¡laikymÄ vaikui M. J. J. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iÅ¡ atsakovo D. J. iÅ¡laikymÄ vaikui M. J. J. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; nepilnamečiam M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-164-883/2023 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00188-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 3.1.7.4; 3.1.7.9; 3.1.7.13; 3.3.1.11; 3.3.1.18.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 26 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir atsakovo D.

J. apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. J. ir J. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, šeimynai „(duomenys neskelbtini)“, dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvų, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) ieškiniu prašo:

1) atskirti vaikÄ M. J. J. nuo tėvo D. J.;

2) atskirti vaikÄ M.J. J. nuo motinos J. J.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės J. J. iÅ¡laikymÄ vaikui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo D. J. iÅ¡laikymÄ vaikui po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovės J. J. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už vaiko M. J. J. iÅ¡laikymÄ laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24, iÅ¡ viso 1 665 Eur;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo D. J. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už vaiko M.J. J. iÅ¡laikymÄ laikotarpiu nuo 2017-09-18 iki 2019-07-24, iÅ¡ viso 1 665 Eur;

7) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas D. J. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko nurodydamas, kad jį iÅ¡leidus iÅ¡ psichiatrinės ligoninės, vaikÄ galėtų lankyti ir atstatyti su juo ryšį. 2017 m. jis yra lankęs pozityvios tėvystės kursus, taip pat kartu su atsakove dalyvavęs įvairiose socialinių įgÅ«džių programose ir mokymuose. Nesutinka, kad iÅ¡ jo vaikui bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Teismui tenkinus ieÅ¡kinį sutiktų mokėti po 30 Eur. Pageidauja, kad M.J. J. bÅ«tų auginamas mamos J. J.. Å iuo metu vaikas nebėra kÅ«dikis, todėl nereikalauja tiek daug priežiÅ«ros. Mano, kad savivaldybė nepagrįstai nustatė laikinÄ jÄ globÄ (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovė J. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ji gali savarankiÅ¡kai auginti vaikÄ , kadangi lankė įvairius pozityvios motinystės įgÅ«džių kursus, dalyvavo programose ir mokymuose, charakterizuojama kaip savarankiÅ¡ka, komunikabili ir tvarkinga. Mano, kad vaiko M. J. J. laikinoji globa buvo nustatyta neteisėtai. Nesutinka su reikalavimu priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

4. Trečiojo asmens Å¡eimynos „(duomenys neskelbtini)“ atstovė J. B. su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovui D. J. neužtektų kantrybės tinkamai ir ramiai auginti vaikÄ . Vaikas turi specialiųjų poreikių, prie jo reikia atsikelti ir naktį, jis ir serga. Å eimynoje auga dar dvi mergaitės ir du berniukai. M. J. J. yra pats mažiausias. Sutaria su visais Å¡eimynoje gyvenančiais vaikais. Tačiau pats artimiausias ryÅ¡ys yra su ja pačia. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. (duomenys neskelbtini) rÅ«mai 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutraukė; kitÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino iÅ¡ dalies ir atskyrė vaikÄ M.

J. J. nuo motinos J. J. ir tėvo D. J.; priteisė iÅ¡ atsakovės J. J. iÅ¡laikymÄ vaikui M. J. J. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iÅ¡ atsakovo D. J. iÅ¡laikymÄ vaikui M. J. J. po 30 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; nepilnamečiam M.

J. J. priteistų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju paskyrė nuolatinį globėjÄ â€“ Å¡eimynÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“; D. J. iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisė 170,88 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; J. J. iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteista 32,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

6. Ä®vertinęs ekspertų pateiktas iÅ¡vadas ir kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , teismas sprendė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) negebėtų tinkamai pasirÅ«pinti mažamečiu vaiku, suteikti jam saugiÄ , stabiliÄ aplinkÄ bei užtikrinti jo visapusiÅ¡kÄ harmoningÄ vystymÄ si. Pažymėjo, kad mažamečio M. J. J. ir jo biologinių tėvų atsakovų J. J. bei D. J. nesieja artimas ir glaudus emocinis ryÅ¡ys. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini). Abu atsakovai su vaiku bendrauja retai, nesiekia, jog susitikimai vyktų dažniau. Å eimynos, kurioje globojamas vaikas, vadovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji savo iniciatyva tėvams nusiunčia vaiko nuotraukų, paraÅ¡o apie jį. Nors atsakovė Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), motina vaiko dažniau nelanko, nors globėja teigė, jog atvežtų vaikÄ arčiau mamos į (duomenys neskelbtini).

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M. J. J. artimiausias emocinis ryÅ¡ys sieja su globėja J. B., prie kurios berniukas yra emociÅ¡kai prisirišęs. Nei vienas iÅ¡ atsakovų nededa pakankamai pastangų atkurti ryšį su vaiku, kas lemia, jog Å¡io ryÅ¡io nėra, vaikas neidentifikuoja atsakovų kaip savo tėvų. M. J. J. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl jo priežiÅ«rai reikalinga skirti didesnį dėmesį. Mažamečio vaiko paėmimas iÅ¡ jam artimos pastovios ir stabilios aplinkos, kurioje jis gyvena jau trejus metus, ir perkėlimas į visiÅ¡kai nepažįstamÄ aplinkÄ neabejotinai sukeltų jam emocinę traumÄ .

8. Teismas konstatavo, kad abu atsakovai dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, t. y. dėl (duomenys neskelbtini), negali patys auginti savo mažamečio M. J. J., sudaryti jam saugias, sveikas ir stabilias gyvenimo sÄ lygas, užtikrinti jo visapusiÅ¡kÄ harmoningÄ vystymÄ si. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, kad atsakovai patys tinkamai savo mažamečiu vaiku pasirÅ«pinti negali nesant jų kaltės, mažametis M. J. J. nuo biologinių tėvų, t. y. atsakovų, atskirtinas. Nors atsakovai prašė leisti jiems pabandymui vienÄ mėnesį paauginti vaikÄ , teismas pažymėjo, kad tokia galimybė teisės aktuose nėra numatyta, o vaikas nėra daiktas, jam reikalinga nuolatinė visapusiÅ¡ka priežiÅ«ra, saugi ir stabili aplinka, todėl toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.

9. Teismas vertino, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo vaikui dydis (po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis) bÅ«tų pernelyg didelė naÅ¡ta atsakovams, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovų mažamečiui M. J. J. priteisiant iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 30 Eur nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės.

10. Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų už telefono sÄ skaitos pildymÄ pripažinimo iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. IÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, teismas pripažino atsakovo iÅ¡laidas už kelionę į (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės atlikimui bei iÅ¡laidas už keliones į teismo posėdžius. Teismas sprendė, kad už keliones atsakovui priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos iÅ¡laidos: 1,58 Eur už vykimÄ Ä¯ 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdį, 6,11 Eur už vykimÄ Ä¯ 2022 m. kovo 28 d. teismo posėdį, 3,09 Eur iÅ¡laidos už vykimÄ Ä¯ 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdį, 24,04 Eur iÅ¡laidos už vykimÄ Ä¯ ekspertizės įstaigÄ 2022 m. rugpjūčio 16 d., 21,61 Eur už vykimÄ Ä¯ ekspertizės įstaigÄ 2022 m. rugsėjo 14 d.

11. Už dokumentų kopijavimÄ atsakovui iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) priteistos 80,51 Eur iÅ¡laidos, kurias pagal pateiktus kvitus atsakovas patyrė sumokėdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės vieÅ¡ajai bibliotekai, UAB „Charlot LT“ bei (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninei. Taip pat jam priteistos 16 Eur iÅ¡laidos už pažymas iÅ¡ VÄ® Regitra bei 17,94 Eur iÅ¡laidos už paÅ¡to paslaugas, siunčiant dokumentus (duomenys neskelbtini) rÅ«mų bei Å iaulių apygardos teismo adresais. IÅ¡ viso iÅ¡ VGTPT atsakovui priteista 170,88 Eur suma: 56,43 Eur kelionės iÅ¡laidos bei 114,45 Eur dokumentų gavimo, kopijavimo ir siuntimo iÅ¡laidos.

12. Atsakovei J. J. iÅ¡ VGTPT teismas priteisė 32,16 Eur: 12,68 Eur iÅ¡laidos už pažymas iÅ¡ VÄ® Registrų centro bei 19,48 Eur kelionės iÅ¡laidos 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. vykstant į ekspertinę įstaigÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliaciniu skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovų D. J. ir J.

J. naudai ir perduoti šį klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. D. J. ir J. J. savo iniciatyva, savo nuožiÅ«ra atliko dokumentų kopijas, rinko įrodymus byloje ir atliko kitus veiksmus; dokumentų kopijos ir pažymos buvo iÅ¡duoti ne advokatui, o pareiÅ¡kėjui; dokumentai buvo siunčiami pareiÅ¡kėjo, o ne advokato, kas patvirtina, kad iÅ¡laidos buvo patirtos paties pareiÅ¡kėjo iniciatyva. 13.2. Prie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priskiriamos tik tos kelionės iÅ¡laidos, kurios buvo patirtos vykstant į teismo posėdžius, kuriuose pareiÅ¡kėjo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu.

PareiÅ¡kėjo kelionės iÅ¡laidos, patirtos vykstant į kitas vietas (pavyzdžiui, kopijuoti dokumentus, pas advokatÄ ir kitas vietas) nepriskirtinos prie antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Vien teismo Å¡aukimai nepatvirtina dalyvavimo teismo posėdžiuose bÅ«tinumo. 13.3. Apeliantė nepagrįstai įpareigota kompensuoti D. J. ir J. J. iÅ¡laidas už pažymas, dokumentų kopijavimÄ , dokumentų siuntimÄ ir visas keliones, kadangi teisės aktuose yra aiÅ¡kiai reglamentuotas iÅ¡laidų kompensavimo ir apmokėjimo mechanizmas iÅ¡ advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas, perspektyvos (iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjų keliones, kuomet jų dalyvavimas teismo posėdžiuose yra bÅ«tinas).

14. Apeliantas D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinio netenkinti, taip pat praÅ¡o priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (skambučių papildymo ir kitas iÅ¡laidas) iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė apeliantui galimybės užduoti klausimų iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai, teismas neiÅ¡klausė specialisto iÅ¡vados dėl atsakovės buities, neiÅ¡samiai vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. nevertino duomenų, kad atsakovas lankė pozityvių tėvystės įgÅ«džių lavinimo kursus.

Atsakovas nesupažindintas su bylos medžiaga ir ekspertų iÅ¡vada. Teismas nesivadovavo apelianto pateiktu teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad atsakovas gali auginti vaikus, nesivadovavo 2022 m. sausio 18 d. teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad atsakovas yra veiksnus ir gali auginti vaikÄ . Neapklausti liudytojai ir socialiniai darbuotojai, kurie galėtų atsakyti, ar atsakovai įgijo socialinių įgÅ«džių auginti vaikams. Atsakovė, neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo ir turėdama psichikos negaliÄ , negalėjo tinkamai ginti savo interesų teisme. 14.2.

Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui iÅ¡laidų už telefono sÄ skaitos papildymÄ , nes skambučių kaina (0 Eur) buvo tik todėl, kad tokį planÄ atsakovas įsigijo už 20 Eur mėnesio abonentinį mokestį.

15. IeÅ¡kovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į atsakovo D. J. apeliacinį skundÄ prašė jo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , buvo atsižvelgta į byloje atliktų ekspertizių iÅ¡vadas, įvertinus teismo posėdyje apklaustų ekspertų atsakymus, pagrįstai prioritetas teiktas nepilnamečio vaiko interesams, nes atsakovai dėl psichikos sutrikimų ir socialinių įgÅ«džių stokos negali tinkamai pasirÅ«pinti vaiku, o vaikui reikalinga intensyvi ir atidi priežiÅ«ra.

Nors tėvams ir buvo ugdomi tėvystės įgūdžiai, teikiamos psichologo konsultacijos, tačiau nėra požymių, kad atsakovai būtų pajėgūs tinkamai pasirūpinti vaiku. 15.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti atsakovui išlaidų už telefono skambučius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atsakovo D. J. apeliacinis skundas netenkintinas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinis skundas tenkintinas.

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atskirti nepilnametį vaikÄ nuo tėvų ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų prijungimo 18. Po apeliacinio skundo pateikimo, atsakovas D. J. apeliacinės instancijos teismui teikė sekančius įrodymus: elektroniniais laiÅ¡kais siųsti duomenys apie J. J. registracijÄ užimtumo tarnyboje, garso įraÅ¡ai iÅ¡ J. J. pokalbių su darbdaviais, 2010 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymÄ , 2012 m. vasario 9 d. iÅ¡vadÄ , 2023 m. vasario 10 d. pagalbos planÄ , 2023 m. vasario 15 d. sprendimÄ dėl socialinių paslaugų nutraukimo, 2022 m. lapkričio 14 d. medicininį pažymėjimÄ , 2023 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimÄ , 2023 m. kovo 15 d. pažymÄ apie D.

J. registracijÄ užimtumo tarnyboje, privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymÄ , projekto dalyvio anketÄ ir susitarimÄ dėl darbo paieÅ¡kos, pažymÄ apie VSDFV paskaičiuotas iÅ¡mokas ir atliekas iÅ¡skaitas, Užimtumo tarnybos darbo pasiÅ«lymÄ , VSDFV sprendimÄ dėl netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo, el. laiÅ¡ko kopijÄ dėl kandidatavimo į darbÄ , iÅ¡laikymo mokėjimo kvitus, sÄ skaita- faktÅ«ra už prijungimo prie elektros tinklų sÄ lygų parengimÄ ir kt.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Tai, ar bÅ«tinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sÄ lyga, kurios egzistavimÄ visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Pažymėtina, kad apeliantas, deklaratyviai nurodęs, jog neturėjo galimybės įrodymų pateikti anksčiau, nenurodo jokių objektyvių tai padaryti sukliudžiusių aplinkybių ir priežasčių.

20. Kaip jau minėta, atsakovas D. J. apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus teikė elektroniniais laiÅ¡kais. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raÅ¡tu ir jie turi bÅ«ti pasiraÅ¡yti jį paduodančio asmens paraÅ¡u (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali bÅ«ti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis tvarkÄ ir formÄ nustato teisingumo ministras.

Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais bÅ«dais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytÄ reikalavimÄ , kad procesinis dokumentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, turi juos pasiraÅ¡yti saugiu elektroniniu paraÅ¡u arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais bÅ«dais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir bÅ«dus nustato teisingumo ministras. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paÅ¡tu (net ir pasiraÅ¡ytus elektroniniu paraÅ¡u) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasiraÅ¡yti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu paraÅ¡u, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – bÅ«tent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paÅ¡tu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019).

21. Nors nagrinėjamu atveju byloje ir yra viešasis interesas, teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, o vaiko laikino atskyrimo nuo tėvų klausimas sprendžiamas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, tačiau tai savaime nereiškia, kad šioje byloje apeliacija yra neribota. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teikiami įrodymai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes, jų įrodomoji reikšmė bylai nėra esminė. Apelianto pateikti duomenys nepagrindžia jokių naujų itin svarbių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos ir vertintos pirmosios instancijos teisme.

22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė jokių priežasčių, sutrukdžiusių įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat į tai, kad dauguma įrodymų pateikti elektroniniu paÅ¡tu, kad pateikti įrodymai neturi esminės įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamam ginčui, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 23. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio praÅ¡ymo motyvų nenurodė.

24. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje tiek atsakovas, tiek jo atstovė dalyvavo; jiems buvo suteiktos teisės pasisakyti; į nagrinėjamÄ bylÄ pateikti įrodymai, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus; apeliacinės instancijos teismo nepraÅ¡oma iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus, apklausti naujus liudytojus ir pan.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas savo praÅ¡ymo bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė, kokių aplinkybių tyrimui ir kodėl yra bÅ«tinas žodinis procesas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Faktinės bylos aplinkybės 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai J. J. ir D. J. yra mažamečio vaiko M. J. J., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai. 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu buvo pakeistas vaiko M.J. J. laikinasis globėjas ir juo skirta Å¡eimyna „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo D. J. Å¡eima nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir netinkamos vaikų priežiÅ«ros. 2019 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ Ä¯raÅ¡yta atsakovo D.

J. ir J. J. šeima. Nuo 2017 m. vasario 6 d. šeimai pradėta teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga. (duomenys neskelbtini) teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis ambulatorinis gydymas. (duomenys neskelbtini) teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi D.

J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichinės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartimi D. J. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichinės sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis. 2011 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi D.

J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas (duomenys neskelbtini) (dvi veikos), nepakaltinamumo bÅ«senoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis, 2013 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi D. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis. 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi D.

J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis. 2019 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis. 2019 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) sprendimu D.

J. buvo pripažintas ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir Å¡eimos santykių srityje (santuokos sudarymo, asmens gebėjimo įgyvendinti tėvų valdžiÄ â€“ auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus). 2022 m. sausio 18 d. sprendimu 2019 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) sprendimas panaikintas ir D. J. pripažintas visiÅ¡kai veiksniu 2022 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi D. J. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeista į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų 28. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaikÄ nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų taikomas nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas.

Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirÅ«pinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sÄ lygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi bÅ«ti perkeltas į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant Å¡ių kaltės, tėvams iÅ¡saugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaikÄ nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grÄ Å¾inti iÅ¡ kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sÄ lygomis ir juo bÅ«tų rÅ«pinamasi.

29. Vaiko atskyrimas nuo vieno iÅ¡ tėvų gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieÅ¡taringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sÄ lygas, ginti vaiko Å¡eimos gyvenimÄ su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryÅ¡io. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytÄ teisės normÄ , CK 3.179 straipsnyje įtvirtintÄ objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiÅ¡kinti plačiai – tėvo ir vaiko ryÅ¡io praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal CK 3.179 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje gautÄ informacijÄ , neatsižvelgta į tai, kad jis lankė pozityvios tėvystės kursus, neapklausti socialiniai darbuotojai, kurie vedė Å¡iuos kursus, nesivadovauta 2022 m. sausio 18 d. teismo sprendimu dėl jo veiksnumo ir, apelianto nuomone, vaikas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas atsakovui.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog abu atsakovai dėl objektyvių aplinkybių (atsakovei J. J. Konstatuotas (duomenys neskelbtini), D. J. Nustatytas (duomenys neskelbtini)), taip pat dėl socialinių įgÅ«džių stokos negali tinkamai pasirÅ«pinti savo nepilnamečiu vaiku, negali tinkamai vykdyti savo, kaip tėvų, pareigų. Nors apeliantas ir teigia iÅ¡klausęs socialinės tėvystės įgÅ«džių kursÄ , tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad atsakovas gali tinkamai rÅ«pintis vaiku ir kad kitos objektyvios priežastys, trukdančios tinkamai pasirÅ«pinti mažamečiu vaiku, yra iÅ¡nykusios ar tampa mažiau reikÅ¡mingos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje atsakovams atliktų teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizių išvadomis bei teismo posėdyje apklaustų ekspertų nuomone (skundžiamo sprendimo 15 pastraipa) ir motyvuotai pasisakė, kodėl atsakovai šiuo metu nėra pajėgūs tinkamai rūpintis savo mažamečiu vaiku ir apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

32. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovų vaikui yra nustatytas (duomenys neskelbtini), jam reikalingas specialus nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis, tai papildomai suponuoja poreikį didesnei tėvų parengčiai rÅ«pintis specialiaisiais vaiko poreikiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nėra pajėgÅ«s užtikrinti savo vaikui tinkamų gyvenimo sÄ lygų, rÅ«pintis pagal jo poreikius ir sveikatos bÅ«klę. Todėl nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas atskirti nepilnametį vaikÄ nuo tėvų.

Vaikų atskyrimas nuo tėvų, Å¡iuo nagrinėjamu atveju, yra kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri yra taikoma nesant atsakovų kaltei, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje vaiko ir tėvų atskyrimo tikslas yra užtikrinimas, kad vaikas gyventų tinkamomis sÄ lygomis, kad juo bÅ«tų rÅ«pinamasi pagal jo poreikius ir sveikatos bÅ«klę. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai su vaiku bendrauja retai, Å¡eimynoje „(duomenys neskelbtini)“ vaikas gyvena jau trečius metus, kas papildomai leidžia spręsti apie tai, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų labiausiai užtikrintų vaiko interesus, todėl D.

J. apeliacinio skundo dalis dėl vaiko atskyrimo atmestina.

33. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nebuvo supažindintas su ekspertizės aktais niekuo nepagrįsti. Atsakovas buvo atstovaujamas advokatės, abu atsakovai dalyvavo 2022 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje, kuomet buvo apklausti ekspertizes atlikę ekspertai, prašymo leisti papildomai susipažinti su ekspertizės išvadomis neteikė. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės J. J. procesinių teisių neužtikrinimo nenagrinėtini, nes pati atsakovė apeliacinio skundo nepateikė, be to, D.

J. skundo argumentai vertintini kaip abstraktÅ«s, apeliuojant vien į J. J. psichikos bÅ«klę, tačiau konkrečių procesinių pažeidimų nenurodant. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisimo 34. Apeliantė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovams iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteistos atsakovų patirtos iÅ¡laidos už vykimÄ Ä¯ teismo posėdžius ir ekspertizės įstaigÄ , už dokumentų kopijavimÄ ir pažymas iÅ¡ VÄ® Regitra, paÅ¡to paslaugas, siunčiant dokumentus teismui.

Apeliantas D. J. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo praÅ¡ymas kaip patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlyginti telefono sÄ skaitos papildymÄ .

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. ( (8.4 Mr)TP-21-T-3025-10959 atsakovui D. J. nagrinėjamoje byloje suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos iÅ¡laidų; teikti antrinę teisinę pagalbÄ paskirta advokatė E. N.. Pirmosios instancijos teismas atsakovui D. J. iÅ¡ VGTPT priteisė 170,88 Eur: 56,43 Eur kelionės iÅ¡laidų bei 114,45 Eur dokumentų gavimo, kopijavimo ir siuntimo iÅ¡laidos.

36. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Teisinės pagalbos įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies seka, kad Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir ekonomiškumo principais. Taigi, atlyginamos gali būti tik tos asmenų išlaidos, kurios yra tiesiogiai numatytos įstatymu, be to, ne bet kokios išlaidos, o tik būtinos, taupiai naudojant visuomenės garantuojamai teisinei pagalbai skiriamas lėšas.

37. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), taip pat vykdymo proceso išlaidos, nurodytos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, vertimu, su atstovavimu išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime.

38. Aptariamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas) nagrinėjant civilines, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų taip pat nuo iÅ¡laidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso iÅ¡laidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.

39. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnyje apibrėžta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra;

2) atsakovo paieškos išlaidos;

3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;

5) atlyginimo už kuratoriaus darbÄ iÅ¡laidos;

6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;

8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu;

9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu;

10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

40. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 1 punktÄ už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir mediacijÄ mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės nustato advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbÄ , advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbÄ (toliau – advokatai), advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbÄ (toliau – advokatų padėjėjai), koordinatoriams ir mediatoriams mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarkÄ .

Pagal Å¡ių taisyklių 30. 30.1 ir 30.2 punktus, tarnyba apmoka arba kompensuoja iÅ¡laidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, tik po to, kai pateikiami Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. IÅ¡laidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, sudaro: kelionės į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietÄ ir atgal transporto iÅ¡laidos, kai advokatas turi vykti į kitÄ Lietuvos Respublikos gyvenamÄ jÄ vietovę, kurioje atliekamas procesinis veiksmas ar turi bÅ«ti suteikta antrinė teisinė pagalba, įrodymų rinkimo (dokumentų kopijavimo, įforminimo, vertimo ar ekspertų paslaugų ir panaÅ¡iai) iÅ¡laidos.

41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pozicija, kad aptartas reglamentavimas yra nukreiptas į advokato patirtų iÅ¡laidų, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , atlyginimÄ . Teisinės pagalbos įstatymas nenumato iÅ¡laidų už įrodymų rinkimÄ atlyginimo tiesiogiai asmeniui, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsakovui D.

J. priteisė 114,45 Eur dokumentų gavimo, kopijavimo ir siuntimo iÅ¡laidas, kurias atsakovas patyrė savo paties iniciatyva, nors byloje buvo tinkamai atstovaujamas advokatės ir tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos, sistemiÅ¡kai vertinant Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, antrinės teisinės pagalbos suteikimo atveju, gali bÅ«ti atlyginamos tik advokatui, kuris Å¡iÄ pagalbÄ teikė ir buvo atsakingas už asmens tinkamÄ atstovavimÄ procese. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ Ä¯pareigojo atlyginti atsakovui Å¡ias jo paties inciatyva patirtas iÅ¡laidas.

42. Atmestini apelianto D. J. apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti telefono sÄ skaitos papildymo iÅ¡laidas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas telefonu skambino ne tik savo atstovui advokatui, skambučių iÅ¡klotinėse jie nurodyti kaip nemokami (0,00 Eur). Apelianto argumentai, kad nemokami skambučiai yra dėl kas mėnesį mokamo abonentinio mokesčio tik patvirtina, kad šį mokestį apeliantas moka ne tik savo atstovavimo teisme poreikiams tenkinti, tačiau ir visiems kitiems poreikiams (pokalbiams telefonu bei internetui), todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriskirtinos prie iÅ¡laidų, susijusių bylos su nagrinėjimu.

43. Išimtis, apibrėžiantį atvejį, kuomet išlaidos kompensuojamos tiesiogiai asmeniui, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba, numatyta Teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje. Teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelionės išlaidas, kurias turi apmokėti pareiškėjas tais atvejais, kai įstatymai nustato arba teismas pripažįsta, kad pareiškėjo dalyvavimas būtinas, apmoka tarnybos iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų.

44. Jau minėtame 2021 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. ( (8.4 Mr)TP-21-T-3025-10959 atsakovui D. J. nėra nurodyta, kad tarnyba apmoka D. J. kelionės iÅ¡laidas, nes atlygintos gali bÅ«ti tik faktinės iÅ¡laidos, kurios nustatomos tinkamais įrodymais apie tai, kad tas iÅ¡laidas konkretus asmuo turėjo, ir su sÄ lyga, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos – kai įstatymai nustato arba teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas byloje buvo bÅ«tinas.

45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta atlyginti D. J. kelionės išlaidas į teismo posėdžius (iš viso 10,78 Eur). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovo D. J. dalyvavimas teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu, atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatės, todėl dalyvavimas teismo posėdyje buvo jo teisė, bet ne pareiga. Darytina išvada, kad, nesant byloje procesinio sprendimo dėl atsakovo D. J. dalyvavimo 2022 m. kovo 8 d., 2022 m. kovo 28 d., 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu, nebuvo pagrindo atsakovui priteisti 10,78 Eur kelionės išlaidų.

46. Nagrinėjamu atveju 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria atsakovams D. J. ir J. J. paskirtos ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės (4 t. 124-126 b. l.), atsakovai buvo įpareigoti paskirtu ekspertizės laiku ekspertizės atlikimui nuvykti į ekspertizės įstaigÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo įpareigojimas prilygsta pripažinimui, kad asmens dalyvavimas konkretaus veiksmo atlikime yra bÅ«tinas, be Å¡ių asmenų atvykimo į ekspertizės įstaigÄ bÅ«tų neįmanomas ekspertizės atlikimas.

47. Ä®statymo 18 straipsnyje numatyta antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka. Pažymėtina, jog sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tai reiÅ¡kia, kad teisę į visas lengvatas bei kompensacijas (Å¡iuo atveju – į patirtų kelionės iÅ¡laidų atlyginimÄ ) asmuo įgyja po to, kai jam Å¡i teisė nustatoma atitinkamu administraciniu aktu. Ä®vertinusi teisinį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo reglamentavimÄ bei bylos medžiagÄ , kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, pageidaudamas iÅ¡ valstybės gauti kelionės iÅ¡laidų atlyginimÄ , turėtų pateikti tarnybai dokumentus, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas konkretaus procesinio veiksmo atlikime yra pripažintas bÅ«tinu (nagrinėjamu atveju - 2022 m. balandžio 20 d. nutartis), pateikti kelionės iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (Å¡iuo aspektu taip pat žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444 – 2227/11, 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 – 1566/08), o tiesiogiai teismui pateiktas atsakovo prašymas dėl kelionės išlaidų jam atlyginimo negalėjo būti tenkinamas.

48. Pirmosios instancijos teismas atsakovei J. J. iÅ¡ VGTPT priteisė 32,16 Eur: 12,68 Eur iÅ¡laidos už pažymas iÅ¡ VÄ® Registrų centro bei 19,48 Eur kelionės iÅ¡laidos 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 14 d. vykstant į ekspertinę įstaigÄ .

49. Atsakovei J. J. antrinė teisinė pagal buvo suteikta VGTPT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 17 d. (1 t. 76 b. l.). 2021 m. sausio 14 d. teismo posėdyje pokalbio telefonu su J. J. metu teisėjas nurodė atsakovei pasirūpinti valstybės garantuojama teisine pagalba (2 t. 127 b. l.). 2021 m. sausio 15 d. prašyme atsakovė nurodė, kad byloje dalyvaus be advokato (2 t. 133 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje duomenų, kad atsakovei J. J. buvo paskirta valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, pačiai atsakovei J. J. prašymo raštu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškus, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo sprendė dėl atsakovės J. J. patirtų bylinėjimosi išlaidos priteisimo iš VGTPT.

50. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (priteisimo). Dėl procesinės bylos baigties 51. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo D. J. apeliacinį skundÄ atmetus, o VGTPT skundÄ tenkinus, skundžiamo (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naikinama, likusi sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ . Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisimo atsakovams D. J. ir J. J.. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė