2019-09-18 Nr. AB-17544-3-61-3-02843-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2489-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02843-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. BRK-3752 „Dėl skolos grąžinimo dalimis“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NMA išdėstyti pareiškėjo grąžintinos paramos lėšų sumą po 100 Eur per mėnesį iki pilno grąžintinos sumos dydžio sumokėjimo, sumažinti grąžintiną paramos sumą iki 8 000 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad prašomas panaikinti atsakovo sprendimas nepagrįstas, netinkamai įvertintos pareiškėjo finansinės galimybės sumokėti visą paramos sumą bei palūkanas, neįvertinta tai, kad pareiškėjas faktiškai įgyvendino projektą „Ūkininko D. V. ūkio įsikūrimas“ Nr. 1JŪ-KP-10-1-001882- PR001 (toliau – ir Projektas) ir 2011 m. sausio 5 d. paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis).

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas netinkamai taikė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-345 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) ir Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės).

4. Pareiškėjas vertino, kad grąžintina paramos lėšų suma turi būti išdėstyta atsižvelgiant ne į laiko kriterijų, tačiau į pareiškėjo turtinę padėtį ir finansines galimybes sumokėti grąžintinas paramos lėšas per mėnesį. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, turi finansinių įsipareigojimų (Panevėžio Kredito unijai pareiškėjas pagal 2014 m. balandžio 11 d. kredito sutartį dengia kredito įmokas ir palūkanas (likusi nepadengta kredito įmokų ir palūkanų dalis 13 050 Eur)), todėl jis galėtų mokėti po 100 Eur per mėnesį.

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad ketverius metus pilnai įgyvendino Projektą, tik paskutiniaisiais 2015 m. dėl susidariusių sudėtingų aplinkybių ir skolų veiklos praktiškai nevykdė. Taigi taikant proporcingumo principą, yra pagrindas spręsti, jog grąžintina paramos 39 899,97 Eur suma turėtų būti sumažinta tik už paskutiniuosius 2015 m. ir grąžintina suma, įvertinus projekto įgyvendinimo laikotarpį, turėtų būti 8 000 Eur.

6. Pareiškėjas teigė, kad sprendžiant paramos lėšų grąžinimo klausimą grąžintinos paramos dydžio sumažinimo (nereikalaujant grąžinti visos paramos sumos) bei grąžintos paramos sumos (po sumažinimo) išdėstymas dalimis, atsižvelgiant į pareiškėjo mokumą, bet ne į išdėstymo laikotarpį, nebuvo svarstytos ir nebuvo įvertintos. Be to, atsakovas, nustatydamas sankciją, vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 72.19 papunkčiu, tačiau nesvarstė galimybės taikyti Įgyvendinimo taisyklių 73 punkto nuostatas dėl paramos dalies susigrąžinimo, įvertinus Projekto įgyvendinimo laikotarpį.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu „Dėl D. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas) nutarta susigrąžinti paramos lėšų sumą ir nutraukti Paramos sutartį. Taigi, šiuo atveju, jei pareiškėjas manė, kad NMA nepagrįstai priėmė sprendimą susigrąžinti išmokėtą paramos lėšų sumą, jame buvo aiškiai ir detaliai pateikta apskundimo tvarka ir terminai. NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas negali būti naikinamas, kadangi jis yra detalus, išsamus ir pagrįstas teisės aktų normomis ir nustatytais faktais, pareiškėjas jo neskundė. Būtent NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas sukėlė pareiškėjui teisinius padarinius dėl skolos susidarymo.

9. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, vykdantis Projektą ir prisiėmęs įsipareigojimus, Projektą turi įvykdyti pilna apimtimi. Pareiškėjas turėjo įvykdyti visą Projektą ir pateikti užbaigto Projekto metinę ataskaitą, ūkio valdos finansinius dokumentus ir kt. Be to, pareiškėjas visiškai nereagavo į NMA raginimus pateikti dokumentus ir paaiškinimus, kodėl Projektas nebevykdomas. Projektai turi būti įgyvendinami pagal sudarytą verslo planą, kurį sudaro pareiškėjas.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl prašo sumažinti grąžintinų lėšų sumą iki 8 000 Eur. NMA negali savo nuožiūra ir nepagrįstu skaičiavimu sumažinti grąžintinos paramos sumą kuomet yra aišku, kad pareiškėjas nepasiekė numatytų tikslų, nevykdė Projekto, o pareiškėjo žemės ūkio naudmenos buvo apleistos, akivaizdžiai nesilaikyta gero ūkininkavimo praktikos reikalavimų.

11. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas klaidingai aiškina Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad terminas grąžinti jau išmokėtas paramos lėšas negali būti ilgesnis nei 24 mėnesiai, todėl pareiškėjo teiginiai, kad NMA gali neribotai nukelti paramos lėšų grąžinimą ir kaip jis prašo, grafiką sudarant net 80-čiai mėnesių, nepagrįsti.

12. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo nustatytas terminas, per kurį turi būti grąžinama lėšų suma. NMA sankcijas taiko griežtai pagal teisės aktų nuostatas, todėl ir šiuo atveju atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nustojo vykdyti veiklą, o žemės ūkio naudmenos neatitinka nustatytų reikalavimų, NMA pagrįstai priėmė 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir tik pačiam pareiškėjui paprašius – skundžiamą Sprendimą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentui 2010 m. balandžio 28 d. pateikė Paraišką Nr. 1JŪ-KP-10-1-001882-PR001 (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“) pagal Įgyvendinimo taisykles. NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KP_04_10, nusprendė taikyti pareiškėjui išmokėtos 39 899,99 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukti Paramos sutartį bei 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos sumos sankciją – 100,01 Eur. Sprendime konstatuota, jog paramos gavėjas 2015 m. nesilaikė geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų, nustojo vykdyti projekte numatytą žemės ūkio veiklą (augalininkystė), nepateikė užbaigto projekto metinės ataskaitos už 2015 m. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. prašymu kreipėsi į NMA, prašydamas skolą išdėstyti dalimis maksimaliam laikotarpiui. NMA 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. BRK-3752 skolą (39 899,97 Eur) ir palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo 2017 m. birželio 20 d., išdėstė dalimis mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 1 700 Eur iki 2019 m. liepos 31 d. bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktu.

15. Teismas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktu, darė išvadą, kad visa grąžintina suma, mokama dalimis, turi būti grąžinta per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių, tačiau jei negrąžinta suma viršija 30 000 Eur, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, įvertinus skolininko finansinę padėtį pagal pateiktus duomenis ir įsitikinus pateiktos informacijos pagrįstumu, o grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą. Šis terminas gali būti ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai.

16. Teismas nustatė, kad NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KP_04_10 nusprendė taikyti pareiškėjui išmokėtos 39 899,99 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją. O tai reiškia, kad pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkto nuostatas pareiškėjas grąžintiną sumą dalimis turi grąžinti per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, tačiau, įvertinus, kad pareiškėjo grąžintina suma viršija 30 000 Eur, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams ir šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą.

17. Teismas pažymėjo, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkto nuostatos imperatyviai neįpareigoja kiekvienu atveju pratęsti terminą ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, jei negrąžinta suma viršija 30 000 Eur, o palieka administruojančiai institucijai, šiuo atveju NMA, diskrecinę teisę įvertinti skolininko finansinę padėtį ir įsitikinus pateiktos informacijos pagrįstumu, grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpį pratęsti ne daugiau kaip vieną kartą. Teismas, įvertinęs Sprendimą teisės aktų kontekste, darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai skolą išdėstė dalimis, mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 1 700 Eur iki 2019 m. liepos 31 d.

18. Teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčio, 14 punkto, 15.1 papunkčio nuostatų kontekste, darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai paskaičiavo palūkanas iki mokėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 31 d.

19. Teismas dėl skundo reikalavimo sumažinti grąžintiną paramos sumą iki 8 000 Eur pažymėjo, kad ne skundžiamu Sprendimu, o NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu nutarta susigrąžinti paramos lėšų sumą ir nutraukti Paramos sutartį, t. y. teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas. Jei pareiškėjas nesutiko su NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu, galėjo jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, kurie buvo nurodyti NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendime. Tačiau pareiškėjas NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo pagrįstumo neginčijo, todėl NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas yra teisėtas ir galiojantis.

20. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad NMA negali savo nuožiūra ir nepagrįstu skaičiavimu sumažinti grąžintinos paramos sumą kuomet yra aišku, kad pareiškėjas nepasiekė numatytų tikslų, nevykdė Projekto, o pareiškėjo žemės ūkio naudmenos buvo apleistos, akivaizdžiai nesilaikyta gero ūkininkavimo praktikos reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad 2015 m. veiklos nevykdė, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė Projekto pagal sudarytą planą.

21. Teismas, akcentuodamas Įgyvendinimo taisyklių 72 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad teisės aktuose nediferencijuojamos projektų įgyvendinimo stadijos, t. y. faktiškai įgyvendintas, dalinai įgyvendintas, todėl pareiškėjo argumentus, kad grąžinimo sankcija turėtų būti taikyta tik už 2015 m. kuomet jis nevykdė veiklos, vertino kaip nepagrįstą. Be to, NMA sankcijas taiko griežtai pagal teisės aktų nuostatas, todėl ir šiuo atveju atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nustojo vykdyti veiklą, o žemės ūkio naudmenos neatitinka nustatytų reikalavimų, NMA pagrįstai priėmė 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir tik pačiam pareiškėjui paprašius Sprendime išdėstė grąžintinos sankcijos dydį dalimis.

22. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų.

23. Teismas, netenkinęs skundo pagrindinio reikalavimo dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, netenkino ir skundo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko padarė neteisingas išvadas, priėmė nepagrįstą sprendimą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertinto pareiškėjo finansines galimybes sumokėti visą paramos sumą ir palūkanas, neįvertino ir tai, kad pareiškėjas faktiškai įgyvendino Projektą.

27. Pareiškėjas paaiškina, kad pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktą grąžintina paramos lėšų suma turi būti išdėstyta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas gali sumokėti ne daugiau kaip 100 Eur paramos lėšų per mėnesį, t. y. grąžintina paramos lėšų suma turi būti išdėstyta atsižvelgiant ne į laiko kriterijų, tačiau į pareiškėjo turtinę padėtį ir finansines galimybes sumokėti grąžintinas paramos lėšas per mėnesį. Teismas nevertino pareiškėjo turtinės padėties. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra minimalios, pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų Panevėžio Kredito unijai pagal 2014 m. balandžio 11 d. kredito sutartį, dengiant kredito įmokas ir palūkanas (likusi nepadengta kredito įmokų ir palūkanų dalis 13 050 Eur), kurių mėnesinės įmokos dydis 480 Eur. Likusios pareiškėjo pajamų dalies pakaktų sumokėti 100 Eur grąžintinos paramos dalį bei tenkinti pareiškėjo gyvybiškai svarbius poreikius.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, jog bendra grąžintinos paramos lėšų 39 899,97 Eur suma turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas faktiškai įgyvendino Projektą ir vykdė Paramos sutarties sąlygas. Pareiškėjas 2011–2014 metais pilnai įgyvendino Projektą, tik 2015 metais dėl susidariusių sudėtingų aplinkybių ir skolų veiklos nevykdė. Dėl vagystės iš sandėlio pareiškėjas neteko trąšų, susidarė skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas negalėjo gauti kredito įsigyti trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, todėl 2015 metais veiklą pagal Projektą sustabdė. Taikant proporcingumo principą, yra pagrindas spręsti, jog grąžintina paramos suma 39 899,97 Eur turėtų būti sumažinta už paskutiniuosius 2015 metus ir turėtų būti 8 000 Eur.

29. Pareiškėjo teigimu, sprendžiant paramos lėšų grąžinimo klausimą aplinkybės dėl grąžintinos paramos dydžio sumažinimo bei grąžintinos paramos sumos (po sumažinimo) išdėstymo dalimis, atsižvelgiant į pareiškėjo mokumą, bet ne į išdėstymo laikotarpį, nebuvo svarstytos ir įvertintos.

30. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja tuos pačius klaidingus argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodo ginčui aktualių faktų.

32. Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamas sprendimas nėra teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis dokumentas, kadangi sankcija pareiškėjui buvo skirta NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KP_04_10, kuriame pareiškėjui buvo išaiškinti šio sprendimo apskundimo terminai ir tvarka. Pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nenurodė, kodėl neskundė NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo. Pareiškėjui, nepateikusiam jokių paaiškinimų dėl praleisto termino apskųsti NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir neprašiusiam šio sprendimo apskundimo termino atnaujinti, negali būti suteikiamos išskirtinės teisės. NMA pareiškėjo pateiktas prašymas, kuriuo jis prašė sudaryti skolos grafiką, patvirtina, kad pareiškėjas, neužbaigęs Projekto, nesilaikė reikalavimų ir prisiimtų įsipareigojimų. Projekto nevykdymą patvirtina ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog dėl susidariusių sudėtingų aplinkybių veikla pagal Projektą 2015 m. buvo sustabdyta. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis faktiškai įgyvendino Projektą, yra nepagrįstos.

33. Atsakovas pažymi, kad nėra pareiškėjo apeliaciniame skunde įvardintų Projektų įgyvendinimo stadijų – faktiškai įgyvendintas, dalinai įgyvendintas. Nagrinėjamu atveju taikytinos Įgyvendinimo taisyklių 72 punkte reglamentuotos paramos susigrąžinimo sąlygos.

34. Atsakovo teigimu, atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl paramos skolos sumos sumažinimo dėl pareiškėjo susidariusių skolų ir sudėtingų aplinkybių, nes tokiu atveju būtų paneigiamas šiam ginčui aktualus teisinis reglamentavimas. NMA negali savo nuožiūra ir nepagrįstu skaičiavimu sumažinti grąžintinos paramos sumą kuomet yra aišku, kad pareiškėjas nevykdė Projekto, o pareiškėjo žemės ūkio naudmenos buvo apleistos, akivaizdžiai nesilaikyta gero ūkininkavimo praktikos reikalavimų. Pareiškėjas privalėjo įvykdyti Projektą ir pateikti užbaigtą Projektą įrodančius dokumentus.

35. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktą. Atsakovo teigimu, pagal nurodyto punkto normą terminas grąžinti išmokėtas paramos lėšas negali būti ilgesnis nei 24 mėnesiai.

36. Atsakovas akcentuoja, kad NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, todėl sankcijas taiko pagal teisės aktų nuostatas, o grąžintinų lėšų grafikai yra sudaromi taip pat griežtai laikantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių.

37. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiais dėl pareiškėjo mokumo neįvertinimo, akcentuoja, kad NMA pareiškėjui nurodė, jog galimybė sudaryti skolos grąžinimo grafiką 24 mėnesių laikotarpiui gali būti sudaryta tik tuomet, jei pareiškėjas pateiks reikalingus finansinius duomenis. NMA negali savo nuožiūrą nustatyti didesnį nei 24 mėnesiai skolos grąžinimo laikotarpį. Nei viename NMA rašte pareiškėjui nebuvo pateikta informacija apie tai, kad skola gali būti grąžinama per kitokį nei 24 mėnesių laikotarpį. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas, vadovaudamasis apdairaus, atidaus ir rūpestingo asmens standartu, turėjo elgtis atidžiai ir sąžiningai, bendradarbiauti su NMA ir pateikti visus būtinus paaiškinimus ir dokumentus, kurių NMA ne kartą pareiškėjo prašė pateikti.

38. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas sumažinti grąžintiną sumą iki 8 000 Eur, iš esmės prašo teismo atlikti Projekto vertinimą ir apskaičiuoti grąžintiną sumą pagal jo pateiktas interpretacijas, t. y. prašo atlikti tas funkcijas, kurios yra priskirtos NMA.

39. Atsakovo vertinimu, skundo tenkinimo atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų pareiškėjų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. BRK-3752 „Dėl skolos grąžinimo dalimis“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

41. Ginčijamu sprendimu NMA pareiškėjui išmokėtos paramos 39 899,97 Eur sumos ir palūkanų grąžinimą išdėstė dalimis, mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 1 700 Eur iki 2019 m. liepos 31 d. bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė ir vertino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pagrindinį skundo reikalavimą dėl ginčijamo akto panaikinimo, atmetė išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo NMA išdėstyti pareiškėjo grąžintinos paramos lėšų sumą po 100 Eur per mėnesį iki pilno grąžintinos sumos dydžio sumokėjimo bei sumažinti grąžintiną paramos sumą iki 8 000 Eur.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Grąžintina paramos lėšų suma, pasak pareiškėjo, turi būti išdėstyta atsižvelgiant ne į laiko kriterijų, tačiau į pareiškėjo turtinę padėtį ir finansines galimybes sumokėti grąžintinas paramos lėšas per mėnesį. Ginčijamas sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus pareiškėjo finansinės galimybės ir aplinkybę, jog Projektas faktiškai yra įgyvendintas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, jog bendra grąžintinos paramos lėšų suma turi būti sumažinta atsižvelgiant į tai, kad Projektas yra įvykdytas.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

45. Teisėjų kolegija, tikrindama aptartų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ginčo teisiniams santykiams yra aktualios Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.), nuostatos.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KP 04_10 nusprendė taikyti pareiškėjui išmokėtos 39 899,99 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjui, 2017 m. gegužės 31 d. NMA pateikus prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

47. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad grąžintina paramos lėšų suma turi būti išdėstyta atsižvelgiant ne į laiko kriterijų, tačiau į pareiškėjo turtinę padėtį ir pareiškėjo finansines galimybes sumokėti grąžintinas paramos lėšas per mėnesį.

48. Grąžintinų lėšų susigrąžinimą nustato Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punktas, pagal kurį skolininko prašymu administruojančioji institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas grąžintų dalimis. Tokiu atveju palūkanos skolininkui skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies. Visa grąžintina suma, mokama dalimis, turi būti grąžinta per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Jeigu negrąžinta suma viršija 30 000 eurų, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, įvertinus skolininko pateiktų finansinių ataskaitų, sudarytų teisės aktų nustatyta tvarka, duomenis ir (arba) kitą skolininko pateiktą informaciją ir įsitikinus pateiktos nurodytos informacijos pagrįstumu. Grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą.

49. Nagrinėjamu atveju NMA, atsižvelgdama į tai, kad negrąžinta pareiškėjui išmokėtos paramos lėšų suma viršija 30 000 Eur bei įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus apie turimus įsipareigojimus (kredito sutartis) ir nuolatines pareiškėjo gaunamas pajamas (darbo sutartis), ginčijamu sprendimu nustatė, kad grąžintina suma dalimis turi būti grąžinta per ne ilgesnį kaip 24 mėnesių terminą. Toks NMA sprendimas atitinka Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą. Šioje normoje yra nustatytas maksimalus 24 mėnesių grąžintinų lėšų susigrąžinimo terminas, kuris nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, buvo pritaikytas. Galimybės išdėstyti grąžintinų lėšų susigrąžinimą ilgesniam terminui Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės nenumato.

50. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas yra priimtas neįvertinus aplinkybės, jog Projektas faktiškai yra įgyvendintas. Su tokia pareiškėjo pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms šioje skundo dalyje.

51. Minėta, kad NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. KP_04_10 nusprendė taikyti paramos gavėjui – pareiškėjui išmokėtos 39 899,99 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukti Paramos sutartį. Sprendime konstatuota, jog paramos gavėjas 2015 m. nesilaikė geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų, nustojo vykdyti projekte numatytą žemės ūkio veiklą (augalininkystė), nepateikė užbaigto projekto metinės ataskaitos už 2015 m. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog 2015 m. dėl susidariusių sudėtingų aplinkybių ir skolų veiklos pagal Projektą nevykdė, todėl veiklą pagal Projektą 2015 m. sustabdė. Todėl pareiškėjo teiginys, jog Projektas yra faktiškai įgyvendintas, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad yra faktiškai įvykdęs Projektą, iš esmės kelia klausimą dėl NMA 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. KP_04_10 dėl pareiškėjui išmokėtos paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas šio NMA sprendimo neginčija, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė nagrinėjamo ginčo dėl sankcijos išdėstymo dalimis kontekste nėra aktuali.

52. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentą dėl jam paskirtos sankcijos sumažinimo, pažymi, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės nenumato galimybės mažinti grąžintinų lėšų sumą.

53. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė