c4e72a2e-0bc1-4658-a79b-c8bdd95c969c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-429/2013                        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00619-2010-7                        Procesinio sprendimo kategorijos:  (S)                        44.5.2.5.; 44.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-357/2011 pagal ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos Respublikos 1 555,50 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildinami iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

IeÅ¡kovo teigimu, baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07, ikiteisminio tyrimo metu Å iaulių miesto II Policijos komisariato Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja R. P. darė poveikį liudytojams, liepė jiems duoti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ neteisingus parodymus. Be to, tyrėja be jokio teisinio pagrindo surinko apie ieÅ¡kovÄ duomenis iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste - VSDFV). Å iaulių miesto II Policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja R.

R. praneÅ¡ime apie įtarimÄ tyčia melagingai nurodė, tiesos neatitinkančius duomenis apie ieÅ¡kovo veiklÄ UAB „Šiaulių tauro televizoriai“. Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė E. G. kaltinamajame akte taip pat tyčia melagingai nurodė tiesos neatitinkančius duomenis. Be to, ieÅ¡kovo teigimu, baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo apklausti ieÅ¡kovo nurodyti liudytojai, nebuvo atliktos akistatos, o ir pats ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pernelyg ilgai.

Minėti veiksmai, ieÅ¡kovo teigimu, sudaro pagrindÄ atlyginti jo patirtÄ 1 555,50 Lt dydžio turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos advokatui, dokumentų gavimo ir paruoÅ¡imo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas taip pat teigia, jog iÅ¡vardintais neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais jam buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, kuriuos jis įvertina 100 000 Lt dydžio neturtine žala. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė civilinės atsakomybės privalomų sÄ lygų, t. y., neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io. IeÅ¡kovas nedetalizuoja, kokios konkrečios Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste - BPK) nuostatos buvo pažeistos, deklaratyviai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai, dėl ko buvo grubiai pažeistos jo teisės, įstatymų garantuojami interesai. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad policijos pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti, negali apsiriboti teiginiais, jog policija darė poveikį liudytojams, asmenims atskleidė, neva be pagrindo, surinktus apie jį duomenis bei tyčia nurodė melagingus duomenis praneÅ¡imuose apie įtarimÄ .

Ieškovas turėjo nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas, konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Toks sprendimas savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Be to, atsakovo teigimu, konkretus terminas, per kurį turi būti užbaigtas ikiteisminis tyrimas, BPK nėra nustatytas.

Jo trukmė priklauso nuo baudžiamosios bylos sudėtingumo, specialistų, ekspertų atliekamų tyrimų trukmės, ir kitų faktorių. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl senaties, nėra nutraukimas reabilituojančiais pagrindais, o ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas patyrė tokio dydžio žalÄ , nepateikė. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovas neįrodė, kokie neteisėti veiksmai jo atžvilgiu padaryti ir kokia žala yra patirta. Atsakovo teigimu, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07 buvo pradėtas 2007 m. rugsėjo 18 d. pagal bendrÄ Å iaulių televizorių gamintojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, „Šiaulių tauro“ darbuotojų profesinių sÄ jungų susivienijimo ir Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ praÅ¡ymÄ dėl trukdymo profesinės sÄ jungos veiklai.

Å iame praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, kurios, praÅ¡ymÄ pateikusių asmenų nuomone, patvirtino ieÅ¡kovo nusikalstamus veiksmus, nebuvo pagrindo bent jau ikiteisminio tyrimo pradžios metu, vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus, todėl, buvo pakankamas pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti. Atsakovo manymu, proceso trukmę nagrinėjamu atveju lėmė ir ieÅ¡kovo veiksmai - pateikiant praÅ¡ymus nuÅ¡alinti tyrėjÄ , skundžiant prokuroro nutarimus, pakartotinai teikiant praÅ¡ymus, dėl kurių jau buvo gautas prokuroro atsakymas, praÅ¡ant pratęsti susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga terminus. BPK įpareigoja tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ surinkti duomenis apie asmenį, įtariamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , t. y. surinkti duomenis apie teistumÄ , jo amžių, giminystės ryÅ¡ius, gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę, o taip pat ir darbÄ , nes Å¡ie duomenys yra svarbÅ«s sprendžiant dėl bÅ«tino gynėjo paskyrimo, kardomosios priemonės parinkimo, asmenų apklausos ir pan.

Todėl, nesant įrodymų, jog iÅ¡ VSDFV surinkti duomenys apie ieÅ¡kovÄ buvo panaudoti neteisėtai, nėra pagrindo teigti, jog tik duomenų surinkimas pažeidė ieÅ¡kovo teises. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl baudžiamojo proceso jis patyrė kokias tai negatyvias pasekmes, faktams patvirtinti nepateikė jokių duomenų. Neįrodžius neteisėtų ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų ir žalos, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų.

           Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.            Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nesilaiko nustatytos įrodinėjimo pareigos ir ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia ne įrodymais, o subjektyviais, faktine medžiaga nepagrįstais teiginiais bei samprotavimais. Atsakovas pažymėjo, jog aplinkybė, ar baudžiamasis procesas buvo baigtas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , turi bÅ«ti nustatinėjama atsižvelgiant ne į proceso trukmės ilgumÄ apskritai, bet į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , besiskundžiančio asmens ir valstybės institucijų elgesį ir kt.

IeÅ¡kovas, siekdamas įrodyti proceso vilkinimÄ , privalėjo nurodyti, kokiu konkrečiu laikotarpiu ir kokius ikiteisminio tyrimo ar teisminio proceso veiksmus buvo delsiama atlikti, to nepadarius, argumentai vertintini kaip subjektyvus ir deklaratyvus samprotavimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nesant objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė, numatyta CK 6.272 straipsnyje negalima.

Teismas įvertinęs į bylÄ pateiktÄ medžiagÄ nustatė, jog buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas nepasitvirtino. Be to, teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas detaliai nenurodė, kokie neteisėti veiksmai jo atžvilgiu padaryti, nedetalizuoja, kokios konkrečios BPK nuostatos buvo pažeistos. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamu jo pareigybių nurodymu ikiteisminio tyrimo veiksmų procesiniuose dokumentuose, teismas sprendė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad procesiniuose dokumentuose įraÅ¡ai „teisininkas“ padaryti siekiant sukelti neigiamas pasekmes ieÅ¡kovui, be to, pareigybių netikslus pavadinimas nurodant profesijos pobÅ«dį nėra įžeidžiantis, nedarantis žalos civilinės atsakomybės prasme.

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ dėl VSDVF duomenų surinkimo taip pat buvo atmestas neįrodžius, kaip Å¡ių duomenų surinkimas pažeidė ieÅ¡kovo teises. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas užsitęsė, tiek dėl privalomų baudžiamojo proceso veiksmų, tiek dėl ieÅ¡kovo pasinaudojimo visomis procesinėmis teisėmis teikiant praÅ¡ymus, reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimus, skundžiant veiksmus. Bylos ikiteisminio tyrimo eiga, priimti procesiniai sprendimai negali bÅ«ti konkrečiu atveju įvertinti kaip per ilgas procesas, pažeidęs ieÅ¡kovo teises, todėl baudžiamojo proceso trukmė nevertintina kaip pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas R. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2011 m. lapkričio 16 d. Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų, neatsižvelgė į tai, jog pati bylos baigtis – nutraukimas suėjus senaties terminui, įrodo tyrimo per ilgÄ trukmę, bei neteisingai vertino bylos medžiagÄ , dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas.

Teismas posėdžių metu uždavinėjo liudytojams menamus klausimus, taip pat neteisingai sprendė, jog tik įstatymuose įtvirtinti ir neteisėti veiksmai užtraukia civilinę atsakomybę, nors asmuo pagal KonstitucijÄ turi teisę į žalos atlyginamÄ ir tais atvejais, kai žalos atlyginimas konkrečiame teisės akte nenurodytas. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo R. J. apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos Respublikos Valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie LR VRM praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2011 m. lapkričio 16 d.

Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ . Atsakovų teigimu, pareiga įrodyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, tenka ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad prieÅ¡ jį ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Neįrodžius neteisėtų ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir žalos, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Bylos duomenimis nustatyta, kad apelianto atžvilgiu pagal Å iaulių televizorių gamintojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“, „Šiaulių tauro“ darbuotojų profesinių sÄ jungų susivienijimo ir Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ pareiÅ¡kimÄ , 2007 m. rugsėjo 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 177 straipsnyje, t. y. dėl trukdymo profesinių sÄ jungų veiklai (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 1, b.l. 1).

Atliekant ikiteisminį tyrimÄ 2008 m. rugsėjo 5 d. apeliantui įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 3, b. l. 3-5), o 2009 m. birželio 26 d. prokuroras surašė kaltinamÄ jį aktÄ baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-201-07, tačiau Å iaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje apeliantas buvo kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos BK 177 straipsnyje padarymu, nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 5, b. l. 175-178).

Apelianto įsitikinimu, ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai nesilaikė teisės aktais nustatytos jų veiklos reikalavimų ir bendros pareigos atlikti tyrimÄ atidžiai ir rÅ«pestingai, taip pažeidė apelianto teisės ir įstatymų saugomus interesus, dėl ko jis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ . CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal apelianto pareiÅ¡kimÄ . Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pareiÅ¡kime nurodytų asmenų atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais.

Apeliantas teigė, jog Å iaulių televizorių gamintojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ steigiamojo susirinkimo ir steigėjų sÄ raÅ¡as yra suklastotas, todėl jo atžvilgiu pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kę asmenys neturi teisės inicijuoti baudžiamosios bylos. Å iaulių miesto apylinkės prokurorei nustačius, jog apelianto nurodytų asmenų veiksmuose nusikalstamų veiksmų požymių nenustatyta, ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti. Apelianto teigimu, Å¡iais veiksmais jis buvo diskriminuojamas, kadangi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tik jo atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių, susijusių su neteisėtu Å iaulių televizorių gamintojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ steigimu, netyrė neteisėtų profesinės sÄ jungos steigėjų veiksmų ir pripažino, jog ikiteisminį tyrimÄ dėl minėtos profesinės sÄ jungos steigiamojo protokolo klastojimo buvo atsisakyta pradėti pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro tik apelianto teiginių, dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, praÅ¡omos priteisti žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp jų įvertinimas, o klausimai, susiję su profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ steigimo teisėtumu ir susirinkimo protokolo klastojimu, nenagrinėjami, kadangi jie nesudaro Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalyko. Apelianto nurodytas aplinkybes tyrė Å iaulių miesto prokuratÅ«ra, kuri 2009 m. balandžio 14 d. nutarimu nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal apelianto pareiÅ¡kimÄ , nesant pareiÅ¡kime nurodytų asmenų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.

Å iaulių miesto apylinkės ir Å iaulių apygardos teismas paliko minėtÄ nutarimÄ galioti, duomenų ir įrodymų, kaip atsisakant pradėti pagal apelianto pareiÅ¡kimÄ ikiteisminį tyrimÄ buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ar padaryta žala, apeliantas neįvardija, kitų esminių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos baudžiamojo proceso tvarka nėra žinoma, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo civilinėje byloje revizuoti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis priimtų iÅ¡vadų.

Aplinkybė, jog apeliantas tam tikrų asmenų veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymius, tačiau ikiteisminio tyrimo įstaigos turi kitÄ nuomonę Å¡iuo klausimu ir nepradeda tyrimo, nereiÅ¡kia asmens diskriminavimo ir jo teisių pažeidimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, jog atsisakius pradėti pagal jo pareiÅ¡kimÄ ikiteisminį tyrimÄ buvo pažeistos jo teisės, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl galimo poveikio liudytojams Su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu apeliantas nesutinka ir dėl to, jog jo manymu, teismas nevertino ikiteisminio tyrimo tyrėjos R.

P. liudytojams V. P., A. Z. ir A. L. daryto poveikio. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė darė spaudimÄ liudytojams, jog Å¡ie duotų parodymus prieÅ¡ įtariamÄ jį, nefiksavo parodymų visa apimtimi. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normaliÄ ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklÄ vykdant teisingumÄ . Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , kad Å¡is ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pateikti melagingÄ informacijÄ liudytojas gali bÅ«ti veikiamas praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007, 2K-308/2007, 2K-582/2004). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, negali atlikti tyrimo ir nustatyti nusikalstamų veikų buvimo ar nebuvimo faktus, todėl tokius ieÅ¡kovo argumentus vertina remdamasis Å¡ioje civilinėje byloje surinktais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, jog apelianto teiginiai nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina tai, jog apeliantas teigia, jog tik iÅ¡ pokalbių su minėtais asmenimis jis suprato apie jiems darytÄ tyrėjos poveikį, tačiau pačių asmenų skundų ar pastabų dėl netinkamo tyrėjos darbo baudžiamojoje byloje nėra pareikÅ¡ta. Tuo labiau, pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti apelianto ieÅ¡kinyje nurodytų duomenų pagrįstumÄ , apie liudytojams darytÄ poveikį, kvietė minėtus asmenis į posėdį, kurio metu jie nurodė, jog tyrėjos poveikio nejautė, spaudimo iÅ¡ jos pusės nebuvo (civilinės bylos Nr. 2-423-357/2011 t. 1, b.l. 89-90).

Pasisakant dėl V. P. apklausos ikiteisminiame tyrime, bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog liudytoja buvo apklausta du kartus ir skirtingų tyrėjų (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 2, b.l. 79-81). Todėl nesant įrodymų ir duomenų, jog minėti asmenys realiai patyrė spaudimÄ iÅ¡ tyrėjos, apelianto teiginiai dėl poveikio liudytojams vertintini tik kaip subjektyvi jo nuomonė Å¡iuo klausimu. Pastebėtina ir tai, jog apelianto keliamas klausimas dėl tyrėjos R. P. veiksmų, kuriuos jis vertino kaip poveikį liudytojams, buvo įvertintas BPK nustatyta tvarka.

Tiek Å iaulių miesto apylinkės prokurorė, tiek ir Å iaulių miesto bei Å iaulių apygardos teismo teisėjai įvertinę ieÅ¡kovo skundo argumentus sprendė, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo BPK 233 straipsnio 1 dalies tvarka, nesant tyrėjos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, jog apelianto teiginiai paremti tik subjektyvia nuomone, susidariusia po pokalbių su liudytojais, o ne konkrečių faktų pagrindu, dėl ko tyrėjos veiksmuose įžvelgti neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, nėra pagrindo.

Apelianto teigimu, teismas taip pat neįvertino civilinėje byloje liudytoja apklaustos C. P. nurodytų aplinkybių. Teismas pažymi, jog vertinant pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ ar neteisėtumÄ , kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio tvarka kilti, pareigÅ«nų veiksmai vertinami per atitikimų jų darbÄ ir pareigas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nagrinėjamu atveju liudytojos C. P. nurodyti teiginiai:

„tyrėja buvo nemandagi, ja nusivyliau“, neįrodo jai daryto poveikio duodant parodymus, bet labiau nusako jai susidariusį subjektyvų požiÅ«rį į tyrėjos darbÄ ir bendravimÄ (civilinės bylos Nr. 2-423-357/2011 t. 2, b.l. 104). Be to, C. P. turėjo teisę praÅ¡yti BPK nustatyta tvarka įvertinti tyrėjos elgesį, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Å¡ios liudytojos nurodytų duomenų, kaip įrodymų apie neteisėtus pareigÅ«nės veiksmus.

Dėl apelianto praÅ¡ymo apklausti liudytojus netenkinimo Apelianto manymu, jo teises pažeidė ir jo praÅ¡ymų dėl liudytojų apklausos ir akistatos atlikimo netenkinimai. Teisėjų kolegijos vertinimu pats savaime apelianto praÅ¡ymų baudžiamajame procese netenkinimas, negali sukelti asmens teisių pažeidimo. Pažymėtina, jog apeliantui pateikus pirmÄ jį praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, jis buvo patenkintas (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 3, b.l. 116, 118), tačiau kadangi vėlesni praÅ¡ymai iÅ¡ esmės buvo analogiÅ¡ki (buvo praÅ¡oma apklausti kitus – 46 asmenis, tačiau užduodant jiems analogiÅ¡kus klausimus (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 3, b.l. 130), jų buvo nutarta netenkinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo apklausti papildomai 46 asmenis, kurie galimai nurodytų tas pačias aplinkybes, kaip ir jau apklausti byloje asmenys, įvertinus baudžiamojo proceso terminus ir jų įtakÄ bylos baigčiai, nebuvo tikslinga. Be to, apelianto praÅ¡ymų apklausti asmenis, kurie paliudytų aplinkybes, nesusijusias su tiriamomis aplinkybėmis, netenkinimas, taip pat negali bÅ«ti vertinamas asmens teisių pažeidimu ar tyrimo veiksmų neatlikimu (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 4, b.l. 1-4).

Pažymėtina, jog Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti apelianto praÅ¡ymus, pagrįstumÄ ir teisėtumÄ Ä¯vertino ir Å iaulių miesto apylinkės teismas, atmesdamas apelianto skundus ir priimdamas Å¡iais klausimais galutines ir neskundžiamas nutartis (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 3, b.l. 162-163, 186, t. 4, b.l. 17-18, 140-142). Apelianto praÅ¡ymai atlikti jo su kitais, praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytais, asmenimis akistatÄ taip pat buvo netenkinti dėl to, jog remiantis BPK 190 straipsnio 1 dalimi, akistata atliekama tarp dviejų anksčiau apklaustų asmenų, kurių parodymai prieÅ¡tarauja, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti prieÅ¡taravimų priežastis ir juos paÅ¡alinti.

Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas parodymų dėl jam pareikštų įtarimų nedavė, nurodydamas, jog jis negali būti tapatinamas su įmone, kuriai atstovavo kaip advokato padėjėjas ir todėl jis negali atsakyti už įmonės atliktus veiksmus (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07 t. 3, b.l. 44). Nesant asmens BPK nustatyta tvarka duotų parodymų, įstatymas nenumato galimybės atlikti akistatos. Dėl pareikštuose įtarimuose ir kaltinamajame akte nurodytos informacijos teisingumo Apeliantas vienu iš skundo argumentų teigia, jog tiek ikiteisminio tyrimo tyrėja R.

R., tiek ir tyrimui vadovavusi prokurorė E. G., tyčia jam pareikštuose įtarimuose bei kaltinamajame akte nurodė melagingus duomenis apie tai, jog apeliantas nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ teisininku. Šiais veiksmais, apelianto teigimu, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a, b ir c papunkčiai. Teisėjų kolegija nurodo, jog apelianto minėtos konvencijos išvardintos nuostatos numato nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens teises į garantijas.

IÅ¡ esmės minėtos normos numato asmens teisę tinkamai susipažinti su jam pareikÅ¡tais įtarimais ir pasirengi gynybai. Pažymėtina, jog baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas pretenzijų dėl netinkamų jam sudarytų sÄ lygų susipažinti su pareikÅ¡tais įtarimais ar apribotomis galimybėmis pasirengti gynybai, nėra pareiÅ¡kęs, apeliaciniame skunde Å¡ių teisių pažeidimas taip pat nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismui pagrįstai kyla klausimas, kaip nurodyti pareigÅ«nų veiksmai, įtakojo, apelianto teigimu, jo teisių pažeidimus, sukėlusius pagrindÄ reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ .

Kaip jau buvo minėta, asmuo turi teisę praÅ¡yti atlyginti neturtinę žalÄ tik jam įrodžius neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2007 m. balandžio 18 d. dirbo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ teisininku (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 1, b.l. 148), o nuo 2007 m. balandžio 2 d. teikė minėtai įmonei teisines paslaugas pagal Teisinės pagalbos sutartį, kaip advokato padėjėjas (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 1, b.l. 155-156).

Todėl nors nurodyta informacija atskleidžia, jog pareikÅ¡tuose įtarimuose ir kaltinamajame akte nurodytos datos, kada apeliantas dirbo įmonėje teisininku netikslios, tačiau pats darbo pobÅ«dis – teisinių paslaugų įmonei teikimas, iÅ¡liko. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tyrėja R. R. (V.) nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama ar apeliantas darė poveikį profesinės sÄ jungos nariams, o klausimas dėl jo pareigybės įmonėje nebuvo keliamas, kadangi jis nebuvo esminis, o duomenys apie apelianto pareigas toje įmonėje buvo nurodyti remiantis bylos medžiaga (civilinės bylos Nr. 2-423-357/2011 t. 2, b.l. 88).

Todėl tikėtina, jog apelianto melagingais įvardinti duomenys, procesiniuose dokumentuose buvo įrašyti ne tikslu įvertinti asmens pareigas įmonėje, bet siekiant apibūdinti jo darbo pobūdį ir jokios žalos asmeniui nesukėlė. Be to, apelianto nurodytu, kaip neatitinkančiu tiesos, laikotarpiu, t.y. 2007 m. gegužės 23 d. bei 2007 m. liepos 3 d., apeliantas veikdamas įmonės vardu, pats įvardino save darbdavio (UAB „Šiaulių tauro televizoriai“) atstovu – teisininku (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 1, b.l. 36, 54-57).

Taip pat pažymėtina, jog ir UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius, nurodydamas apelianto darbo įmonėje pobÅ«dį, įvardijo, jog R. J. įmonei teikia teisines paslaugas (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 1, b.l. 125). Nors nuo 2007 m. balandžio 18 d. apeliantas įmonėje teisininku nedirbo, tačiau teikė teisines paslaugas, atstovavo įmonę. Dėl Å¡ių aplinkybių, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai galimai ir įvardijo apeliantÄ kaip įmonės teisininkÄ , o ne advokato padėjėjÄ .

Šių ikiteisminio tyrimo pareigūnės ir prokurorės veiksmų teismas nevertina teisės pažeidimu, sukėlusiu apeliantui teisę reikalauti žalos atlyginimo, kadangi šis netikslus apelianto pareigų (statuso) įvardijimas neturėjo jokios įtakos baudžiamosios bylos tyrimui, pats žodis „teisininkas“ nelaikytinas įžeidžiančiu dėl ko apeliantas galėtų patirti neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus. BK 177 str. numatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia.

Trukdymas teisėtai profsÄ jungų ar jų narių veiklai yra mėginimas kokiu nors bÅ«du neleisti profsÄ jungoms ar jų nariams įgyvendinti savo teisių ir pareigų, t. y. drausti darbuotojams burtis į profsÄ jungas, versti į jas nestoti ar iÅ¡stoti iÅ¡ jų, neleisti organizuoti susirinkimų, drausti įgaliotiems asmenims atstovauti įmonės ar organizacijos profesinės sÄ jungos nariams, disponuoti profsÄ jungos turtu, organizuoti ar finansuoti grupuotes, siekiančias trukdyti profsÄ jungų veiklai ir pan.

Pagal LR AdvokatÅ«ros įstatymo 34 str. 2 d. advokato padėjėjas turi visas AdvokatÅ«ros įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, iÅ¡skyrus narystę Lietuvos advokatÅ«roje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. AdvokatÅ«ros įstatymo 46 straipsnyje įtvirtintos advokato veiklos garantijos – draudimas apklausti liudytoju, advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos slaptumas ir ribojimai jÄ sužinoti, kratos, poėmio darymo ypatumai ir pan. Å ių garantijų paskirtis – užtikrinti advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumÄ .

Pagal Å¡ioje byloje esančius duomenis nenustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl veiksmų, kuriuos jis atliko veikdamas kliento UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ vardu, jo atžvilgiu nebuvo taikytos tokios priemonės kaip krata, dokumentų poėmis ir kt., pats ieÅ¡kovas taip pat nenurodė, kad jis veikė kaip advokato padėjėjas, todėl Å¡ios garantijos netaikytinos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako ir dėl apelianto argumentų, jog apeliantui pareikÅ¡tuose įtarimuose bei kaltinamajame akte tyčia melagingai nurodyta, kad Å iaulių televizorių gamintojų profesinė sÄ junga „Solidarumas“ iki 2007 m. rugpjūčio 23 d. buvo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ darbininkų profesine sÄ junga.

Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nevertinami klausimai dėl profesinių sÄ jungų steigimo veiklos teisėtumo, todėl teismas dėl teiginių, jog procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai nepagrįsti, nepasisako, tačiau pažymi, jog baudžiamojoje byloje esanti medžiaga leido pareigÅ«nėms padaryti tokias iÅ¡vadas, kadangi buvo pateikti duomenys apie profesinės sÄ jungos pavadinimo keitimÄ (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t.

1. b. l. 109), be to, Å¡ie duomenys tyrimui esminės reikÅ¡mės neturėjo, t. y. Å¡ios baudžiamosios bylos tyrimo tikslas buvo ne profesinės sÄ jungos susikÅ«rimo teisėtumo įvertinimas, todėl tam tikri galimi neatitikimai faktinėms aplinkybėms, nesudarė lemiamos reikÅ¡mės tyrimo eigai ir pareigÅ«nų veiksmų teisėtumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant įrodyti, jog neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais asmeniui padaryta žala, turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje klaidos padarymas turėjo akivaizdžiai pažeisti ar daryti neigiamÄ Ä¯takÄ asmens procesinėms teisėms į gynybÄ ir ikiteisminio tyrimo proceso trukmei, tačiau, kaip nustatė bylÄ nagrinėjęs teismas, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas viso ikiteisminio tyrimo proceso metu iÅ¡ esmės nesutiko ir skunduose ginčijo tik jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos turinį ir kvalifikavimÄ , o ne jam pareikÅ¡tame įtarime ir kaltinamajame akte esančius neatitikimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klaidingas apelianto darbo teisininku įmonėje datos nurodymas vertintinas tik kaip techninė klaida, neteikianti pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo procesinė teisė į gynybÄ ar kad teisingos datos nurodymas bÅ«tų buvęs pagrindas pakeisti kaltinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50/2009). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas apie baigtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir galimybę praÅ¡yti papildyti tyrimo medžiagÄ buvo pasiraÅ¡ytinai informuotas (t. 4, b.l. 166), todėl turėjo teisę ir galimybę BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, susipažinęs su bylos medžiaga, praÅ¡yti patikslinti duomenis apie jo pareigas bei darbo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ trukmę, bei patikslinti profesinių sÄ jungų steigimo ir veiklos aplinkybes, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo, todėl teisėjų kolegija nemano, jog Å¡ie ikiteisminio tyrimo tyrėjos bei prokurorės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių galimi neatitikimai faktinei situacijai yra padaryti tyčia ir siekiant kaip nors pakenkti apelianto interesams, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis apeliantui pagrindo praÅ¡yti atlyginti neturtinę žalÄ .

Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodoma, jog posėdžio, kurio metu buvo apklausta tyrėja R. R. (V.), protokole yra neužfiksuota visa proceso eiga, teisėja uždavinėjo liudytojams menamus klausimus. Remiantis CPK 171 straipsniu, apeliantas, manydamas, jog protokolas yra tikslintinas, galėjo per tris darbo dienas nuo protokolo surašymo pareikšti rašytines pastabas dėl jo, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl apeliaciniame skunde nurodytos pastabos dėl protokolo, nevertinamos. Dėl duomenų iš VSDFV rinkimo teisėtumo Apeliantas taip pat teigia, jog jam buvo padaryta žala, ikiteisminio tyrimo tyrėjai R.

P. neteisėtai rinkus duomenis iÅ¡ VSDFV. Be to, apeliantas pažymi, jog tyrėja neturėdama teisinio pagrindo, informacijÄ apie apelianto darbovietes rinko nuo 2003 m. vasario 24 d. ir atskleidė jÄ asmenims, neturintiems teisės su ja susipažinti. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo tyrėja R. P., atlikdama tyrimo veiksmus 2008 m. lapkričio 25 d. gavo informacijÄ iÅ¡ VSDFV apie įtariamojo asmens (apelianto) darbovietes (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 3, b. l. 32). Minėta informacija ir jos rinkimas, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti laikoma pažeidžianti asmens teises.

Visų pirma pažymėtina, jog duomenų apie tai, kad tyrėja gautÄ informacijÄ bÅ«tų panaudojusi kitiems, ne su ikiteisminio tyrimo veiksmais susijusias, tikslais, nepateikta. Å ie duomenys, remiantis atsakovų teigimu, buvo renkami, siekiant charakterizuoti įtariamÄ asmenį. Be to, BPK griežtai reglamentuoja, kas ir kokia tvarka gali susipažinti su ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. tik baudžiamojoje byloje dalyvavę asmenys (BPK 181 str. ir 237 str.). Apelianto nurodyti su jo asmenine informacija apie darbovietes susipažinę asmenys:

E. Å ., V. M., buvo Å iaulių televizorių gamintojų profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ atstovai (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 5, b. l. 38), todėl jiems, remiantis BPK 237 straipsnio 1 dalimi, buvo pagrįstai leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmuose, renkant informacijÄ apie įtariamojo darbovietes, asmens duomenų pažeidimo neįžvelgė ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri įvertinusi apelianto skundo argumentus, juos atmetė (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 4, b. l. 108).

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tik asmens duomenų rinkimas tyrimo tikslams, neįrodžius neteisėto jų panaudojimo, negali būti pagrindas pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl apelianto argumentai dėl neteisėto jo asmens duomenų panaudojimo, atmestini. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės Valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

Ä®pareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigÅ«nus iÅ¡nagrinėti bylÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , siekiama apsaugoti proceso Å¡alis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neiÅ¡vengiama, asmens netikrumÄ dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi. Dėl Å¡ios asmens teisės ne kartÄ pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi Å¡ios asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

EŽTT pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo bÅ«senos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas (Stögmüller v. Austria, no. 1602/62, judgment of 10 November 1969, § 5). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo bÅ«sena bÅ«tų kiek įmanoma greičiau nutraukta, iÅ¡sprendžiant jam pareikÅ¡tų baudžiamųjų kaltinimų klausimÄ (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimÄ ), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiÅ¡kumo interesas.

Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus, tačiau siekiant įrodyti, jog Å¡io reikalavimo nesilaikyta, nepakanka abstrakčiai teigti, kad baudžiamasis procesas pernelyg užsitęsė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; taip pat Girdauskas v.

Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesÄ ; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009).

Taip pat turi būti atsižvelgta į pasekmes pareiškėjui. Pagal bylos duomenis kardomosios priemonės, pvz., suėmimas, namų areštas ir pan., kurios būtų galėjusios sukelti ieškovui neigiamas pasekmes ar neproporcingus asmens laisvės ribojimus, nebuvo taikytos. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu truko nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. birželio 26 d. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso aplinkybes šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo proceso trukmė buvo pernelyg ilga.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės visais atvejais turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į paties asmens, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas veiksmus. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas ne vienÄ kartÄ reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus ne tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nėms, bet ir prokurorei (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 3, b. l. 88, 101, 105, 147, 153, 164, 188; t. 4, b. l. 28, 147, 152 ir kt.) Netenkinus Å¡ių praÅ¡ymų, apeliantas juos skundė apylinkių ir apygardų teismams.

Be to, apeliantas daug kartų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus prašydamas apklausi jo nurodytus liudytojus (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 3, b. l. 116, 138, 139, 145, 177, t. 4, b. l. 1, 23 ir kt.), o netenkinus šių prašymų, skųsdavo juos (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 3, b. l. 158, 181, 184, t. 4, b. l. 11, 36 ir kt.) ir vėl teikdavo pakartotinus analogiškus prašymus dėl jo nurodytų liudytojų apklausos. Apeliantas taip pat teikdavo prašymus susipažinti su bylos medžiaga, tačiau sutartu laiku neatvykdavo su ja susipažinti (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 4, b. l. 128, 165, 173), teikdavo prašymus pratęsti procesinius terminus (baudžiamosios bylos Nr. 40-2-201-07, t. 4, b. l. 167).

Todėl apelianto teiginiai, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai ir dėl to kalti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, laikytinas nepagrįstu. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog pareigūnų veiksmuose nenustatytas pernelyg ilgas ir nepateisinamas neveikimas, be to baudžiamoji byla buvo sudėtinga, didelės apimties, buvo apklausta pakankamai daug liudytojų, o ikiteisminio tyrimo trukmę įtakojo paties apelianto veiksmai. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog baudžiamasis procesas apelianto atžvilgiu truko nepateisinamai ilgai, yra pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini.

Dėl bylos nutraukimo suėjus senaties terminui Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalÄ , yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiÅ¡kia, kad tyrimo metu visi prokuratÅ«ros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti.

Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant Å¡alyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamÄ tvarkÄ . Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje bÅ«tina teisėta veikla. Ji negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad procesas numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų.

Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Kadangi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio tvarka kilti, nenustatė, todėl laiko, jog apelianto praÅ¡ymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ netenkinamas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiÅ¡kino materialinės teisės normas, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti. Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Teisėjai                                                                                    Danutė Gasiūnienė                                                                                                            Kazys Kailiūnas                                                                                                            Egidija Tamošiūnienė