c4e7007a-155e-435a-a0fd-54df650734b5 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Artūras Pažarskis Pranešėjas Artūras Pažarskis                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-440-648/2011 Teisėja Galina Taraškevič               Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00051-2008-0                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.2.1., 1.1.8.1.2., 1.2.14.5.2., 2.1.7.4., 2.1.15.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Pavelo Frolovo ir Audronės Kartanienės, sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei, Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorams Mindaugui Greičiui, Vilmai Gužaitei, nuteistajam K. B., nuteistojo K. B. gynėjui advokatui Algiui Tursui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. B.,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G.

B. atstovui Daliui Boreikai, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo K. B. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. 130 MGL (16 250 Lt) dydžio bauda (dėl 2002-05-10 sutartimi apgaule kitų naudai perleisto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto, padarant bendrovei 94 813,65 Lt turtinės žalos),pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. 130 MGL (16 250 Lt) dydžio bauda (dėl 2004-05-11 apgaule įgyto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto – 100 000 Lt grynųjų pinigų),pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 20 MGL (2 500 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda.Baudžiamoji byla dalyje, kurioje K.

B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Civiliniam ieÅ¡kovui G. B. pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies 9 puslapio 5 pastraipÄ , nurodant, kad „...

Kaltinamojo K. B. parodymai yra nenuoseklÅ«s, paneigiami byloje surinktais įrodymais ir vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas....“,patikslino nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad K. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2004-05-11 apgaule įgyto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto – 100000 Lt grynųjų pinigų), vietoje Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :K.

B. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo bei kitų naudai perleido didelės vertės svetimÄ turtÄ ir apgaulingai tvarkė apskaitÄ , o bÅ«tent:Jis, 2002-05-10, turėdamas tikslÄ apgaule kito asmens naudai perleisti svetimÄ turtÄ , nuo 2002-04-19 bÅ«damas atleistas iÅ¡ UAB „R“, t. y. nebÅ«damas UAB „R“ direktoriumi ir neturėdamas teisės atstovauti UAB „R“ sudarant sandorius bendrovės vardu, be bendrovės akcininko G. B., valdančio likusias 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų, žinios, Vilniaus miesto 1-me notarų biure, esančiame KosciuÅ¡kos g. 6, Vilniuje, pagal ankstesnius sandorius sutarties Å¡alims bÅ«damas žinomas kaip UAB „R“ direktorius ir įgijęs jų bei notaro pasitikėjimÄ , pastarųjų neinformavo apie atleidimÄ iÅ¡ bendrovės, dėl ko sutarties Å¡alims bei notarui bÅ«nant suklaidintiems, apgaule, kaip UAB „R“ direktorius, pasirašė bei UAB „R“ antspaudu patvirtino 2002-05-10 sutartį registro Nr. 6-1577VZ, pagal kuriÄ perdavė 85 647,52 Lt dydžio prievoles, įsipareigojimus ir teises pagal UAB „Š“ lizingo sutartį Nr. 4248/01 dėl poilsio namelio su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, iÅ¡perkamosios nuomos S. P., tokiu bÅ«du apgaule perleido teisę S. P. įgyti nuosavybę į poilsio namelį iÅ¡mokant UAB „Š“ 85 647,52 Lt, nors pagal 2001-12-07 lizingo sutartį Nr. 4248/01, registro Nr. 6-4217VZ, su UAB „Š“ UAB „R“ jau buvo įmokėjusi 94 813,65 Lt iÅ¡ mokėtinų 170 000 Lt, tokiu bÅ«du apgaule kitų naudai perleido didelės vertės svetimÄ , UAB „R“ priklausantį turtÄ , padarydamas bendrovei 94 813,65 Lt turtinę žalÄ .Jis, turėdamas tikslÄ apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , įtikino S. P., pateikdamas netikro 2002-05-10 UAB „R“ akcininkų įgaliojimo Nr. 12, suteikiančio jam teisę pasiraÅ¡yti visus dokumentus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su 2002-05-10 triÅ¡alės sutarties, registro Nr. 6-1577VZ, tarp UAB „R“, UAB „Š“ ir S. P. užbaigimu, kopijÄ , kad turi teisę veikti UAB „R“ vardu bei teisę priimti bendrovei priklausančias pinigines lėšas, ir S. P. bÅ«nant suklaidintam, paėmė iÅ¡ jo 100 000 Lt grynųjų pinigų, skirtų UAB „R“ nuostoliams dėl 2002-05-10 sutarties, registro Nr. 6-1577VZ, padengti bei kaip įrodymÄ , kad S. P. su UAB „R“ atsiskaitė, pateikė pastarajam netikrÄ 2004-05-11 pakvitavimÄ , tačiau pinigų į UAB „R“ kasÄ ar sÄ skaitÄ neįnešė, tokiu bÅ«du apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ , UAB „R“ priklausantį turtÄ â€“ 100 000 Lt grynųjų pinigų.Jis, bÅ«damas UAB „R“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) akcininku, valdančiu 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų, bei dirbdamas UAB „R“ direktoriumi, pagal 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 24 str., 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nuostatas, bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , atskaitomybės pateikimÄ laiku, apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , jį 2002-04-19 atleidus iÅ¡ užimamų pareigų, turėdamas tikslÄ paslėpti UAB „R“ dokumentus ir antspaudÄ , neperdavė bendrovės dokumentų bei antspaudo UAB „R“ atstovui, kitam atsakingam asmeniui ar įmonės akcininkui G.

B., dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB „R“ veiklos, jos Å«kinės, komercinės, finansinės bÅ«klės ar jos rezultatų arba įvertinti turto, o įmonės antspaudÄ panaudojo tvirtinant netikrus dokumentus – 2003-12-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2002-05-10 įgaliojimÄ , 2004-05-11 pakvitavimÄ bei kasos pajamų orderį.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-04-22 nuosprendžiu nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ dalyje, kurioje K. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), t. y. dėl žinomai netikrų dokumentų pagaminimo, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Nuteistasis K.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Apelianto teigimu, kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų. Kaltinamajame akte jam inkriminuotos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas dėl to, kad jis, 2002-05-10 pasiraÅ¡ydamas triÅ¡alę sutartį dėl poilsio namelio Pervalkoje, apgaule kitų naudai perleido didelės vertės svetimÄ turtÄ ir padarė UAB „R“ 94 813,65 Lt turtinę žalÄ , neatitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytos dispozicijos.

Nurodo, kad jis apgaule nei poilsio namelio Pervalkoje, nei su juo susijusių turtinių teisių bei pareigų neįgijo nei savo, nei S. P. vardu ar jo naudai, o pagal sutartį perleido išperkamosios nuomos nuomininko teises, kurios priklausė UAB „R“. Jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., objektyviosios pusės požymio – turto įgijimo apgaulės būdu. Tuo tarpu teismas nevertino šio pažeidimo, o priešingai – išplėtė kaltinimo ribas, nes nuosprendyje (9 lapas l pastraipa) nustatė, jog jo kaltė, padarius inkriminuotas veikas, visiškai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., t. y. apgaule savo naudai įgijimas bei kitų naudai perleidimas didelės vertės svetimo turto 2002-05-10 sutartimi, registro Nr. 6-1577V2, 94 813,65 Lt turtinės žalos padarymas bendrovei „R“.

Apeliantas pažymi, kad jam nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl to, jog jis apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ 94 813,65 Lt sumai, o vėliau jį perleido. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra detalizuojama, kuo, kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiÅ¡kė apgaulė, kokį asmenį jis, padarydamas žalÄ , apgavo. Liudytojai, t. y. notarė ir sutarties Å¡alys, teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino, kad jis apgavo juos, tuo tarpu liudytojai E. B. ir J. B. patvirtino jo parodymus, kad 2001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje bendrovėje buvo sunki finansinė padėtis, bendrovė realiai nevykdė veiklos, todėl negalėjo iÅ¡mokėti skolos pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį.

Anot apelianto, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina, kad pasiraÅ¡ant sutartį, jis neturėjo tyčios padaryti kokius nors nusikaltimus. Teismas neįvertino Å¡ių įrodymų, nenurodė, kokie įrodymai paneigia jo tyčios nebuvimÄ , o kokie įrodymai patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Pasak K. B., teismas nuosprendyje formaliai iÅ¡dėstė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nepasisakęs, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų turi Å¡ie įrodymai.

Apeliantas pažymi, kad teismas nevertino J. B. parodymų, jog įmonė turėjo finansinių sunkumų, sunkiai vertėsi, todėl siekiant iÅ¡vengti mokėjimų pagal namelio, esančio Pervalkoje, lizingo sutartį, nuoma buvo perraÅ¡yta S. P., o UAB „R“ dokumentai visÄ laikÄ buvo saugomi UAB „A“. TÄ patį byloje teigė ir UAB „A“ vadovas A. K.. Apeliantas nurodo, kad po jo direktoriumi buvo J. B., buvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, kas rodo, kad įmonės dokumentų niekas neslėpė.

Teismas taip pat visiÅ¡kai neįvertino A. K. parodymų, kad Å¡is tvarkė UAB „R“ dokumentus, dokumentai buvo saugomi UAB „A“, buvo suraÅ¡ytas UAB „R“ dokumentų perdavimo aktas bei dokumentai perduoti A. T.. Kartu apeliantas nurodo, kad iÅ¡ viso netirta ir nenustatyta, kokie asmenys, prisistatę A. T. vardu, lankėsi pas A. K., su juo bendravo, pateikė A. T. vardu pasÄ . A. T. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, jog jis nežino UAB „R“ ir nieko nepažįsta, nepasiraÅ¡inėjo jokių sutarčių, pirkimo-pardavimo aktų, orderių, tačiau nurodė, kad jo pasas dingo 2004 m. lapkričio mėnesį.

Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad iki to laiko A. T. turėjo pasÄ . Tuo tarpu nustatyta, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2003-12-24, t. y. prieÅ¡ metus iki jo paso dingimo. Teisminio nagrinėjimo metu buvo praÅ¡yta parodyti A. K. A. T. nuotraukÄ , siekiant nustatyti, ar Å¡is asmuo buvo pas A. K., taip pat buvo praÅ¡yta apklausti G. K., nes jis dirbo UAB „A“ ir galėjo duoti parodymus dėl asmens, pasivadinusio A. T. vardu, kitų asmenų buvimo (A. K. teigė, jog pinigų perdavimo momentu 2004-05-11 UAB „A“ biure buvo daug žmonių) bei galimybės pasisavinti UAB „R“ pinigus, tačiau teismas nepagrįstai atmetė minėtus praÅ¡ymus.Apeliantas nurodo, kad jo kaltė apgaule įgijus 100 000 Lt yra grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis.

Ä®rodymų, jog jis apgavo ar suklaidino S. P. arba kitus UAB „R“ įgaliotus asmenis, byloje nėra. S. P. nepatvirtino teismo nurodytų aplinkybių. PrieÅ¡ingai, jis parodė, kad niekas neapgaudinėjo jo, 100 000 Lt skolÄ UAB „R“ už teisių perdavimÄ pagal lizingo sutartį paliko ant stalo A. K. biure. Vėliau jis (K. B.) su S. P. kartu išėjo iÅ¡ biuro į laukÄ , pinigai liko gulėti biure. Pasak apelianto, S. P. parodymai (t. 6 b.l.

31) patvirtina, kad jis (K. B.) neėmė pinigų. Nuteistasis kartu pažymi, kad teismas nuosprendyje rėmėsi 2004-05-11 kasos pajamų orderiu Nr. 00021, pagal kurį 100 000 Lt buvo užpajamuoti UAB „R“ kasoje. Šį orderį išrašė A. K., apeliantui nebūnant įmonės direktoriumi, jį pasirašė tyrimo nenustatytas asmuo. Jis neprašė išrašinėti orderio, pasitikėjo A. K., kad akcijos parduotos A. T., jam perduoti dokumentai ir bus perduoti pinigai. Antra vertus, teismo nurodytas pakvitavimas (t. 3 b.l. 135) nėra juridinis dokumentas, patvirtinantis, jog S. P. atsiskaitė su UAB „R“.

Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, tokiu dokumentu gali bÅ«ti tik kasos pajamų orderis arba bankinis pavedimas, patvirtinantis pinigų judėjimÄ . Be to, minėtame pakvitavime nėra nurodyta, kad jis (K. B.) asmeniÅ¡kai gavo 100 000 Lt. Todėl, nuteistojo įsitikinimu, teismo nuosprendyje iÅ¡vardinti įrodymai nepatvirtina, jog jis neteisėtai, apgaulės bÅ«du įgijo UAB „R“ priklausančius 100 000 Lt.Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas jo kaltę grindė baudžiamosios bylos Nr. l-586-199/07 medžiaga (t. 4 b.l. 9-219) bei įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-12-12 nuosprendžiu Å¡ioje byloje, nors Å¡ių dokumentų bei nuosprendžio netyrė.

Pasak K. B., teismas konstatavo, kad žala buvo padaryta UAB „R“, o ne akcininkui G. B., tuo tarpu be teisinio pagrindo pripažino pastarajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ . G. B. neperdavė jokio turto UAB „R“ valdyti patikėjimo teise, o jo turtas nėra pasisavintas bei jam nepadaryta žala. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d., G. B. neturi reikalavimo teisės. G. B. taip pat neįrodė, kad jam buvo padaryta moralinė žala. Atsižvelgiant į tai, jo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį, K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2002-05-10 sutartimi apgaule kitų naudai perleisto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto, padarant bendrovei 294 352,48 Lt turtinės žalos), paskirti K. B. bausmę straipsnio sankcijos už padarytus nusikaltimus ribose, netaikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.

Be to, apeliantas praÅ¡o iÅ¡nagrinėti ir visiÅ¡kai tenkinti jo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nukentėjusiojo įsitikinimu, K. B. nusikalstamais veiksmais padaryta UAB „R“ žala dėl apgaule bendrovei priklausančio turto perleidimo trečiųjų asmenų naudai turėtų bÅ«ti apskaičiuojama pagal realiÄ turto rinkos vertę, kuri tuo metu sudarė nuo 480 000 Lt iki 500 000 Lt. Todėl K. B. nusikalstama veika padaryta UAB „R“ turtinė žala sudaro ne 94 813,65 Lt, kaip tai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o mažiausiai 294 352,48 Lt (iÅ¡ 480 000 Lt atėmus 84 647,52 Lt mokėtinÄ sumÄ UAB „Š“, kuriÄ perėmė S. P., bei 100 000 Lt, kuriuos apgaule įgijo K.

B. vietoje UAB „R“).Pasak apelianto, teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡spręsti jo civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog UAB „R“ nuosavybės teise turėjo ne tik poilsio namelį Pervalkoje, bet ir kito turto, t. y. poilsio namelis buvo apstatytas baldais ir buitine technika, jame nukentėjusysis laikė savo asmeninius bei jo tėvo J. B. daiktus. Å iuos faktus gali paliudyti J.

L., I. R., A. P., J. B., V. Č.. Tačiau teismas, teigdamas, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie jam priklausančio turto buvimÄ parduotame poilsio namelyje, dėl apeliantui nežinomų priežasčių neiÅ¡kvietė minėtų asmenų į teisiamÄ jį posėdį bei jų neapklausė. G. B. pabrėžia, kad jis pateikė civilinį ieÅ¡kinį kaip UAB „R“ akcininkas, o ne kaip UAB „R“ darbuotojas, todėl teismo argumentas, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie jo negautų pajamų, darbo užmokesčio dydį, nesusijęs su teismui pateikto civilinio ieÅ¡kinio pagrindimu.

Apeliantas taip pat pažymi, kad jis įdėjo daug pastangų ir jėgų bendram su nuteistuoju verslo vystymui, savo asmeniniu kÅ«rybiniu darbu (prie ko žymiai prisidėjo ir brolių tėvas) kÅ«rė poilsio namelio interjerÄ , vidaus apdailÄ , Ä Å¾uolinius baldus. Jam buvo labai sunku ir skaudu suvokti, kad jo brolis, skatinamas savanaudiÅ¡kų paskatų, galėjo iÅ¡duoti visÄ Å¡eimÄ , sužlugdyti daugybę metų kurtÄ verslÄ ir Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinį. G. B. jaučia didelę nuoskaudÄ ir pažeminimÄ , turėdamas sau ir kitiems asmenims pripažinti, kad jį iÅ¡davė tikras brolis.

Asmeninius iÅ¡gyvenimus padidina nuteistojo abejingumas, padarytų nusikaltimų nepripažinimas, visiÅ¡kas nesigailėjimas. Apelianto manymu, atsižvelgiant į civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jo bei jo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus dėl padarytos neturtinės žalos, akivaizdu, kad teismo motyvas apie tai, kad jis neva nepateikė jokių įrodymų apie patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinių iÅ¡gyvenimų pasekmes, reputacijos pablogėjimÄ , yra absoliučiai nepagrįstas.

Taigi, nukentėjusiojo įsitikinimu, teismas, nuosprendyje pateikdamas formalius motyvus, nepagrįstai klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, kas visiÅ¡kai nesidera su bylos nagrinėjimo koncentruotumo ir operatyvumo principais.Apelianto teigimu, teismo sprendimas pripažinti K. B. gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos lengvinančia aplinkybe yra neteisingas ir prieÅ¡tarauja pačio nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams. K. B. niekada nepripažino savo kaltės ir nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, o jo padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinis neigiamas poelgis, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, o dėsninga viso jo ankstesnio elgesio tÄ sa.G.

B. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. įtvirtintos normos taikymas nuosprendyje turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, iÅ¡imtinių aplinkybių buvimÄ pagrindžiantys motyvai turi bÅ«ti įtikinami. Tik esant neginčytiniems ir pagrįstiems motyvams gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė už straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmė. Tačiau, pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės ne tik kad negali bÅ«ti laikomos iÅ¡imtinėmis, kurių pagrindu bÅ«tų tikslinga Å¡velninti nuteistajam bausmę, bet prieÅ¡ingai - liudijančios, jog K.

B. jau yra teistas, daro ir kitus, administracinės teisės pažeidimus. Tokios, tik neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės tikrai nėra iÅ¡imtinės. Nuteistasis neprisipažino, kad yra padaręs nusikalstamas veikas, ir nė kiek dėl to nesigaili, be to, jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas tiesiogine tyčia, neatlygino jokios padarytos žalos dalies. Todėl, apelianto įsitikinimu, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatų K.

B. atžvilgiu.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, iÅ¡teisinant nuteistÄ jį pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2002-05-10 sutartimi apgaule kitų naudai perleisto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto, padarant bendrovei 94 813,65 Lt turtinės žalos), kitoje dalyje nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. B. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl nuteistojo K. B. apeliacinio skundo Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl K. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2002-05-10 sutartimi apgaule kitų naudai perleisto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto, padarant bendrovei 94 813,65 Lt turtinės žalos).

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.K.

B. nuteistas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. už 2002-05-10 padarytus veiksmus, t. y. už 2002-05-10 sutartimi apgaule kitų naudai didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto perleidimÄ S. P., padarant bendrovei 94 813,65 Lt turtinės žalos. Pažymėtina, kad Å¡ių K. B. veiksmų padarymo metu galiojo 1961 m. Lietuvos Respublikos BK, kurio 274 straipsnis, reglamentavęs sukčiavimo sudėtį, nustatė, kad sukčiavimÄ apibÅ«dina dvi alternatyvios veikos – svetimo turto užvaldymas ar teisės į turtÄ Ä¯gijimas apgaule.

Skundžiamame nuosprendyje nustatyti K. B. veiksmai, t. y. didelės vertės svetimo turto perleidimas apgaule kitų naudai, neatitinka nei vienos iÅ¡ anksčiau minėtų 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str. alternatyvių veikų. Sukčiavimas kito asmens naudai įtvirtintas tik įsigaliojus 2000 m. Lietuvos Respublikos BK, kuris iÅ¡plėtė nusikalstamos veikos (sukčiavimo) kriminalizavimo ribas. Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Todėl Å¡iuo atveju 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 182 str., įtvirtinantis sukčiavimo sudėtį, netaikytinas K. B. veiksmų atžvilgiu. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad 2002-05-10 sutartimi K. B. užvaldė svetimÄ turtÄ arba įgijo teisę į turtÄ apgaule (1961 m. Lietuvos Respublikos BK 274 str.). Lietuvos Respublikos CK 6.567 str. reglamentuoja lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratÄ . Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

IÅ¡ Å¡ios sampratos matyti, kad lizinguojamas daiktas nuosavybės teise pereina lizingo gavėjui tik tuo atveju, kai Å¡is sumoka visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita. Iki tol lizinguojamas daiktas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, tuo tarpu lizingo gavėjas turi teisę valdyti ir naudotis lizinguojamu daiktu. Lizingas savo prigimtimi yra finansinė investicija, kurios tikslas sutartyje aptartomis sÄ lygomis įsigyti nuosavybės teise Å«kio subjektui reikalingÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 3K-7-440/2001, 3K-3-123/2004).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nuosavybės teisės perėjimo į daiktÄ , kuriam taikoma iÅ¡perkamoji nuoma, klausimÄ reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos CK 6.503 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, jog įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma). IÅ¡ byloje esančios 2001-12-05 lizingo sutarties Nr. 4248/01, sudarytos tarp UAB „R“, atstovaujamos direktoriaus K.

B., ir UAB „Š“, kopijos matyti, kad Å¡ios sutarties 2.6, 5.3 p. patvirtina, jog lizingo bendrovė, t. y. UAB „Š“ įsipareigojo, tinkamai ir laiku įvykdžius sutarties sÄ lygas, sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, perleisti turto (poilsio namelio Pervalkoje), kuriam taikoma iÅ¡perkamoji nuoma, nuosavybės teisę nuomininkui UAB „R“, iki tol turinčiam teisę valdyti ir naudotis turtu. Lizingo sutartyje, įtvirtinančiame sÄ vokas ir apibrėžimus, nurodyta, kad tokio turto kaina – 170 000 Lt (t. 2, b.l. 180-183).

Taigi, pagal 2001-12-05 lizingo sutartį UAB „R“ teisė įgyti poilsio namelį Pervalkoje, atsirastų tik sumokėjus visas įmokas, nustatytas Å¡ios sutarties pagrindu, kurios sudaro 170 000 Lt. IÅ¡ praneÅ¡imo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimÄ iÅ¡ darbo, suraÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ K. B. bei A. K., ir iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ „Sodros“ duomenų bazės matyti, kad K. B. dirbo UAB „R“ iki 2002-04-19 (t. 1, b.l. 113, 121). Å ie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis žinojo, jog jis nebegalėjo atstovauti UAB „R“ nuo 2002-04-19.2002-05-10 triÅ¡alėje sutartyje, sudarytoje tarp UAB „R“, atstovaujamos K.

B., kuris neturėjo tokios teisės sutarties sudarymo metu, UAB „Š“ ir S. P., UAB „R“, sutinkant UAB „Š“, perdavė visas prievoles, įsipareigojimus ir teises pagal 2001-12-05 lizingo sutartį Nr. 4248/01, o S. P. priėmė visas 85 647,52 Lt prievoles, įsipareigojimus ir teises pagal Å¡iÄ sutartį (t. 2, b.l. 190-191). 2002-05-10 triÅ¡alės sutarties sudarymo metu nuosavybės teisė į poilsio namelį Pervalkoje vis dar priklausė UAB „Š“, o ne UAB „R“, kadangi Å¡i bendrovė, vykdydama 2001-12-05 lizingo sutartį, sumokėjo ne 170 000 Lt, o tik 94 813,65 Lt.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2002-05-10 triÅ¡alė sutartis atitinka skolos perkėlimo sandorį (Lietuvos Respublikos CK 6.116 str.). Nagrinėjamu atveju 2001-12-05 lizingo sutarties teisių ir įsipareigojimų turinys nepakito, tačiau pasikeitė skolininkas, t. y. UAB „R“ pakeitė S. P., todėl darytina iÅ¡vada, kad S. P. įgytų nuosavybės teisę į nuomojamÄ turtÄ tik sumokėjęs lizingo bendrovei likusiÄ sutartyje numatytÄ sumÄ â€“ 85 647,52 Lt. Lizingo davėjas dalyvavo perleidžiant UAB „R“ prievoles, įsipareigojimus ir teises S. P. bei sutiko su nuomininko pasikeitimu.

Byloje nėra duomenų, kad UAB „Š“, kaip turto savininkas, pareiÅ¡kė kokias nors pretenzijas dėl sudarytos 2002-05-10 triÅ¡alės sutarties ir dėl jos sudarymo atsiradusių pasekmių. PrieÅ¡ingai, 2002-05-17 turto perdavimo-priėmimo akto kopijoje užfiksuota, kad UAB „Š“ patvirtino, jog ji neturi jokių pretenzijų S. P., kadangi Å¡is visiÅ¡kai įvykdė 2001-12-05 lizingo sutarties Nr. 4248/01 sÄ lygas, t. y. sumokėjo likusius 85 647,52 Lt, todėl perleido S. P. nuosavybės teisę į turtÄ (t. 2, b.l. 192).

Taigi, 2002-05-10 triÅ¡alės sutarties pagrindu tuometiniam turto savininkui -UAB „Š“ - nebuvo padaryta jokia žala. Be to, dėl tokių K. B. veiksmų UAB „R“ savaime taip pat negalėjo prarasti 2001-12-05 lizingo sutarties pagrindu sumokėtų 94 813,65 Lt, kadangi sudarius 2002-05-10 triÅ¡alę sutartį, bendrovė turėjo teisę reikalauti iÅ¡ S. P. grÄ Å¾inti jos sumokėtÄ pinigų sumÄ , prieÅ¡ingu atveju S. P., įgijęs nuomojamÄ turtÄ , nepagrįstai praturtėtų bendrovės sÄ skaita.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. B. veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties nei pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos 274 str. 3 d., nei pagal inkriminuotÄ 2000 m. BK 182 str. 2 d. 2002-05-10 triÅ¡alės sutarties sudarymo metu K. B., pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad jis yra UAB „R“ direktorius, ir perduodamas visas UAB „R“ prievoles, įsipareigojimus ir teises pagal 2001-12-05 lizingo sutartį Nr. 4248/01 S. P., galimai padarė kitÄ nusikalstamÄ veikÄ (dokumentų klastojimÄ ).

Tačiau prokurorė nepateikė apeliacinio skundo, kuriame praÅ¡ytų pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis ir perkvalifikuoti K. B. veikÄ pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateiktas atitinkamas praÅ¡ymas Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinės galimybės spręsti kaltinimo pakeitimo klausimo Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka, todėl K.

B. iÅ¡teisinamas pagal pateiktÄ kaltinimÄ (dėl 2002-05-10 sutartimi apgaule kitų naudai perleisto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto, padarant bendrovei 94 813,65 Lt turtinės žalos), nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Tačiau pritartina apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog 2004-05-11 K. B. apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ , UAB „R“ priklausantį turtÄ â€“ 100 000 Lt grynųjų pinigų, taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

PrieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisintajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas.

Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtÄ . Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų ir tokiu bÅ«du jie „priverčiami“ perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinai valdyti.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas – turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Apgaulė sukčiavime turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-519/2006, 2K-387/2008, 2K-481/2010, 2K-620/2010). Liudytojas S. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2002-05-10 sutarties pagrindu jam sumokėjus 85 647,52 Lt neiÅ¡pirkto poilsio namelio Pervalkoje vertę, 2002-05-17 buvo pasiraÅ¡ytas Å¡io turto perdavimo-priėmimo aktas.

Vėliau jis bandė susirasti K. ir G. B., tačiau jam nepavykdavo ir jis pranešė jų tėvui, kad nori susitikti. Jam paskambino K. B. ir abu susitarė susitikti Vilniuje. Nuteistasis nurodė adresÄ , kur jam atvažiuoti su pinigais. Atvažiavęs su pinigais nurodytu adresu, kambaryje buvo K. B. ir A. K.. S. P. sumokėjo 100 000 Lt grynais, pinigai buvo padėti ant stalo. Pakvitavimas jau buvo pasiraÅ¡ytas K. B. ir uždėtas UAB „R“ antspaudas. Jis patikėjo, kad pinigai mokami UAB „R“, kadangi buvo pateiktas dokumentas su įgalioto asmens paraÅ¡u ir antspaudu (t. 6, b.l. 31-32).

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas S. P. patvirtino savo parodymus, taip pat nurodęs, kad 2003 m. jis pardavė poilsio namelį Pervalkoje, 2004 m. susitikimo su K. B. metu jis pasakė nuteistajam, jog nori atsiskaityti su UAB „R“ ir perduoti 100 000 Lt, tačiau tuo metu jis neturėjo pinigų, todėl susitarė susitikti kitÄ dienÄ su UAB „R“ finansininku ar atstovu. Tie 100 000 Lt buvo skirti padengti UAB „R“ mokėjimus UAB „Š“ už poilsio namelį Pervalkoje. S. P., kito susitikimo metu su K.

B. ir A. K. palikdamas 100 000 Lt, buvo įsitikinęs, kad jis atiduoda tuos pinigus UAB „R“ atstovams, dalyvaujant A. K.. Jis paliko pinigus ant stalo, išėjo kartu su nuteistuoju, jis dar parÅ«kė prie durų, privažiavo jo brolis ir kartu iÅ¡važiavo. Liudytojas S. P. davė analogiÅ¡kus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 126-127, 134, t. 4, b.l. 11-13).Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. B. paprašė jo suteikti patalpas susitikimui su S. P.. Jis (A. K.) atspausdino pakvitavimÄ .

Susitikimo metu UAB „A“ patalpoje buvo jis, K. B. ir S. P.. S. P. sumokėjo pinigus UAB „R“ atstovui. Pasak liudytojo, jis niekada nebuvo UAB „R“ atstovu ir neturėjo jokių kitų santykių su bendrove, neėmė S. P. paliktų pinigų bei nestebėjo pinigų perdavimo proceso (t. 6, b.l. 33-34). Liudytojas A. K., apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡ esmės patvirtinęs anksčiau minėtus parodymus, taip pat nurodė, kad susitikimo metu buvo įformintas pinigų pervedimas už pastatÄ Pervalkoje.

Jis manė, kad 100 000 Lt buvo perduoti UAB „R“, po pakvitavimo pasirašymo savo biure jis nematė 100 000 Lt. Liudytojas A. K. davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b.l. 125-127, b.l. 129-130). Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai S. P. ir A. K. būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, šių liudytojų parodymai apie pinigų -100 000 litų -perdavimo viso baudžiamojo proceso metu yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytus faktus.2004-05-11 pakvitavime nurodyta, kad K.

B., veikiantis pagal 2002-05-10 UAB „R“ akcininkų susirinkimo įgaliojimÄ Nr. 12, duoda šį pakvitavimÄ , kad S. P. sumokėjo 100 000 Lt ir visiÅ¡kai padengė nuostolius, kuriuos patyrė UAB „R“ 2002-05-10 sutartimi, perleisdama S. P. visas prievoles, įsipareigojimus ir teises, kylančias iÅ¡ UAB „Š“ lizingo sutarties Nr. 4248/01. Duodamas šį pakvitavimÄ , K. B. kaip įgaliotas UAB „R“ akcininkų atstovas pažymėjo, kad UAB „R“ neturi S. P. jokių pretenzijų (t. 3, b.l. 135).Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuo 2002 m.

K. B. nebesiejo jokie santykiai su UAB „R“. 2004 m. S. P. kreipimosi į K. B. metu dėl UAB „R“ mokėjimų, atliktų už poilsio namelį Pervalkoje, padengimo nuteistasis nepranešė apie tai, kad jis neturi teisės atstovauti UAB „R“. PrieÅ¡ingai, nuteistasis bendravo su S. P. ir elgėsi kaip UAB „R“ atstovas. Jis pasiÅ«lė S. P. susitikimo vietÄ , kur Å¡is galėtų atiduoti 100 000 Lt UAB „R“. Nuteistasis neneigia, kad jis pasirašė pakvitavimÄ , kuriame nurodė, kad jis veikia pagal UAB „R“ įgaliojimÄ ir S. P. padengė visus minėtos bendrovės nuostolius, kuriuos patyrė dėl 2002-05-10 sutarties.

K. B. pateikė šį dokumentÄ S. P.. Nagrinėjamu atveju suraÅ¡ytas pakvitavimas laikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad S. P. atsiskaitė su UAB „R“ už 2002-05-10 sutartį. Kita vertus, nors S. P. ir prašė, tačiau nei apeliantas, nei A. K. neiÅ¡rašė kasos pajamų orderio. Pats S. P. nurodė, kad 100 000 Lt buvo skirti bÅ«tent UAB „R“ ir jam bendraujant nekilo jokių abejonių, jog K. B. veikė kaip Å¡ios bendrovės atstovas. Taigi, Å¡ios aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad K.

B., panaudodamas apgaulę, suklaidino S. P., kad 100 000 Lt yra paliekami K. B., kaip UAB „R“ atstovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks S. P. suklaidinimas padarė lemiamÄ Ä¯takÄ jo apsisprendimui palikti minėtÄ pinigų sumÄ UAB „A“ patalpose. Be to, byloje nustatyta, kad Å¡io susitikimo metu dalyvavo tik trys asmenys - S. P., K. B. ir A. K.. Pastarasis nurodė, kad jis neėmė pinigų, tuo metu jis nebetvarkė UAB „R buhalterinės apskaitos dokumentų, po pakvitavimo pasiraÅ¡ymo savo biure jis nematė 100 000 Lt.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. P. palikti 100 000 Lt buvo įneÅ¡ti į UAB „R“ sÄ skaitÄ . Anksčiau aptarti K. B. veiksmai rodo, kad jis buvo suinteresuotas gauti 100 000 Lt, priklausančių UAB „R“. Todėl nuteistojo parodymai, kad jis nepaėmė 100 000 Lt, kadangi S. P. palikus pinigus ir jiems nuėjus į laukÄ parÅ«kyti, jis atgal negrįžo į UAB „A“ patalpÄ , vertinami kritiÅ¡kai kaip neįtikėtini ir nelogiÅ¡ki bei prieÅ¡taraujantys aptartiems įrodymams.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad K. B., pateikdamas S. P. objektyviÄ tikrovę neatitinkančiÄ informacijÄ , tyčia savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , UAB „R“ priklausantį turtÄ â€“ 100 000 Lt. Tokie K. B. veiksmai atitinka visus nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad K. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (dėl 2004-05-11 apgaule įgyto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto – 100 000 Lt grynųjų pinigų), nors taip apraÅ¡yta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad apylinkės teismas pripažino apeliantÄ kaltu dėl minėtos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje K. B. pripažinimas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laikytina akivaizdžia technine raÅ¡ytine klaida, kuri taisytina, nustatant, kad K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (dėl 2004-05-11 apgaule įgyto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto – 100 000 Lt grynųjų pinigų).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-15 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-28 nuosprendžio dalį tik dėl K.

B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., taip pat dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo atmetimo. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismas minėtu 2010-07-28 nuosprendžiu panaikino Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžio dalį, kuria K. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., jį dėl šio kaltinimo išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis nėra panaikinta, yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvų dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. B. apeliacinio skundo Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 1 d. nurodyta, kad civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Taigi, bÅ«tina sÄ lyga pripažinti asmenį civiliniu ieÅ¡kovu – dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirta turtinė ar neturtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iÅ¡ juridinį asmenį apibÅ«dinančių požymių yra juridinio asmens turtas, kuris yra atskirtas ir apskaitomas atskirai nuo jo dalyvių ar kitų asmenų turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 19 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)” 4 p. nurodyta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtÄ , iÅ¡skyrus dividendus, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais. Nagrinėjamu atveju S. P. atidavė 100 000 Lt bÅ«tent UAB „R“ kaip jos turėtų nuostolių padengimÄ už sudarytÄ 2002-05-10 sutartį, tačiau K.

B. neteisėtai įgijo UAB „R“ priklausantį turtÄ â€“ 100 000 Lt, todėl dėl neteisėtų K. B. veiksmų turtinę žalÄ patyrė UAB „R“. Å ioje byloje G. B. pateikė civilinį ieÅ¡kinį ir jo patikslinimÄ ne kaip UAB „R“ atstovas, o kaip Å¡ios bendrovės akcininkas, pasak kurio, jam buvo padaryta žala. Pabrėžtina, kad G. B. nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad dėl K. B. nusikalstamų veiksmų pasisavinant 100 000 litų, G. B. buvo padaryta turtinė žala.

G. B. teiginiai, kad S. P. perleistame namelyje Pervalkoje buvo jam priklausantys daiktai ar kitas turtas, dėl ko jam padaryta turtinė žala, atmetami kaip nesusiję su kaltinimu, nes, kaip minėta, teismas iÅ¡teisina K. B. dėl kaltinimo apgaule kitų naudai perleidus didelės vertės svetimÄ turtÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis G. B. patyrė turtinę žalÄ . UAB „R“ turtinės teisės ir interesai gali bÅ«ti ginami pateikiant ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.

įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusiu su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos.

UAB „R“, juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu tiesiogiai padaryta nusikalstama veika, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomi neturtinės žalos atlyginimo pagrindai vien todėl, kad Å¡i žala yra padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms, tokioms kaip žmogaus gyvybė, laisvė, asmens neliečiamumas, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, garbė ir orumas, ir pan. Tuo tarpu G. B., kaip UAB „R“ akcininko, nurodyti patirti neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai dėl jo brolio elgesio ir veiksmų bendrovės atžvilgiu, savaime nesudaro pagrindo jam atlyginti neturtinę žalÄ .

Vadinasi, neturtinė žala tretiesiems asmenims gali bÅ«ti priteista tik iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., artimo asmens (sutuoktinio, vaiko ar pan.) gyvybės atėmimo atvejais. Tokį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl emocinių iÅ¡gyvenimų kaip pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse bylose Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog po 2002-05-10 sutarties sudarymo praėjus keletui mėnesių, G. B. atvažiavo į poilsio namelį Pervalkoje pasiimti savo daiktų, S. P. pasakė jam, kad jis yra to namelio savininkas.

Taigi, G. B. tuo metu jau žinojo, kad poilsio namelis nebepriklausė UAB „R“, tačiau jis pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl Å¡io turto tik 2005 metais. Bylos medžiaga neįrodyta G. B. padaryta neturtinė žala, o apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami priteisti jam neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys atmetamas. Apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos, skirdamas K. B. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Asmens kaltės neprisipažinimas negali bÅ«ti pagrindu griežtinti bausmę, nes tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės baudžiamasis įstatymas nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2004). K. B. padarė sunkų nusikaltimÄ nuosavybei bÅ«damas neteistas, nors jis vėliau buvo nuteistas, tačiau visi nusikaltimai padaryti panaÅ¡iu laikotarpiu, jie yra glaudžiai tarpusavyje susiję su UAB „R“ veikla. Be to, byloje nėra duomenų, kad praėjus pakankamai ilgam laikui po Å¡ių nusikaltimų padarymo K.

B. vėl bÅ«tų nusikaltęs. Nuteistasis yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių nesilaikymÄ , tačiau Å¡ie pažeidimai nesusiję su padarytu nusikaltimu. K. B. yra vedęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra įgijęs aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl tinkamai jam parinko kitÄ bausmę –baudÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju nepažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausme siekiami tikslai ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ , jos griežtinti apeliacinio skundo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 p.,nutarė:nuteistojo K. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. B. apeliacinį skundÄ atmesti.  Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio dalį:

1) kuria K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2002-05-10 sutartimi apgaule kitų naudai perleisto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto, padarant bendrovei 94 813,65 Lt turtinės žalos) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – K. B. pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;2) kuria remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., K. B. paskirtos bausmės už du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda.3) kuria civiliniam ieÅ¡kovui G.

B. pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir civilinio ieÅ¡kovo G. B. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.4) kuria paliktas iki civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į K. B. nuosavybės teise priklausantį turtÄ .Nustatyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu K.

B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl 2004-05-11 apgaule įgyto didelės vertės svetimo, UAB „R“ priklausančio turto – 100 000 Lt grynųjų pinigų) ir palikti jam tÄ pačiÄ bausmę - 130 MGL (16250 litų) dydžio baudÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                       ArtÅ«ras PažarskisTeisėjai                                                     Pavelas Frolovas                                       Audronė Kartanienė