c4e6dfea-c9fa-4121-a5fe-048b7efbde9b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėja Aušra

Maškevičienė                                                 Civilinė byla Nr.

2A-871-460/2010

Teisėja Lina Jociuvienė                                                            (Proceso

Nr. 2-24-3-01401-2009-8)

                                                                                                Â

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                            Â

    35.4.;121.21.

                                                                                                                                                     Â

                                                                                          Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB „Robigas“ atstovui R. B., atstovei advokatei Jovitai Usonytei, vieÅ¡ame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Robigas“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-128-838/2010 pagal ieÅ¡kovės UAB „Robigas“ ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 10395,48 Lt įsiskolinimo už atliktus darbus, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovas užsakė pagaminti ir sumontuoti plienines grindjuostes. Ieškovė darbus atliko 2009 metų vasario

mėnesį ir atsakovui pateikė 2009-02-28 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 10395,84

Lt, tačiau atsakovas iki Å¡iol ieÅ¡kovei už atliktus darbus nesumokėjo, į raginimus apmokėti sÄ skaitÄ nereaguoja. IeÅ¡kovė bylÄ prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. 2009-09-14 byloje buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai.

2009-10-08 teisme gauti atsakovo prieÅ¡taravimai dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo. PrieÅ¡taravimuose atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinka, prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti. Nesutikimo motyvus nurodė Å¡iuos: žodinių ar raÅ¡ytinių įsipareigojimų dėl grindjuosčių pagaminimo ir montavimo Å«kininkės R. A. pastatytuose Žvejo ir medžiotojo namuose su ieÅ¡kove nėra sudaręs, ant PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pasirašė todėl, kad manė, jog tai formalumas tam, kad įsigaliotų garantinis aptarnavimas. Taip pat pažymėjo, kad yra tik R. A. įgaliotas asmuo. Nurodė, kad visų metalo gaminių gaminimo bei montavimo darbus užsakė kitoje įmonėje, kur atsakingas asmuo buvo S. L.. Apie tai, kad darbus atliks ar medžiagas teiks kita įmonė, atsakovui nebuvo žinoma.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-02-04 galutiniu sprendimu panaikino 2009-09-14 preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad ieÅ¡kovės atsakovui iÅ¡raÅ¡yta 2009-02-28 PVM sÄ skaita faktÅ«ra 10395,84 Lt sumokėti už suteiktus patarnavimus bei atliktų darbų aktas yra vieninteliai ieÅ¡kovės reikalavimÄ pagrindžiantys įrodymai, kurie patys savaime neįrodo sutartinių santykių tarp Å¡alių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dviÅ¡alei sutarčiai sudaryti bÅ«tina iÅ¡reikÅ¡ta abiejų sutarties Å¡alių valia. Pagal byloje pateiktÄ sutartį (b. l. 68) nustatyta, kad sutartis dėl plieninių grindjuosčių pagaminimo ir montavimo

ūkininkės R. A. objektuose buvo sudaryta tarp R. A. ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcija“, darbus užsakė R. A., o juos atlikti turėjo UAB „Pajūrio metalo

konstrukcija“. Duomenų, kad minėtus darbus atliks UAB „Robigas“, byloje nėra, tai 2010-01-21 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas S. L..

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos

rajono apylinkės teismo                      2010-02-04 galutinį sprendimÄ ir

perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad

pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė                       CPK

45 straipsnyje, 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, netyrė įrodymų, netinkamai pritaikė materialinės bei

procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas                   2009-10-05

posėdžio metu kėlė klausimÄ dėl tinkamo atsakovo pakeitimo ir tai užfiksuota                 2009-10-05

teismo posėdžio protokole. IeÅ¡kovė nurodė, jog spręs klausimÄ dėl tinkamo atsakovo pakeitimo (b. 1. 36). Å iuo atveju ieÅ¡kovė nesutikimo atsakovÄ pakeisti kitu asmeniu neiÅ¡reiÅ¡kė, tačiau pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės. Tik 2009-12-14 atsakovas pateikė sutartį tarp R. A. ir UAB „PajÅ«rio metalo konstrukcijos“, įgaliojimÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. A. byloje turėjo dalyvauti kaip trečiasis asmuo, o ne kaip atsakovas, turėjo pasiÅ«lyti pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl Å¡alies pakeitimo nepriklausomai nuo to, jog ieÅ¡kovė, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nepareiÅ¡kė tokio praÅ¡ymo. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje ieÅ¡kovei neatstovavo advokatas ar kitas teisinį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo. 2010-01-21 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nebuvo tinkamai atstovaujamas, kadangi atstovas R. B. sirgo ir jam nebuvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nes liudytojas S. L. buvo teismo iÅ¡kviestas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymu. Pirmosios instancijos teismas net neuždavė liudytojui klausimų, kurie atskleistų bylos esmę, taip pat netyrė esminių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų sutartinių santykių buvimÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. Atsakovas, pasiraÅ¡ydamas atliktų darbų aktÄ , pripažino, jog darbai atlikti tinkamai, laiku, už sutartÄ kainÄ . Taip pat 2009-11-16 teismo posėdžio metu atsakovas nepaneigė, jog ieÅ¡kovė sumontavo grindjuostes. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-09-14 preliminariame sprendime, kuriuo ieÅ¡kinį patenkino, iÅ¡dėstė iÅ¡ esmės prieÅ¡ingÄ teisinį tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimÄ , t. y. tos pačios faktinės aplinkybės preliminariame sprendime ir skundžiamame teismo sprendime yra vertinamos skirtingai, nors buvo vertinami tie patys įrodymai.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. A. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti

galioti 2010-02-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovės argumentai, kad, 2009-12-14 atsakovui pateikus sutartį tarp R. A. ir UAB „PajÅ«rio metalo konstrukcijos“, teismas dar kartÄ turėjo informuoti ieÅ¡kovę apie galimybę pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, yra nepagrįsti. Jau 2009-10-05 posėdžio metu pakako duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje dalyvauja netinkamas atsakovas, todėl teismas informavo ieÅ¡kovę apie galimybę pasinaudoti CPK 45 str. numatyta galimybe pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ia teise nepasinaudojo. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas skirtingai įvertino tas pačias faktines aplinkybes priimdamas ir preliminarųjį, ir galutinį teismo sprendimÄ , kadangi preliminarusis sprendimas yra priimamas esant dokumentiniam procesui, jame teismas nurodo, kaip bus iÅ¡spręstas ginčas, jeigu atsakovas nepateiks prieÅ¡taravimų dėl Å¡io sprendimo. Atsakovui pateikus prieÅ¡taravimus – byla nagrinėjama iÅ¡ esmės ir, priimant galutinį sprendimÄ , vertinami ne tik ieÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, bet ir atsakovo pateikti įrodymai, taip pat liudytojų parodymai ir kt.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pasirašė ant atliktų darbų akto bei garantinių sÄ lygų, kuriuose nurodyta, kad plienines grindjuostes ieÅ¡kovas sumontavo (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–7). Byloje pateikta sÄ skaita faktÅ«ra yra pasiraÅ¡yta  R. B. (b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, kad netyrė įrodymų, netinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismas 2009-10-05 posėdžio metu kėlė klausimÄ dėl tinkamo atsakovo pakeitimo, ieÅ¡kovė nesutikimo atsakovÄ pakeisti kitu asmeniu neiÅ¡reiÅ¡kė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Materialinės teisės normos reglamentuoja materialinių teisinių santykių subjektų tarpusavio teises ir pareigas. Kai materialinių teisinių santykių subjektai kreipiasi į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos, jie įgyja naujÄ teisinį statusÄ â€“ tampa proceso Å¡alimis, tai reglamentuoja procesinės teisės normos. Procesinės teisės normos reglamentuoja, kokios pasekmės kyla, teismui nustačius, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, tačiau ar asmeniui priklauso reikalavimo teisė, ar asmuo turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, nustatoma pagal materialinės teisės normas.

Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nepakeitė atsakovo A. A. tinkamu atsakovu, taip pažeisdamas CPK 45 str. 1 d. CPK

45 str. 1 d. numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovÄ tinkamu atsakovu. Taigi įstatymas nustato teismo teisę vienos iÅ¡ Å¡alių praÅ¡ymu pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu, bet ne pareigÄ savo iniciatyva keisti proceso Å¡alis. IeÅ¡kovė praÅ¡ymo pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu Å¡ioje civilinėje byloje nepateikė, todėl teismas pagrįstai netaikė CPK 45 str. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ byloje iÅ¡kilus klausimui dėl Å¡alies tinkamumo, teismas privalo ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinti teisę pakeisti netinkamÄ Å¡alį tinkama, tačiau teismas negali, nesant Å¡alies praÅ¡ymo, pats pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, nes tik Å¡alys gali disponuoti savo procesinėmis teisėmis. 2009-10-05 posėdžio metu teismas kėlė klausimÄ dėl tinkamo atsakovo pakeitimo ir tai užfiksuota teismo posėdžio protokole. IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, jog spręs klausimÄ dėl tinkamo atsakovo pakeitimo, t. y. ieÅ¡kovė teismo buvo informuota apie galimybę netinkamÄ atsakovÄ pakeisti tinkamu, tačiau ji Å¡ia savo teise nepasinaudojo ir tokio praÅ¡ymo nepateikė.

Ieškovė

reikalavimÄ dėl skolos priteisimo kildina iÅ¡ žodinio susitarimo su atsakovu.                   CK 6.154 straipsnio 1 dalyje

nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo

teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris                         (CK 1.63 str. 6, 7 d.), pagal

kurį atsiranda prievoliniai teisiniai Å¡alių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiÅ¡kia laisvÄ dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimÄ , kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.650 straipsnyje numatyta, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Taip pat numatyta, jog užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikÅ¡ti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iÅ¡ jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, tarp ieÅ¡kovės ir UAB „PajÅ«rio metalo konstrukcija“ į bylÄ nepateikta. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nė vienas įrodymas teismui negali turėti iÅ¡ankstinės galios, kadangi teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikmingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti patvirtintÄ ar labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ faktui esant, nei jo nesant. PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. IÅ¡ byloje pateiktos sutarties nustatyta, kad sutartis dėl plieninių grindjuosčių pagaminimo ir montavimo Å«kininkės R. A. objektuose buvo sudaryta tarp

R. A. ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcija“, darbus užsakė R. A. (užsakovė), o juos atlikti turėjo UAB „Pajūrio metalo

konstrukcija“ (rangovas) (b. l. 68). Duomenų, kad minėtus darbus atliko UAB „Robigas“, byloje nėra, tai 2010-01-21 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas S. L.. Ieškovė teigia, jog jam skolingas atsakovas A. A., tačiau vadovaujantis CK 6.650 straipsniu, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Kaip minėta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pakeisti Å¡alis, tačiau ieÅ¡kovė to nepadarė. IeÅ¡kovei atsisakius keisti atsakovÄ tinkamu, ieÅ¡kinys pagrįstai atmestinas kaip pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Taip pat pažymėtina, kad priimdamas galutinį sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus įrodymus, kurių neturėjo priimdamas preliminarų sprendimÄ , todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, priėmė du skirtingus sprendimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                            Â

Aušra Maškevičienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                 Â

Virginija Nijolė Griškevičienė

       Bronius Valius     Â