2025-12-12 Nr. CB-6609-2-68-3-03485-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4148

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03485-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 27 d. paduotu atsakovo Ž. Š. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas Ž. Š. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo Ž. Š. 6170,90 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą ir sumažino trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistą sumą iki 5524 Eur ir priteisė 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

Atsakovas Ž. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė teisės taikymo klaidą, formuojančią ydingą praktiką, kuria remiantis net ir įrodžius, kad šalis turėjo teisinį pagrindą gauti lėšas, lėšos vis tiek yra priteisiamos remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje detalizuotos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos: „1) turi būti nustatyta, ar atsakovė yra praturtėjusi dėl ieškovės veiksmų;

2) turi būti nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovės turto sumažėjimas (atsakovė turi būti praturtėjusi ieškovės sąskaita);

3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo;

4) atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieškovė turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustatė savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino nepagrįsto praturtėjimo institutą, nurodydamas, kad neužtenka įrodyti teisinio pagrindo egzistavimą:

„nagrinėjamu atveju ieškovui įrodžius, kad atsakovas praturtėjo trečiojo asmens sąskaita, atsakovas turi įrodyti, kad šis praturtėjimas buvo teisėtas. Atsakovui įrodinėjant teisėtą praturtėjimą trečiojo asmens sąskaita nepakanka įrodyti to, kad šalis siejo prievoliniai santykiai pagal Reglamento ar įstatymo reikalavimus, buvę pagrindu atlikti mokėjimus jam. Atsakovas turi įrodyti, kad tie mokėjimai atitiko jo ir trečiojo asmens suderintą pagal Reglamento reikalavimus mokėjimų dydį“ (apeliacinės instancijos teismo nutarties 52 punktas).

Išmokų dydžio atitikties Reglamentui klausimas byloje nebuvo keliamas, ieškovas neginčijo, kad išmokų dydis atitiko Reglamento reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs bent vienos iš septynių nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, ypač sąlygos – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) – turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo praplėsti nepagrįsto praturtėjimo įrodinėjimo sąlygų tokia apimtimi, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, ir kurios nebuvo nagrinėtos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, kadangi jomis remiantis ieškinys nebuvo reiškiamas.

2. Pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl be pagrindo gautų lėšų ir šalys įrodinėjo išimtinai tik teisinio pagrindo buvimą (nebuvimą). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino byloje nenagrinėtas ir su teisiniu pagrindu nesusijusias aplinkybes – kokiu tikslu atsakovas panaudojo gautas lėšas. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ginčo lėšos yra tikslinio pobūdžio ir kad reikia įrodyti jų tikslų panaudojimą savivaldybės tarybos nario veikloje, parodo netikėtą teismo išėjimą iš ginčo nagrinėjimo ribų. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, bet ir apie tai nepranešė proceso šalims bei sprendime neargumentavo (nemotyvavo), kodėl peržengti bylos nagrinėjimo ribas yra būtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad „teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022). Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytus siurprizinio sprendimo požymius, t. y. 1) atsakovas neturėjo galimybės komentuoti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos tikslinės išmokos panaudojimo; 2) sprendime nurodyti motyvai (argumentai) yra ne ieškovo, bet pateikti paties teismo. Pirmosios instancijos teismas nesiūlė atsakovui pateikti įrodymų dėl lėšų panaudojimo savivaldybės tarybos nario veikloje, dėl kurių (ne)buvimo teismas ketino pasisakyti sprendime. Nurodytas kilęs procesinis netikėtumas taip pat iš esmės apribojo atsakovo apeliacijos galimybę. Nepaisant to, ar atsakovas galėtų įrodyti pirmosios instancijos teismo nurodytą išmokos tikslinį panaudojimą (atsakovo, kaip savivaldybės tarybos nario, lėšų panaudojimą būtent tarybos nario pareigoms vykdyti), atsakovas negalėjo remtis tokiais įrodymais apeliacinės instancijos teisme, kadangi šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos byloje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui Ž. Š. 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 26 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 441, kodas ZO94220.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė