2019-05-08 Nr. AB-10667-3-62-3-00594-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1174-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00594-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1, 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „Žemėtvarkos darbai“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7) „Dėl statinių esančių (duomenys neskelbtini) Kaune” (toliau – ir 2016 m. kovo 17 d. raštas); 2) panaikinti NŽT 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. 1SS-816-(8.52)E (toliau – ir NŽT raštas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius ginčijamu 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. 8SD-1573-(14.8.7) atsisakė spręsti žemės sklypo prie pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, ribų tikslinimo klausimą. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutiko, pažymėjo, kad dar 2015 m. kovo 5 d. Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-87 dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – pastatu – sandėliu lFlb ir kitu inžineriniu statiniu – stogine 2I1 g, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-2056 patvirtino žemės sklypo prie statinių (lFlb, 2I1 g) (duomenys neskelbtini) Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą. Rengiant ginčo sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad gretimo sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti neteisingai ir kerta esamą statinį (stoginę 2I1g). Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žemėtvarkos darbai“ dėl šių duomenų neatitikimo 2016 m. vasario 8 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Kaunas, ribų. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. kovo 17 d. raštu informavo pareiškėją ir UAB „Žemėtvarkos darbai“, kad nėra teisinio pagrindo minėtiems statiniams suformuoti žemės sklypą. Šis raštas buvo apskųstas NŽT, kuri 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 1SS-816-(8.52)E skyriaus sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Kaune (toliau – ir Žemės sklypas) buvo suformuotas formavimo ir pertvarkymo projektu. Rengiant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo prašoma pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų, išvados pateikimo procedūra turėjo būti sprendžiama pagal Kadastro nuostatų 125-128 punktus. Rengiant Žemės sklypo projektą, NŽT Kauno skyrius 2014 m. liepos 2 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 8RE-(14.8.8.42.)-118. Atlikus visas teisės aktuose numatytas planavimo procedūras, 2015 m. balandžio 17 d. minėta institucija kaip valstybinės žemės valdytoja, suderino sklypo formavimo pertvarkymo projektą, jo atitikimas teisės aktų reikalavimams NŽT buvo patikrintas 2015 m. gegužės 28 d., išdavė Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-2606-(8.14.), kuriuo jokių trūkumų nebuvo nustatyta, patikrinimo išvada buvo teigiama, nurodyta, kad Žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Atsižvelgęs į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-2056 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino apie 5 004 kv. m žemės sklypo prie statinių (lFlb, 211 g) (duomenys neskelbtini) Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą. Tokiu būdu, teisės aktų nustatyta tvarka buvo nustatytas reikiamo ir tinkamo dydžio žemės sklypas, kuris būtinas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) eksploatacijai jų realizavimo viešo aukciono būdu.

Minėti NŽT administraciniai sprendimai nėra nei panaikinti, nei pakeisti, taigi galiojantys ir jau sukėlę teisines pasekmes, todėl turi būti užbaigtos žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūros. NŽT skyriui nepagrįstai atsisakant pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų, negalimas Žemės sklypo galutinis suformavimas ir įregistravimas viešame registre ir apribojamos savivaldybės teisės disponuotu savo turtu. Skundžiami sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžia pareiškėjo teises, teisėtus lūkesčius, viešąjį interesą, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nes nesusiję su prašyme nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir prašymo tikslu, yra neaiškūs, nemotyvuoti.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. kovo 9 d. gavo UAB „Žemėtvarkos darbai“ prašymą, kuriuo prašoma pateikti išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, ribų. Atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-2056 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, NŽT Kauno skyrius 2016 m. kovo 17 d. atliko patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta (patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-54-( 14.8.66)), kad statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra sunykę ir fiziškai pažeisti, auga daugiametės žolės, savaiminiai medžiai – krūmai, yra statybinių atliekų likučių.

Atsakovo nuomone, valstybinės žemės sklypo formavimas po statiniais tiesiogiai susijęs su tokio žemės sklypo pardavimu ir nuoma. Teisė be aukciono išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais. Teismų suformuotoje praktikoje išaiškinta, jog žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantys nekilnojamieji daiktai, kurių eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Atsakovo nuomone, (duomenys neskelbtini) Kaune, nėra statinių, o yra tik jų likučiai (liekanos, griuvėsiai), kurie neatitinka statinio sąvokos, nefunkcionuoja, nėra ir negali būti naudojami pagal paskirtį, todėl skundžiamuose raštuose pagrįstai buvo nurodyta, jog sunykusiems (sugriuvusiems) statiniams valstybinės žemės sklypas negali būti formuojamas.

Valstybinės žemės sklypai gali būti formuojami tik jame esančių statinių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį, o ne planuojamiems statyti ar sugriuvusiems, sunykusiems statiniams, todėl teikti išvadą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, kuris negali būti formuojamas esamiems statiniams (jų likučiams) eksploatuoti, ribų nėra tikslinga. Pareiškėjo teiginiai, kad savivaldybė privalo vykdyti viešą aukcioną, nepagrįsti, kadangi turto iš esmės neliko, o išliko tik registracija viešajame registre.

Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas siekia parduoti ne statinių liekanas, o žemę. Pareiškėjas šiuos statinius turėtų pripažinti nereikalingais, netinkamais (negalimais) naudoti, o ne siekti aukciono būdu pateisinti valstybinės žemės perleidimą, nebaigus žemės reformos nuosavybės teisių atkūrimo srityje.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Žemėtvarkos darbai“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą tenkino, t. y. panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 8SD-1573-(14.8.7) „Dėl statinių esančių (duomenys neskelbtini) Kaune”; panaikino NŽT 2017 m. kovo 28 d. raštą Nr. 1SS-816-(8.52)E; įpareigojo NŽT Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti ir įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. vasario 9 d. pateiktą prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, ribų.

8. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17824-886/2011 buvo pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn apleisti statiniai – stoginė2I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sandėlis 1F1b ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) Kaune. Prieš tai 2010 m. balandžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-1193 šie statiniai buvo įtraukti į statinių, kurie neturi savininkų, sąrašus. 2011 m. sausio 31 d. savivaldybės administracijos iniciatyva minėtiems statiniams buvo atlikti kadastriniai matavimai, žemės sklypui, kuriame yra statiniai, savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4288 suteiktas adresas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17824-886/2011 pagrindu viešame registre nuo 2012 m. sausio 31 d. įregistruota nuosavybės teisė Kauno miesto savivaldybės vardu į fiziškai pažeistus statinius - pastatą-sandėlį 1F1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), baigtumas 78 proc., ir kitus inžinerinius statinius – stoginę 2I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), baigtumas 100 proc.

9. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 60-4-567 Administracijos Turto skyrius kreipėsi į Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas suformuoti žemės sklypą, skirtą statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Kaune, naudojimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1 punkto pagrindu dėl jų privatizavimo. Minėto nutarimo 2.1 punktas (tuo metu galiojusi redakcija) numatė, jog privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius ir įrenginius ar jų dalis, kartu su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia privatizavimo objektams eksploatuoti.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos ir prie jos prijungtos administracinės bylos Nr. eI-2894-644/2016 duomenys įrodo, jog Administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1763 buvo nuspręsta organizuoti 5 000 kv. m žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) Kaune (1F1b, 2I1g) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT Kauno skyrius 2014 m. liepos 2 d. planuojamam žemės sklypui išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 8RE-(14.8.8.42.)-118 (toliau – ir Reikalavimai), kuriuose pritarė sklypo formavimui statinių eksploatavimui, nurodydamas parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą derinti su NŽT Kauno miesto skyriumi. Išduodant Reikalavimus, NŽT Kauno skyriaus buvo pasisakyta apie ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių būklę, nurodyta, jog projektuojama teritorija yra apleista, apaugusi atsitiktinai išdygusiais medeliais ir krūmais, teritorijoje gausu statybinių atliekų, sklype esantis pastatas 1F1b yra kritinės būklės. Taigi, statinių būklė atsakovui jau buvo žinoma 2014 m., tačiau jis neprieštaravo sklypo formavimui.

11. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. T-87 „Dėl viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ ginčo turtas – sandėlis (pažymėjimas plane – lFlb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir stoginė (pažymėjimas plane – 2I1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (Sąrašo 96 punktas). Administracijos direktorius 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-2056 patvirtino žemės sklypo prie statinių (lFlb, 2I1 g) (duomenys neskelbtini) Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris prieš tai buvo patikrintas ir suderintas su NŽT Kauno skyriaus administracija, tai įrodo minėtos institucijos vadovo 2015 m. balandžio 17 d. spaudas ir parašas. Iš minėto įsakymo turinio matyti, jog jis buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgiant į NŽT 2015 m. gegužės 28 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-2606-(8.14). Po žemės sklypo suformavimo Administracija 2015 m. gegužės 19 d. pateikė užsakymą UAB „Žemėtvarkos darbai“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo pagal patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. vasario 9 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama pateikti išvadą dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Kaune, ribų, pridėtame aiškinamajame rašte nurodė, kad įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pamatuotas Kauno m. vietinėje koordinačių sistemoje, riba neatitinka esamos padėties vietovėje ir kerta statinį 2I1g ir MN statinys, esantis sklype (duomenys neskelbtini) kerta įregistruotą ribą apie 0,30 m, įregistruota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) riba taip pat kerta įregistruotą statinį 2I1g 0.49 - 0.72 m. Taigi rengiant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, iš esmės paaiškėjo, kad gretimų sklypų kadastriniai matavimai galbūt yra atlikti neteisėtai ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ kreipėsi į NŽT dėl gretimų žemės sklypų ribų patikslinimo.

12. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. kovo 17 d. raštu informavo pareiškėją ir UAB „Žemėtvarkos darbai“, kad nėra teisinio pagrindo minėtų statinių eksploatavimui suformuoti žemės sklypą; minėtas raštas pareiškėjo buvo ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI-2894-644/2016, tačiau ginčas nebuvo iš esmės išnagrinėtas, teismui konstatavus, jog pareiškėjas nepasinaudojo ikiteismine ginčo tvarka.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjas esminiu skundo argumentu nurodė aplinkybes, jog atsakovas, priimdamas 2016 m. kovo 17 d. raštą, vadovavosi teisės normomis, kurios byloje kilusių teisinių santykių nereglamentuoja. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo daikto planų, kadastro duomenų, kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo, atliekant kadastrinius matavimus, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

14. Teismas nustatė, kad Administracija su UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2014 m. kovo 4 d. paslaugų sutartimi susitarė, kad būtų atlikti ginčo sklypo kadastriniai matavimai pagal patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl sklypo įregistravimo viešame registre. Juos atliekant iškilo klausimas dėl ginčo sklypo (gretimų žemės sklypų) ribų patikslinimo, todėl teismas vertino, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ turėjo pagrindą pagal Nuostatų 124–128 punktų reikalavimus kreiptis į NŽT dėl išvados gavimo šiuo klausimu, nes Nuostatų 125 punktas numato, jog, jeigu yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

15. Teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamame 2016 m. kovo 17 d. rašte ir NŽT rašte vadovavosi Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių bei juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Sklypų pardavimo taisyklės) nuostatomis, tvirtindami, jog 2016 m. kovo 17 d. atlikus patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog ginčo statiniai sunykę, pažeisti, todėl valstybinė žemė, kurioje yra sunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomota asmenims be aukciono ir nėra pagrindo suformuoti žemės sklypo nenaudojamų statinių eksploatavimui.

16. Teismas sprendė, kad nors atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas ketina sklypą parduoti ne aukciono būdu, tačiau byloje esami aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog ginčo statiniai yra planuojami realizuoti viešo aukciono būdu, nes buvo įrašyti į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą, tuo tikslu kreiptasi dėl žemės sklypo suformavimo prie jų.

17. Teismas konstatavo, kad specialus subjektas – savivaldybės institucija, siekia aukcione parduoti jam priklausančius fiziškai pažeistus statinius (pastatą – sandėlį 1F1b ir stoginę 2I1g ), tuo tikslu atliko veiksmus, susijusius su žemės sklypo, reikalingo šiems statiniams eksploatuoti, formavimu, o atsakovas atsisakė spręsti ginčo sklypo ribų patikslinimą, kuris iškilo atliekant sklypo kadastrinius matavimus.

18. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, galima <...> nekilnojamuosius daiktus parduodant šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y., viešo aukciono būdu. Todėl egzistuoja teisinės prielaidos, sudarančios galimybę pareiškėjui parduoti ginčo statinį, kuris šiuo metu yra fiziškai susidėvėjęs ir savivaldybei nereikalingas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuris įgyvendina Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, 2.1 punkte nustatyta, kad valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešo aukciono būdu parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi, kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn. Teismas vertino, kad šiame teisiniame reglamentavime įtvirtinta taisyklė, nustatanti, jog paprastai, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, viešo aukciono būdu turi būti parduodamas kartu su jam priskirtinu žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas negali būti perduodamas privačion nuosavybėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) yra įtvirtintos taisyklės, kurios nustato atitinkamas pareigas ir teises aukciono organizatoriui bei NŽT žemės sklypų, priskirtinų aukciono būdu parduodamiems statiniams, formavimo srityje (Aprašo 12–18 p.).

19. Teismas konstatavo, kad byloje ginčijami sprendimai grindžiami teisės normomis, kurios nėra skirtos reglamentuoti atsiradusį tarp šalių teisinį santykį, o tai lėmė, jog yra neištirtos bei neįvertintos tos faktinės aplinkybės, kurios pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Aprašo nuostatas, yra reikšmingos nustatant šio teisinio santykio subjektų teisių ir pareigų pobūdį bei apimtį, tuo būdu pažeistos ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio reikalavimus administracinio sprendimo turiniui ir formai, nuostatos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 3p., 2d.). Todėl teismas skundžiamus sprendimus panaikino ir perdavė atsakovui iš naujo išnagrinėti UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2016 m. vasario 9 d. pateiktą prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, ribų ir prie jo pateiktus dokumentus, juos įvertinant teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 88 str. 2 p.).

III. 20. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnis numato atvejus, kada valstybės ir savivaldybių turto pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pačios paskirties ir tokio paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija. Aprašo 22.2 punkte nustatyta, jog nekilnojamasis turtas arba kiti nekilnojamieji daiktai iš Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo arba Viešame aukcione parduodamo savivaldybių nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo išbraukiami, atsiradus Aprašo 10 punkte nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių nekilnojamasis turtas ar kiti nekilnojamieji daiktai negali būti įtraukti į sąrašą. Pagal Aprašo 10.3 papunkčio nuostatas, į tokį sąrašą neįtraukiamas valstybės arba savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai, dėl kurių teisės aktų nustatyta tvarka yra priimti sprendimai juos nurašyti ir likviduoti. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių teisės aktų nuostatų, nors iš teismo sprendimo turinio suprantama ir aišku, jog teismui nekilo jokių abejonių ir ginčo dėl pareiškėjo turto būklės. Savivaldybei priklausančio sunykusio turto likučiams tiesiogiai taikytinos Aprašo 22.2 punkto nuostatos. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, bei tai, jog Žemės sklype nėra statinių, o yra tik jų likučiai (liekanos, griuvėsiai), kurie neatitinka statinio sąvokos, nefunkcionuoja, nėra ir negali būti naudojami (funkcionuoti) pagal paskirtį, ginčo statinių liekanos turi būti pripažintos nereikalingos arba netinkamos (negalimos) naudoti bei nurašytos ir likviduotos, o tai reiškia, kad Žemės sklypas negali būti formuojamas. Tai, kad sunykę statiniai buvo įtraukti į viešame aukcione parduodamo savivaldybės turto sąrašą, rodo pareiškėjo nesąžiningumą, nes jis privalo taikyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio ir Aprašo 22.2 punktų nuostatas ir negali nulemti prieštaraujančių imperatyvioms teisės normoms NŽT veiksmų.

22. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, šioje byloje nepagrįstas ir negali būti įgyvendintas, nes sunykę statiniai niekaip negali būti eksploatuojami ar nors kiek panaudojami pagal jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo formavimas yra siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir jį eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį, taip pat svarbu yra ir tai, ar vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu. Iš patikrinimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad teritorija aplink pareiškėjo sunykusius statinius yra nenaudojama jiems eksploatuoti, nes statiniai nėra ir negali būti naudojami pagal paskirtį. Negalint statinių naudoti pagal paskirtį, laikytina, kad jų nėra, o išliko tik jų registracija. Savivaldybė visiškai nevertino faktinių aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1 punktą, gali būti privatizuojamas valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – statiniai ir įrenginiai ar jų dalis. Žemės sklype yra tik statinių likučiai (liekanos, griuvėsiai), kurie neatitinka statinio sąvokos, nefunkcionuoja, nėra ir negali būti naudojami (funkcionuoti) pagal paskirtį.

23. Atsakovas pažymi, kad sunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas (negali būti naudojamas) pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nėra būtinas (nebenaudojamas) statinio (jo liekanų, griuvėsių) eksploatacijai. Todėl valstybinė žemė, kurioje yra sunykusio statinio likučiai (pamatai, griuvėsiai, kitokios liekanos), negali būti parduota arba išnuomota asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 ir 2.4 punktų, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 28 ir 30.11 punktų nuostatas. Taigi teisė be aukciono išsinuomoti ar pirkti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės plote, o žemės sklypuose esantys apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai (jų liekanos, griuvėsiai) turi būti pašalinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

24. Atsakovas nurodo, kad Žemės sklypas nėra suformuotas, nes nei NŽT, nei jos teritorinis skyrius nėra priėmę jokio sprendimo suformuoti Žemės sklypą. Tai, kad Savivaldybė ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ sudarė 2014 m. kovo 4 d. paslaugų sutartį, negali nulemti NŽT veiksmų bei sprendimų priėmimo. Teisės aktai bei teismų praktika neleidžia NŽT formuoti sklypų prie statinių liekanų. Pirmosios instancijos teismo cituojamas Kadastro nuostatų 125 punktas apibrėžia procedūras ir sprendimų priėmimo terminus, tačiau neįpareigoja NŽT priimti vienokių ar kitokių sprendimų. Tai, kad savivaldybė ketina ginčo statinius realizuoti viešo aukciono būdu, nesuteikia pagrindo NŽT nevertinti ir neatsižvelgti faktinę situaciją, teisės aktus bei teismų praktiką reglamentuojančią valstybinės žemės sklypų formavimą, perleidimą ar nuomą.

25. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad ne NŽT, o savivaldybės institucijos, pradėdamos žemės sklypo formavimą, turi įsitikinti faktiniu pastatų (statinių) naudojimu (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p.). Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės institucijos netinkamai atliko Žemės sklypo formavimo parengiamuosius darbus, nes pagal nustatytas aplinkybes negalėdama formuoti Žemės sklypo, neturi teisės siekti perleisti statinių liekanų (neatitinkančių nei turto, nei statinio sąvokų, bei iš esmės neturinčių jokios vertės) kartu su valstybinę žeme. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad Žemės sklypo nereikia savivaldybės ginčo statiniams eksploatuoti, nes statiniai sunykę, apleisti ir nėra naudojami pagal paskirtį, o valstybinė žemė negali būti gali būti perduodama privačion nuosavybėn dėl valstybinės žemės pardavimą ir nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Aprašo nuostatų, nes šio Aprašo 13 punktas reglamentuoja veiksmus, kuriuos turi atlikti NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pagal 13.2. papunktį NŽT privalo įvertinti ar nekilnojamas turtas (statiniai) eksploatuojami (naudojami), bei nustatyti, ar statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys, o pagal 13.5 papunktį NŽT išduoda pažymą, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis yra reikalingas parduodamam savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, t. y. įpareigojama nustatinėti aplinkybes susijusias su statinių naudojimu pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Laikytina, kad šis aprašas įpareigoja Tarnybą įvertinti parduodamų statinių būklę.

27. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes bei atsakovo veiksmus iki ginčijamų sprendimų priėmimo, bei nustatė, kad jau rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovui buvo žinoma statinių būklė, tačiau jis neprieštaravo sklypo formavimui. Pareiškėjas pažymi, kad pirmiausia Kauno miesto savivaldybei priklausantys ginčo statiniai turėtų būti parduodami viešojo aukciono būdu, ir tik tuo atveju, jei jų nepavyktų parduoti, jie galėtų būti likviduojami (nurašomi, išardomi ir t.t.).

Šių statinių pardavimui viešajame aukcione privalo būti suformuotas žemės sklypas. Žemės sklypas jau yra suplanuotas pagal NŽT reikalavimus ir patvirtintas žemės formavimo ir pertvarkymo projektas, NŽT patikrinus ir davus teigiamą išvadą, taigi susiklosto situacija, kai esant suplanuotam sklypui negalima užbaigti kadastrinių matavimų ir įregistruoti jo registre, bet ir naikinti administracinio akto, kuriuo patvirtintas šis planas taip pat nėra teisinio pagrindo. Apgriuvę statiniai privalo būti rekonstruoti, o tam reikalingas žemės sklypas.

Kauno miesto savivaldybei neturint lėšų rekonstrukcijai, šis objektas privatizavus privalės būti rekonstruotas privačiomis lėšomis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Kauno miesto savivaldybė, net ir norėdama (ketindama) įgyvendinti statytojo teisę, to padaryti negalėtų, nes tam užkertas kelias NŽT nederinant kadastrinių matavimų, kai jau patvirtintas ir suplanuotas sklypas, ir dėl to negalimas žemės sklypo galutinis suformavimas ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas tvirtina, kad jokio kito teisinio mechanizmo apleistus ir niekam nepriklausančius statinius sutvarkyti ir naudoti pagal paskirtį teisės aktai nenumato. Pareiškėjo manymu, NŽT, būdamas viešojo administravimo subjektu, netinkamai motyvavo sprendimą: nepagrindė jo teisės normomis, kurios taikomos būtent analizuojant konkretų prašymą, t. y. teisės aktais reglamentuojančiais kadastrinius matavimus ir jų tvirtinimą, o ne bendromis teisės normomis, kurios taikomos žemės valdymui bei teritorijų planavimui, nes pastarieji klausimai jau yra išspręsti (teigiamai iš NŽT pozicijos) patvirtinus žemės sklypo planą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas taikytinas teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2016 m. kovo 17 d. rašte Nr. 8SD-1573-(14.8.7) „Dėl statinių esančių (duomenys neskelbtini) Kaune” ir NŽT 2017 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1SS-816-(8.52)E įformintų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Bylos duomenimis nustatyta, jog Administracija, siekdama aukcione parduoti Kauno miesto savivaldybei priklausančius fiziškai pažeistus statinius – sandėlį 1F1b ir stoginę 2I1g, esančius valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, atliko veiksmus, susijusius su žemės sklypo, reikalingo šiems statiniams eksploatuoti, formavimu. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. kovo 17 d. rašte Nr. 8SD-1573-(14.8.7) ir NŽT 2017 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1SS-816-(8.52)E, vadovaudamiesi Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnių bei juos įgyvendinančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nuostatomis, taip pat 2016 m. kovo 17 d. patikrinimo vietoje, kurio metu buvo nustatyta, jog ginčo statiniai sunykę, pažeisti, aktu, atsisakė spręsti ginčo sklypo ribų patikslinimo klausimą, kuris iškilo atliekant sklypo kadastrinius matavimus, dėl to, kad valstybinė žemė, kurioje yra sunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomota asmenims be aukciono ir nėra pagrindo suformuoti žemės sklypo nenaudojamų statinių eksploatavimui.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl šių aktų panaikinimo, jį tenkino, motyvuodamas tuo, kad: nors atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas ketina sklypą parduoti ne aukciono būdu, bylos duomenys patvirtina, jog ginčo statiniai, buvę įrašyti į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą ir tuo tikslu kreiptasi dėl žemės sklypo suformavimo prie jų, yra planuojami realizuoti viešo aukciono būdu; byloje ginčijami sprendimai grindžiami teisės normomis, kurios nėra skirtos reglamentuoti atsiradusį tarp šalių teisinį santykį, kas lėmė, jog yra neištirtos bei neįvertintos tos faktinės aplinkybės, kurios pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatas, yra reikšmingos nustatant šio teisinio santykio subjektų teisių ir pareigų pobūdį bei apimtį, ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimą:

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad „panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, galima <...> nekilnojamuosius daiktus parduodant šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka“, t. y., viešo aukciono būdu. Taigi konkrečiu atveju egzistuoja teisinės prielaidos, sudarančios galimybę pareiškėjui parduoti ginčo statinį, kuris šiuo metu yra fiziškai susidėvėjęs ir savivaldybei nereikalingas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuris įgyvendina Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21straipsnio nuostatas, 2.1. punkte nustatyta, kad „valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešo aukciono būdu parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn.“ Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad jame yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti, jog paprastai, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, viešo aukciono būdu turi būti parduodamas kartu su jam priskirtinu žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas negali būti perduodamas privačion nuosavybėn. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos apraše (toliau –ir Aprašas) yra įtvirtintos taisyklės, kurios nustato atitinkamas pareigas ir teises aukciono organizatoriui bei Nacionalinei žemės tarnybai, žemės sklypų, priskirtinų aukciono būdu parduodamiems statiniams, formavimo srityje (žr.

Aprašo 12-18 punktus).

32. Nesutikdamas su pateiktu skundu, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.

33. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais pastarasis pasisakė dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1205-438/2017, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp savivaldybės institucijos, siekusios aukcione parduoti savivaldybei priklausančio, fiziškai pažeisto statinio (fizinis nusidėvėjimas 74 %, tačiau yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą) dalį ir tuo tikslu atliko veiksmus, susijusius su žemės sklypo reikalingo šiam statiniui eksploatuoti formavimu, ir NŽT teritorinio skyriaus, atsisakiusio suderinti šio žemės sklypo plano sprendinius, be kita ko, nurodė, kad: iš ginčijamų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimų matyti, kad šie sprendimai iš esmės yra grindžiami Žemės įstatymo 9, 10 straipsnių ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, patirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Sklypų pardavimo taisyklių) nuostatomis; pagal savo paskirtį šios teisės normos reglamentuoja teisinius santykius, kurie susiklosto tarp fizinių bei juridinių asmenų iš vienos pusės ir valstybinės valdžios institucijų iš kitos pusės, žemės, priklausančios valstybei, nuomos ir/ar pardavimo srityje (Žemės įstatymo 9 str. 1, 6 d.; 10 str. 1, 5 d.;

Sklypų pardavimo taisyklių 2.1.1–2.1.3. p.). Kadangi pareiškėjas yra savivaldybės institucija, kuri siekia, kad prie jos nuosavybės teise turimo pastato būtų suformuotas šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, todėl minėtos teisės normos jo atžvilgiu negali būti taikomos, nes jis (pareiškėjas) neatitinka subjekto, nustatytų šiais teisės aktais, požymių. Be to, aptartos teisės normos reglamentuoja žemės sklypų įgijimo iš valstybės būdus – nuomą ir pirkimą – pardavimą, o savivaldybėms turtas iš valstybės yra perduodamas neatlygintinai arba patikėjimo teise (žr.

Žemės įstatymo 10 str. 1 d. 3 p.; Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 str.). Visa tai lemia, kad aptartos teisės normos, byloje kilusių teisinių santykių nereglamentuoja, dėl ko byloje ginčijamų sprendimų išvados, kurios grindžiamos šių teisės normų nuostatomis negali būti pripažintos pagrįstomis; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad „Panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, galima <...> nekilnojamuosius daiktus parduodant šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka“, t. y., viešo aukciono būdu.

Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad egzistuoja teisinės prielaidos, sudarančios galimybę pareiškėjui parduoti ginčo statinį, kuris šiuo metu yra fiziškai susidėvėjęs ir savivaldybei nereikalingas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuris įgyvendina Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, 2.1. punkte nustatyta, kad „Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešo aukciono būdu parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn.“ Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad jame yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti, jog paprastai, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, viešo aukciono būdu turi būti parduodamas kartu su jam priskirtinu žemės sklypu, išskyrus atvejus, kai pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas negali būti perduodamas privačion nuosavybėn.

35. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška pirmiau minėtajai (nutarties 34 p.), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos (Teismų įstatymo 44 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 15 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant Žemės įstatymo 9, 10 straipsnių ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, patirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Sklypų pardavimo taisyklių) nuostatas, nėra reikšminga nagrinėjamo ginčo kontekste.

36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio, Aprašo 10.3, 22.2 punktų nuostatų, pagal kurias, įvertinus, kad ginčo atveju nėra statinių, o yra tik jų likučiai (liekanos, griuvėsiai), kurie neatitinka statinio sąvokos, nefunkcionuoja, nėra ir negali būti naudojami (funkcionuoti) pagal paskirtį, ginčo statinių liekanos turi būti pripažintos nereikalingos arba netinkamos (negalimos) naudoti bei nurašytos ir likviduotos, o tai reiškia, kad žemės sklypas negali būti formuojamas, pažymėtina, kad: viena vertus, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas, nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą atvejį, o sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas. Duomenų, kad ginčo atveju toks sprendimas yra priimtas, nėra; kita vertus, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 27 straipsnio, reglamentuojančio nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės ir savivaldybių turto panaudojimą ir nurašymą, 1 dalies 5 punktas nustato, kad panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, galima nekilnojamuosius daiktus parduodant šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan