2013-11-18 Nr. AB-8319-3-63-3-00621-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1800/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00621-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija: 16.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) prašymu (I t., b. l. 3-9) ir jo patikslinimais (I t., b. l. 75-81; II t., b. l. 14-20) (toliau – ir prašymas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės apskrities VPK) viršininko 2012 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 85-TE-589 ir 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 85-TE-641; 2) įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK, Komisija) iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ginčijami įsakymai priimti visapusiškai ir objektyviai neįvertinus visų ginčo situacijos aplinkybių, o būtent to, kad CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4249 (toliau – ir CMEK pažyma Nr. 4249) užfiksuoti duomenys neatitinka medicininių dokumentų, kuriuose detaliai aprašyta pareiškėjos sveikatos būklė po sužalojimo, atliktų tyrimų rezultatai, turinio. Manė, kad jos sveikatos sutrikdymas nepagrįstai priskirtas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuota faktinė situacija dėl jos sveikatos būklės ir po traumų likusių padarinių bei 37 dienas trukęs laikinasis nedarbingumas CMEK turėjo būti įvertintas kaip pakankamos sąlygos konstatuoti apysunkį sveikatos sutrikdymo laipsnį. Tokias išvadas grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 2.3 punktu. Pareiškėja prieštaringais vertino CMEK pažymos Nr. 4249 4.3. punkte nurodytą informaciją, jog po jos sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko. Po dviejų metų jos sveikatos būklę stebintys gydytojai medicininiuose išrašuose vis dar pažymi apie liekamuosius reiškinius po kairio inksto traumos. Tai pareiškėja grindė 2012 m. lapkričio 15 d. medicininio pažymėjimo Nr. 109 išvada, jog „negrįžtami anatominiai pakitimai inkste po traumos (S37.01) su dažnai besikartojančiais inksto uždegimo požymiais; su pakitimais šlapime ir inkstų echoskopijoje“.

Paaiškino, kad iki sužalojimo dirbo Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės pareigose (B9, II skiltis). Po sužalojimo dėl nuolatinio kairės juosmens pusės maudžiančio skausmo ir padažnėjusio šlapinimosi negalėjo toliau tinkamai vykdyti šių pareigų, todėl iš karto po laikinojo nedarbingumo buvo laikinai perkelta į Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos pareigas (A8, III skiltis), o negerėjant sveikatos būklei, jai buvo pasiūlyta nuolatos užimti šias pareigas. Pažymėjo, kad minėtoje CMEK pažymoje Nr. 4249 nebuvo vertinta, ar jos sveikatos būklė tinkama pagal visas skiltis, ar pagal kurią konkrečiai, todėl ir tai rodo, jog ekspertizė atlikta formaliai, o pažyma neišsami ir nepagrįsta. Kadangi CMEK pažymoje esantys duomenys prieštaringi (iš esmės nustatytas ne toks jos sveikatos sutrikdymo laipsnis), o šia pažyma vadovaujantis priimtas ginčijamas 2012 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 85-TE-589, kuris pakeistas kitu ginčijamu 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 85-TE-641, įsakymus pareiškėja laikė nepagrįstais. Remdamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, VTS) 40 straipsnio 3 dalies 6 punktu, minėto Sąrašo 2.3 punktu, manė, kad jai turėtų būti išmokėta 18 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad CMEK atliekant jos sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymą, tik vienintelis chirurgas jos paprašė parodyti, kur medicininiuose dokumentuose yra nurodyta apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo, o kiti gydytojai su ja bendravo netinkama (šaukė, rėkė ir klausinėjo, ko ji atvažiavusi ir ko iš jų norinti). Šlapimo nelaikymas prasidėjo po ginčo sumušimo, tęsiasi ir po gimdymo. Penkių mėnesių kompensaciją atsakovas jai yra išmokėjęs, tačiau prašymu siekia tik didesnės, t. y. 18 mėnesių dydžių vidutinės darbo užmokesčio kompensacijos, nes jos sveikatos sužalojimo laipsnis nustatytas netinkamai. Nurodė, kad į tarnybą turi grįžti po 2 metų, 2013 m. sausio 6 d. jai gimė vaikas ir šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Sutiko, kad jos nedarbingumas po sužalojimo tarnyboje truko tiek, kiek ir nurodyta atsakovo atsiliepime.

Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad CMEK, nustatydama sveikatos sutrikdymo laipsnį pareiškėjai, turėjo vertinti visą esamą medicininę dokumentaciją, susijusią su pareiškėjos sveikatos būkle, t. y. nuo pareiškėjos sužalojimo tarnyboje iki atvykimo į CMEK. Be to, CMEK savaip interpretavo minėto Sąrašo 3.2 punkto nuostatą (nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai), nes nei viename teisės akte nėra reglamentuota, kas yra vidaus organų pažeidimai, ar anatominiai ir liekamieji reiškiniai. CMEK vertino tyrimus, kuriuos atliko ne patys, nes pvz., echoskopija atlikta 2011 m. gegužės 24 d., taigi prieš vienerius metus iki ekspertizės atlikimo, kai trauma patirta prieš 2 metus.

Teigė, kad Šilutės ligoninės gydytojas urologas 2012 m. spalio 8 d. pažymoje nurodė, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio vienerius metus šlapimo tyrimuose buvo randama kraujo. Taigi, tai rodo inksto – vidaus organo, funkcijos sutrikimą. Nesutiko su CMEK 2012 m. liepos 25 d. protokole nurodyta argumentacija bei diagnoze, jog šiuo atveju taikomas minėtas Sąrašo 3.2 punktas, pagal kurį pareiškėjos sveikatos sutrikimas priskiriamas prie lengvų sužeidimų, traumų ar kitų sveikatos sutrikdymų. Teigė, kad ekspertizės metu pareiškėja jautėsi geriau, nes nuolatos vartojo vaistus, be to, buvo nėščia, o pagal CMEK poziciją ekspertizė turėjo būti atliekama jai nesigydant.

Taigi, pareiškėjos šlapimo tyrimai tuo metu galėjo būti geri, tačiau CMEK nevertino, kokie šie tyrimai buvo prieš du metus, o inkstų echoskopiją vertino tą, kuri atlikta dar 2011 m. gegužės 24 d. Pažymi, kad pareiškėja nuolatos, kas 3, 4 mėnesius, kreipdavosi į šeimos gydytoją dėl po ginčo traumos likusių reiškinių, pablogėjusios būklės, skausmų juosmens srityje, atitinkamai CMEK tai turėjo sąlygoti vertinimą, ar tai nėra tie liekamieji reiškiniai bei atlikti atitinkamus tyrimus, tačiau jokių tyrimų CMEK neatliko.

Prašymą grindė Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 (toliau – ir Taisyklės), 6, 8 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1356/2010, taip pat, protingumo, sąžiningumo principais, nes CMEK suteikti platūs įgaliojimai nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį, o šią pareigą CMEK atlieka netinkamai.

Pareiškėja dėl sveikatos būklės tarnybinio kaitumo būdu ir perėjo dirbti į pareigas, kurioms vykdyti užtenka atitikti žemiausius sveikatos reikalavimus pagal III skiltį. CMEK iš esmės tyrė, ar pareiškėja tinka toliau eiti pareigas, o sveikatos sutrikdymo laipsnį nustatė neobjektyviai ištyrusi medicininius duomenis.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos prašymą (I t., b. l. 100-101) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Kompensacijos aprašas) 4.5 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. išvados Nr. 5-IL-1649 3 punktu ir pagal nelaimingo atsitikimo metu, t. y. 2010 m. birželio 10 d., galiojusią Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo redakciją (Žin., 2009, Nr. 40-1521), ginčijamas 2012 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 85-TE-589, buvo pakeistas ginčijamu 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 85-TE-641 ir pareiškėjai vietoje 3 mėnesių nuspręsta išmokėti 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Manė, kad ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4249 konstatuota, kad pareiškėjai nustatytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjos nedarbingumas truko 37 dienas, t. y. nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. liepos 16 d., taigi, pagal minėto Kompensacijos aprašo 4.5 punktą, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 36 iki 40 dienų, išmokama 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimais į pareiškėjos prašymą (I t., b. l. 109-115; II t., b. l. 25-26) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2012 m. birželio 1 d. gavo atsakovo 2012 m. balandžio 16 d. siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 85-6-S-77 ir 2012 m. birželio 1 d. siuntimą Nr. 85-6-S-145 – nustatyti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ekspertizės aprašas) 10.5 p.), Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – ir Sąvadas), III skiltis. Pažymėjo, kad pareiškėja klausimyne nurodė, jog yra tinkama tolesnei vidaus tarnybai ir tai patvirtino savo parašu. 2012 m. birželio 6 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (specializuotosios medicininės ekspertizės aktą (toliau – ir SMEA) Nr. 3082, jame turimus nurodytai dienai medicininius dokumentus, n/p Nr. 5956226, 0240453, 0265160), patikrinusi nustatytų gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) pareiškėjos sveikatą, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė ekspertinį sprendimą (2012 m. birželio 6 d. SMEA Nr. 3082, 4 dalis, 2012 m. birželio 6 d. CMEK pažyma Nr. 3082) (Ekspertizės aprašo 55 ir 73.5 p.): Atnaujinti ekspertizę CMEK, po to, kai bus baigtas ištyrimas (gydymas).

2012 m. liepos 25 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (SMEA Nr. 3082/4248/4249, išrašus iš pareiškėjos asmens sveikatos istorijų, kitus gautus medicininius dokumentus, n/p Nr. n/p Nr. 5956226, 0240453, 0265160), patikrinusi nustatytų gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) pareiškėjos sveikatą, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė ekspertinius sprendimus (2012 m. liepos 25 d. SMEA Nr. 3082/4248/4249 4 dalis, 2012 m. liepos 25 d. CMEK pažymos Nr. 4248 ir 4249, 2012 m. liepos 25 d. ekspertinio sprendimo pagrindimas) (Ekspertizės aprašo 55 p.): 1) kad pareiškėja tinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį (Sąvado 87.1; 20.3; 3.2 p.) – 2012 m. liepos 25 d. CMEK pažyma Nr. 4248; 2) kad, vadovaujantis Taisyklių ir Sąrašo, nuostatomis (2012 m. liepos 25 d. CMEK pažyma Nr. 4249): a) yra fizinio veiksnio, įvykusio 2010 m. birželio 10 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Pagrindas: Tarnybinio patikrinimo išvada: 2012 m. balandžio 11 d. Nr. 30-IS6-14 Klaipėdos apskrities VPK; b) sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 m. birželio 10 d. priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (Sąrašo 3.2; 3.1 p.); c) po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko; d) tinkamas tolesnei vidaus tarnybai. Rekomendacijos: Šeimos gydytojo stebėjimas.

Pagal Ekspertizės aprašo 55 punktą CMEK ekspertiniai sprendimai įrašomi į specializuotosios medicininės ekspertizės aktą, pažymą, ligos liudijimą, ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalą ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas. Pagal Ekspertizės aprašo 56 punktą CMEK ekspertiniai sprendiniai įforminami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po ekspertinio sprendimo priėmimo. Tiriamieji (tarp jų ir pareigūnai) su ekspertiniais sprendimais supažindinami pasirašytinai, išskyrus tuos atvejus, jeigu atsisakė pasirašyti arba jeigu nedalyvavo CMEK posėdyje. Pareiškėja CMEK posėdyje nedalyvavo. 2012 m. liepos 25 d. CMEK pažymos Nr. 4248 ir Nr. 4249 Ekspertizės aprašo 60-62 punktų nustatyta tvarka išsiųstos atsakovui ir pareiškėjai.

Pažymėjo, kad CMEK vertino pareiškėjos tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado III skiltį, nes taip buvo nurodyta atsakovo 2012 m. balandžio 16 d. siuntime Nr. 85-6-S-77 ir 2012 m. birželio 1 d. siuntime Nr. 85-6-S-145. Atsižvelgdama į tai, kad į SMEA 4 dalį bei į pažymas surašomi tik ekspertiniai sprendimai dėl tinkamumo arba netinkamumo vidaus tarnybai ir dėl nustatyto arba nenustatyto atitinkamo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio, CMEK pareiškėjai priimtų ekspertinių sprendimų (CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymos Nr. 4248 ir 4249) pagrindimą surašė 2012 m. liepos 25 d. ekspertiniame pagrindime. Pabrėžė, kad CMEK ekspertinių sprendimų (CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymos Nr. 4248 ir 4249) 2012 m. liepos 25 d. ekspertinis pagrindimas yra sudėtinė SMEA dalis. Pareiškėja neginčija 2012 m. liepos 25 d. CMEK ekspertinio sprendimo, surašyto CMEK pažymoje Nr. 4248 dėl tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai. Taip pat, neginčija dalies 2012 m. liepos 25 d. CMEK pažymos Nr. 4249 dėl Sąrašo 3.1 punkto taikymo dėl nustatytos patirto sveikatos sutrukdymo metu diagnozės galvos smegenų sukrėtimo (TLK-10-AM kodas – S06.0). Todėl darė išvadą, kad šiose dalyse priimti CMEK ekspertiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl neturi būti naikinami.

Dėl Sąrašo 3.2 punkto taikymo dėl nustatytos patirto sveikatos sutrikdymo metu diagnozės galvos ir kairio juosmens sumušimas, sumušant kairį inkstą (TLK-10-AM kodas T06.8) paaiškino, kad pagal laikinojo nedarbingumo trukmę, nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. liepos 9 d. (37 kalendorinės dienos) ir pagal sveikatos sutrikdymo pobūdį (dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dėl galvos ir kairio juosmens sumušimo, sumušant kairį inkstą), apie ką CMEK išsamiai pasisakė 2012 m. liepos 25 d. ekspertiniame pagrindime, pareiškėjos 2010 m. birželio 10 d. patirtas sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, taikant Sąrašo 3.1 ir 3.2 punktus.

Pareiškėjos 2010 m. birželio 10 d. patirtas sveikatos sutrikdymas negali būti priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo, nes: 1) ekspertizės metu įvertinus visus turimus ir gautus medicininius dokumentus matyti, kad nėra pagrindo konstatuoti urogenitalinės sistemos funkcijos sutrikimą, ypač įvertinus paskutinį 2011 m. gegužės 24 d. sonoskopinį tyrimą Nr.492 (2), kurio išvadoje pažymėti tik nežymūs pielonefritiniai požymiai kairiajame inkste, kurie savaime nei mediciniškai, nei teisiškai negali būti priskiriami prie negrįžtamų anatominių pakitimų ir (ar) funkcinių sutrikimų; pažymėjo, kad pareiškėja nurodo nepaskutinį atliktą sonoskopinį tyrimą, o 2010 m. liepos 1 d.; 2) pareiškėja ekspertizės metu jokių skundų dėl savo sveikatos būklės nebuvo pateikusi; 3) 2012 m. birželio 29 d. atlikti bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimai jokių sveikatos būklės pakitimų ir uždegiminių procesų požymių neparodė. Pažymėjo, kad ir iš pareiškėjos pateiktame teismui 2012 m. spalio 26 d. atlikto bendro šlapimo tyrimo matyti, kad uždegiminių požymių nėra, rodikliai normos ribose; 4) pareiškėja anamnezėje (duomenys iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA), prieš 2010 m. birželio 10 d. patirtą sveikatos sutrikdymą yra sirgusi kitomis inkstų ir šlapimo sistemų ligomis: 2004 m. gruodžio 7 d. (diagnozė cistitas) ir 2009 m. lapkričio 30 d. (diagnozė kiti šlapimo sistemos sutrikimai); 5) pareiškėjos ekspertizės metu vertinti medicininiai dokumentai nesudaro pagrindo teigti apie jos turimus liekamuosius padarinius po 2010 m. birželio 10 d. kairio inksto traumos. Pažymėjo, kad pareiškėjos teismui pateiktas 2012 m. lapkričio 15 d. Šilutės šeimos gydytojų centro medicininis pažymėjimas Nr. 109 negali būti vertinamas, nes ekspertizė buvo baigta 2012 m. liepos 25 d., be to, šio pažymėjimo duomenys prieštarauja atlikto paskutinio 2011 m. gegužės 24 d. sonoskopinio tyrimo duomenims ir prieštarauja pačios pareiškėjos pateikto 2012 m. spalio 26 d. bendro šlapimo tyrimo duomenims, kuriuose, priešingai negu minėtame medicininiame pažymėjime, konstatuota, kad nėra pakitimų šlapime ir kairiame inkste, o pareiškėjos kairio inksto uždegimo požymių prigimtis gali būti ir jos turėtos iki 2010 m. birželio 10 d. kairio inksto traumos, bendro pobūdžio ligos, susijusios su inkstų ir šlapimo sistemomis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (II t., b. l. 50−61) pareiškėjos prašymą atmetė kaip nepagrįstą bei netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2010 m. birželio 10 d., apie 11.00 val., tarnybos metu, vykdydama tarnybines pareigas, kartu su kolege A. M. vyko patikrinti gautą informaciją apie tai, jog nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), gali būti neteisėtai apsigyventa bei girtaujama. Šiame bute aptiko du vyrus – R. Ž. ir E. S., kurie, aptikus pareigūnėms butelį su skysčiu, turinčiu specifinį naminės degtinės kvapą, pasipriešino – E. S. apliejo pareigūnes vandeniu, sudavė joms metaliniu indu du kartus per galvas, be to, einant iš buto, E. S. metė į pareiškėją plastikinį kibirą su vandeniu, pataikydamas jai į šoną. Dėl minėtų E. S. veiksmų pareiškėja bei jos kolegė patyrė traumas (I t., b. l. 142-145). Pareiškėja dėl sužalojimo nedelsiant, t. y 2010 m. birželio 10 d., apie 11.35 val., kreipėsi į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta medicininė pagalba ir diagnozuotas – galvos ir veido sumušimas, kairės krūtinės pusės sumušimas. 2010 m. birželio 11 d., esant gerai savijautai, pareiškėja išleista ambulatoriniam gydymui. Pareiškėja turėjo nedarbingumą nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. liepos 16 d., t. y. iš viso – 37 dienas (I t., b. l. 146-147).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. balandžio 11 d. patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS6-14 „Dėl J. J. ir A. M. sveikatos sutrikdymo“ (I t. 1, b. l. 142-145), be kita ko konstatuota, kad yra priežastinis ryšys tarp pareigūnės J. J. sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, todėl buvo nuspręsta nusiųsti pareiškėją į CMEK tam, kad būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis. Pareiškėjai dėl patirtos traumos buvo nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą S.06.0 (galvos smegenų sukrėtimas) ir kodą T06.8 (galvos ir kairiojo juosmens sumušimas, sumušant į kairį inkstą) (I t., b. l. 136-137).

2012 m. birželio 1 d. atsakovas išdavė pareiškėjai siuntimą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, pagal Sąvado III skiltį (I t., b. l. 124).

Atvykusi į CMEK 2012 m. birželio 1 d., pareiškėja pasirašė sutikimą dėl jos asmens duomenų tvarkymo ekspertizės atlikimo metu (I t., b. l. 125), užpildė klausimyną (I t., b. l. 122), kurio 1.10 punkte - „Ar kada nors sirgote (ar sergate) inkstų ir šlapimo takų ligomis (uždegimas, akmenligė ir kt.)“ pažymėjo neigiamą atsakymą, o 20 punkte nurodė mananti, kad yra tinkama tolesnei tarnybai ir už šią bei kitą klausimyne pateiktą informaciją patvirtino savo parašu. CMEK gydytojams – vidaus ligų, chirurgui, neurologui, psichiatrui, oftalmologui, otorinolaringologui, dermatovenerologui, ginekologui, 2012 m. birželio 1 d. atliekant pareiškėjos apžiūrą, ji jokių nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės nurodė neturinti (I t., b. l. 126-135). Pareiškėjos apžiūros CMEK metu: gydytojas chirurgas pateikė diagnozę – galvos ir kairio juosmens sumušimas, sumušant kairį inkstą (kodas T06.8), bei nurodė, kad pareiškėja dažniau šlapinasi, rekomendacijų nepateikė; vidaus ligų gydytojas nurodė atlikti privalomus tyrimus (neskiriant krūtinės ląstos rentgenogramos dėl pareiškėjos nėštumo), neurologas nurodė užklausti duomenis už 2010-2012 metus, taip pat Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl specialisto išvadų Nr. G 840/10 (03) ir Nr. P-SI-84-44 gavimo; psichiatras nurodė, kad būtina gauti psichologo ir narkologo pažymas. Atlikus pareiškėjos regėjimo organų, ausų, nosies ir gerklės, odos ir lytiškai plintančių infekcijų, veido ir burnos ertmės, ginekologinę apžiūrą, gydytojai pateikė ekspertines išvadas, jog pareiškėja tolesnei tarnybai tinkama. CMEK 2012 m. birželio 6 d. priėmė specializuotosios medicininės ekspertizės aktą (I t., b. l 116), kuriame nurodyti bendrieji pareiškėjos duomenys (išsilavinimas, tarnybos vieta, siuntimą išdavusi institucija ir kt.) bei 1.11 punkte nurodant, kad pareiškėja ligos ir (ar) sveikatos problemų neturi. CMEK 2012 m. birželio 6 d. priėmė pažymą Nr. 3082 (I t., b. l. 119), kurioje pateikė ekspertinį sprendimą – atnaujinti ekspertizę CMEK, kai bus baigtas pareiškėjos ištyrimas (gydymas).

2012 m. liepos 25 d. CMEK įvyko posėdis dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio pagrindimo. Šio posėdžio rezultatai įforminti 2012 m. liepos 25 d. protokole (I t., b. l. 136-137). Iš šio protokolo turinio nustatyta, kad pareiškėjai galvos smegenų sukrėtimas (TLK-10-AM kodas – S06.0) priskirtas sąrašo 3.1 punkte, o galvos ir kairio juosmens sumušimas, sumušant kairį inkstą 9TLK-10-AM kodas – T06.8) – 3.2 punkte nurodytiems, lengviems sužeidimams, traumoms, dėl kurių ilgiau kaip 10 dienų trunka laikinasis nedarbingumas.

CMEK pareiškėjai diagnozuotą galvos smegenų sukrėtimą (TLK-10-AM kodas – S06.0) priskyrė sąrašo 3.1 punktui, įvertinusi gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) apžiūros metu ir vertinant turimą medicininę dokumentaciją, Valstybinės ligonių kasos duomenis, nustatytas diagnozes, o būtent, įvertinusi tai, kad: po 2010 m. birželio 10 d. pareiškėjos sužalojimo tarnyboje, jai 2010 m. birželio 10 d. Šilutės ligoninės gydytojas (neurologas) diagnozavo galvos sumušimą; 2010 m. birželio 11 d. gydytojas radiologas pateikė išvadą, jog aiškių kaulinių struktūros lūžimų nekonstatuota; 2010 m. birželio 14 d. atlikus galvos smegenų KT nustatyti nedideli distrofiniai požymiai galvos smegenyse (paaiškinant, kad šie pakitimai atitinka 2000 metais pareiškėjai diagnozuotos galvos smegenų traumos padarinius); 2010 m. birželio 15 d. gydytojas neurologas dėl galvos svaigimo ir skausmų diagnozavo pareiškėjai galvos smegenų sukrėtimą. Šio CMEK ekspertinio sprendimo pareiškėja neginčijo.

CMEK pareiškėjai diagnozuotą galvos ir kairio juosmens sumušimą, sumušant kairį inkstą (TLK-10-AM kodas – T06.8) priskyrė sąrašo 3.2 punktui įvertinusi gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) apžiūros metu ir vertinant turimą medicininę dokumentaciją, Valstybinės ligonių kasos duomenis, nustatytas diagnozes, o būtent, įvertinusi: 2010 m. liepos 1 d. atliktos inkstų sinoskopijos išvadą – kontūziniai pakitimai kairiame inkste, riba tarp žievės ir šerdies pavelta, netolygi; 2011 m. sausio 4 d. urologo diagnozę – ūmus šlapimo pūslės uždegimas, echoskopiškai dešinysis inkstas ir šlapimo pūslė norma, kairiajame inkste šerdinė ir žievinė dalis be aiškių ribų, struktūra pavelta, stazės nėra; 2011 m. gegužės 24 d. atliktos urogenitalinės sistemos echoskopijos išvadą – nežymūs pielonefritiniai požymiai kairiajame inkste; 2012 m. birželio 29 d. atlikto bendro kraujo tyrimo išvadą – be žymesnių pakitimų, uždegiminių požymių nėra; 2012 m. birželio 29 d. atlikto bendro šlapimo tyrimo išvadą – rodikliai normos ribose, eritrocitai neigiami, leukocitai neigiami. Uždegiminių požymių nėra. Įvertinusi tai, kad objektyviosios apžiūros metu pareiškėja skundų neturėjo, minėti kraujo ir šlapimo tyrimai uždegiminių požymių neparodė, padarė išvadą, kad urogenitalinės sistemos funkcijų sutrikimo nėra, o minėtos 2011 m. gegužės 24 d. inkstų echoskopijos išvada nėra pakankamas pagrindas išvadai apie likusius potrauminius kairio inksto anatominius pakitimus (nėra konstatuoti jokie likę kontūzijos židiniai, senos hematomos ar kiti požymiai diagnozuojami po inksto traumos), nurodydama, kad anamnezėje tiriamoji yra sirgusi urogenitalinės sistemos uždegimais iki 2010 m. birželio 10 d. patirtos traumos (VLK – 2004 m. gruodžio 7 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d.). Dėl kitų ekspertizės metu pareiškėjai diagnozuotų susirgimų, ji taip pat pripažinta tinkama tolesnei tarnybai pagal III sąvado skiltį.

CMEK 2012 m. liepos 25 d., vadovaudamasi Sąvado 20.3, 3.2 punktais, pažymoje Nr. 4248 (I t., b. l. 118) pateikė ekspertinį sprendimą, jog pareiškėja tinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, rekomenduojant šeimos gydytojo stebėjimą. Ir šio CMEK ekspertinio sprendimo, t. y. dėl pareiškėjos tinkamumo tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, pareiškėja neginčijo. Priešingai, į tarnybą, kaip paaiškino posėdžio metu, grįš po 2 metų, t. y. pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms.

CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4249 (I t., b. l. 117), nurodant pareiškėjos ginčo ekspertizės metu nustatytų ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų kodus – T06.8 ir S06.0, vadovaujantis Sąrašo nuostatomis, priimtas ekspertinis sprendimas, kad: 1) yra fizinio veiksnio, įvykusio 2010 m. birželio 10 d. ir pareiškėjos sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys (remtasi 2012 m. balandžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS6-14); 2) sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2010 m. birželio 10 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (Sąrašo 3.2 ir 3.1 p.); 3) po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko; 4) tinkamas tolesnei tarnybai; 5) rekomendacijos: šeimos gydytojo stebėjimas. Minėtos CMEK pažymos pasirašytos CMEK pirmininko ir šios komisijos sekretoriaus, posėdžio protokolas – CMEK pirmininko ir 6 gydytojų ekspertų.

Ginčijamu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 85-TE-589 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo J. J.“ (I t., b. l. 13) nurodyta Finansų skyriui išmokėti dėl lengvo sveikatos sutrikdymo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją vyresniajai inspektorei J. J., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai. Šį įsakymą atsakovas priėmė, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Kompensacijos aprašo 4.3 punktu ir atsižvelgdamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. balandžio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS6-14 „Dėl J. J. ir A. M. sveikatos sutrikdymo“ bei CMEK 2012 m. liepos 25 d. specializuotos ekspertizės pažymą Nr. 4249.

Ginčijamu 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 85-TE-641 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 85-TE-589 „Dėl kompensacijos už sveikatos sutrikdymą išmokėjimo J. J.“ pakeitimo (I t., b. l. 102) atsakovas pakeitė aukščiau minėtą įsakymą, vietoje nurodytos išmokėti pareiškėjai 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos, įrašydamas – išmokėti pareiškėjai dėl lengvo sveikatos sutrikdymo 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Šis įsakymas priimtas, vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. lapkričio 14 d. išvados „Dėl sprendimo priėmimo“ Nr. 5-IL-1649 3 punktu ir Kompensacijos aprašo 4.5 punktu.

Pareiškėja su prašymu teismui pateikė 2012 m. lapkričio 15 d. medicininį pažymėjimą Nr. 109 (I t., b. l. 34), išduotą Šilutės šeimos gydytojų centro, kuriame nurodyta išvada – „negrįžtami anatominiai pakitimai inkste po traumos (S37.01) su dažnai besikartojančiais inksto uždegimo požymiais; su pakitimais šlapime ir inkstų echoskopijoje“. Taip pat pateikė 2012 m. spalio 26 d. Šilutės gydymo centre atlikto pareiškėjos šlapimo tyrimo duomenis, iš kurių matyti, kad leukocitų tyrimas teigiamas (2+, Ca 15 Leu / uL) (I t., b. l. 35) bei VšĮ Šilutės ligoninės 2012 m. spalio 8 d. išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame įrašyta diagnozė – liekamieji negrįžtamieji reiškiniai po inksto traumos (ligos kodas S 37.01) (I t., b. l. 36). Ši diagnozė, tik be žodžio „negrįžtamieji“, įrašyta ir pareiškėjos teismui pateiktoje 2012 m. spalio 9 d. ambulatorinėje kortelėje (I t., b. l. 37).

Duomenų, jog pareiškėja būtent dėl sveikatos būklės tarnybinio kaitumo būdu buvo perkelta dirbti iš Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės (B9, II skiltis) pareigų į dabartines pareigas, t. y. Šilutės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėjos (A8, III skiltis) pareigas, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.

Teismas pažymėjo, kad CMEK ekspertinis sprendimas, kuris šiuo atveju išdėstytas CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4249 negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui (pareiškėjai) išmokėti kompensaciją (o jei taip – tai kokio dydžio), metu surašomų tarpinių dokumentų. Atsižvelgęs į tai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (pvz., 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010; 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 ir kt.), teismas, spręsdamas ginčą, vertino minėto CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat jo reikšmę ir poveikį galutinių ginčijamų įsakymų teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas, lingvistiniu teisės aiškinimo metodu analizuodamas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatą, nusprendė, jog kompensacijos išmokamos tik tokiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susirgo eidami tarnybines pareigas arba dėl tarnybos. Tai yra imperatyvus įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas, todėl tik pripažinus nurodytą aplinkybę, pareigūnas įgyja teisę į minėtą kompensaciją. Ginčo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. balandžio 11 d. patikrinimo išvados duomenys patvirtina, kad pareiškėjai sveikata sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, o šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jos gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjos tarnyboje atliktų pareigų ir sužalojimo (I t., b. l. 142-145). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėja turi teisę į kompensaciją dėl tarnyboje patirto sužalojimo.

Remdamasis Ekspertizės aprašo 54 punkto, 55 punkto, Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. 515 1-ojo priedo 256 ir 258 punktų (Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-1114 redakcija) nuostatomis, įvertinęs CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymos Nr. 4249 atitiktį teisės aktuose nustatytiems administracinių aktų formos reikalavimams, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CMEK veiklos specifika ir šios veiklos teisinis reguliavimas lemia, jog CMEK savo išvadas turi pateikti įrašydama jas į patvirtintų formų dokumentus. CMEK priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kuri jai yra privaloma, nustato šios institucijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Tuo tarpu Viešojo administravimo įstatyme yra išdėstytos tik taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai. Taip pat nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Todėl teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymos Nr. 4249 išsamus pagrindimas išdėstytas CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4248 ir 2012 m. liepos 25 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole (I t., b. l. 118, 136-141). CMEK 2012 m. birželio 6 d. specializuotos medicininės ekspertizės aktas, 2012 m. liepos 25 d. pažymos Nr. 4249, Nr. 4248 ir Nr. 3082 bei minėtas posėdžio protokolas, atitinka teisės aktų nustatytos formos reikalavimus.

Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4248 yra pateiktas ekspertinis sprendimas dėl pareiškėjos tinkamumo tolesnei tarnybai pagal III Sąvado skiltį, teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, jog iš CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymos Nr. 4249 iš esmės neaišku, pagal kurią skiltį buvo vertinta pareiškėjos sveikatos būklė. Be to, siųsdamas pareiškėją ekspertizei, atsakovas siuntime ir prašė nustatyti pareiškėjos tinkamumą tolesnei tarnybai būtent pagal Sąvado III skiltį. Tai, jog ekspertinio sprendimo – išdėstyto 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4249, priėmimo motyvai išsamiau pateikti ir kituose minėtuose CMEK dokumentuose, teismo manymu, nėra ir negali būti traktuojama kaip taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas.

Vadovaudamasis Ekspertizės aprašo 30 punkto nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad sutikimą ir klausimyną pareiškėja užpildė tinkamai.

Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pareiškėja ekspertizei siųsta pagal Ekspertizės aprašo 10.5 punktą – dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Remdamasis Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 7, 9, 10, 11 punktais, nustatytais faktiniais bylos duomenimis, teismas pripažino, kad, prieš priimdama ginčo ekspertinį sprendimą, CMEK vertino surinktus ir pateiktus medicininius dokumentus (2012 m. birželio 6 d. specializuotos medicininės ekspertizės aktą, išrašus iš pareiškėjos asmens sveikatos istorijų, už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2012 m. liepos 25 d., bei nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2010 m. birželio 10 d.), gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) išvadas, CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4248 ir 2012 m. liepos 25 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole pateiktas išvadas, Valstybinės ligonių kasos duomenis, tarnybinio patikrinimo medžiagą). CMEK ginčo 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4249 inter alia pateikė išvadą, jog pareiškėja yra tinkama tolesnei vidaus tarnybai (kaip minėta pagal III Sąvado skiltį) ir jos sveikatos sutrikdymą priskyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, nurodydama Sąrašo 3.1 ir 3.2 punktus.

Remdamasis Sąrašo 2.3 punkto nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog vien aplinkybės dėl pareiškėjos laikinojo nedarbingumo laikotarpio (37 dienų) nepakanka pripažinti pareiškėjos sveikatos sutrikdymą apysunkiu. Tam, kad sveikatos sutrikdymas būtų priskirtas apysunkiam, jis turi atitikti Sąrašo 2 punkte nustatytų sąlygų visumą. Kitaip tariant, būtina, kad sveikatos sutrikdymas patektų į Sąrašo 2.3 punkto nuostatų taikymo sritį ne tik pagal nustatytą sveikatos sutrikdymo trukmę, bet ir sveikatos sutrikdymo pobūdį.

Vadovaudamasis Sąrašo 2.1.1-2.1.15 punktų, 2.2.1-2.2.8 punktų, 2.3 punkto, 2.4 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438–3362/2010 pateiktu išaiškinimu, kad negrįžtami anatominiai pakitimai ir (ar) funkciniai sutrikimai yra būtent tas požymis, kuris padeda atriboti apysunkius sveikatos sutrikdymus nuo kitų (sunkių ir lengvų) sveikatos pažeidimų, tuo, kad prieš priimdama ginčo ekspertinį sprendimą, CMEK vertino pareiškėjos medicininius dokumentus, išrašus iš jos sveikatos istorijų, už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2012 m. liepos 25 d., ir nuo 2003 m. sausio mėnesio iki 2010 m. birželio 10 d., taip pat gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) išvadas, CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymoje Nr. 4248 ir 2012 m. liepos 25 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo ir ekspertinio sprendimo pagrindimo protokole pateiktas išvadas, Valstybinės ligonių kasos duomenis, tarnybinio patikrinimo medžiagą, teismas pripažino, jog CMEK pareiškėjos sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį nustatė remdamasi objektyviais, aktualiais ir išsamiais ekspertizės atlikimo metu duomenimis, tinkamai laikydamasi ir realizuodama Ekspertizės aprašo bei Sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių nuostatas. Be to, pareiškėja buvo pripažinta tinkama tolesnei vidaus tarnybai pagal siuntime nurodytą atlikti jos tinkamumą tarnybai Sąvado III skiltį ir šios aplinkybės ji neginčija. Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, prašymo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendė, kad pareiškėjos atveju Sąrašo 2.3 punkte numatytų negrįžtamų padarinių nekilo, todėl pripažinti nepagrįstomis CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymos Nr. 4249 išvadas nėra pagrindo.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjos teismui su prašymu pateikti – 2012 m. lapkričio 15 d. medicininis pažymėjimas Nr. 109 (I t., b. l. 34), 2012 m. spalio 26 d. Šilutės gydymo centre atlikto pareiškėjos šlapimo tyrimo duomenys (I t., b. l. 35), VšĮ Šilutės ligoninės 2012 m. spalio 8 d. išrašas iš medicininių dokumentų (I t., b. l. 36) bei 2012 m. spalio 9 d. ambulatorinė kortelė (I t., b. l. 37), įtakos ginčo pažymos Nr. 4249, taigi ir ginčijamų įsakymų teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi teismas CMEK ekspertinės išvados pagrįstumą vertina pagal ekspertinio sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę situaciją. Be to, minėtų duomenų ekspertizės atlikimo metu CMEK neturėjo ir objektyviai turėti negalėjo, nes akivaizdu, jog tai vėlesni, nei buvo atlikta ekspertizė ir priimti minėti ekspertiniai sprendimai, duomenys.

Teismas pripažino, jog spręsti, ar minėti, iš esmės nauji pareiškėjos sveikatos būklę apibūdinantys duomenys yra pakankami tam, kad būtų galima įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į CMEK iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį, juridinių pagrindų nėra. Pažymėjo, kad statutinės įstaigos vadovas turi siųsti tarnaujančius statutinius pareigūnus į CMEK esant objektyvių duomenų, jog jie dėl sveikatos būklės visiškai negali tęsti vidaus tarnybos arba užimti einamas pareigas, taip pat tais atvejais, kai numatoma perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurioms numatyti tinkamumo vidaus tarnybai didesni sveikatos būklės reikalavimai, taip pat kai keičiasi profesinės rizikos laipsnis, ar dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (Ekspertizės aprašo 10.1. – 10.5. p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siųsta ekspertizei, atsižvelgiant į minėto Ekspertizės aprašo 10.5 punktą, o pakartotinės ir (ar) papildomos, ir (ar) kitokios ekspertizės, po jau atliktos ekspertizės, ginčo teisinis reglamentavimas nenumato.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir juridinių aplinkybių pagrindu, ginčijami įsakymai pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Teismas nenustatė skundžiamų įsakymų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje, kuriais šie įsakymai turėtų būti naikinami, todėl pareiškėjos prašymas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Byloje įrodžius, kad ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, teismas neturėjo pagrindo tenkinti prašymo reikalavimo – įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į CMEK iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo laipsnį, todėl ir šis reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjos prašymą atmetus kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėja J. J. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 70−77), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjo visas bylai turinčias reikšmės aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės aktų nuostatas.

2. Pareiškėjos faktinė sveikatos būklė, duomenys medicininiuose dokumentuose lėmė/lemia, kad CMEK neišsamiai atliko ekspertizę, dėl ko nustatytas ne tas sveikatos sutrikdymo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog CMEK ekspertizės metu vertino tik 2011 m. gegužės 24 d. echoskopijos tyrimą, t. y. darytą daugiau nei prieš metus iki CMEK ekspertizės pradėjimo dienos, ir nesiėmė veiksmų objektyviai nustatyti pareiškėjos sveikatos būklę už visą laikotarpį nuo sužalojimo patyrimo iki CMEK ekspertizės atlikimo dienos (Ekspertizės aprašo 50 p.).

Pareiškėjos CMEK pateiktuose medicininiuose dokumentuose buvo rašoma apie pasikartojančius inksto uždegimus, nuolatinius kreipimusis į gydytojus dėl skausmo kairėje juosmens pusėje, padažnėjusio šlapinimosi. Pareiškėjai atvykus į CMEK, jos sveikatos būklė buvo pagerėjusi (dėl nėštumo gydėsi tuo metu homeopatiniais vaistais), pareiškėjos nebuvo klausinėjama apie inksto sužeidimą, tik akcentuojama diagnozė dėl po patirto sužalojimo atsiradusios depresijos ir tai, kad tai gali turėti įtakos pareiškėjos tinkamumui tolesnei tarnybai.

Apie padažnėjusį šlapinimąsi, skausmus kairėje juosmens pusėje buvo informuotas apžiūrą atlikęs chirurgas, tačiau jis dėl to jokių rekomendacijų nepateikė. Šie duomenys buvo užfiksuoti ir medicininiuose dokumentuose. Nors iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad ekspertizės atlikimas buvo sustabdytas dėl gydymo – papildomų tyrimų atlikimo, tačiau pareiškėjai nebuvo atlikta inksto echoskopija ir tiriama, ar yra funkciniai, anatominiai negrįžtami inksto pakenkimai, kurie turi įtakos pareiškėjos sveikatos būklei (Ekspertizės aprašo 24, 28 p., Taisyklių 7 p.).

Tai, kad CMEK tyrimą atliko atmestinai ir neobjektyviai, pagrindžia išvados, užfiksuotos 2012 m. liepos 25 d. posėdžio dėl ekspertinio sprendimo priėmimo protokole. Atkreipia dėmesį į tai, kad CMEK ekspertizės metu pareiškėja buvo nėščia, nuolatos vartojo vaistus dėl skausmų, šlapimo padažnėjimo, tad negalėjo būti tokios nuolatinės būklės, jog visi rezultatai tiek šlapimo tyrimų, tiek kraujo būtų neigiami. Tai buvo vienas pagrindinių CMEK argumentų, kuriuo remiantis, ji neigia, jog pareiškėjos inkstų funkcija yra sutrikusi (2012 m. liepos 25 d. protokolas).

Su skundu teismui pateikti medicininiai dokumentai akivaizdžiai įrodė, kad pareiškėjos sveikatos būklė po inksto traumos nėra statiška, nuolatos atsiranda paūmėjimai, kas lemia ir funkcinius inksto sutrikimus. Sveikatos būklei pablogėjus, pareiškėja gydosi, kadangi priešingu atveju pasekmės gali būti nenumatomos (inkstų nepakankamumas ir pan.). Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad CMEK 2012 m. spalio mėn. sveikatos priežiūros įstaigos surašytų medicininių dokumentų neturėjo ekspertizės atlikimo metu, nepaneigia aplinkybės, kad CMEK turėjo pareigą, objektyviai ir išsamiai atlikti ekspertizę ir nustatyti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo mastą.

Teismas formaliai vertino CMEK veiksmus, neatsižvelgė, jog vėlesni medicininiai dokumentai dėl pareiškėjos sveikatos būklės prieštarauja CMEK pažymoje nustatytoms aplinkybėms dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ir liekamųjų reiškinių po patirto sužalojimo. Be to, vien aplinkybė, jog pareiškėja klausimyne prie grafos apie inkstų ir šlapimo takų ligas pažymėjo neigiamą atsakymą (tuo metu vartojo homeopatinius vaistus dėl nėštumo ir jautėsi geriau) nėra pagrindas teigti, jog nebuvo juridinių pagrindų nustatyti apysunkį sveikatos sutrikdymo mastą dėl inksto sužalojimo.

Pareiškėjos nusiskundimai po inksto traumos buvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, kuriuose aprašyta pareiškėjai nuolatos po traumos pasikartojantys negalavimai, diagnozės, bei teismo medicinos ekspertizės aktuose, ekspertų išvadose, kuriose detaliai aprašyta pareiškėjos sveikatos būklė po sužalojimo, atliktų tyrimų rezultatai (CMEK gydytojams visi jie buvo pateikti). Taip pat tai, kad ji 2004 m. gruodžio 7 d., 2009 m. lapkričio 30 d. yra sirgusi urogenitalinės sistemos uždegimais, neįrodo, kad tik dėl to pablogėjo pareiškėjos sveikatos būklė.

Tai, kad pareiškėja yra sirgusi anksčiau iki inksto sužalojimo tokiais susirgimais, o po 2010 m. birželio 10 d. sužalojimo nuolatos serga inksto uždegimais, tik patvirtina, jog inksto sužalojimas buvo tas veiksnys, kuris susilpnino pareiškėjos organizmą ir paveikė inksto atliekamą funkciją. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šių minėtų aplinkybių visumos, nepakankamai gilinosi į ekspertizės atlikimą reguliuojančių teisės aktų reglamentavimą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog CMEK tinkamai ir išsamiai ir pagal aktualius duomenis atliko ekspertizę dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

3. Joks teisės aktas nereglamentuoja, kokie požymiai yra laikytini negrįžtamais anatominiais pakitimais, dėl to CMEK suteikta absoliuti diskrecija tokias aplinkybes interpretuoti savaip. Tai, kad yra negrįžtami anatominiai pakitimai pareiškėjos kairiajame inkste patvirtina visi atlikti echoskopiniai tyrimai (2010 m. liepos 1 d.: Kontūziniai pakitimai kairiajame inkste; 2011 m. sausio 4 d.: k. inkste struktūra pavelta, riba tarp žievinės ir šerdinės dalies neryški – liekamieji reiškiniai po inksto traumos; 2011 m. gegužės 24 d.: kairio inksto kolektoriška kiek praplėsta; 2012 m. spalio mėn.: kairiojo inksto kolektoriška paryškinta be (neperskaitomas žodis) požymių, struktūra pavelta).

Be to, 2012 m. lapkričio 15 d. medicininiame pažymėjime Nr. 109 Gydytojų konsultacinė komisija taip pat pateikė išvadą, jog „negrįžtami anatominiai pakitimai kairiajame inkste po traumos (S3 7.01) su dažnai besikartojančiais inksto uždegimo požymiais; su pakitimais šlapime ir inkstų echoskopijoje“. Kokio lygio pakenkimai turi būti, kad jie būtų pripažįstami anatominiais pakitimais ir nustatomi funkciniai sutrikimai pagal Sąrašo 2.3 punktą, joks teisės aktas taip pat neįvardija. Remiantis Ekspertizės aprašo 54 punktu, iš CMEK pažymą pagrindžiančio 2012 m. liepos 25 d. protokolo išvadų akivaizdu, kad nebuvo vertinta pareiškėjos individuali situacija, kokią įtaką pareiškėjos sveikatos būklei sukelia nustatyti pakitimai inksto echoskopijoje.

Iš to, kad nuolatos serga uždegimais (ką parodo ir tyrimų rezultatai), dažnai šlapinasi, jaučia skausmą kairėje juosmens pusėje, pareiškėjos nuomone, galima traktuoti ir kaip funkcijos sutrikimą. Teismas šių aplinkybių visumos taip pat nevertino, nesigilino į CMEK ekspertizei keliamus reikalavimus, uždavinius. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-3362/2010 konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau joje buvo nagrinėjama, kokie pagal Sąrašą yra sunkių sveikatos sutrikdymų požymiai.

Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino situaciją, neatsižvelgė į individualų situacijos vertinimą (o būtent tai, kad suluošinimas galėtų būti vertinimas ne vien kokios nors kūno dalies netekimu ir pan.), neatsižvelgė, kad pati CMEK pripažino, jog pagal echoskopinius tyrimus pareiškėjos inkste yra anatominiai pakitimai, kad, atsižvelgdami į 2 metų gydymosi eigą, gydytojai (gydytojų konsultacinė komisija) pripažino, jog tie anatominiai pakitimai yra negrįžtami ir jie turi įtakos pareiškėjos sveikatos būklei bei suprastėjusiai gyvenimo kokybei.

Taigi, remiantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjos prašymo argumentus, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 82−83), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą (II t., b. l. 84−85), kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei faktines bylos aplinkybes. Toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismui nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, o visos teismo sprendime padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų bei argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti ar kurių teismas neįvertino, pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinį skundą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi ABTĮ 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nekartoja teismo sprendimo motyvų, o tik, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, papildo juos.

Pareiškėja savo nesutikimą su atsakovo priimtais įsakymais grindžia prieštaravimais dėl jai nustatyto kūno sužalojimo sunkumo laipsnio ir pateikia savo vertinimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo tinkamumo, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 suformuota praktika, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas pagrindė ištirtų įrodymų visuma ir toks vertinimas atitinka minėtą teismų praktiką.

Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, privalo patikrinti, ar administravimo subjektas veikė savo kompetencijos ribose (ABTĮ 3 str. 2 d.). Šio ginčo atveju pažymėtina, kad teismas savo nuožiūra negali pateikti išvados dėl atlikto tyrimo kokybės, kuriam buvo panaudotos specialios žinios. Tokios pareiškėjos nurodomos sąvokos, kaip „negrįžtami anatominiai pakitimai“, „funkciniai sutrikimai“ ar „vidaus organo veiklos sutrikimai“‚ gali būti įvertintos tik atitinkamos srities specialisto ar eksperto, turinčio specialių žinių medicinos srityje. Todėl eksperto išvada, pagrįsta minėtais medicininiais vertinimo kriterijais, gali būti paneigta analogiška specialisto ar eksperto išvada.

Nesutikimas su Komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pareiškėjos vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos narių objektyvumu, vertinant kūno sužalojimo sunkumo laipsnį, neleidžia pagrįstai teigti, jog Komisijos nariai netinkamai naudojosi diskrecijos teise, nustatydami kūno sužalojimo sunkumo laipsnį. Nesant duomenų, paneigiančių ekspertų išvadą pagal situaciją buvusią jos atlikimo metu 2012 m. liepos 25 d., nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, siekiant patikrinti CMEK 2012 m. liepos 25 d. pažymą ir nustatytą pareiškėjai padaryto kūno sužalojimo sunkumo laipsnį.

Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.5 punktas numato, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Po ekspertizės atlikimo atsiradę ar paaiškėję liekamieji reiškiniai yra nauji faktai, dėl kurių pareiškėja turi teisę kreiptis į darbdavį ir prašyti siuntimo į CMEK ir tuo pradėti naują procedūrą dėl po sveikatos sutrikdymo likusių sveikatos pakitimų ir jų sunkumo tyrimo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas prijungti prie bylos įrodymus, gautus po 2012 m. liepos 25 d. ekspertų išvados, netenkintinas, kadangi ginčui yra reikšmingi įrodymai, kuriuos Komisija tyrė ekspertizės atlikimo metu. Neprijungus prie bylos naujų įrodymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra būtina.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas