c4e21c3c-5d60-4f39-ae77-ca88cbff1e9f · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-527-924/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00504-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.3; 2.4.2.4.3; 2.4.2.10; 2.4.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Laimos KriaučiÅ«naitės ir Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. K. ieÅ¡kinį atsakovams V. L., L. L. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, deklaravimo duomenų panaikinimo, ir atsakovės L. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei N. K., atsakovei V. L. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys L. B.-B., notarė R. L., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) iškeldinti atsakovę L. L., su jai priklausančiais daiktais, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos;

2) iÅ¡keldinti atsakovÄ V. L., su jam priklausančiais daiktais, iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos;

3) panaikinti atsakovės L. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis;

4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas, kurį ieÅ¡kovė įgijo 2006 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutarties (toliau – dovanojimo sutartis) pagrindu. ButÄ ieÅ¡kovei padovanojo seneliai V. L. ir V. L.. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame bute, dar iki nuosavybės teisių perėjimo ieÅ¡kovei 2006 m., galimai be teisinio pagrindo ar ieÅ¡kovei nežinomais pagrindais, gyveno ieÅ¡kovės motina atsakovė L. L.. Atsakovė L. L. taip pat yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei priklausančiame bute.

Atsakovai savavaliÅ¡kai užėmę turtÄ iki Å¡iol gyvena bute be teisinio pagrindo ir atsisako iÅ¡ jo iÅ¡sikelti. Dovanojimo sutartimi Å¡alys taip pat susitarė, kad dovanotojai (ieÅ¡kovės seneliai) pasilieka teisę gyventi dovanojamame bute iki gyvos galvos. IeÅ¡kovės senelis mirė, tačiau dėl agresyvaus atsakovų bÅ«do ieÅ¡kovės senelė taip pat negali gyventi bute, o ieÅ¡kovė ne tik pati negali gyventi bute, bet ir negali vykdyti dovanojimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo leisti senelei gyventi bute iki gyvos galvos ir užtikrinti tinkamų senelės gyvenimo sÄ lygų.

3. Atsakovė L. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriais su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė:

1) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 1998 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, perkeliant daikto (buto) pirkėjo teises, teisėtai pinigų mokėtojai L. L. (L.), t. y. atstatant teisingumÄ , sutarties 1 punkte, įraÅ¡yti buto pirkėja yra L. L. (L.), vietoje pirkėjos V. L.;

2) pripažinti negaliojančia 2006 m. lapkričio 24 d. Dovanojimo sutartį Nr. 2-13021, sudarytÄ Kauno m. I-ame Notaro biure, notarės R. L.;

3) panaikinti ieškovės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis;

4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad butas pirktas iÅ¡ jos asmeninių lėšų, į LietuvÄ buvo grįžusi trumpam ir vėliau vėl turėjo iÅ¡vykti į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), nes buvo susiradusi darbÄ . Nurodė, kad perdavė pinigus savo motinai V. L. buto pirkimui, pasitikėjo motina. Tik po daugelio metų sužinojo, kad motina butÄ nupirko savo vardu. Grįžusi iÅ¡ JAV gyveno bute su sÅ«numi, o nuo 2018 m. gegužės 17 d. kartu gyvena ir atsakovas. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos į užsienį, bute negyvena.

Pažymėjo, kad moka komunalinius mokesčius už butÄ , be to, 2011 m. iÅ¡ savo asmeninių lėšų atliko buto remontÄ . PaaiÅ¡kino kad neturi galimybių iÅ¡sinuomoti kito bÅ«sto, nedirba, turi sveikatos problemų, kito nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė apie jos pažeistas teises, kad butas jai nepriklauso nuosavybės teise sužinojo 2011 metais, kai atliko buto remontÄ . Nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.470 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai įgaliotas sudaryti tokiÄ sutartį.

Paaiškėjus faktinei aplinkybei, kad buto pirkimo–pardavimo sutartyje neteisingai yra nurodytas pirkėjas – neteisingai išreikšta pirkėjo valia, kad V. L. 2006 m. neturėjo teisės dovanoti buto ieškovei, yra pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

5. A. V. L. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jam yra žinoma, jog atsakovė grįžusi iÅ¡ JAV, uždirbtus pinigus atidavė savo motinai V. L., kuri paėmusi pinigus savo vardu nupirko butÄ , vėliau butÄ padovanojo ieÅ¡kovei. PaaiÅ¡kino, kad su atsakove susituokė 2018 m. gegužės 17 d., nuo tada iki Å¡iol atsakovui nėra žinoma, jog atsakovė bÅ«tų naudojosi fizinį smurtÄ prieÅ¡ motinÄ . Pažymėjo, kad atsakovė rÅ«pinasi savo motina. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovė bute negyvena, nėra jos matęs, senele nesirÅ«pina.

6. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2006 m. birželio 29 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute. Deklaruojant gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tinas buto savininko sutikimas, todėl akivaizdu, kad deklaruodama gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovė žinojo, kad buto savininke yra V. L.. IeÅ¡kovės nuomone, ieÅ¡kinio senatis pirkimo–pardavimo sandoriui turi bÅ«ti skaičiuojama nuo sandorio sudarymo datos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati atsakovė nurodo, jog nuo 2006 m. kartu su sÅ«numi gyveno bute ir mokėjo komunalinius mokesčius. Be to, ieÅ¡kovė, gavusi dovanų butÄ , sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais. Gaunant komunalinių mokesčių sÄ skaitas, ant jų nurodomas savininko vardas ir pavardė, todėl akivaizdu, jog dar 2006 m. atsakovė sužinojo ir apie dovanojimo sandorį.

7. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė R. L. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovė L. L. norėdama, jog butas bÅ«tų nupirktas jos vardu, turėjo pasiraÅ¡yti ir notarui pateikti įgaliojimÄ , patvirtintÄ notariÅ¡kai. Atkreipė dėmesį, kad yra praleista senatis, prašė jÄ taikyti ir atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė – iÅ¡keldino atsakovus L. L. ir V. L. su jiems priklausančiais daiktais iÅ¡ ieÅ¡kovei N. K. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei panaikino atsakovės L. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) deklaravimo duomenis.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ dalies ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta galiojant 1964 CK, todėl sprendžiant klausimÄ dėl sandorio pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, taikomos minėto kodekso nuostatos. 1964 CK 47–58 straipsniuose buvo reglamentuota, kokias pagrindais sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡klausęs Å¡alių ir liudytojų parodymus, konstatavo, kad nėra nei vieno teisinio pagrindo, dėl kurio pirkimo–pardavimo sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta iÅ¡ dalies negaliojanti.

10. Teismas vertino, jog tai, kad atsakovė davė avansÄ už perkamÄ butÄ trečiajam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad buto pirkimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta atsakovės vardu. 1964 CK 68 straipsnio 1 punkte buvo nurodyta, kad įgaliojimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai, jei sandoriui yra bÅ«tina notarinė forma. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ atsakovei V. L. sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, nesant byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius dėl 10 000 JAV dolerių perdavimo atsakovei V. L. ir gautų pinigų panaudojimo perkant butÄ , atsakovės reikalavimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia nėra pagrindo tenkinti.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, kurie teismui leistų suabejoti ieÅ¡kovės senelių valia dovanojant butÄ . Nors atsakovė teigia, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo iÅ¡vykusi į JAV, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, jog konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia pirkimo–pardavimo sutarties, t. y., konstatavus, kad tikrasis buto pirkėjas buvo atsakovė V. L., pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį CK 6.470 straipsnio 3 dalimi, nėra teisinio pagrindo.

12. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kinio senaties ginčyti 1998 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė nepraleido, nes aplinkybę, jog butas nupirktas ne jos vardu sužinojo tik 2011 m., kai pradėjo atlikinėti buto remontÄ . Teismas vertino, jog atsakovė nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo žinojo, jog butas nupirktas ne jos vardu. Tokias iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas darė atsižvelgęs į tai, kad atsakovė 2006 m. rugsėjo 29 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute.

Be buto savininko sutikimo, atsakovė nebūtų galėjusi deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Pažymėjo, jog nors atsakovė teigia, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo išvykusi į JAV, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senatį tiek dėl 1998 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimo (terminas baigėsi 2008 m. spalio 8 d.), tiek ir dėl 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutarties ginčijimo (terminas baigėsi 2017 m. sausio mėn.).

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovė byloje įrodė abi negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygas, t. y. byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas, atsakovai neneigia, kad jie iki Å¡iol gyvena bute ir neketina iÅ¡ jo iÅ¡sikelti. Atsakovų gyvenimas bute be jokio teisėto teisinio pagrindo pažeidžia ieÅ¡kovės interesus, kadangi yra pasunkėjusi ieÅ¡kovės galimybė nekliudomai disponuoti butu. Teismas nustatęs, kad atsakovai bute gyvena be jokio teisinio pagrindo, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo tenkino visiÅ¡kai.

14. Teismas taip pat tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovės deklaravimo duomenų naikinimo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo straipsnio 3 dalies 6 punktu bei Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VÄ® Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24, 68.1 papunkčiu bei 68.7 papunkčiu. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Atsakovė L. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į VÅ¡Ä® K. G. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime Nr. 59/2019 nurodytÄ informacijÄ , kad V. L. eilę metų diagnozuota smegenų iÅ¡emija ir pora metų blogėja suvokimas, nevertino Å¡ių byloje pateiktų įrodymų: 2019 m. kovo 1 d. atsakovės V. L. raÅ¡to, prie prieÅ¡ieÅ¡kinio priedų pridėto atsakovės V. L. paaiÅ¡kinimo raÅ¡tu, 2019 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tu paneigtų anksčiau V.

L. nurodytų aplinkybių bei pateiktų garso įrašų ir apraÅ¡ymų (DOK-121124), taip pat su 2019 m. lapkričio 12 d. praÅ¡ymu pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (DOK-141141). Toks atsisakymas vertinti byloje pateiktus įrodymus rodo, kad teismas pažeidė pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, susijusias su nurodytuose dokumentuose V. L. nurodytais faktais. 15.2. Teismas be pagrindo liudytojos O. L. Č. parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes tariamai jos parodymai, duoti 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu ir duoti 2021 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu skiriasi, tačiau teismas nevertino kritiÅ¡kai trečiojo asmens L.

B.-B. paaiÅ¡kinimų, nors ji paaiÅ¡kinimus, atsakant į atsakovės klausimus, teikė dvejodama. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo L. B.-B. teisme patvirtino tik vienÄ tikrÄ faktÄ â€“ atsakovė davė 500 dolerių avansÄ . Kiti jos parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes protingumo principas suponuoja, jog asmuo negali idealiai atsiminti kas įvyko pas notarÄ prieÅ¡ 23 metus. Be to, ieÅ¡kovės bei liudytojų parodymų vertinimas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės naudai pripažintinas procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles - CPK 177 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, pažeidimu, dėl kurio neteisingai iÅ¡spręsta byla. 15.3.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas V. L. 2019 metų pareiÅ¡kimus dėl ginčijamų sutarčių negaliojimo, nepagrįstai atsisakė tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nors ieÅ¡kovės N. K. deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), tačiau ji ginčo bute gyveno iki 2010 m. – iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos. Teismas visiÅ¡kai nevertino, kad ji niekada nesirÅ«pino ne tik buto iÅ¡laikymu, nemokėjo mokesčių, bet ir nevykdė pareigos rÅ«pintis savo mama – atsakove, kad atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius už butÄ .

Aplinkybės, kad ginčo bute apeliantė nuo 2006 m. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o grįžusi iÅ¡ JAV kito buto neįsigijo, nuolatos jame gyveno, jį remontavo ir prižiÅ«rėjo kaip savo, rodo, kad ginčo butas yra apeliantės gyvenamasis bÅ«stas. 15.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė praleido 10 metų ieÅ¡kinio senatį tiek dėl 1998 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimo (terminas baigėsi 2008 m. spalio 8 d.), tiek ir dėl 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutarties ginčijimo (terminas baigėsi 2017 m. sausio mėn.).

Tokia teismo iÅ¡vada kelia pagrįstas abejones, nes paremta parodymais liudytojų, kurių vienas – E. K., ginčijamos sutarties sudarymo metu dar nebuvo gimęs, o kita – trečiasis asmuo L. B. B., po 23 metų nuo ginčijamos sutarties sudarymo 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pas notarę koridoriuje buvo pati atsakovė. 15.5. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ apeliantė kaip rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jos teisė pažeista, tačiau to nepadarė.

V. L. ir ieÅ¡kovė N. K. informacijos apeliantei nesuteikė iki pat 2011 m., todėl apeliantė iki to laiko nieko įtartino nepastebėjusi atliko bute remontÄ . Kai buto remontas 2011 m. buvo atliktas, apeliantė sužinojo, kad butas nuosavybės teise priklauso ne jai, o jos dukrai. Dėl Å¡ios priežasties 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2021 metais ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo pateikimo dienai 2019 m. balandžio 4 d. nebuvo praleistas.

16. IeÅ¡kovė N. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti atsakovės L. L. apeliacinį skundÄ ir priteisti ieÅ¡kovei N. K. iÅ¡ atsakovės L. L. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Atsakovės teiginiai apie tariamÄ nebuvimÄ Lietuvoje yra paneigti bylos raÅ¡ytiniais įrodymais – Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė, jog duomenų apie L. L. vykimÄ per Lietuvos Respublikos sienÄ laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d. neturi.

Byloje apklaustas trečiasis asmuo L. B. B. 2021 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu net keletÄ kartų į pakartotinius klausimus pakartojo, jog matė atsakovę L. L. 1998 m. lapkričio 6 d. sandorių sudarymo metu. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų ar informacijos, kuri patvirtintų tariamÄ atsakovės iÅ¡vykimo faktÄ , Å¡ių aplinkybių atsakovė neįrodė (CPK 178 str.). Byloje taip pat nėra duomenų apie notarinį įgaliojimÄ sandorio kito asmens vardu sudarymui. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė L.

L. apie ginčijamos 1998 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo žinojo nuo Å¡io sandorio sudarymo dienos. 16.2. Apeliaciniame skunde teikiamas atsakovės vertinimas dėl tariamai vėlesnio sužinojimo apie ginčijamus sandorius ir taikytino protingo, rÅ«pestingo, apdairaus asmens standarto nėra pagrįstas. Neabejotina, kad protingam, atidžiam ir rÅ«pestingam asmeniui neprireiktų 13 metų sužinoti, jog jis nėra buto savininkas. Atsakovės teikiamos prielaidos nėra įtikinamos, kadangi byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovė 2006 m. rugsėjo 29 d. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute, bute gyveno ir nurodo, jog mokėjo mokesčius.

Bet kurioje komunalinių paslaugų sÄ skaitoje yra nurodomas asmuo, su kuriuo sudaryta komunalinių paslaugų sutartis. Komunalinių paslaugų sutartys yra sudaromos su buto savininkais, ieÅ¡kovė į bylÄ yra pateikusi ieÅ¡kovės vardu sudarytÄ gamtinių dujų tiekimo sutartį ginčo butui. 16.3. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl tariamų 10 000 dolerių perdavimo yra paneigtos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Aplinkybė, jog atsakovės tėvai V. L. ir V. L. 1998 m. lapkričio 6 d. pardavė butÄ ((duomenys neskelbtini)) už kurį gavo 64 000 litų ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯gijo ginčo butÄ ((duomenys neskelbtini)) už 32 000 litų, objektyviai paneigia bet kokias atsakovės keliamas nepagrįstas versijas dėl netinkamo pirkėjo, pinigų perdavimo ar sandorio negaliojimo Å¡iuo pagrindu. 16.4.

Atsakovės bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, dėl tariamai neveiksnaus asmens nepriežiÅ«ros, yra paneigtos įsiteisėjusiu 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1028-375/2021, kuriame atsakovės V. L. globėja yra paskirta ieÅ¡kovė N. K.. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, ir atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies nagaliojančia, pakeičiant buto pirkėjÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, teigia, kad tarp jos ir jos motinos (V. L.) buvo susitarimas, kad butas bus perkamas L. L. (tuo metu buvusi pavardė L.) vardu. Apeliantės vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovės vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1998 m. lapkričio 6 d. buvo pirktas už jos prieÅ¡ ginčijamÄ sandorio sudarymÄ motinai V. L. perduotas pinigines lėšas (10 000 USD), ir tik 2011 m. atlikusi buto remontÄ sužinojo, jog motina butÄ , kurį 2006 m. lapkričio 24 d. padovanojo ieÅ¡kovei, nupirko ne jos, o savo vardu. Todėl, apeliantės teigimu, sandorio sudarymas ne jos, o jos motinos vardu neatitiko tikrosios Å¡alių valios bei pripažintinas Å¡ioje dalyje negaliojančiu, pakeičiant sutartyje nurodytÄ buto pirkėjÄ (perkeliant pirkėjo teises).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 1998 m. lapkričio 6 d. buto pirkimo–paradvimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, bei atsisakydamas pakeisti buto pirkėjÄ V. L. į L. L. (tuo metu buvusi pavardė L.), ir tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl atsakovų (L. L. ir jo sutuoktinio V. L.) iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

22. Byloje nustatyta, kad 1998 m. lapkričio 6 d. atsakovė V. L. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. B.-B. sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurį nupirko už 32 000 Lt (1998 m. lapkričio 6 d. sutartis, patvirtinta Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. L., registro Nr. 1-RL-4561).

23. Apeliantė teigia, kad Å¡alių (jos ir jos motinos) valia butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgyti jos, t. y. L. L. vardu, todėl už butÄ savo motinai buvo perdavusi 10 000 USD, Å¡iame bute gyvena (2006 m. rugsėjo 29 d. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ ) bei juo rÅ«pinasi kaip savu (mokėjo mokesčius, 2011 m. suremontavo). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra įrodymų, kad tarp L. L. ir jos motinos V. L. buvo susitarimas, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį V. L. sudarys bÅ«tent L. L., kaip pirkėjos, vardu, todėl, kaip teigia apeliantė, Å¡io sandorio sudarymas V. L. vardu neatitiko tikrosios Å¡alių valios. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas.

24. Visų pirma, pažymėtina, jog atsakovė L. L. siekdama, jog butas bÅ«tų nupirktas jos vardu, turėjo įgalioti savo motinÄ . Tačiau tokių duomenų byloje nėra bei atsakovė to neįrodinėjo. Antra, Å¡iuo atveju atsakovės L. L. elgesys vertintinas pagal apdairaus ir atidaus asmens standartÄ , todėl atsakovė, bÅ«dama apdairi, rÅ«pestinga, privalėjo įvertinti, kad neįgaliuojusi V. L. jos vardu sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, tokio sandorio sudarymas nėra objektyviai įmanomas.

Trečia, taip pat įvertintinas atsakovės elgesys po nekilnojamojo turto sandorio sudarymo. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė L. L. nuo pat pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turėjo žinoti, jog butas nupirktas ne jos vardu, tačiau į teismÄ dėl sandorio ginčijimo kreipėsi tik 2019 m. balandžio 4 d., kas kelia pagrįstas abejones, jog atsakovė, bÅ«dama apdairi, rÅ«pestinga daugiau kaip 20 metų bÅ«tų delsusi ginčyti sandorį, jeigu toks sandoris bÅ«tų pažeidęs jos interesus.

Akcentuotina, kad trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, L. B.-B. (buto pardavėja), patvirtino, kad buto pirkėja buvo bÅ«tent V. L. ir apie jos ar jos dukters (atsakovės L. L.) valiÄ sudaryti sandorį ne V. L., o L. L. vardu nieko nežinojo. PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad V. L. tikslingai siekė ginčijamo sandorio sudarymo, nes pardavusi trijų kambarių butÄ , tÄ pačiÄ dienÄ savo vardu nupirko dviejų kambarių butÄ , o 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartimi (kartu su sutuoktiniu V.

L.), laikydama save Å¡io turto savininke, padovanojo ieÅ¡kovei. Kas patvirtina, kad V. L., sudarydama ginčo sandorį, jo sudarymo metu iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ , kuri atitiko tikruosius jos ketinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 1998 m. lapkričio 6 d., už 64 000 Lt buvo parduotas ieÅ¡kovės seneliui V. L. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės seneliai (V.

L. ir V. L.) turėjo pakankamai piniginių lėšų ginčo butu įsigyti. Apeliantė byloje neįrodė, kad ji už perkamÄ butÄ motinai bÅ«tų perdavusi 10 000 USD, o Å¡iai aplinkybei konstatuoti Å¡iuo atveju nepakanka vien liudytojos O. L. Č., kuri yra apeliantės draugė ir dėl to galėjo duoti apeliantei palankius paaiÅ¡kinimus, patvirtinimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių darydamas iÅ¡vadas, pagrįstai nesirėmė V.

L. paaiÅ¡kinimais, kuriuose ji teigia, kad su dukra buvo susitarimas, kad ginčo butÄ nupirks dukters vardu bei už butÄ iÅ¡ jos gavo pinigus, nes jie abejotinos reikÅ¡mės. Byloje esantys mediciniai dokumentai patvirtina V. L. blogÄ sveikatos bÅ«klę dėl kurios ji gali tinkamai nesuvokti savo parodymų esmės, kÄ taip pat patvirtina 2021 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2YT-1028-375/2021, kuriuo V. L. pripažinta neveiksnia atitinkamose srityse.

25. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Akcentuotina, kad liudytojų paaiÅ¡kinimai nėra lemiantys teismo iÅ¡vadÄ kitų įrodymų kontekste, kadangi, įvertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir visų byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, ir iš jų viseto padaręs išvadas, pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, kai sandoris sudarytas ne atsakovės L. L., kaip buto pirkėjos, vardu, o jos motinos – V. L. vardu, nebuvo išreikšta tikroji valia bei buvo pažeisti atsakovės L. L. teisėti interesai.

26. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog apie ginčijamo 1998 m. lapkričio 6 d. sandorio sudarymÄ ne atsakovės L. L., kaip buto pirkėjos, vardu, o jos motinos – V. L. vardu, atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma nuo pat Å¡ios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl konstatavo, kad atsakovė yra praleidusi 10 metų ieÅ¡kinio senatį dėl pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimo.

27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimÄ dienÄ vertino atsižvelgdamas į tai, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. Nustatant, kada atsakovė galėjo ir turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimÄ , nagrinėjamoje byloje reikÅ¡minga aplinkybė, kad atsakovė neįrodė, jog ji apskritai pagrįstai galėjo tikėtis, kad ginčijamas sandoris bus sudarytas jos vardu, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė visÄ laikÄ Å¾inojo, kad sandoris sudarytas bÅ«tent jos motinos V.

L. vardu. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai L. G., E. K.. Nors liudytojas E. K. ginčijamos sutarties sudarymo metu dar nebuvo gimęs, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis negalėjo patvirtinti aplinkybių apie kurias jam bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma iÅ¡ kitų Å¡altinių, todėl teismas pagrįstai jo paaiÅ¡kinimais kaip neteisioginiais įrodymais byloje rėmėsi. Taigi, teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo nuo sandorio sudarymo, nes apeliantė žinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamo sandorio sudarymÄ bei jo padarinius, o bÅ«tent, kad sandoris sudarytas ne atsakovės L.

L., kaip buto pirkėjos, vardu, o jos motinos – V. L. vardu. Tai netiesiogiai patvirtina ir tai, kad 2006 m. rugsėjo 29 d. atsakovė tik su buto savininkės V. L. sutikimu deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute (tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, kad apeliantė gyvenadama bute kito asmens vardu (savininkės) mokėjo buto iÅ¡laikymo mokesčius, taip pat duoda pagrindo abejoti apeliantės teiginiais, kad iki 2011 m. ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo butas buvo nupirktas, nes jos vardu.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir taip pat šiuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

28. Apibendrindama teisėjų kolegija pritaria pirmosios pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymui vertinimui, konstatuojant, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl atsakovų iÅ¡keldinimo iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio buto įrodė aplinkybes susijusias su jos kaip savininkės teisių pažeidimais, o atsakovai byloje neįrodė, kad nuosavybės teisės į butÄ priklauso atsakovei L. L., kad jie turi teisėtÄ pagrindÄ gyventi ir naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino ir iÅ¡keldino atsakovus iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio buto (CK 6. 634 straipsnio 2 dalis, CK 4.98 straipsnis).

29. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutarties, kuria ieÅ¡kovės seneliai V. L. ir V. L. ginčo butÄ padovanojo ieÅ¡kovei, ginčijimu, apeliantei nenuginčijus 1998 m. lapkričio 6 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties bei neįrodžius nuosavybės teisių į ginčo butÄ , nagrinėjamai bylai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Nesant pagrindo konstatuoti sandorio (1998 m. lapkričio 6 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties) negaliojimo fakto, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimo dėl 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 1.78 straipsnio 4 dalis), ir plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

30. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 31. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jos bei valstybės už atsakovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

33. Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei priteistinos 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už suteiktas advokato teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei N. K. iÅ¡ atsakovės L. L. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Laima KriaučiÅ«naitė Edvardas Paliokas