c4e20559-8bc2-465f-bb5d-7f24a1d07f2b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                Civilinė byla Nr. 2A-148-104/2014  Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04317-2012-8                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                     11.9.10.8; 14.3.16.1; 15.3.2; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir JÅ«ratės Varanauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Eteka“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4066-905/2013 pagal ieÅ¡kovo G.

K. ieškinį atsakovui UAB „Eteka“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo irn u s t a t ė: ieškovas G. K. ieškiniu atsakovui UAB „Eteka“ prašė:

1) pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu;

2) priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 6192 Lt dienpinigių ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . Nurodė, kad Å¡alys 2012 m. birželio 7 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Jis 2012 m. birželio 7 d. iÅ¡vyko į reisÄ Vokietija – Å vedija, kurį baigė 2012 m. liepos 12 d., nes iÅ¡ reiso anksčiau laiko jis atÅ¡auktas darbdavio iniciatyva.

KitÄ dienÄ (baigęs reisÄ ) ieÅ¡kovas atvyko į darbovietę, atidavė kelionės dokumentus (ataskaitÄ ) ir darbdavio atstovas pažadėjo sumokėti dienpinigius, liepė ieÅ¡kovui ilsėtis bei laukti kito reiso. IeÅ¡kovo teigimu, atlikęs nurodytÄ reisÄ jis telefonu prašė darbdavio atstovų sumokėti priklausančius dienpinigius (žodžiu buvo sutarta mokėti po 50 eurų už dienÄ ), tačiau atsakovas nesumokėjo dienpinigių už komandiruotę ir liko skolingas 6192 Lt. Anot ieÅ¡kovo, jis negavo jokio pasiÅ«lymo vykti į kitÄ reisÄ , jokio Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo jis nepadarė ir net nežino, kodėl atleistas iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovo nuomone, jis iÅ¡ darbo atleistas be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ . GrÄ Å¾inti į darbÄ ieÅ¡kovas neprašė. Anot ieÅ¡kovo, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo jis patyrė neturtinę žalÄ ; jautė depresijÄ , pažeminimÄ ; neturtinę žalÄ vertino vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžiu. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Anot atsakovo, ieÅ¡kovas nuo 2012 m. liepos 31 d. nepasirodė įmonėje ir nedirbo dėl įmonei nežinomų priežasčių, todėl 2012 m. rugpjūčio 7 d.

įsakymu ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo ir Å¡alių darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . IeÅ¡kovas raÅ¡tu buvo informuotas apie tai, jog privalo atvykti į darbÄ , pateikti neatvykimÄ pateisinančius dokumentus. Atsakovo nuomone, jis visiÅ¡kai atsiskaitė su atleistu iÅ¡ darbo ieÅ¡kovu. Už ieÅ¡kovo komandiruotes jam priskaičiuota 2737,50 Lt dienpinigių; atleidimo iÅ¡ darbo metu ieÅ¡kovui priklausančios sumos iÅ¡mokėtos, iÅ¡ jų atskaičius sumÄ dėl kuro pereikvojimo (268 l dyzelino už 1321,24 Lt).

Anot atsakovo, jam nieko nežinoma apie ieÅ¡kovo paskaičiavimus, kuriais ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta 6192 Lt dienpinigių. Kadangi atsakovas laiku atsiskaitė su ieÅ¡kovu, pagrįstai nutraukė darbo sutartį, tai negali bÅ«ti tenkinami ir kiti iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovui G. K. iÅ¡ atsakovo UAB „Eteka“ priteisė 1 321,24 Lt neiÅ¡mokėtų dienpinigių, 3 000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki Å¡io sprendimo priėmimo dienos ir po 20 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dalies už kiekvienÄ uždelstÄ iÅ¡mokėti dienpinigius dienÄ po Å¡io sprendimo priėmimo dienos, taip pat 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys 2012 m. birželio 7 d. sudarė darbo sutartį, kuria ieÅ¡kovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti minimaliÄ mėnesinę algÄ ; 6,40 Lt valandinį atlyginimÄ ; darbuotojas priimtas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitÄ ; darbuotojui mokama ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365); dienpinigiai iÅ¡mokami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo komandiruotę pagrindžiančių dokumentų pristatymo į buhalterijÄ dienos.

TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2012 m. birželio 7 d., Å¡alys sudarė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovo įsakymu ieÅ¡kovas nuo 2012 m. birželio 12 d. iki liepos 10 d. buvo komandiruotas į VokietijÄ -Å vedijÄ . Ä® Å¡iÄ komandiruotę ieÅ¡kovas iÅ¡vyko 2012 m. birželio 8 d., grįžo liepos 11 d. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu nurodė ieÅ¡kovo 1 321,24 Lt dienpinigiais padengti padarytÄ nuostolį už pereikvotÄ 268 l, kurÄ . Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 7 d.

įsakymais skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo (už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ ) ir nutraukė darbo sutartį pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (b. l. 34, 38).Pasisakydamas dėl dienpinigių, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nei DK, nei CK normos nedraudžia darbo teisinių santykių Å¡alims žodžiu susitarti dėl dalykų, dėl kurių pagal darbo norminius teisės aktus turi bÅ«ti susitariama raÅ¡ytine forma. Be to, raÅ¡ytinės formos nesilaikymas nelemia žodinio susitarimo negaliojimo.

Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir Å¡alių elgesį (grįžęs iÅ¡ komandiruotės ieÅ¡kovas pareikalavo atsiskaityti už komandiruotę, t. y. iÅ¡mokėti dienpinigius, dėl kurių dydžio susitarta žodžiu, taip pat (ultimatyviai) nurodė, kad atsakovas pirma atsiskaitytų už atliktÄ reisÄ ir tik po to ieÅ¡kovas atvyks į darbÄ ; o atsakovas nereikalavo ieÅ¡kovo iÅ¡ karto atlikti kitų reisų, netaikė ieÅ¡kovui drausminės atsakomybės už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nuo 2012 m. liepos 12 d. iki liepos 30 d.), teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių Å¡alių žodinį susitarimÄ dėl didesnių dienpinigių, negu darbo sutartyje nurodyti.

Nepaisant to, teismo vertinimu, byloje nepakako duomenų-įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo argumentus, kad Å¡alys žodžiu susitarė bÅ«tent dėl 100 procentų dienpinigių sumos.Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo atsikirtimus, kurie grindžiami ieÅ¡kovo neva virÅ¡ytomis kuro sÄ naudomis ir, atitinkamai, atsakovo teise daryti iÅ¡skaitas už kuro pereikvojimÄ . Tai konstatavęs, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡skaitų iÅ¡ ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinų dienpinigių.

Vertino kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kurie grindžiami į bylÄ pateiktu atsakovo 2011 m. spalio 5 d. įsakymu „Dėl kuro normų skaičiavimo“, kuriame nurodoma tam tikrų automobilių (įskaitant ir ieÅ¡kovo komandiruotės metu vairuotÄ automobilį) kuro sÄ naudas skaičiuoti pagal „RUPTELA“ programos įrangos parodymus (iÅ¡ borto kompiuterio). Nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kokie konkrečiai borto kompiuterio parodymai nustatyti iÅ¡ karto po ieÅ¡kovo komandiruotės. Atsakovo pateikti „darbo kortos“ duomenys, teismo vertinimu, buvo nereikÅ¡mingi, nes juose nėra duomenų apie gautiems rezultatams (29,8 l pagal suminius duomenis arba 31 l pagal reiso duomenis) naudotÄ krovinio masę.

Be to, netgi Å¡ie duomenys (29,8 l ir 31 l) nepatvirtina atsakovo teiginių apie ieÅ¡kovo pereikvotÄ kurÄ , t. y. apie 268 arba 270 l iÅ¡eikvoto dyzelino.Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovas pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad neturtinę žalÄ jis patyrė ne tik dėl, ieÅ¡kovo manymu, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, bet ir dėl netinkamo atsiskaitymo – dėl neiÅ¡mokėtų žodiniu susitarimu sulygto dydžio dienpinigių, dėl uždelsimo sumokėti dienpinigius Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai padarytų iÅ¡skaitų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nurodė, o atsakovas to neginčijo, kad ieÅ¡kovas dėl minėtų atsakovo veiksmų patyrė netikėtų ir neadekvačių finansinių sunkumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas neturtinė žala turi bÅ«ti priteista. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais: -teismas nepripažino atskaitymų už kurÄ teisėtumo ir atskaitymų sumÄ laikė neiÅ¡mokėtais dienpinigiais. Tokia teismo nuostata yra nepagrįsta, o įmonė teisėtai darė iÅ¡skaitas iÅ¡ darbuotojo. Atsakovas pateikė ir teismo prašė vadovautis 2011-10-05 įsakymu, kuriame nurodoma, kad naujos kartos vilkikų Volvo, t.y. kokio ir vairavo ieÅ¡kovas, sÄ naudoms skaičiuoti bÅ«tų vadovaujamasi „Ruptela“ programos duomenimis, kurie ryÅ¡io priemonių pagalba gaunami tiesiogiai iÅ¡ vilkiko borto kompiuterio.

T.y. atsiradus galimybei kuro sÄ naudas stebėti tiesiogiai, tapo nereikalinga Å¡ias sÄ naudas skaičiuoti pagal ganėtinai abstrakčiÄ formulę, kuria galima nustatyti tik maksimalias galima sÄ naudas. PaaiÅ¡kina, kad borto kompiuteris fiksuoja realų vilkiko variklio kuro sunaudojimÄ elektroninio kuro purkÅ¡tukų monitorinio bÅ«du. Taigi, jei vilkikas važiuoja labiau pakrautas, į įkalnę ir pan., borto kompiuteris atitinkamai fiksuoja padidėjusį kuro sunaudojimÄ . T.y. į visus kuro sunaudojimo kiekio svyravimo faktorius atsižvelgiama automatiÅ¡kai.

Su minėta kuro sÄ naudų skaičiavimo tvarka ieÅ¡kovas buvo supažindintas, kÄ patvirtina jo paraÅ¡as ant įsakymo, todėl privalėjo jos laikytis. Teismas šį įrodymÄ atmetė vien dėl to, kad jis buvo pateiktas ne iÅ¡ karto su atsiliepimu, o vėliau, įvertindamas kaip prieÅ¡taringÄ atsakovo pozicijÄ . Atmestinas ir teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokie konkrečiai borto kompiuterio parodymai nustatyti iÅ¡ karto po ieÅ¡kovo komandiruotės. Toks įrodymas, anot apelianto, bÅ«tent ir yra programos „Ruptela“ duomenys – teismui pateikti kelionės lapai, kuriuose užfiksuotas realus vilkiko sunaudoto kuro kiekis kiekvienÄ ieÅ¡kovo vykdyto reiso dienÄ , pagal kuriuos yra nustatytas tikslus, konkrečios komandiruotės metu sunaudotas kuro kiekis, kilometražas ir Å¡ių duomenų pagrindu apskaičiuotas užfiksuotas kuro sunaudojimo vidurkis – 29,07 l/100 km. -teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo darbo sutarties nuostatÄ â€ždienpinigiai iÅ¡mokami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo komandiruotę pagrindžiančių dokumentų pristatymo į buhalterijÄ dienos“ vertino kaip neatitinkančiÄ Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 5 punkto 2 pastraipos nuostatų.

Toks vertinimas yra nesuprantamas, kadangi nėra jokių motyvų, kodėl įstatymų leidėjas bÅ«tų leidęs darbo sutartimi susitarti dėl vienos dalies dienpinigių sumokėjimo, o dėl kitos dalies – ne. Nesutinka ir su teismo motyvu, kad nenustatyta darbuotojo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti. Teismas pats pripažino, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai neatvyko į darbÄ , atsisakė vykti į reisÄ . Apeliantas nesutinka ir su ieÅ¡kovui priteista 3000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . -apeliantas nesutinka ir su ieÅ¡kovui priteista neturtine žala.

Jei teismas nusprendė, kad žodinis susitarimas nėra įrodytas bei ieÅ¡kovo reikalavimÄ Â priteisti žodinio susitarimo pagrindu apskaičiuotus dienpinigius atmetė, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu priteisiama neturtinė žala už neįrodytÄ pažeidimÄ . Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad iÅ¡skaityti už kuro pereikvojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovas neturėjo teisės, vadovaujantis DK 266 straipsniu.

             Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. dirbo pas atsakovÄ vairuotoju-ekspeditoriumi ir buvo atleistas už pravaikÅ¡tas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (b. l. 34, 38). Atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, atsakovas 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu nurodė ieÅ¡kovo 1 321, 24 Lt dienpinigiais padengti padarytÄ nuostolį už pereikvotÄ 268 l, kurÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas teisėtai, tačiau konstatavo, kad atsakovas atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nepagrįstai sulaikė ir neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 1 321,24 Lt dienpinigių, todėl priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo ne tik 1 321, 24 Lt neiÅ¡mokėtų dienpinigių, bet ir 3 000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki Å¡io sprendimo priėmimo dienos ir po 20 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dalies už kiekvienÄ uždelstÄ iÅ¡mokėti dienpinigius dienÄ po Å¡io sprendimo priėmimo dienos.

Taip pat priteisė ir 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Apeliacinės instancijos teisme tarp Å¡alių vyksta ginčas dėl priteistų sumų.          Dėl ieÅ¡kovo naudai priteistų lėšų pagrįstumo          Bylos medžiagos pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui 1 321, 24 Lt neiÅ¡mokėtų dienpinigių, kuriais atsakovas padengė padarytÄ nuostolį už pereikvotÄ 268 litrų kurÄ , nes byloje nėra objektyvių ir neginčitinų įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytÄ teiginį, kad  buvo pereikvotÄ 268 litrų kuro.

PrieÅ¡ingai, negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 2011 m. spalio 5 d. įsakymu „Dėl kuro normų skaičiavimo“, kuriame nurodoma tam tikrų automobilių (įskaitant ir ieÅ¡kovo komandiruotės metu vairuotÄ automobilį) kuro sÄ naudas skaičiuoti pagal „RUPTELA“ programos įrangos parodymus (iÅ¡ borto kompiuterio) ir nelaikė patikimais įrodymais programos „Ruptela“ duomenis - kelionės lapus, nes iÅ¡ jų neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai borto kompiuterio parodymai nustatyti iÅ¡ karto po ieÅ¡kovo komandiruotės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateikti „darbo kortos“ duomenys nėra reikÅ¡mingi, nes juose nėra duomenų apie gautiems rezultatams (29,8 l pagal suminius duomenis arba 31 l pagal reiso duomenis) naudotÄ krovinio masę, be to, netgi Å¡ie duomenys (29,8 l ir 31 l) nepatvirtina atsakovo teiginių apie ieÅ¡kovo pereikvotÄ kurÄ , t. y. apie 268 arba 270 l iÅ¡eikvoto dyzelino. Tokia teismo iÅ¡vadÄ Ä¯takavo paties atsakovo Å¡io klausimu nenuoseklia pozicija, nes įrodyti kuro pereikvojimÄ , atsakovas pradžiai pateikė 2012 m. liepos 11 d. pažymÄ , kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovo vairuoto automobilio kuro norma 29,07 l/100 km, kad užduoties kelias – 8486 km, faktiÅ¡kai nuvažiuotas kelias – 8827 km ir kad faktiÅ¡kai sunaudota 2734 l kuro, o turėjo bÅ«ti sunaudota 2466 l (8486 km X 29,07 l / 100 km), t. y. kuro skirtumas 270 l (b. l. 52).

Kai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ie atsakovo skaičiavimai pateikti akivaizdžiai ignoruojant ieÅ¡kovo ataskaitoje (b. l. 53-55) nurodytas krovinių mases, atsižvelgiant į kurias ir vadovaujantis atsakovo 2011 m. kovo 1 d. įsakymu „Dėl kuro normų skaičiavimo“ (b. l. 30), ir kad teismo paskaičiavimais gautųsi kuro sÄ naudų vidurkis apie 34 l/ 100 km (26 l + 0,4 X vid. 20 t), atsakovas vėliau į bylÄ pateiktu atsakovo 2011 m. spalio 5 d. įsakymÄ â€žDėl kuro normų skaičiavimo“ (b. l. 106), kuriame nurodoma tam tikrų automobilių (įskaitant ir ieÅ¡kovo komandiruotės metu vairuotÄ automobilį) kuro sÄ naudas skaičiuoti pagal „RUPTELA“ programos įrangos parodymus (iÅ¡ borto kompiuterio).

Esant tokioms Teisėjų kolegija mano, kad teismas pagrįstai vertino atsakovo pateiktus prieÅ¡taringus įrodymus jo nenaudai, nes pasirengimo bylos nagrinėjimui metu atsakovas laikėsi pozicijos, jog kuro sÄ naudos skaičiuotinos pagal 2011 m. kovo 1 d. įsakymÄ (b. l. 30, 32, 33), t. y. pagal tam tikrÄ formulę atsižvelgiant į krovinio masę, o bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ėmė teigti, jog kuro sÄ naudos nustatomos pagal borto kompiuterio duomenis. Toks pozicijos keitimas rodo, kad atsakovas pats nežino, kaip turi skaičiuoti ieÅ¡kovo iÅ¡naudoto kuro kiekį. Be to, net jeigu ir bÅ«tų įrodyta, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, tai gali bÅ«ti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų bÅ«ti taikomas tik sutikus darbuotojui.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio pagrindai nustatyti DK 224 str. ir jos gali bÅ«ti daromos tik įstatymu nustatytais atvejais. DK 226 straipsnyje, kuris savo ruožtu yra ir blanketinė norma, įtvirtintas draudimas daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ iÅ¡eitinių, kompensacinių ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių pagal įstatymus neiÅ¡ieÅ¡koma. CK 739 straipsnyje iÅ¡vardytos pajamų rÅ«Å¡ys (pinigų sumos), iÅ¡ kurių negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, Å¡io straipsnio 2 p. nustato, kad negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. Todėl atsakovo priimti įsakymai dėl neiÅ¡mokėtų dienpinigių, kuriais atsakovas padengė padarytÄ nuostolį už pereikvotÄ 268 litrų kurÄ , negali bÅ«ti teisėtu pagrindu nemokėti ieÅ¡kovui priskaičiuotų dienpinigių.

Pažymėtina, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 220 straipsnyje, detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija).

          Taigi, nustačius, kad atsakovas neteisėtai iÅ¡skaitė ir atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ liko skolingas ieÅ¡kovui 1321,24 Lt dienpinigių, teismas pagrįstai taikė DK 141 str. 3 d. ir priteisė ieÅ¡kovui sumažintÄ 3000 Lt užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , pagrįstai atsižvelgiant į Å¡alių darbo santykių trukmę ir padarytÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ . Teisėjų kolegija mano, kad prieÅ¡ingai, negu teigia apeliantas, ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ pats savaime nesutrukdė atsakovui įstatymu nustatyta tvarka priskaičiuoti ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui priklausiančias dienpinigius ir visiÅ¡kai atsiskaityti su ieÅ¡kovu.            Dėl neturtinės žalosMinėta, kad priteisdamas ieÅ¡kovui 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl netinkamo atsiskaitymo – dėl neiÅ¡mokėtų žodiniu susitarimu sulygto dydžio dienpinigių, dėl uždelsimo sumokėti dienpinigius Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai padarytų iÅ¡skaitų ieÅ¡kovas patyrė netikėtų ir neadekvačių finansinių sunkumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų ir tam patvirtinti pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų.

            Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apelianto teiginiu, kad nebuvo pagrindo priteisti ieÅ¡kovui 1500 Lt neturtinės žalos. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias materialinės teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryÅ¡ys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B.

T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A.

K. v. AB „Vievio paukÅ¡tynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).         Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A.

G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).      Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašydamas priteisti 800 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtu atleidimu iš darbo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas dėl neturtinės žalos nurodė, kad jį daug kartu anksčiau kiti darbdaviai buvo apgavę. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo atsiskaitymo ieškovas patyrė netikėtų ir neadekvačių stiprų neigiamų išgyvenimų, pats ieškovas patvirtino, kad ir anksčiau buvo atvejų, kai darbdaviai jį apgaudinėjo.

Taip pat ieÅ¡kovas nenurodė jokių jam padarytos neturtinės žalos neigiamų pasekmių. Byloje nustačius, kad ieÅ¡kovas dirbo pas ieÅ¡kovÄ trumpÄ laikÄ , iÅ¡ darbo buvo atleistas teisėtai, konstatavus atsakovo pažeidimus atsiskaitant su ieÅ¡kovu ir dėl atsakovo padaryto pažeidimo priteisus ieÅ¡kovui 3000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir svarstyti, ar teisės pažeidimo pripažinimo faktas Å¡io konkrečiu atveju nebÅ«tų pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui už patirtÄ skriaudÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokiÄ formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ ir įvertinusi nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas svarbias faktines aplinkybes, sprendžia, kad Å¡io konkrečiu atveju ieÅ¡kovo teisės pažeidimo pripažinimas visiÅ¡kai pakanka pažeistai teisei apginti. Kadangi neturtinė žala priteisiama tik tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo naikinamas (CK 1.5 str.)           Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, CPK 93 ir 96 str. str. pagrindu tikslinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumažinant priteistÄ iÅ¡ atsakovo valstybės naudai žyminį mokesti iki 129, 64 Lt.

Taip pat proporcingai patenkintiems reikalavimams apeliantui priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 45 Lt žyminio mokesčio ir CPK 98 str. pagrindu 250 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų).         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 3p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija                                                            n u t a r ė:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo sprendimÄ pakeisti.         Panaikinti sprendimo dalį dėl priteisimo ieÅ¡kovui G. K. 1500 Lt neturtinės žalos iÅ¡ atsakovo UAB „Eteka“ ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.          Sumažinti priteistÄ iÅ¡ atsakovo UAB „Eteka“ valstybės naudai žyminį mokesti iki 129, 64 Lt          LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

         Priteisti atsakovui UAB „Eteka“ iš ieškovo G. K. 45 Lt žyminio mokesčio ir 250 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.          Kolegijos teisėjai                                                                                                Natalja Cikoto                                                                                                        Antanas Rudzinskas                                                                                                         Jūratė Varanauskaitė