c4e014b2-4e0e-4ba5-b223-20584e4b9f46 · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-282-634/2021 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00287-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 18.1; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Institucija) 2021 m. sausio 14 d. nutarimu A. G. skirtas įspėjimas, už tai, kad ji, augindama nepilnametį sÅ«nų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 3 d. nesudarė sÄ lygų psichologei D. B. įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę bÅ«senÄ jo gyvenamoje aplinkoje, nepaliko psichologės vienos su vaiku, savo replikomis trukdė psichologei bendrauti su vaiku, todėl psichologė negalėjo įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1943-135/2019.

Tokiais veiksmais A. G. panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje numatytÄ motinos valdžiÄ prieÅ¡ingai sÅ«naus interesams, apsunkindama sÅ«naus bendravimo su tėvu A. B. atnaujinimo galimybę bei tokiu bÅ«du padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

2. Nesutikdama su Institucijos 2021 m. sausio 14 d. priimtu nutarimu, A. G. pateikė skundÄ apylinkės teismui, praÅ¡ydama nutarimÄ pripažinti neteisėtu ir administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12  d. nutartimi A. G. skundo netenkino ir Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

3. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. pateikė apeliacinį skundÄ apygardos teismui, kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teisme 2021 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 1.1. Skunde nurodoma, kad teismas tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilindamas į faktines aplinkybes, įrodymų visumÄ , aplaidžiai patikrino kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kas lėmė prieÅ¡ingÄ teisės normoms priimtÄ nutartį. 1.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. gruodžio 28 d. protokole nurodyta tik blanketinė teisės norma.

IÅ¡ 2020 m. gruodžio 28 d. protokolo turinio matyti, kad galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis, bendrais bruožais ir nėra aiÅ¡ku, ar ji, A. G., administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad savo motinos valdžios nepanaudojo, ar už tai, kad panaudojo motinos valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Protokole nenurodyta konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti vaiko teisių ir interesų apsaugÄ ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas ir, kuri nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeista.

Taigi toks Institucijos suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas negali bÅ«ti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. 1.3. Apylinkės teismas nesigilino į jos pateiktus argumentus. 2021 m. sausio 14 d. nutarimo dalyje, pažeidimo esmė - perkeltas 2020 m. gruodžio 28 d. protokolo nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės dalies turinys, nurodant jau ne tik blanketinę teisės normÄ , bet papildomai formaliai nurodant konkrečiÄ teisės normÄ - CK 3.155 straipsnį.

Akivaizdu, kad protokolas ir iÅ¡ jo sekęs nutarimas - neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatų. 1.4. Apylinkės teismas netinkamai interpretuoja teisines įžvalgas, kadangi nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas neobjektyviai vertino visas bylos aplinkybes, jos paaiÅ¡kinimus. Sprendimo nevykdymas Å¡iuo atveju priklauso ne vien nuo jos valios, bet ir nuo vaiko noro. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiko tvarkus specifika lemia tai, kad tokio pobÅ«džio teismo sprendimo vykdymas nėra iÅ¡imtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamÄ vaiko teisių ir interesų apsaugÄ .

Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. 1.5. Ä® bylÄ pateiktas garso įraÅ¡as patvirtina jos nurodytas faktines aplinkybes, kurias nurodė 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateiktoje informacijoje. Jei apylinkės teismas bÅ«tų vertinęs įrodymų visumÄ visa apimtimi, tai kaip tik bÅ«tų traktuotina, kad ji tinkamai panaudojo valdžiÄ vaiko atžvilgiu, t. y. atliepė vaiko poreikius, suvaldė jo bekylančiÄ agresijÄ , įtampÄ , isterijÄ , taip užtikrino, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai, siekiant vaikÄ apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo poveikio, kokį jam sukėlė psichologės apsilankymas jo namuose. 1.6.

IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas atmesdamas jos skundÄ neįvertino jos tiek raÅ¡ytinių, tiek žodinių paaiÅ¡kinimų bei garso įraÅ¡o, kuriame užfiksuotos aplinkybės. Teismas skundžiamoje nutartyje tik pasisakė, kad byloje esančio garso įraÅ¡o, pateikto A. G., plačiau netyrė, nes jis padarytas nesilaikant tokiems įrodymams keliamų reikalavimų. Tačiau apeliantė pažymi, kad Å¡iuo atveju kalbama apie privačių asmenų daromus garso įraÅ¡us, t. y. garso įraÅ¡Ä atliko savo ir sÅ«naus gyvenamojoje vietoje, tikėdamasi galimo teisminio ginčo, su tikslu apsiginti, todėl teisės į kito asmens privatumÄ nepažeidė. 1.7.

Apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, buvo neobjektyvus, jos paaiÅ¡kinimų nevertino, kaip ir garso įraÅ¡o, kuriame užfiksuota, kad jokio vaiko nerimo pozicijos ji nepalaikė, kad jokiais veiksmais ji demonstratyviai psichologės neatribojo nuo vaiko, prieÅ¡ingai, - pati psichologė paliudijo, kad jų bendravimas buvo mandagus, o garso įraÅ¡e aiÅ¡kiai girdisi kaip vaikas pats užsidarė kambaryje, tÄ patvirtino ir garso įraÅ¡o pabaigoje, kai jau psichologė išėjo iÅ¡ namų. Be to, nėra aiÅ¡ku pagal kokius konkrečius bylos įrodymus teismas padarė tokias iÅ¡vadas, jei byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ji nesilaikė rekomendacijų, kad ji vaikui neva nepaaiÅ¡kino, jog jo atsiskyrimas nuo jos nėra grėsmingas, prieÅ¡ingai,- vaikas daug metų lankosi pas psichologus.

Institucijai Å¡i informacija žinoma, tÄ patvirtino ir posėdžio metu, tad nesutiktina su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis, nes jos yra nepagrįstos bei neįrodytos, todėl neteisėtos. 1.8. Psichologė, siekdama apklausti mažametį vaikÄ ir bÅ«dama savo srities specialistė, privalėjo vykdyti apklausÄ kompetentingai ir siekti užmegzti ryšį su vaiku atsižvelgdama į vaiko bendravimo ypatumus, o ne tiesioginiu spaudimu vaikui. Tai, kad buvo daromas spaudimas mažamečiui vaikui, patvirtina ir garso įraÅ¡as.

Akivaizdu, kad psichologės iÅ¡vada pateikta ne vadovaujantis kompetencija bei neÅ¡aliÅ¡kumu, o kaip tik siekiant pateisinti jai keltus iÅ¡ankstinius lÅ«kesčius Å¡iam susitikimui, kadangi iÅ¡ garso įraÅ¡o girdima, kad psichologė į mažamečio vaiko apklausÄ atėjo jau su iÅ¡ankstine nuostata ir pozicija. Jei psichologė nebÅ«tų siekusi suraÅ¡yti formalios iÅ¡vados, o bÅ«tų siekusi objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko rezultato, bÅ«tų bandžiusi užmegzti ryšį su vaiku ne vieno apsilankymo metu.

Tačiau akivaizdu, kad psichologinės iÅ¡vados turinys buvo iÅ¡ anksto žinomas ir specialisto apsilankymas buvo tiesiog formalus veiksmas, iÅ¡vados turiniui pateisinti. Specialistė turėjo pastebėti vaiko kylančias negatyvias emocijas ir neturėjo į jas nekreipti dėmesio, ar dar labiau jas aÅ¡trinti, tačiau nepažeisti vaiko teisėtų interesų ir tinkamai jam atstovauti. 1.9. Apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad Institucija nesilaikė ANK 617 straipsnio 1 dalies. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Institucija jai inkriminavo administracinį nusižengimÄ , vadovaudamasi tik nepagrįsta ir nekompetentingai atlikta psichologinės apklausos iÅ¡vada, kuri atlikta nesivadovaujant net bendraisiais mažamečio vaiko apklausai taikomais principais, todėl Institucija negalėjo vadovautis neteisėta ir niekine iÅ¡vada.

Institucija privalėjo nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiÅ¡kė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) prieÅ¡ingos teisei veikos padarymÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų Å¡iÄ aplinkybę, t. y. Institucijai inicijuojant administracinio nusižengimo teisenÄ , nebuvo tiriama, ar ji, A. G., tinkamai realizavo savo teisę ir pareigÄ Ä¯ tėvų valdžiÄ , t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiÅ«rÄ ir auklėjimÄ .

IÅ¡ bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad ji tinkamai atliko pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Jos veikoje nenustatyta požymių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja S. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ A. G. apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ . 1.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje esantis garso įraÅ¡as patvirtina, jog A. G. psichologę įsileido į namus, tik siekiant sudaryti įspÅ«dį, jog yra nusiteikusi bendradarbiauti, bet akivaizdu, kad vaikui buvo apribota galimybė susipažinti su psichologe ir užmegzti su ja kontaktÄ .

Apeliantė tinkamai neparuošė vaiko psichologės atvykimui, nesiėmė aktyvių veiksmų vaikui nuraminti, tinkamai neskatino vaiko pabendrauti su atvykusia psichologe. 1.2. Apeliantė psichologės Å¡aliÅ¡kumÄ bando įrodyti tik subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Teismai nutartimis apeliantės argumentus dėl D. B. Å¡aliÅ¡kumo jau atmetė kaip nepagrįstus bei konstatavo, kad nėra jokių patvirtintų duomenų, jog psichologė D. B. savo veiksmais bÅ«tų dariusi neigiamÄ Ä¯takÄ (žalÄ ) nepilnamečiui A.

B., jo interesams, bÅ«tų elgusis Å¡aliÅ¡kai ar nekompetentingai (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-324/2020; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1895-230/2020). Skyriaus nuomone, psichologės bendravimas, ramus balso tonas, pokalbio turinys buvo tinkamas bendrauti su vaiku. 1.3. Pažymima, kad Kauno apygardos teismo civilinės bylos (dėl antstolio veiksmų) 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatuota, jog antstolis atsižvelgdamas į konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius ir į tai, kad tiesioginis vaiko ir tėvo bendravimas nevyksta jau ilgÄ laikotarpį, įvertinęs Institucijos rekomendacijas, pagrįstai priėmė 2020 m. liepos 30 d.

įpareigojimÄ dėl psichologo dalyvavimo vykdomojoje byloje. Apeliantės skunde iÅ¡dėstyti argumentai buvo keliami ir jau iÅ¡nagrinėti civilinėse bylose, kuriose A. G. skundė antstolio veiksmus. 1.4. Teisminiai procesai tarp apeliantės ir sÅ«naus A. B. tėvo A. B. tęsiasi nuo 2014 metų. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas iÅ¡lieka apsunkintas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis palikta nepakeista) A.

G. paskirta 50 Eur bauda už kiekvienÄ Kauno apylinkės teismo vykdomojo raÅ¡to neįvykdymo dienÄ . Atkreipimas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. e2A-29-324/2020 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo) konstatuota, kad A. G. neužtikrina vaiko teisės bÅ«ti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. 1.5. Siekiant įgyvendinti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , antstolis pagal Institucijos pateiktas rekomendacijas pasitelkė psichologę.

Psichologės apsilankymo pas apeliantę tikslas buvo parengti vaikÄ susitikimui su tėvu žaidimų kambaryje, tačiau susiklosčius minėtoms aplinkybėms, psichologei buvo apribotos galimybės užmegzti kontaktÄ su vaikui, pasikalbėti su juo, iÅ¡siaiÅ¡kinti jo norus. IÅ¡ byloje esančio garso įraÅ¡o nustatyta, kad psichologei net nebuvo sudaryta galimybė užmegzti kontaktÄ su vaiku. Tik psichologei įėjus į apeliantės namus, vaikas iÅ¡reiÅ¡kia pozicijÄ , kad nenori kalbėti apie tėtį, psichologei bandant užmegzti kontaktÄ su vaiku ir paaiÅ¡kinti, apie kÄ ji nori pasikalbėti, apeliantė pertraukia psichologę, nedrÄ sina vaiko užmegzti kontaktÄ , o psichologę demonstratyviai atriboja nuo vaiko, „aÅ¡ su teta virtuvei pasiÅ¡nekėsiu, paklausiu pradžiai, kas čia per teta, tu gali pabÅ«ti savo kambaryje“.

Tokiais savo veiksmais apeliantė demonstratyviai parodo savo iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ psichologės atžvilgiu, kuris galimai jau yra perteiktas. 1.6. Pažymima, kad teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta. Å iuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimÄ bei ugdymÄ , pagal teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , privalėjo pasirÅ«pinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku. 1.7. Skyrius laikosi pozicijos, kad priimant nutarimÄ , papildžius ANK 73 straipsnio 1 dalies blanketinę teisės normÄ , konkrečia teisės norma CK 3.155 straipsniu, nebuvo padarytas pažeidimas, apeliantės teisinė padėtis nepablogėjo, papildymas neturėjo įtakos administracinio teisės pažeidimo bylos baigčiai.

Skyrius mano, kad protokolas ir nutarimas suraÅ¡yti aiÅ¡kiai, tinkamai ir laikantis ANK 609 straipsnio, 618 straipsnio numatytų reikalavimų, kadangi konkrečiai, glaustai atskleista administracinio nusižengimo esmė (A. G. nesudarė sÄ lygų psichologei įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę bÅ«senÄ jo gyvenamojoje aplinkoje, nepaliko psichologės vienos su vaiku, savo replikomis trukdė psichologei bendrauti su vaiku, todėl psichologė negalėjo įvykdyti teismo sprendimo), kuri yra įrodyta pridėtais įrodymais. 1.8.

Visi reikalingi įrodymai bÅ«tini nustatyti nusižengimo sudėčiai tyrimo metu buvo surinkti ir surinktų įrodymų visuma leido Skyriui pripažinti apeliantę padarius administracinį nusižengimÄ , kadangi asmens padaryta veika turi visus administracinio nusižengimo požymius. Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. Apeliaciniu skundu A. G. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi, kuria jos skundas netenkintas ir paliktas galioti Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimas, kuriuo A. G. pripažinta padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl jos kaltės padarius jai inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ .

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusiÅ¡ku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. G. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

9. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Å iÄ Ä¯statymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali bÅ«ti naudojama prieÅ¡ingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai, siekiama vaikÄ apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Už netinkamÄ tėvų valdžios panaudojimÄ tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

10. Pažymima, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti iÅ¡vadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , kuriÄ sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Apeliacinės instancijos teismo nuomone visos Å¡ios pamintos aplinkybės nagrinėjamu atveju buvo įvertintos tinkamai.

11. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. teigia, kad ji nepagrįstai pripažinta padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , byloje nebuvo iÅ¡tirtos visos įvykio aplinkybės, nesurinkta pakankamai neabejotinų jos kaltę patvirtinančių įrodymų, selektyviai vadovaujantis tik Institucijos paaiÅ¡kinimais, tačiau tokius jos argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga.

12. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Institucijoje buvo gautas A. B. praÅ¡ymas dėl nepilnamečio A. B. teisių sistemingo pažeidinėjimo ir A. G. piktnaudžiavimo motinos valdžia. PraÅ¡yme nurodoma, kad A. G. nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku. Siekiant įgyvendinti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , antstolis pagal Institucijos pateiktas rekomendacijas pasitelkė psichologę, kuri turėjo stebėti vaiko pasiruoÅ¡imÄ ir vedimÄ Ä¯ žaidimų kambarį, tačiau psichologei nebuvo leista dalyvauti ir jos buvo papraÅ¡yta iÅ¡eiti.

13. IÅ¡ liudytojo A. B. (vaiko tėvo) parodymų nustatyta, kad jis kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl teismo sprendimo nevykdymo. Jis pats su antstoliu ir su psichologe vyko pas A. G., ėjo į butÄ antstolis ir psichologė, o jis liko kieme. Antstolis psichologę palydėjo iki durų, jis užfiksavo, kad jÄ Ä¯sileido į butÄ , tačiau po kelių minučių psichologė grįžo. A. G. sakė, kad ji augina vaikÄ viena, su vaiku nesusitvarko. Kauno apygardos teismas skyrė psichologę D. B., kad ji dalyvautų perduodant vaikÄ , jog vaikas bÅ«tų pratinamas perduodant tėvui, kad ji padėtų tėvams.

14. IÅ¡ Institucijos atstovės G. P. parodymų nustatyta, kad Å¡i situacija tęsiasi jau daugelį metų. Tėvo A. B. bendravimas su vaiku nevyksta nuo 2019 m. liepos mėn. dėl A. G. veiksmų. Psichologės Å¡aliÅ¡kumas niekada nebuvo pripažintas. Buvo atlikta vaiko psichologinė ekspertizė, kurios metu buvo pateikti A. G. argumentai ir pasiÅ«lymai kaip ji turėtų sudaryti galimybę tėvui bendrauti su vaiku, kokius metodus naudoti. A. G. pasisakymai yra deklaratyvÅ«s, kad ji sudaro sÄ lygas bendrauti.

Institucija vadovavosi visa medžiaga, kurios per kelis metus yra pakankamai surinkta, pati situacija tęsiasi ir iÅ¡vados nėra daromos, todėl ir buvo priimtas toks nutarimas. A. G., kaip vaiko motina, turi užtikrinti vaiko teises bendrauti su abiem tėvais ir bÅ«ti jų auklėjamam. Institucijos atstovė patvirtino, kad administracinė teisena buvo pradėta gavus A. B. praÅ¡ymÄ , tada buvo iÅ¡sikviesta ir psichologė, ir A. G.. PaaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ A. B. ir psichologė su antstoliu vyko į A.

G. namus, kur ji gyvena su vaiku, tačiau tėvo bendravimas su vaiku nevyksta iki šiol.

15. IÅ¡ liudytojos D. B. (psichologės) parodymų nustatyta, kad dėl pagalbos į kreipėsi ir antstolis, ir A. B.. Su A. B. jÄ siejo tik kliento ir paslaugos tiekėjo santykiai. 2020 m. rugpjūčio 3 d. atvyko prie A. G. namo. Sulaukusi antstolio kartu nuėjo į jos butÄ . Vaiko tėvas buvo į butÄ nėjo. Antstolis jÄ tik palydėjo iki durų ir tai užfiksavo. Ji užėjo į vidų pasisveikino su vaiku. Vaikas iÅ¡ karto pasakė, kad pas tėtį neis. A. G. vaikui liepė palaukti kambaryje ir uždarė duris.

A. G. pasakė, kad vaikas jau turi psichologÄ , tad ko ji čia atvyko. Sakė, kad vaikas į žaidimų kambarį eiti nenori. Vaikas irgi replikavo, kad nenori į žaidimų kambarį. Vaikas buvo kitame kambaryje, todėl jis galėjo girdėti pokalbį. KažkÄ bandė sakyti, jo tonas buvo piktokas. Jai susidarė įspÅ«dis, kad A. G. vis bandė įsiterpti, kad nevyktų pokalbis su vaiku. Po to vaikas iÅ¡ kito kambario jai liepė iÅ¡eiti. Ankščiau vaikas niekada jos nėra matęs. Mano, kad ji bÅ«tų prakalbinusi vaikÄ , tačiau A.

G. parašė skubiai iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Liudytojos tikslas buvo padėti A. G. su vaiku susiruoÅ¡ti į susitikimÄ su tėvu, kuris turėjo vykti tÄ pačiÄ dienÄ 10 valandÄ . Psichologė patvirtino, kad jai nebuvo sudarytos sÄ lygos padėti pasiruoÅ¡ti vaikui susitikimui. Jei vaiko motina A. G. bÅ«tų pakvietus, paraginusi vaikÄ , o pati nuėjusi į kitÄ kambarį ir vaikÄ palikusi, tikėtina, kad bÅ«tų pavykę vaikÄ pakalbinti. Psichologė patvirtino, kad A. G. neragino vaiko iÅ¡eiti iÅ¡ kambario ir pabendrauti su ja bei aiÅ¡kiai matė, jog A.

G. pati uždarė kambario duris ir liepė vaikui pabūti kambaryje, kol ji su ja pakalbės.

16. Byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog Institucijos atstovė ar psichologė yra suinteresuotos melagingai apkalbėti A. G. bei apkaltinti jÄ padarius nebÅ«tÄ administracinį nusižengimÄ . Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi bei sutapo su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kita bylos medžiaga.

17. A. G. argumentai, kad vaikas pats nenori bendrauti su savo tėvu A. B., taip pat nepaneigia apeliantės kaltės padarius administracinį nusižengimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padaryti iÅ¡vadai, kad A. G. veiksmai – psichologų rekomendacijų elgesiui su vaiku nevykdymas, tinkamas nepaaiÅ¡kinimas vaikui, kad jo atsiskyrimas nuo motinos nėra grėsmingas, palikimas pačiam vaikui spręsti, vaiko nerimo pozicijos palaikymas, situacijos nesupaprastinimas ir nepadėjimas vaikui pamirÅ¡ti sudėtingų situacijų, demonstratyvus psichologės atribojimas nuo vaiko, parodo iÅ¡ankstinį neigiamÄ nusistatymÄ psichologės atžvilgiu ir vaikui sudaro prielaidas, kad jam nebÅ«tina važiuoti pas tėvÄ , ir jis gali rinktis.

Visos šios išvardintos aplinkybės yra vertinamos, kaip motinos valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Šie surinkti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas kryptingai, laikantis ANK reikalavimų, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės nutarimo priėmimui.

18. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas iÅ¡samiai ir nuosekliai iÅ¡analizavo ir aptarė byloje esančius duomenis, įvertino faktinę situacijÄ tarp apeliantės ir jų mažamečio sÅ«naus tėvo, jau ilgai besitęsiantį konfliktÄ ir iÅ¡ to kylančias pasekmes. IÅ¡Â skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas atmesdamas A. G. skundÄ Ä¯vertino ne tik jos ir Institucijos atstovės bei psichologės paaiÅ¡kinimus, bet ir kitÄ bylos medžiagÄ (liudytojos D.

B. apklausos protokolÄ , raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad A. G. veiksmus galima vertinti kaip savivaliavimÄ , nenorÄ leisti sÅ«nui bendrauti su tėvu, ir motinos valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingÄ vaiko interesais. Atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei nepadarė jokių įrodymų vertinimo pažeidimų.

19. Be to, apeliantė skunde nepagrįstai tvirtina, kad Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį nutarime turi bÅ«ti: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

20. IÅ¡ Institucijos 2021 m. sausio 14 d. priimto nutarimo matyti, kad jame nurodyti visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, o nusižengimo padarymo aplinkybės atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumÄ . Nutarime nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma (ANK 73 straipsnio 1 dalis) ir konkreti teisės norma, kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs (CK 3.155 straipsnis), bet nurodyti ir konkretÅ«s administracinėn atsakomybėn traukiamos A. G. veiksmai, kuriais pasireiÅ¡kė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas (nesudarė sÄ lygų psichologei įvertinti nepilnamečio sÅ«naus psichologinę bÅ«senÄ jo gyvenamoje aplinkoje, nepaliko psichologės vienos su vaiku, savo replikomis trukdė psichologei bendrauti su vaiku).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straipsnio nuostatų, o nutarimas priimtas kompetentingo pareigūno ir atitinka ANK 618 straipsnio nuostatas.

21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog A. G. tokiais savo veiksmais panaudojo motinos valdžiÄ prieÅ¡ingai sÅ«naus interesams, apsunkindama sÅ«naus bendravimo su tėvu A. B. atnaujinimo galimybę. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais A. G. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumÄ vertino pagal nustatytas taisykles ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. apeliacinis skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinio skundo netenkinti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Giedrius Endriukaitis