c4dfd977-5120-4076-b123-c249aaed30c2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1251/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00271-2011-9                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 69; 121.18; 121.21(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės MilaÅ¡ienės ir Egidijaus Žirono,               teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-5279-464/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo tęsti pirkimo procedÅ«ras.

Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kelda“. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Vilsta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ Viešųjų pirkimo komisijos sprendimÄ nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija ir statyba Salininkuose“ (pirkimo Nr. 83830) pirkimo procedÅ«ras neteisėtu ir įpareigoti atsakovÄ tęsti Å¡io supaprastinto atviro konkurso pirkimo procedÅ«ras.IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas 2010-01-22 paskelbė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žVandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija ir statyba Salininkuose“ (pirkimo Nr. 83830).

Kartu su jungtinės veiklos partneriais UAB „KRS“ ir UAB „Kelda“ buvo pateikęs pasiÅ«lymÄ , kurio kaina buvo 8 982 267,63 Lt, 2010-08-16 raÅ¡tu Nr. 6-4502 buvo informuotas, kad Å¡is pasiÅ«lymas yra pirmoje vietoje ir yra laikomas laimėjusiu pirkime, tačiau 2011-01-04 raÅ¡tu Nr. 6-66 buvo praneÅ¡ta, kad Å¡io konkurso procedÅ«ros yra nutrauktos dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-10-29 raÅ¡te nurodytų pažeidimų bei galimo neracionalaus lėšų panaudojimo tęsiant pirkimo procedÅ«ras.

IeÅ¡kovas su tuo nesutikdamas, 2011-01-11 pateikė pretenzijÄ , tačiau Å¡i buvo atmesta. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovo padaryti pažeidimai priklausė nuo paties atsakovo, todėl jie negalėjo bÅ«ti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, leidžiančiomis nutraukti pirkimo procedÅ«ras (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d., konkurso sÄ lygų 30.1 p.). Be to, atsakovo generalinis direktorius neturėjo teisės priimti sprendimo nutraukti pirkimo procedÅ«ras, tokį sprendimÄ galėjo priimti tik Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2010-10-29 raÅ¡te neįpareigojo to daryti, iÅ¡ ko seka, kad tarnyba nekonstatavo, jog Å¡iame raÅ¡te iÅ¡vardinti pirkimo procedÅ«rų pažeidimai turėjo įtakos pirkimo laimėtojo nustatymui.

Å iame raÅ¡te kaip trÅ«kumas nurodyta aplinkybė, jog atsakovas skelbime dėl pirkimo nenurodė Konkurso sÄ lygų 4.2.1.- 4.2.9. punktuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo procedÅ«ras, nes pirkimo skelbimas, visi pirkimo dokumentai ir pirkimo konkurso sÄ lygos buvo skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, todėl kilus neaiÅ¡kumams, visi konkurso dalyviai turėjo bÅ«ti aktyvÅ«s ir pateikti klausimus atsakovui. Pasak ieÅ¡kovo, formalaus pobÅ«džio buvo ir kiti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti pažeidimai, kurie neturėjo įtakos konkurso laimėtojo nustatymui ir visiems dalyviams buvo taikomi vienodai, tai yra reikalavimas dėl pasiÅ«lymo kainos įvardijimo litais pagal oficialiai banko nustatytÄ lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiÅ«lymo dienÄ (konkurso sÄ lygų 5.8 p.), procedÅ«rų terminų nenurodymas pirkimo konkurso sÄ lygose (konkurso sÄ lygų 20.1 p. ir 23.2 p.), 2006-2008 metų traktavimas kaip pastarųjų trijų finansinių metų (konkurso sÄ lygų 2.2.1 p. ir 5.1.2. p.), nepagrįstas įraÅ¡ymas į konkurso sÄ lygų 30.3 punkto sÄ lygos dėl naujo pirkimo organizavimo supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du tuo atveju, jei bÅ«tų atmesti visi konkurso dalyvių pasiÅ«lymai, 5 metų laikotarpio apibrėžimas, neaiÅ¡kiai nustatant, ar konkurso dalyviai turo pateikti per paskutiniuosius 5 metus ar per bet kuriuos 5 metus atliktų darbų sÄ raÅ¡Ä (konkurso sÄ lygų 5.1.4. p.), nepagrįstai konkurso sÄ lygų 5.1.3. p. įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas, kuris nebuvo taikomas visiems pasiÅ«lymus pateikusiems tiekėjams, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos 2010-10-29 raÅ¡to 9 p. nurodytos pastabos, susijusios su tiekėjais AS Merko Ehitus ir Meyer & John GMbh & Co.

KG. IeÅ¡kovas teigė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pažeidžia pasiÅ«lymus pateikusių dalyvių, įskaitant ieÅ¡kovÄ , lÅ«kesčius laimėti pirkimo konkursÄ . Be to, didesnė tikimybė dėl neracionalaus lėšų panaudojimo yra naujo konkurso skelbimas, nes pasikeitus situacijai statybos darbų sektoriuje - didės statybinių medžiagų kainos ir darbo užmokestis, kas neiÅ¡vengiamai padidins perkamų statybos darbų kainÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad vienas iÅ¡ Å¡io konkurso, paskelbto 2010-01-22, dalyvių – UAB „Vilnista“, vykdydamas konkurso sÄ lygų 5.1.2. punkte įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ pateikti paskutinių finansinių metų įmonės balanso kopijÄ (kuri buvo bÅ«tina kritinio likvidumo reikÅ¡mei nustatyti), pateikė 2009 m. balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ , kurių duomenimis jo kritinio likvidumo reikÅ¡mė buvo 1,2, tačiau atsakovas šį pasiÅ«lymÄ vertino, laikydamas, kad pastarieji finansiniai metai yra 2006, 2007, 2008 (2.2.1 p.), dėl ko nusprendė, jog Å¡is tiekėjas neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas atsakovo parengtus pirkimo dokumentus vertino kaip neatitinkančius Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytų draudimų. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtino ir konkurso eiga, tai yra aplinkybė, kad konkurso dalyviai ieÅ¡kovas bei UAB „Vilnista“ nevienodai suprato šį atsakovo reikalavimÄ . Tokį dvilypumÄ galiausiai pripažino ir pats atsakovas, nutraukęs pirkimo procedÅ«rÄ . Teismas atmetė ieÅ¡kovo teiginius, kad 2.2.1 punkte 2006, 2007, 2008 metai buvo iÅ¡vardinti dėl to, jog juridiniai asmenys gali pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus mokesčius administruojančioms institucijoms iki gegužės 1 d.

Teismas pažymėjo, kad konkurso organizatorius nėra mokesčius administruojantis vieÅ¡asis asmuo, o juridiniam asmeniui nėra jokių objektyvių kliūčių pateikti tokius dokumentus teritorinei mokesčių inspekcijai ir anksčiau nei gegužės 1 d., kÄ vienas iÅ¡ konkurso dalyvių ir padarė. Laikė, jog dėl tokių dviprasmiÅ¡kų konkurso sÄ lygų nuostatų, iÅ¡ konkurso pasitraukė dalyvis UAB „Vilnista“, kurio pasiÅ«lyta kaina buvo ženkliai mažesnė nei ieÅ¡kovo.

Teismas nusprendė, kad tokiu bÅ«du buvo sudarytos prielaidos skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų pažeidimui, o kartu ir neracionaliam (neprotingam) lėšų Å¡iame pirkime panaudojimui, tuo tarpu lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu viešųjų pirkimų pažeidimu. Kita vertus, laiku atsakovo neiÅ¡taisyti pažeidimai galėjo sukelti ir tokias pasekmes, kaip finansavimo iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų praradimÄ .Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti pirkimo procedÅ«rÄ dėl sÄ lygų netinkamo suformulavimo, kurios gali bÅ«ti priskiriamos prie iÅ¡ anksto nenumatytų aplinkybių, paaiÅ¡kėjusių dalyvių pasiÅ«lymų įvertinimo eigoje ar po jų eilės patvirtinimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d., 24 str. 7 d.).

Atsakovas pirkimo skelbimo metu galiojusiose Taisyklėse buvo nurodęs, kad nenumatytomis aplinkybėmis laikomas ir atvejis, kuomet padaroma klaidų vertinant dalyvių pasiÅ«lymus ir dėl to yra pažeidžiami viešųjų pirkimų principai. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba bÅ«tų įpareigojusi atsakovÄ nutraukti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , jei tuo metu nebÅ«tų vykęs teisminis ginčas tarp atsakovo ir vieno iÅ¡ pirkimo dalyvių (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 d. 6 p.). Teismas, įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, nustatė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tęsti pirkimo procedÅ«ras, todėl dėl kitų pirkimo sÄ lygų iÅ¡samiau nepasisakė, tačiau pabrėžė, kad vieÅ¡ojo pirkimo metu buvo padaryti ir kiti esminiai pažeidimai, pavyzdžiui, vienam konkurso dalyviui buvo leista papildyti savo pasiÅ«lymÄ ir pateikti papildomus duomenis dėl minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, o kitam ne, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas.Teismas nurodė, kad nors dalis iÅ¡vardintų pažeidimų buvo neesminiai ir savaime neįtakojantys įvykusio pirkimo teisėtumo vertinimo, tačiau jų buvimas kaip visuma leidžia abejoti pirkimo skaidrumu, patikimumu, visų konkurso dalyvių vienodu vertinimu, iÅ¡ ko seka, kad vieÅ¡ojo pirkimo tikslas – nupirkti reikiamas paslaugas kuo mažesne kaina nebuvo pasiektas, kas lemia ir racionalaus lėšų panaudojimo principo pažeidimÄ bei sudaro prielaidas turtiniams padariniams kilti (Europos struktÅ«rinių fondų finansavimo praradimas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Vilsta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai nusprendė, kad konkurso sÄ lygų 5.1.2 punkte įtvirtintos konkurso sÄ lygos buvo dviprasmiÅ¡kos ir neaiÅ¡kios, nes 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose ne tik buvo iÅ¡vardinta kokie dokumentai patvirtina dalyvio kvalifikacijÄ , bet ir nukreipta į konkurso sÄ lygų I skyriaus 2 skirsnio „PasiÅ«lymo forma ir priedai“ 2.2 punktÄ , kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo nurodyta, kad pastaraisiais trimis finansiniais metais yra laikomas 2006-2008 metų laikotarpis, dėl ko konkurso dalyviai privalėjo pateikti bÅ«tent 2006-2008 metų pelno (nuostolių) ataskaitas bei 2008 metų balanso kopijas.

IÅ¡vadÄ pagrindžia ir aplinkybė, kad finansinių metų ataskaitos kompetentingoms institucijoms turi bÅ«ti pateikiamos iki einamųjų metų gegužės 1 d., o pasiÅ«lymai konkursui turėjo bÅ«ti pateikti iki 2010 m. vasario 12 d. Reikalaujant pateikti iÅ¡ dalyvių 2009 metų finansines ataskaitas, kurių jie dar galėjo neturėti, bÅ«tų pažeisti lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principai. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog dėl dviprasmiÅ¡kų konkurso sÄ lygų pasitraukus iÅ¡ konkurso dalyviui UAB „Vilnista“, kuris pasiÅ«lė ženkliai mažesnę kainÄ , buvo pažeisti skaidrumo ir nediskriminavimo principai bei sudarytos prielaidos neracionaliam lėšų panaudojimui.

Tačiau Å¡is dalyvis neatitiko visų kvalifikacinių reikalavimų, o konkurso laimėtoju buvo paskelbtas ieÅ¡kovas, kuris pasiÅ«lė iÅ¡ visų kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių dalyvių mažiausiÄ kainÄ , iÅ¡ ko seka, kad racionalumo principas nebuvo pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Konkurso sÄ lygų 23 punktas, vadovaujantis kuriuo nenumatytomis aplinkybėmis laikomi atvejai, kuomet vertinant dalyvių pasiÅ«lymus padaromos klaidos ir tokiu bÅ«du pažeidžiami viešųjų pirkimų principai, yra neteisėtas, o teismo prieita iÅ¡vada, kad atsakovo konkurso sÄ lygų dviprasmiÅ¡kumas laikomas nenumatytomis aplinkybėmis, leidžiančiomis nutraukti pirkimo procedÅ«ras, nepagrįsta, nes Viešųjų pirkimų tarnybos konstatuoti pažeidimai iÅ¡imtinai priklausė nuo paties atsakovo, todėl jie negali bÅ«ti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis, dėl kurių gali bÅ«ti nutrauktos pirkimo procedÅ«ros (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d., konkurso sÄ lygų 30.1 p.).

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų suteikta galimybė perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti Å¡ia teise ir bet kuriuo momentu nutraukti pirkimo procedÅ«ras, kas pažeistų konkurso dalyvių teisėtus lÅ«kesčius laimėti konkursÄ . Viešųjų pirkimų tarnybos nurodyti atsakovo pažeidimai yra formalÅ«s ir nedarantys jokios įtakos galutiniam konkurso rezultatui, todėl teismo prieita iÅ¡vada dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo yra neteisėta ir prieÅ¡tarauja viešųjų pirkimų principams (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2007-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-365/2007, 2008-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432/2008).

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nei 2010-10-29, nei 2010-12-13 raÅ¡te neįpareigojo atsakovo nutraukti pirkimo procedÅ«rų. Teismas, nusprendęs, kad atsakovas pagrįstai atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas bei dėl to pagrįstai nutraukė pirkimo procedÅ«ras, neturėjo pagrindo neanalizuoti kitų ieÅ¡kovo argumentų bei pirkimo sÄ lygų. Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad pirkimo procedūras nutraukė vadovaudamasis atsakovo patvirtintų Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių 23 punktu, kurio ieškovas neginčijo (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 2 d.). Šiame punkte buvo numatyta galimybė atsakovui nutraukti pirkimo procedūras dėl nenumatytų aplinkybių, tokių kaip vertinant pasiūlymus padarytos klaidos, dėl kurių buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d., 24 str. 7 d.).

Konkurso sÄ lygų 5.1.2 punktas yra neaiÅ¡kus, kÄ patvirtino tai, jog ieÅ¡kovas ir kitas konkurso dalyvis UAB „Vilnista“ jį suprato skirtingai, laikydami paskutiniais finansiniais metais skirtingus laikotarpius. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas nepagrįstai paÅ¡alino iÅ¡ konkurso UAB „Vilnista“ bei pažeidė viešųjų pirkimų principus, suponuojančius imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ , kas sudaro pakankamÄ pagrindÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas pagrįstai nepasisakė iÅ¡samiau dėl kitų vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų teisėtumo.

Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vados, kuriose nurodyta, jog atsakovo padaryti konkurso sÄ lygų pažeidimai yra pakankamas pagrindas pripažinti pirkimo procedÅ«ras negaliojančiomis, nėra nuginčytos. Atsakovui neiÅ¡taisius pažeidimų, galėjo bÅ«ti prarastas finansavimas iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų, dėl ko nebÅ«tų pastatyti ir renovuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai Salininkuose bei atitinkamai bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas. Trečiasis asmuo UAB „KRS“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti.

Nurodo, kad pirkimo sÄ lygos turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos remiantis pirkimo dokumentų nuostatų visuma. Be to, pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumÄ liudija tiekėjų elgesys, nes niekas nepateikė praÅ¡ymų paaiÅ¡kinti pirkimo dokumentų. Jei tiekėjai, neiÅ¡siaiÅ¡kinę pirkimo sÄ lygų, teikė pasiÅ«lymus, jie veikė savo rizika, dėl ko netÅ«rėtų nukentėti tiekėjai, kurie pateikė pasiÅ«lymus, iÅ¡analizavę pirkimo sÄ lygas. Aplinkybės, dėl kurių pirkimo procedÅ«ros buvo nutrauktos, iÅ¡imtinai priklausė nuo atsakovo valios, todėl jos negali bÅ«ti laikomos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 4 d.).

Pirkimo procedÅ«rų nutraukimas sukuria dideles neigiamas pasekmes konkurso dalyviams bei lemia sÄ Å¾iningos konkurencijos principų pažeidimus, nes skelbiant konkursÄ iÅ¡ naujo konkurso dalyviai, žinodami ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ kainÄ , galės savo siÅ«lomas kainas koreguoti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei materialinės teisės normų pažeidimų, prieÅ¡taraujančių vieÅ¡ajam interesui, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).IÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Vilsta“ apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad skundžiamo sprendimo pagrįstumas kvestionuojamas remiantis iÅ¡ esmės trimis aplinkybėmis.

Pirma, konkurso sÄ lygos, įpareigojančios pateikti konkurso dalyvius trejų paskutinių finansinių metų atitinkamus dokumentus, buvo aiÅ¡kios ir suprantamos, nedviprasmiÅ¡kai nurodant, kad trejų paskutinių metų laikotarpis laikomas 2006-2008 m., iÅ¡ ko seka, kad konkurso dalyvis UAB „Vilnista“, pasiÅ«lęs mažiausiÄ kainÄ , neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Antra, konkurso sÄ lygų dviprasmiÅ¡kumas, kuris priklausė nuo pačios perkančiosios organizacijos veiksmų (atsakovo), negali bÅ«ti laikomas nenumatyta aplinkybe, sudarančia pagrindÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras remiantis Prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų pirkimų taisyklių 23 punktu.

Trečia, teismas be pagrindo neanalizavo visų ieÅ¡kinio argumentų. Ä®vertinus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus bylos faktinių aplinkybių kontekste, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl aiÅ¡kinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių pirkimo sÄ lygų teisėtumÄ bei teisės normų, nustatančių perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimo procedÅ«ras. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui 2010-01-22 paskelbus konkursÄ , dėl kurio pirkimo procedÅ«rų nutraukimo teisėtumo Å¡ioje byloje vyksta ginčas, galiojo Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 2009-07-22 aktuali redakcija Nr. I-1491, todėl tarp Å¡ios bylos Å¡alių kilusiems teisiniams santykiams yra taikomos minėtos VPÄ® teisės normos.VPÄ® 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kokius kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės bÅ«klės reikalavimus pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti perkančioji organizacija bei kokius (vienÄ ar kelis) dokumentus, apibÅ«dinančius ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio bÅ«klę, turi teisę praÅ¡yti pateikti.

Vienas iÅ¡ tokių dokumentų įvardintas VPÄ® 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodant, kad perkančioji organizacija gali papraÅ¡yti pateikti paskutinių finansinių metų įmonės balansÄ ar jo iÅ¡raÅ¡Ä , jei Å¡alyje, kurioje registruotas Å«kio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansÄ . Kitas toks dokumentas įvardintas VPÄ® 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nurodant, kad perkančioji organizacija gali papraÅ¡yti pateikti daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklÄ atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, kandidato ar dalyvio įmonės pažymÄ apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymÄ apie pajamas, gautas iÅ¡ konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jei Å¡i informacija turima.

Kaip žinoma, šios teisės normos yra viešosios, todėl jas aiškinant ir taikant vadovaujamasi imperatyviuoju teisinio reguliavimo metodu, pagal kurį, viskas, kas nėra tiesiogiai leista viešosios teisės normomis, yra draudžiama. Iš to seka, kad perkančioji organizacija neturi teisės prašyti iš konkurso dalyvių senesnių nei paskutinių 3 finansinių metų pažymų apie pajamas bei senesnio nei paskutinių finansinių metų, balanso. Tuo tarpu pagal CK 2.52 straipsnio 1 ir 2 dalių normas juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

Juridinio asmens finansiniais metais gali bÅ«ti ir kitas dvylikos mėnesių laikotarpis, tačiau tai turi bÅ«ti nurodyta juridinio asmens steigimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo, jog visi konkurso dalyviai savo ataskaitinius vienerius finansinius metus sutapatino su tuo metu buvusių kalendorinių metų laikotarpiu. IÅ¡ aukščiau nurodytų teisės normų ir jų pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo seka, kad atsakovui paskelbus konkursÄ 2010 m. sausio mėnesį, paskutiniai treji finansiniai metai buvo 2009, 2008 ir 2007, todėl bÅ«tent tik už Å¡iuos trejus metus atsakovas galėjo reikalauti konkurso dalyvių pateikti pažymas apie pajamas, o balansÄ už 2009 metus, kaip už paskutinius finansinius metus (VPÄ® 35 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturėjo teisės konkurso sÄ lygose, apibrėžiančiose konkurso dalyvio minimalius kvalifikacinius reikalavimus ekonominėje ir finansinėje srityje, reikalauti iÅ¡ konkurso dalyvių pateikti pažymas apie 2006 m. gautas pajamas ir 2008 m. balansÄ , vertinti Å¡iuose dokumentuose nurodytus konkurso dalyvių finansinius kriterijus ir jais remiantis atmesti konkurso dalyvių kandidatÅ«ras ar nustatyti laimėtojÄ . Pažymėtina, jog Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia įstatymo leidėjo įtvirtintas įpareigojimas juridiniams asmenims, kurie įregistruoti pelno mokesčio mokėtojais, pateikti vietos mokesčio administratoriui iki spalio 1 d. finansinę atskaitomybę už praeitus kalendorinius (finansinius) metus (2010-01-22 konkurso paskelbimo metu galiojusios Pelno mokesčio įstatymo 2009-12-09 aktualios redakcijos Nr. IX-675 (toliau - PMÄ®) 6 str., 51 str. 1 ir 2 d.).

Akivaizdu, jog PMÄ® numatytas įpareigojimas pelno mokesčio mokėtojams pateikti finansinę atskaitomybę už praeitus finansinius metus iki ataskaitinių finansinių metų tam tikro termino, niekaip neįtakoja fakto, jog praeiti finansiniai metai yra pasibaigę, bei niekaip neriboja juridinio asmens galimybės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio tam tikras dalis (balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ ) parengti ankščiau, nes tam reikalingi finansiniai duomenys jau yra aiÅ¡kÅ«s. Be to, PMÄ® numatytas įpareigojimas pelno mokesčio mokėtojams yra susijęs su finansinės atskaitomybės pateikimo, o ne parengimo terminu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja, kad 2010 metais paskelbus konkursÄ , paskutiniai finansiniai metai turėjo bÅ«ti laikomi – 2008 m., kad paskutiniai treji finansiniai metai turėjo bÅ«ti laikomi - 2008, 2007 ir 2006 ir kt., kaip prieÅ¡taraujančius teisinėms nuostatoms, apibrėžiančioms finansinių metų sÄ vokÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-293/2011) konstatavo, kad teismai dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo sprendžia pagal atitinkamas VPÄ® nuostatas, viešųjų pirkimų principus ir tikslÄ .

Nagrinėjamu atveju kaip matyti iÅ¡ konkurso sÄ lygų 5.1.1 – 5.1.2 punktuose įtvirtintų minimalių kvalifikacijos reikalavimų (t. 1, b. l. 136-137), taip pat priedo 2.2 finansinės ataskaitos privalomai nurodytinų finansinių duomenų už 2008, 2007, 2006 metus (t. 1, b. l. 167) ir paties atsakovo paaiÅ¡kinimų, konkurso dalyvių 2008 m. balansas ir 2006 m. pajamos buvo vertinamos neleistinai, ir dėl to mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«lęs konkurso dalyvis UAB „Vilnista“ buvo eliminuotas iÅ¡ konkurso kaip neatitinkantis minimalaus kvalifikacijos reikalavimo, įtvirtinto konkurso sÄ lygų 5.1.2 p. Å io asmens atžvilgiu buvo nuspręsta, jog kritinio likvidumo rodiklio reikÅ¡mė 2008 m., kurie, kaip minėta, nepagrįstai laikyti paskutiniais finansiniais metais, buvo mažesnė už ,,1“, nors kaip matyti iÅ¡ pateiktų finansinių dokumentų, bendrovės kritinio likvidumo rodiklio reikÅ¡mė paskutiniais finansiniais metais (2009 m.) buvo didesnė už ,,1“ (t. 2, b. l. 4-7).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtinta teismo iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, nustatydamas konkurso sÄ lygose neleistinus kvalifikacinius ribojimus konkurso dalyviams pažeidė VPÄ® 35 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose įtvirtintas imperatyvias teisines nuostatas. Be to, tokie atsakovo sukurti ribojimai, dėl kurių iÅ¡ konkurso buvo paÅ¡alintas UAB „Vilnista“, sukÅ«rė nepagrįstÄ konkurencinį pranaÅ¡umÄ ieÅ¡kovui, o tai suponuoja VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas, nes, kaip jau buvo minėta, Å¡i bendrovė siÅ«lė mažiausiÄ kainÄ , lyginant su visų asmenų, pateikusių pasiÅ«lymus, nurodytomis kainomis.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paÅ¡alinus tokį dalyvį buvo pažeistas ir VPÄ® 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimo tikslas – darbus, paslaugas ar prekes įsigyti racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo veiksmai, kuriais paskutiniais finansiniais metais laikyti 2008 m. ir vertino bÅ«tent Å¡ių metų rodiklius, yra tik formalus pažeidimas, nedarantis įtakos konkurso rezultatams.

PrieÅ¡ingai, nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra visi trys kasacinio teismo praktikoje suformuoti požymiai, suteikiantys pagrindÄ konstatuosi esant neteisėtais atsakovo kaip perkančiosios organizacijos veiksmus – konkurso sÄ lygų 5.1.1-5.1.2 punktuose įtvirtintus imperatyvioms teisės normoms prieÅ¡taraujančius kvalifikacijos reikalavimus bei jų pagrindu atliktÄ konkurso dalyvių vertinimÄ .Nustačius pirmiau paminėtas aplinkybes, netenka teisinės prasmės ieÅ¡kovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad Å¡ios konkurso sÄ lygos buvo aiÅ¡kios visiems konkurso dalyviams, nes Å¡ių argumentų pagrįstumas/nepagrįstumas neįtakoja teisėjų kolegijos padarytos iÅ¡vados dėl konkurso sÄ lygų neteisėtumo.

Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su teismo iÅ¡vada, kad neteisėtos konkurso sÄ lygos taip pat buvo ir dviprasmiÅ¡kos bei neaiÅ¡kios, kÄ patvirtina konkurso dalyvių elgesys, kai ieÅ¡kovas laikė, jog paskutiniai finansiniai metai yra 2008 m., tuo tarpu UAB „Vilnista“, atsižvelgdamas į imperatyvias VPÄ® nuostatas, tokiais metais laikė 2009 m. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, įtvirtindamas tokias dviprasmiÅ¡kas bei VPÄ® nuostatoms prieÅ¡taraujančias sÄ lygas, pažeidė taip pat ir skaidrumo principÄ (VPÄ® 3 str.).Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tuos ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja, kad konkurso dalyvis UAB „Vilnista“ pagrįstai buvo paÅ¡alintas iÅ¡ konkurso kaip neatitinkantis kvalifikacinio reikalavimo, įtvirtinto konkurso sÄ lygų 5.1.2 punkte.

Kaip aukščiau nutartyje nustatyta, pati konkurso sÄ lyga neatitiko įstatymų reikalavimus, todėl vadovaujantis principu, jog iÅ¡ neteisės negali kilti teisė, atsakovas negalėjo Å¡ia neteisėta sÄ lyga vadovaudamasis vykdyti pirkimo procedÅ«ras, vertinti konkurso dalyvių kvalifikacijÄ bei paÅ¡alinti mažiausiÄ kainÄ pasiÅ«liusį konkurso dalyvį UAB „Vilnista“.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-249/2011) pateiktas nurodymas, kad tuo atveju, kai teismas dėl pareikÅ¡to reikalavimo (ar ex officio) pripažįsta neteisėta atitinkamÄ pirkimo sÄ lygÄ bet kokiu VPÄ® normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Konkurencijos įstatymo) pagrindu, tik ieÅ¡kinio patenkinimas yra nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių.

Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimÄ nutraukti nepriklausomai nuo pareikÅ¡to reikalavimo. Kasacinis teismas Å¡ios iÅ¡vados priėjo įvertinęs tai, kad teismo sprendimas, kuriuo pirkimo sÄ lygos pripažintos neteisėtomis dėl esminių įstatymų reikalavimų pažeidimo, neiÅ¡vengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems vieÅ¡ojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo jie įtraukti į procesÄ , ar ne. IÅ¡ kasacinio teismo pateiktų teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimų seka, kad negali bÅ«ti tęsiamos tokios pirkimo procedÅ«ros, kurių bent viena sÄ lyga yra neteisėta.

Taigi teismas skundžiamame sprendime nustatęs, jog pirmiau iÅ¡nagrinėtos pirkimo sÄ lygos prieÅ¡tarauja įstatymui, pagrįstai nusprendė, kad atsakovas priėmė teisėtÄ sprendimÄ tokio konkurso pirkimo procedÅ«ras nutraukti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieÅ¡kovas įrodinėja Å¡ios teismo iÅ¡vados nepagrįstumÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad VPÄ® 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte yra įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos teisė, o ne pareiga, nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiÄ jÄ organizacijÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras.

Atsižvelgiant į minėtas teisines nuostatas, ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, grindžiami tuo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atsakovui nebuvo nurodžiusi tai padaryti, atmetami kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys VPÄ® 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintoms teisės normoms.Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo padaryti VPÄ® pažeidimai, nustatant konkurso sÄ lygas, negali bÅ«ti traktuojami kaip neįmanomos numatyti aplinkybės, kuriomis remiantis atsakovas gali priimti sprendimÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras vadovaujantis VPÄ® 7 straipsnio 4 dalimi.

Tokių aplinkybių apibrėžimas netiesiogiai yra įtvirtintas CK 1.66 straipsnyje, kuriame sÄ lyginiu sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimas/pasibaigimas siejamas su tokia aplinkybe, kurios buvimas ar nebuvimas sandorio sudarymo metu nėra žinomas. Vadinasi, vykdant pirkimo procedÅ«ras, neįmanomomis numatyti aplinkybėmis bÅ«tų laikomos tokios aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomas, atliekant konkretų pirkimo procedÅ«ros veiksmÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, tai yra konkursų sÄ lygų neatitikimas VPÄ® nuostatoms, egzistavo jau konkurso paskelbimo metu.

Be to, atsakovas, turėdamas patirties viešųjų pirkimų srityje bei personalÄ , kuris susideda iÅ¡ specialių žinių turinčių savo srities profesionalų, turėjo pareigÄ , įvertinęs tai, kad tokie pirkimai yra neatsiejamai susiję su vieÅ¡uoju interesu, elgtis protingai ir sÄ Å¾iningai, jau pirkimo paskelbimo stadijoje įvertinti konkurso sÄ lygas ir nustatyti jų neteisėtumÄ . Taigi Å¡iuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai neatitinka neįmanomų numatyti aplinkybių kriterijų.

Tačiau remdamasi vieÅ¡u interesu bei pirmiau paminėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotomis nuostatomis teisėjų kolegija sprendžia, jog nepaisant to, Å¡ių apelianto argumentų pagrįstumas neįtakoja teismo skundžiamu sprendimu padarytos iÅ¡ esmės teisingos iÅ¡vados, kad atsakovas turėjo teisę priimti sprendimÄ nutraukti pirkimo Nr. 83830 procedÅ«ras (CPK 3 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Apelianto teiginiai, kad skundžiamu perkančiosios organizacijos sprendimu buvo pažeistos esminės jo, kaip konkurso dalyvio, kuris pasiÅ«lė iÅ¡ visų kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių dalyvių mažiausiÄ kainÄ , teisės bei teisėti lÅ«kesčiai laimėti konkursÄ , kad tokiu bÅ«du perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė piktnaudžiauti Å¡ia teise ir bet kuriuo momentu nutraukti pirkimo procedÅ«ras, kad vertinant trÅ«kumus, nustatytus vieÅ¡ojo pirkimo komisijos darbe, turėjo nusverti bendrieji sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo, o taip pat viešųjų pirkimų procesų ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo principų reikalavimai, siekiant operatyviai įsisavinti perkamiems darbams skirtas lėšas, etc., yra atmestini, nes nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusiÄ situacijÄ bei teismo iÅ¡vadas (CPK 185 str.).Kaip buvo paminėta pirmiau, apeliantas savo teiginius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties (civilinė byla Nr. 3K-3-506/2009), o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2A-365/2007), 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2A-473/2008), 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2A-432/2008) ir kt. nuostatomis.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos ieÅ¡kovo motyvus, nes, visų pirma, nesutampa apelianto nurodytų bylų ratio decidendi su nagrinėjamos bylos aplinkybės. Antra, ieÅ¡kovo nurodytose teismų nutartyse pateiktos iÅ¡vados nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginių (CPK 178 str.). Apelianto UAB „Vilsta“ nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-473/2008) buvo nagrinėjamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimo komisijos sprendimo nutraukti teisinių paslaugų pirkimÄ apklausos bÅ«du pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Tačiau Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp Å¡alių buvo kilęs dėl nevienodo sÄ vokos „kvietimas“ suvokimo ir aiÅ¡kinimo – ieÅ¡kovas 2007-07-05 pasiÅ«lyme nurodytÄ 2007-06-24 kvietimÄ aiÅ¡kino kaip 2007-06-24 atsakovo internetiniame puslapyje www.vv.lt perskaitytÄ skelbimÄ apie teisinių paslaugų pirkimÄ , o atsakovas - kaip tiekėjams siunčiamÄ kvietimÄ dalyvauti kainų apklausoje. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas, pasiÅ«lyme nurodęs sutikimÄ su pirkimo sÄ lygomis, nustatytomis 2007-06-24 kvietimo dalyvauti kainų apklausoje sÄ lygose, suklaidino atsakovÄ , nes paminėtas vieÅ¡as skelbimas ir kvietimas dalyvauti kainų apklausoje nėra tapatÅ«s dalykai, tačiau teismas laikė, kad Å¡is pažeidimas nėra esminis bei sudarantis pagrindÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras, nes atsakovo viešųjų pirkimų komisijai kilus abejonių dėl pasiÅ«lyme nurodytos informacijos, atsakovas galėjo praÅ¡yti, kad ieÅ¡kovas paaiÅ¡kintų savo pirkimo pasiÅ«lymÄ .

IÅ¡ nustatytų aplinkybių teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pirkimÄ nutraukė itin formaliu pagrindu, nesant esminių pirkimo procedÅ«rų pažeidimų, todėl šį nutraukimÄ pripažino neteisėtu ir prieÅ¡taraujančiu VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintiems pagrindiniams viešųjų pirkimų principams. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kaip minėta, patvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas konkurso sÄ lygose nustatė neleistinus kvalifikacinius ribojimus konkurso dalyviams, dėl kurių iÅ¡ konkurso nepagrįstai buvo paÅ¡alinta UAB „Vilnista“, siÅ«liusi mažiausiÄ kainÄ ir buvo sukurtas nepagrįstas konkurencinis pranaÅ¡umas ieÅ¡kovui bei pažeisti viešųjų pirkimų principų reikalavimai.Apelianto UAB „Vilsta“ nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, beje, kaip ir civilinėse bylose Nr. 2A-365/2007, Nr. 2A-432/2008, buvo ginčijamasi ne dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo, o dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo atmetimo bei preliminarios pasiÅ«lymo eilės sudarymo.

IÅ¡ nagrinėjamo apeliacinio skundo motyvų galima spręsti, jog Å¡ia kasacinio teismo nutartimi ieÅ¡kovas remiasi todėl, kad minimoje byloje buvo iÅ¡aiÅ¡kintas racionalumo principo turinys, nurodant, jog tik tuo atveju, jei perkančioji organizacija, sudariusi preliminariÄ eilę, iÅ¡ lygiaverčių pasiÅ«lymų (iÅ¡skyrus kainÄ ) pasirinktų ne pirmoje vietoje esantį dalyvį, perkančiosios organizacijos lėšos nebÅ«tų panaudotos racionaliai. BÅ«tent remdamasis minėta iÅ¡vada, ieÅ¡kovas teigia, kad Å¡ioje byloje pirkimo procedÅ«ros negali bÅ«ti nutrauktos, nes jis iÅ¡ visų konkurso dalyvių, kurie atitinka kvalifikacinius reikalavimus, pasiÅ«lė mažiausiÄ kainÄ .

Tačiau ieÅ¡kovas neatkreipė dėmesio, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat buvo konstatuota, jog racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, tai yra Å¡is tikslas negali bÅ«ti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPÄ® įsakmius reikalavimus. Ä®vertinęs minėtoje byloje žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad atsakovas (perkančioji organizacija), pirkimo procedÅ«rų metu (įskaitant konkurso dalyvių vertinimÄ , ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus) nepažeidė jokių VPÄ® principų.

Taigi, minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad Konkurso sÄ lygų kriterijus, reikalaujantis, jog tiekėjo veikla per pastaruosius trejus metus arba per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklÄ vykdo mažiau nei trejus metus) nebÅ«tų nuostolinga, buvo nedviprasmiÅ¡kas bei aiÅ¡kiai suprantamas kaip reikalavimas, jog įmonė pelningai veiktų kiekvienais iÅ¡ nurodytų metų, todėl atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog Å¡is Konkurso sÄ lygų kriterijus pažeidė VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, skaidrumo ir racionalumo principus, taip pat VPÄ® 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei ribojo konkurencijÄ .

Tuo tarpu Å¡ioje byloje tiek pirmosios instancijos teismas, tiek teisėjų kolegija nustatė, kad perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principus, kuomet vertindama konkurso dalyvių ekonominių rodiklių atitikimÄ Konkurso sÄ lygoms, paskutiniais finansiniais metais laikė ne 2009, o 2008 metus, bei kuomet paskutiniais trejais finansiniais metais laikė ne 2009-2007, o 2008-2006 metus. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nagrinėtos bylos aplinkybės ir Å¡ios bylos ratio decidendi nesutampa, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo vadovautis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais Å¡ioje byloje.  Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog tiek apelianto nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose, tiek vėlesnėje teismų praktikoje Å¡ios kategorijos bylose yra nurodoma, jog iÅ¡kilus ginčams dėl atskirų nuostatų konkurso dokumentuose prieÅ¡taringumo ar jų nevienareikÅ¡miÅ¡kumo, turi bÅ«ti sprendžiama ar tai galėjo lemti konkurso rezultatų neteisėtumÄ , ar tai yra esminis pažeidimas, nes pažeidimai, neturėję įtakos konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiÅ¡kumo užtikrinimui ir laimėtojo iÅ¡rinkimui, negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu naikinti skundžiamus sprendimus, anuliuoti konkursÄ ir kt.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra nustatytas esminis pirkimų procedÅ«rų pažeidimas.  Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ civilinę bylÄ daro iÅ¡vadÄ , kad nors teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė teisės normas, nustatančias galimybę perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedÅ«ras dėl nenumatytų aplinkybių, tačiau priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , nustatydamas, kad pirkimo procedÅ«ros buvo nutrauktos pagrįstai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo, nėra, todėl ieÅ¡kovo UAB „Vilsta“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d.).Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovo UAB „Vilsta“ sumokėtas 137 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ negrÄ Å¾inamas (CPK 93 str. 1 ir 3 d.), o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui turėtų bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos dėl advokatų pagalbos apeliacinės instancijos teisme apmokėjimo.

Tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių iÅ¡laidų dydį, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                           Virginija Čekanauskaitė                                                                                         Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                          Egidijus Žironas