c4dd6635-cdb5-4df7-8c34-e378efcd1e5c · Plungės rajono apylinkės teismas

   Civilinė byla Nr.2-1101- 669/2013    Procesinis Nr. 2-33-3-00908-2013-4                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija                (S)                                                                                                         21.4.1.1.; 21.6.; 116.1.; 116.4.

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2013 m. spalio 9 d.                                                                           Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,dalyvaujant ieškovo atstovui T.

R.,atsakovės atstovui advokato A.A.Korniko padėjėjui Vladimirui Tiurinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal BUAB „Jurvyga“ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės BUAB „Jurvyga“ naudai, ir n u s t a t ė:              ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės J. U., a/k (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo bankrutavusios UAB „Jurvyga" naudai 35 000,00 Lt (trisdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų) skolos.             IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2013 m. sausio mėn. 10 d.

Klaipėdos apygardos teisme UAB „Jurvyga" (įmonės kodas 302080578) iÅ¡kelta bankroto byla, civilinės bylos Nr. B2-840-524/2013. Bankrutuojančios UAB „Jurvyga" bankroto administratoriumi paskirta UAB „VTD GROUP" įgaliotas asmuo T. R. (bankrutuojančių įmonių administratoriaus pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ bankrutuojančios įmonės administratorius privalomai patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir nustatė sandorių, prieÅ¡ingÄ Ä¯monės veiklos tikslams ir galėjusį turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.

IeÅ¡kovas nurodo, kad UAB „Jurvyga" direktorė ir vienintelė akcininkė J. U. 2012-12-13 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1839, iÅ¡ UAB „Jurvyga“ susigrÄ Å¾ino dalį paskolos - 35 000,00 Lt sumÄ , o 2012-12-17 UAB „Jurvyga" vienintelio akcininko sprendimu nutarė bendrovei kelti bankroto bylÄ ir J. U. 2012-12-17 Klaipėdos apygardos teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo paprašė įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė J. U. susigrÄ Å¾indama dalį paskolos t.y., 35 000,00 Lt sumÄ , pasielgė nesÄ Å¾iningai, taip pažeidė kitų kreditorių interesus, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovės.Teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su jame keliamais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad BUAB „Jurvyga“ jai yra skolinga kaip pirmosios eilės kreditorei 3 483,10 Lt, kaip trečiosios eilės kreditorei - 112 325 Lt. TÄ patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-27 nutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Ä®monės skola asmeniÅ¡kai jai yra daugiau kaip 115 000 Lt. Kitam didžiausiam kreditoriui, jos sutuoktiniui V. U., bendrovė skolinga 35 000 Lt paskolos, o darbo užmokesčio 4354,80 Lt.

Dėl įmonės bankroto tvirtina visa Å¡eima patyrusi didžiulių nuostolių. Atsiliepime nurodo, kad tuo metu, kai ji atsiėmiau iÅ¡ bendrovės 35000Lt paskolÄ , nei vienas iÅ¡ kreditorių jokių reikalavimų ar pretenzijų nebuvo pareiÅ¡kęs.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus.IeÅ¡kinys atmestinas.Å ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jurvyga“ prašė pripažinti neteisėtu paskolos pagal ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytas paskolos sutartis grÄ Å¾inimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės jai grÄ Å¾intÄ paskolų sumÄ , teigdamas, kad paskolos grÄ Å¾inimas pažeidžia kreditorių teises, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, grÄ Å¾indamas paskolÄ , neteko piniginių lėšų ir buvo suteikta pirmenybės teisė vieniems kreditoriams (atsakovei) pasidengti dalį savo reikalavimų.

Nors ieÅ¡kinyje tiesiogiai neįvardintas ieÅ¡kinio pagrindas, tačiau teismo posėdžio metu teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovas nurodė CK 6.66 straipsnį (b.l. 49). Taigi, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė actio Pauliana.Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).

ReikÅ¡damas tokį ieÅ¡kinį, kreditorius siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ , sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Jeigu nustatoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų bÅ«ti tenkinamas.Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Pagal  CK 6.66 straipsnio nuostatas, actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos yra Å¡ios: kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas.

Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartis yra sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai Å¡alių tarpusavio santykiai (CK 6.154 str.). Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).

Taigi, paskolos sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, pagal kurį atsiranda Å¡alių tarpusavio prievoliniai teisiniai santykiai: paskolos davėjui perdavus nuosavybėn pinigus (arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus) paskolos gavėjui, pastarajam atsiranda prievolė juos grÄ Å¾inti. Prievolė grÄ Å¾inti pinigus, gautus pagal paskolos sutartį, gali bÅ«ti nuginčijama, tik nuginčijus pačiÄ paskolos sutartį (CK 6.875 str.). Nenuginčijus paskolos sutarties, prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.873 str.).Tokiu atveju laikytina, kad, atsakovės veiksmai yra ne sandoriai, o sandorių (paskolos sutarčių) pagrindu atsiradusių ieÅ¡kovo prievolių įvykdymas.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas neginčijo jo ir atsakovės sudarytų paskolos sutarčių ar fakto, kad pagal Å¡ias sutartis jam paskolos buvo suteiktos (pinigai perduoti) ir neteigė, kad pačios paskolos sutartys kaip nors pažeidžia ieÅ¡kovo ar jo kreditorių teises.

Paskolos gavėjo prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ yra įtvirtinta tiek įstatyme, tiek ir pačioje paskolos sutartyje. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal 2010-03-15 tarp ieÅ¡kovo UAB ,,Jurvyga“ ir atsakovės J. U. sudarytos paskolos sutarties Nr. 5, punktÄ 3.9, ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti gautÄ 30 000 Lt paskolÄ iki 2011-12-31 (b.l. 27). Pagal 2012-01-03 UAB ,,Jurvyga“ ir atsakovės J.

U. sudarytos paskolos sutarties Nr. 7, punktÄ 3.13, ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti gautÄ 20 000 Lt paskolÄ iki 2012-12-31 (b.l. 39). Pagal 2012-02-27 UAB ,,Jurvyga“ ir atsakovės J. U. sudarytos paskolos sutarties Nr. 8, punktÄ 3.15, ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti gautÄ 10 000 Lt paskolÄ iki 2012-12-31 (b.l. 41). Pagal 2012-10-02 UAB ,,Jurvyga“ ir atsakovės J. U. sudarytos paskolos sutarties Nr. 9, punktÄ 3.1, ieÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti gautÄ 15 000 Lt paskolÄ iki 2012-12-31 (b.l. 43).

Bylos duomenimis, 2008-2010 metais, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės bei jos sutuoktinio yra papildomai sudarytos dar 5 paskolos sutartys (bl. 29-37). Pagal CK 6.873 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, paskolos gavėjas turi teisę grÄ Å¾inti paskolÄ prieÅ¡ terminÄ . Taigi, teigti, kad ieÅ¡kovas neprivalėjo atlikti Å¡ioje byloje ginčijamų veiksmų - grÄ Å¾inti atsakovei pagal paskolos sutartis gautų paskolų, nėra pagrindo. Vien aplinkybė, kad atsakovei paskolÄ , jos dalį ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino prieÅ¡ terminÄ , nereiÅ¡kia, kad Å¡ios savo prievolės ieÅ¡kovas neprivalėjo įvykdyti: kaip jau minėta, nenuginčijus paskolos sutarties, paskolos grÄ Å¾inimo prievolė neiÅ¡nyksta ir ji turi bÅ«ti vykdoma, o įstatymas bei Å¡alių sudarytos paskolos sutartys suteikia teisę paskolos gavėjui paskolÄ grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ .

Pažymėtina, kad vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Ä®monių bankroto įstatymas draudžia bankrutuojančiai įmonei nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo momento. Byloje nustatyta, kad 2013-01-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Jurvyga“ iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-01-20 (b.l. 5), t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Å¡ioje byloje ginčijamų veiksmų atlikimo. Todėl teigti, kad vykdyti prievoles atsakovei ir grÄ Å¾inti paskolintus pinigus ieÅ¡kovui draudė Ä®monių bankroto įstatymas, taip pat nėra pagrindo.

Taigi, ieÅ¡kovas UAB ,,Jurvyga“, paskolos sutarčių pagrindu gavęs iÅ¡ atsakovės pinigus ir įsipareigojęs juos grÄ Å¾inti, Å¡iÄ prievolę privalėjo vykdyti, todėl bÅ«tinos sÄ lygos Å¡ioje byloje ginčijamiems veiksmams pripažinti neteisėtais actio Pauliana pagrindu, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (nagrinėjamu atveju atlikti ginčijamų veiksmų), nėra (teisinis precedentas formuojant teisminę praktikÄ - Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas c.b.

Nr. 2A-551/2011).Kita bÅ«tinoji ir esminė sÄ lyga actio Pauliana institutui taikyti yra ta, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo, kaip bankrutuojančios įmonės, kreditorių teises turėtų pažeisti ieÅ¡kovo veiksmai, atlikti vykdant paskolos sutarčių pagrindu atsiradusiÄ prievolę, t. y. pats paskolų grÄ Å¾inimo faktas. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę; sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi; skolininkas, perleidęs turtÄ , nors ir netapo nemokus, bet gerokai sumažino savo turtÄ ir sudarė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008).

Spręsdamas Å¡ioje byloje ginčijamų ieÅ¡kovo veiksmų teisėtumo klausimÄ , teismas nustatė, kad ginčijamų veiksmų atlikimo metu ieÅ¡kovo finansinė padėtis balansavo ties nemokumo riba. 2013-01-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje dėl UAB „Jurvyga“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nustatyta, kad pagal 2011-12-31 įmonės balansÄ , įmonė turto turėjo už 283605 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 303215 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 303215 Lt).

Iš 2011-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos konstatuota, kad įmonė turėjo 21082 Lt nuostolių. Iš pateikto 2012-12-12 balanso teismas nustatė, kad įmonės turtas sudarė 38052 Lt, tuo tarpu mokėtinos sumos sudarė 226962 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 148128 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 78834 Lt), 2012-12-12 pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino, kad įmonės nuostoliai didėjo ir sudarė 169300 Lt. Įmonė turėjo debitorių už 1982,71 Lt, tuo tarpu kreditoriams įsiskolinimai sudaro 226962,20 Lt (b.l. 5).

Nagrinėtinu atveju nustatytinos aplinkybės, kokiÄ Ä¯takÄ ginčijami veiksmai (prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymas) turėjo ieÅ¡kovo įmonės mokumui, jos turto masei bei galimybei vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Sprendžiant klausimÄ , ar ginčijamais ieÅ¡kovo veiksmais (paskolų grÄ Å¾inimu) buvo pažeistos jo kreditorių teisės, bÅ«tina pažymėti, kad iÅ¡keldamas bankroto bylÄ UAB ,,Jurvyga“, Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-10 nutartimi Å¡ios įmonės nemokumÄ nustatė, vadovaudamasis 2011 m. gruodžio mėnesio 31 dienos balanso duomenimis (b. l. 5).

Atsižvelgus į tai, kad atsakovė J. U. pagal su ieÅ¡kovu sudarytas paskolos sutartis pinigus ieÅ¡kovui perdavė atitinkamai 2012-01-03, 2012-02-27 ir 2012-10-02 (b. l.39-43), t. y. įmonei esant jau faktiÅ¡kai nemokiai, aplinkybė, kad Å¡i 35000 Lt paskola buvo grÄ Å¾inta atitinkamai 2012 m. gruodžio 13 d., esant tokiai pat sunkiai įmonės finansinei padėčiai, nesudaro pagrindo teigti, kad paskolos grÄ Å¾inimas kaip nors pažeidė kitų įmonės kreditorių teises. Kadangi paskolos ieÅ¡kovui buvo suteiktos jam esant faktiÅ¡kai nemokiam, nėra pagrindo teigti, kad jų grÄ Å¾inimas sumažino įmonės turto masę ir jos galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai ir teigiant, kad paskolos grÄ Å¾inimas buvo neteisėtas, bei priteisus grÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ iÅ¡ atsakovės, tai reikÅ¡tų, kad atsakovei suteikus nemokiai įmonei paskolas, kiti įmonės kreditoriai įgytų teisę patenkinti savo reikalavimus (ar jų dalį) iÅ¡ atsakovės paskolintų pinigų. Tai bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga atsakovų atžvilgiu. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčijamais veiksmais, t. y. atsakovės suteiktos paskolos grÄ Å¾inimu, ieÅ¡kovo kreditorių teisės nebuvo pažeistos (žr. APT sprendimÄ c.b. Nr. 2A-551/2011).Aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad esminių ir bÅ«tinų sÄ lygų ginčijamus ieÅ¡kovo veiksmus pripažinti neteisėtais, taikant actio Pauliana institutÄ , nėra.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (CPK 178 str., 329 str.  1 d., 330 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas. n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismÄ . Teisėjas                                               (paraÅ¡as)                                                       Vaidas GasiÅ«nas