c4dcc125-db30-4e73-b135-acf8d82a0cfa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-41-390/2014                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02143-2012-3;                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.13; 83.7; 121.21;KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, pareiÅ¡kėjai, jos atstovei ir suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2360-800/2013 pagal pareiÅ¡kėjos I. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl atsisakymo pakeisti vardus, pavardes, tautybes bei atsisakymo panaikinti civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡uose tėvo duomenis, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė              PareiÅ¡kėja I. K. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Kauno rajono apylinkės teismÄ , kuriame nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, iÅ¡nagrinėjęs jos 2012-04-04 praÅ¡ymÄ pakeisti vardÄ Ä¯ M. A., pavardę į V., tautybę į rusė, taip pat pakeisti jos nepilnamečio vaiko K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardÄ Ä¯ M. A., pavardę į V., tautybę į rusas ir kito jos nepilnamečio vaiko D.

K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardÄ Ä¯ D., pavardę į V., tautybę į rusas, dalinai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo, leidžiant pakeisti: santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 193, įraÅ¡yto 1997-07-04 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, skiltyje „Ji" I. į M.; nepilnamečio vaiko gimimo Nr. 21, įraÅ¡yto 1996-10-03 Civilinės metrikacijos skyriuje, skiltyje „Duomenys apie motinÄ â€œ I. į M. Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui kartu su praÅ¡ymu dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo buvo pateiktas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas K.

K. ir D. K. gimimo liudijimo dokumentuose, panaikinti tėvo R. K. duomenis. Civilinės metrikacijos skyrius Å¡io praÅ¡ymo netenkino.              Civilinės metrikacijos skyrius 2012-06-01 iÅ¡vadoje Nr. 5, atsisakydamas pakeisti pareiÅ¡kėjai bei jos vaikams vardus, pavardes bei tautybes, neteisėtai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pakeisti nurodytų asmenų duomenis. PareiÅ¡kėja kreipdamasi į metrikacijos skyrių nurodė, kad praÅ¡ymai pakeisti asmenų duomenis yra teikiami, nes pareiÅ¡kėja ir jos nepilnamečiai vaikai dalyvauja Norvegijoje liudytojų apsaugos programoje.

Sis praÅ¡ymo formoje nurodytas pagrindas atitinka Lietuvos Respublikos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 11.8 punktÄ , kuriame nurodyta, kad keisti nurodytus asmens duomenis gali tie asmenys, kurie dalyvauja liudytojų apsaugos programoje.              PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į Civilinės metrikacijos skyrių, pateikė visus reikalingus dokumentus, nurodytus Taisyklių 5.3 p., t.y. buvo pateikta 2011-10-11 A. ir B., Norvegija, policijos pažyma Lietuvos valstybės institucijoms apie pareiÅ¡kėjos dalyvavimÄ liudytojų apsaugos programoje (programos kodas 6), buvo pateikta Asker ir Bearum, Norvegija, apylinkės teismo nutartis dėl tėvo tėvystės teisių atėmimo, todėl neteisėtas Civilinės metrikacijos skyriaus pareiÅ¡kimas, kad pareiÅ¡kėja nepateikė dokumentų pagrindžiančių savo praÅ¡ymÄ .

             I. K. ir jos vaikams užsienio valstybėje suteiktas ypatingas statusas – asmenų, dalyvaujančių liudytojų apsaugos programoje statusas. Asmens duomenų pakeitimas ir įslaptinimas - geriausiai atitiktų pareiÅ¡kėjų interesus bei užtikrintų praÅ¡omais pakeitimais siekiamo tikslo įgyvendinimÄ , Å¡ias aplinkybes patvirtino. Vien pavardžių pakeitimas Taisyklių nustatyta tvarka bÅ«tų nepakankama priemonė, siekiant apsaugoti pareiÅ¡kėjus nuo galimo smurto ar kitokio neigiamo poveikio.

Vadovaujantis tik tuo faktu, kad nėra Å¡iuo metu įstatymo nustatančio, kokiais atvejais gali bÅ«ti pakeista asmens tapatybė – nėra pagrindas netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo. Kai atitinkamas teisėkÅ«ros subjektas nėra įvykdęs savo konstitucinės pareigos tais atvejais teisės aktuose esančias spragas turi užpildyti institucijos arba teismas. Atsisakyme netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , skyrius nenurodė jokių teisės aktų, kurių pagrindu nusprendė, kad pareiÅ¡kėja nėra liudytojų apsaugos programos dalyvė.

Taip pat išvadoje neteisingai nurodyta, kad pareiškėja prašo pakeisti turimas pavardes į tėvų ar protėvių, priešingai 2012-04-05 rašte, Civilinės metrikacijos biurui pareiškėja nurodo, kad dėl sutuoktinio R. K. smurto ir realių grasinimų visapusiškas vardų ir pavardžių pakeitimas, jų nelietuvinimas bei negalėjimas jų susieti su sutuoktinės I. K. ankstesne mergautine V. pavarde bei nepilnamečių vaikų K. K. ir D. K. vardais ir pavardėmis yra tikslingas ir atitinka LR įstatymus.

             Be to, pareiškėja Civilinės metrikacijos skyriui nurodė, kad 2010-09-21 Asker ir Bearum, Norvegija, apylinkės teismo, Sandvika bylos Nr.09-193674TVI-AHER/1 nutartimi dėl R. K. tėvystės teisių atėmimo bei 2011-10-11 Asker ir Bearum policijos išvadoje Lietuvos valstybės institucijoms dėl asmens duomenų pakeitimo pagrįstumo, privalo būti atkreiptas dėmesys į pareiškėjos sutuoktinio R. K. pavojingumo laipsnį nepilnamečiams vaikams ir sutuoktinei I.

K.. 2011-07-08 Norvegijos policijos iÅ¡vadoje dėl pavojaus įvertinimo pareiÅ¡kėjai yra aiÅ¡kiai nurodyta apie konkrečius grasinimus nužudyti savo buvusiÄ Å¾monÄ . Už smurtÄ jis buvo teistas ir Lietuvoje.              Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui kartu su I. K. praÅ¡ymu dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo jos ir jos nepilnamečių vaikų K. K., gimusio (duomenys neskelbtini),., ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡uose, pateiktas praÅ¡ymas nepilnamečių vaikų gimimo liudijimo dokumentuose panaikinti tėvo R.

K. duomenis. Civilinės metrikacijos skyrius nurodė, kad pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 53 punktÄ , registruojant tėvystės nuginčijimÄ , vaiko pavardė ir tautybė nurodoma remiantis teismo sprendimu arba įraÅ¡oma vaiko motinos, kurios duomenys nėra nuginčyti teismo sprendimu, pavardė ir tautybė. Pabrėžtina, kad nurodytu atveju, pagal Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. IR-160, 53 punktÄ , pareiÅ¡kėja nesiekia nuginčyti tėvystės, todėl Civilinės metrikacijos skyriaus 2012-07-09 iÅ¡vada, kurioje atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nepilnamečių vaikų gimimo liudijimo dokumentuose panaikinti tėvo R.

K. duomenis yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais teisės aktais.              Esant nacionalinio teisinio reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo spragoms, civilinės metrikacijos skyrius privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas: Teisingumo ministerijÄ bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ , kad bÅ«tų pakeisti pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečių vaikų asmens duomenys, siekiant garantuoti, kad buvęs nelietuvinimas bei negalėjimas jų susieti su sutuoktinės I.

K. ankstesne mergautine V. pavarde bei nepilnamečių vaikų yra tikslingas ir atitinka įstatymus. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas asmens duomenys yra – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali bÅ«ti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant asmens duomenimis - todėl siekiant tinkamai apsaugoti pareiÅ¡kėjÄ ir jos nepilnamečius vaikus nuo realios grėsmės jų gyvybei ir sveikatai, minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobÅ«dį.

Tinkamas asmens duomenų pakeitimas yra labai svarbi apsaugos priemonė, kad grasinančiam asmeniui bÅ«tų sudėtingiau nustatyti pirmiau minėtų asmenų tapatybę ir buvimo vietÄ .             Civilinės metrikacijos skyrius savo iÅ¡vadoje nurodo, kad pareiÅ¡kėjos nepilnamečiams vaikams negali bÅ«ti keičiami asmens duomenys pagal liudytojų apsaugos programÄ , kadangi nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iÅ¡ turimų tėvų.

Kai pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja kartu su kitais dokumentais dėl asmens duomenų pakeitimo, pateikė Civilinės metrikacijos skyriui dokumentus, kad nepilnamečių vaikų tėvui R. K. yra atimtos tėvystės teisės, jis šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes skyrius neteisėtai konstatavo, kad reikalingas tėvo sutikimas keisti vaikų duomenis.

             Nepilnamečio K. K. sutikimo gauti leidimÄ keisti jo asmens duomenis pareiÅ¡kėja negali pateikti, nes pagal liudytojų apsaugos programÄ pareiÅ¡kėjai yra uždrausta bendrauti su vaiku, o pareiÅ¡kėjai kreipiantis į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigÄ bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ dėl tarpininkavimo sprendžiant si klausimÄ , buvo nurodyta, kad Å¡iuo metu Lietuva ir Norvegija neturi pasiraÅ¡iusios jokių tarpusavio bendradarbiavimo sutarčių, todėl nėra galimybės spręsti susidariusiÄ situacijÄ .

             PareiÅ¡kėja prašė pakeisti I. K., K. K., ir D. K. vardus, pavardes ir tautybę pagal 2012-04-05 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriui pateiktus praÅ¡ymus: I. K. vardÄ Ä¯ M. A., pavardę į V., tautybę į rusė; taip pat pakeisti jos nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) vardÄ Ä¯ M. A., pavardę į V., tautybę į rusas ir kito jos nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ardÄ Ä¯ D., pavardę į V., tautybę į rusas; nepilnamečių vaikų K.

K. ir D. K. gimimo liudijimo dokumentuose panaikinti tėvo R. K. duomenis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno rajono apylinkės teismas 2013-04-15 sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos I. K. 95,80 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas valstybės naudai. Teismas sprendime nurodė, kad sutinka su civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vada.              Dėl praÅ¡ymo pakeisti pareiÅ¡kėjos vardÄ Ä¯ „M. A.“, pavardę į „V.“, tautybę į „rusė“, pakeisti nepilnamečio K.

K. vardÄ Ä¯ „M. A., pavardę į V., tautybę į rusas, pakeisti nepilnamečio D. K. vardÄ Ä¯ „D.“ pavardę „ V.“ teismas nurodė, kad Asmens vardo, pavardės, ar tautybės pakeitimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakyme „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“. PareiÅ¡kėja kreipdamasi į metrikacijos skyrių nurodė, kad praÅ¡ymai pakeisti asmenų duomenis yra teikiami, nes pareiÅ¡kėja ir jos nepilnamečiai vaikai dalyvauja Norvegijoje liudytojų apsaugos programoje, todėl savo praÅ¡ymÄ Â ji grindė Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d.

įsakymo Nr. 111 11. 8 punktu , remiantis kuriuo, keisti pavardę leidžiama, jeigu pareiÅ¡kėjas dalyvauja liudytojų apsaugos programoje. Teismui pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, jog ji ir jos vaikai dalyvauja liudytojų apsaugos programoje. PareiÅ¡kėja teismui pateikė praÅ¡ymo adresuoto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai kopijÄ , kuriame praÅ¡o „ kreiptis nuteistojo R. K. paskutinės gyvenamosios vietos teismÄ â€“ Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ant pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Norvegijos Karalystės pirmos instancijos teismo nutartį, priimtÄ 2012-02-17 ASKER IR BAERUM TINGRETT TEISMO, bylos nr. 11-187814 MED-AHER/1 bei Norvegijos karalystės BORGARTING LAGMANNSRETT (apeliacinio) teismo 2012-08-21 nutartį, bylos Nr. 12-075628AST-BORG/03“ ( b. l. 128-129).

Šis dokumentas nesudaro pagrindo taikyti liudytojų apsaugos įstatymo nuostatas. Policijos departamento rašte nurodyta, kad LR baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas Nr. X-1542 numato galimybes taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones tik asmenims, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese. Pareiškėja nei teismui, nei civilinės metrikacijos skyriui tokių duomenų nepateikė.

Ä®statymas reikalauja, kad keičiant nepilnamečio, kuriam yra suėję 10 metų, vardÄ ir ( arba) pavardę, turi bÅ«ti pateikiamas raÅ¡ytinis jo sutikimas, toks dokumentas nebuvo pateiktas nei civilinės metrikacijos skyriui, nei teismui. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad ji negali Å¡io dokumento gauti dėl objektyvių priežasčių, nesudaro pagrindo pripažinti iÅ¡vadÄ nepagrįstam t. y. pareiÅ¡kėja neįvykdė sÄ lygų, kurias įgyvendinus, gali bÅ«ti atliekami jos praÅ¡omi pakeitimai.               Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pakeisti jos ir vaikų tautybes teismas nurodė, kad  Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d.

įsakymo Nr. 111 1 punkte nurodyta, kad tautybės keitimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas, kuris nuo 2010 m. sausio 1 d. neteko galios. Dėl Å¡ios priežasties teismas sutinka su civilinės metrikacijos iÅ¡vada, kad tautybės pakeitimui nėra teisinio pagrindo. Dėl pareiÅ¡kėjos pavardės keitimo iÅ¡ „K.“ į „V.“ teismas nurodė, kad toks praÅ¡ymas pagrįstai nebuvo tenkintas, nes Taisyklių 11 punktas, numato baigtinį sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurių pagrindu galima keisti pavardę.

Kadangi pareiÅ¡kėjos nurodytas pagrindas 11.8 punkto pagrindu netenkintinas kaip nepagrįstas, taip pat negalėjo bÅ«ti patenkintas ir 11.5 pagrindu (nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę). Nei civilinės metrikacijos skyriui nei teismui nebuvo pateikta dokumentų, įrodančių, jog jos tėvai, seneliai ar kiti protėviai turėjo pageidaujamÄ Ä¯gyti pavardę „V.“. Dėl reikalavimo nepilnamečių vaikų K. K. ir D. K. gimimo liudijimo dokumentuose panaikinti tėvo R.

K. duomenis teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra siejamas su tuo, kad vaikų tėvas yra nuteistas, jam atimtos tėvystės teisės Norvegijos Karalystės nutartimi, vaikams gresia pavojus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo sprendimu. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ nuginčyti įraÅ¡us apie R. K. tėvystę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              PareiÅ¡kėja I.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimÄ pakeisti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pakeisti I. K. (M. V.), K. K. ir D. K. vardus, pavardes ir tautybę pagal 2012-04-05 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriui pateiktus praÅ¡ymus: I. K. ( M. V.) vardÄ Ä¯ M. A., pavardę į V., tautybę į rusė; taip pat pakeisti jos nepilnamečio vaiko K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardÄ Ä¯ M. A., pavardę į V., tautybę į rusas; pakeisti kito jos nepilnamečio vaiko D. K., gimusio 2 (duomenys neskelbtini), vardÄ Ä¯ D., pavardę į V., tautybę į rusas; nepilnamečių vaikų K.

K. ir D. K. gimimo liudijimo dokumentuose panaikinti tėvo R. K. duomenis. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1) kad prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, pareiÅ¡kėja tiek Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriui, tiek teismui pateikė duomenis apie dalyvavimÄ liudytojų apsaugos programoje Norvegijos Karalystėje. PareiÅ¡kėja pateikė 2011-10-11 Asker ir Bearum policijos pažymÄ â€“ patvirtinimÄ dėl asmenų duomenų keitimo, kurie susiję su rimtais grasinimais pareiÅ¡kėjai bei jos vaikams iÅ¡ buvusio sutuoktinio R.

K., kurioje nurodyta, kad Norvegijos institucijos nurodo, kad šiems asmenims keistini asmens duomenys dėl dalyvavimo liudytojų apsaugos programoje ir jiems galioja slaptumo kodas 6. Nesant tarptautinių sutarčių tarp Norvegijos ir Lietuvos, Norvegijos institucijos kreipėsi raštu į Lietuvos institucijas, kuriame nurodė tikslinga keisti minėtų asmenų asmens duomenis.Todėl pareiškėja kreipdamasi į Kauno rajono civilinės metrikacijos skyrių, vadovavosi LR Teisingumo ministro 2011-12-22 išleistu įsakymu Nr. 1R-305, kuriuo yra patvirtinta prašymo dėl vardo, pavardės, tautybės forma, ir nurodyta grafa dėl kurios keičiami duomenis –dalyvavimas liudytojų apsaugos programoje.

Teismas atmesdamas praÅ¡ymÄ , neiÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, o tik vadovavosi trečiųjų asmenų pateiktais atsiliepimais;2) teismas, priimdamas sprendimÄ , pats nesiekė bÅ«ti aktyvus, neapklausė teisingumo ministerijos atstovų, kokiu pagrindu buvo padarytos tokios iÅ¡vados bei nesiaiÅ¡kino, ar Teisingumo ministerijos atstovai buvo susisiekę su Norvegijos Karalystės institucijomis, kad pagrįstų atsiliepime nurodytas aplinkybes;3) pagal byloje pateiktus įrodymus, R. K. įsiteisėjusiu Norvegijos Karalystės B.

L. (apeliacinio) teismo 2012-08-21 sprendimu nuteistas už grasinimus savo buvusiai žmonai, vaikams, anytai bei smurtÄ prieÅ¡ Å¡iuos asmenis. Å ie grasinimai yra rimti ir nukreipti prieÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečius. Pagal Oslo apskrities prokuratÅ«ros pateiktÄ kaltinimÄ tokie R. K. veiksmai sukėlė pavojų nurodytų asmenų gyvybei bei sveikatai ir tai buvo atlikta kelis kartus, todėl jis nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso straipsnius, įpareigojant kaltinamÄ jį nesiartinti prie I.

K. 5 metus, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė galios ir R. K. Å¡iais metai deportavus į LietuvÄ ;4) Kauno apylinkės teismas pareiÅ¡kėjos dalyvavimÄ Norvegijos liudytojų apsaugos programoje prilygino Lietuvos Respublikoje įsigaliojusiam apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatų analogijai, nors pagal byloje pateiktus įrodymus pareiÅ¡kėja ir jos buvęs sutuoktinis nuo 2012-01-20 Oslo ir Akerhus apskrities virÅ¡ininko suteiktus skyrybų dokumentus, nebegyvena santuokoje. Å i santuoka nutraukta ir Lietuvoje;5) teismas nurodė, kad įstatymas reikalauja, kad keičiant nepilnamečio, kuriam yra suėję 10 metų, vardÄ ir ( arba) pavardę, turi bÅ«ti pateikiamas raÅ¡ytinis jo sutikimas, toks dokumentas nebuvo pateiktas nei civilinės metrikacijos skyriui, nei teismui.

PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad ji negali Å¡io dokumento gauti dėl objektyvių priežasčių, nesudaro pagrindo pripažinti iÅ¡vadÄ nepagrįsta t. y. pareiÅ¡kėja neiÅ¡pildė sÄ lygų, kurias įgyvendinus, gali bÅ«ti atliekami jos praÅ¡omi pakeitimai. PareiÅ¡kėjai yra apriboti bet kokie kontaktai su vaikais, vaikai yra Å¡iuo metu globos namuose, kurių duomenys yra nevieÅ¡inami ir neteikiami mamai bei LR institucijoms, kas tiesiogiai padarė negalimu gauti K. K. sutikimÄ dėl duomenų keitimo;6) teismas pasisakė tik dėl K.

K. duomenų pakeitimo negalimumo, tačiau neiÅ¡sprendė nepilnamečio D. K. duomenų pakeitimo klausimo;7) teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindÄ nuginčyti įraÅ¡us apie R. K. tėvystę. Pagrindas civilinės bÅ«klės aktÄ Ä¯registruoti, akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti, pareiÅ¡kėjai atsirado dalyvaujant liudytojų apsaugos programoje bei siekiant garantuoti, kad buvęs sutuoktinis ir nepilnamečių vaikų tėvas neturėtų galimybės susižinoti jų asmenybę atskleidžiančius duomenis.

Todėl esant nacionalinio teisinio reglamentavimo bei praktinio įgyvendinimo spragoms, civilinės metrikacijos skyrius privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas: Teisingumo ministerijÄ bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijÄ , kad bÅ«tų pakeisti pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečių vaikų asmens duomenys, o teismas Å¡ias aplinkybes turėjo vertinti pareiÅ¡kėjos naudai.              Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepime teigiama, kad:              1) pagrindiniai pareiÅ¡kėjos apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog ji dalyvauja liudytojų apsaugos programoje Norvegijoje, todėl turi teisinį pagrindÄ pakeisti savo bei jos nepilnamečių vaikų vardus, pavardes bei tautybes. Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 11.8 punkte iÅ¡ tiesų numatyta teisė pakeisti pavardę, jeigu pareiÅ¡kėjas dalyvauja liudytojų apsaugos programoje. Taip pat asmenvardžiai ir kita su asmeniu susijusi informacija, įskaitant asmens kodÄ , gali bÅ«ti keičiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, jog apeliantė ir jos vaikai dalyvauja liudytojų apsaugos programoje, nepatvirtina joks byloje esantis dokumentas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. atsakyme Nr. (6.5.-2012-57)-2-1137 pareiškėjos atstovei buvo nurodyta, kad ,,Policijos departamentas pažymėjo, jog Norvegijos Karalystės pareigūnai elektroniniu paštu informavo, kad I. K. ir jo vaikai nėra liudytojų apsaugos programos dalyviai, bet jiems taikoma speciali programa, skirta smurto šeimoje aukoms apsaugoti“.

Å is Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus raÅ¡tas atitinka formos reikalavimus, yra pasiraÅ¡ytas kompetentingo asmens, todėl laikytinas didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu oficialiu įrodymu;              2) apeliantės minimame Norvegijos Karalystės Asker ir Baerum policijos 2011-10-11raÅ¡te nurodyta, jog I. K., D. K. ir K. K. dėl labai rimtų grasinimų tik rekomenduojama kreiptis dėl asmens duomenų pakeitimo. Be to, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-05-30 raÅ¡te Nr. 5-S-2200 nurodė, jog apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos tik Lietuvos Respublikoje vykstančio baudžiamojo proceso dalyviams.

Iš šių byloje esančių įrodymų matyti, kad nei pareiškėja, nei jos vaikai nėra Lietuvos Respublikoje vykstančios liudytojų apsaugos programos dalyviai, todėl jų asmens duomenų pakeitimas šiuo pagrindu negalimas;              3) apeliantė teigia, kad teisingumo ministro įsakymu patvirtintoje prašymo dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo formoje yra nurodyta grafa „dalyvavimas liudytojų apsaugos programoje", todėl teismas nepagrįstai pritarė Teisingumo ministerijos teiginiams, jog ši grafa skirta suderinti atitinkamų teisės aktų nuostatas.

Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo (ankstesnis pavadinimas - Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad saugomam asmeniui gali bÅ«ti laikinai arba visam laikui pakeisti asmens tapatybės ir biografijos duomenys arba gali bÅ«ti padaryta plastinė operacija, keičianti asmens iÅ¡vaizdÄ , o to paties įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese, apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar teritorinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros padalinio vadovo motyvuotu teikimu.

BendrÄ sprendimÄ dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo motyvuoto teikimo gavimo dienos priima Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos policijos generalinis komisaras ar Kalėjimų departamento direktorius. Kaip matyti iÅ¡ nurodytų nuostatų, nei civilinės metrikacijos skyriai, nei Teisingumo ministerija nedalyvauja asmens tapatybės pakeitime, vykdomame Å¡iuo pagrindu. Dėl Å¡ios priežasties Kauno rajono CMS svarstė pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečių vaikų asmens vardo ir pavardės pakeitimo civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose klausimÄ tik kitais Taisyklėse nustatytais pagrindais;

             4) apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ pakeisti nepilnamečių vaikų vardus, pavardes ir tautybes, nes neatsižvelgė į objektyvias priežastis, kurios trukdė pateikti nepilnamečio vaiko, kuriam yra suėję 10 metų, raÅ¡ytinį sutikimÄ : aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjai yra apriboti bet kokie kontaktai su vaikais. Visų pirma, Å¡i aplinkybė apskritai leidžia abejoti, ar I. K. turi teisę teikti praÅ¡ymÄ dėl vardo ir pavardės pakeitimo nepilnamečių vaikų vardu.

Antra, Taisyklėse nėra numatyta jokių iÅ¡imčių privalomiems dokumentams pateikti. Kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas arba (ir) pavardė, kartu su Taisyklių 5 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi bÅ«ti pateikiamas kito iÅ¡ turimų tėvų raÅ¡ytinis sutikimas. Å io raÅ¡ytinio sutikimo nereikalaujama tik tuo atveju jeigu pateikiami dokumentai, įrodantys, kad kitam iÅ¡ turimų tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia. Teisingumo ministerija, tvirtindama civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡vadÄ , nevertina ir neturi teisės vertinti priežasčių, dėl kurių dokumentai nebuvo pateikti, yra vertinamas tik pats pateiktų dokumentų atitikimo Taisyklių reikalavimams faktas.

Ginčo, jog kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja nepateikė visų privalomų dokumentų nėra, taigi, jos argumentai yra atmestini.              5) Å¡ioje byloje yra sprendžiamas Kauno rajono CMS 2012-06-01 iÅ¡vados, kuriÄ patvirtino Teisingumo ministerija, teisėtumo klausimas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėja yra pateikusi 2013-02-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl Norvegijos Karalystės teismo nutarties, kuria iÅ¡ R. K. buvo atimtos tėvystės teisės, tačiau akivaizdu, kad Å¡i nutartis buvo priimta praėjus daugiau nei pusei metų nuo skundžiamos iÅ¡vados priėmimo.

Akivaizdu, kad nei Kauno rajono CMS, nei Teisingumo ministerija skundžiamų veiksmų atlikimo metu negalėjo žinoti apie ateityje įvyksiančius veiksmus, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nebuvo. Pažymėtina, kad pasikeitusios faktinės aplinkybės neužkerta kelio I. K. iÅ¡ naujo kreiptis į Kauno rajono CMS su praÅ¡ymu pakeisti jos vaikų vardus ir pavardes, kartu pateikiant minėtÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, tačiau tai neturi jokios įtakos Å¡iai bylai.

             Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad:              1) Policijos departamentas pažymėjo, kad programa, kurioje dalyvauja pareiÅ¡kėja ir jos vaikai, yra ne liudytojų apsaugos programa, o speciali programa smurto Å¡eimoje aukoms, kuriÄ pritaikius įslaptinamas Å¡ių asmenų adresas ir asmens duomenys, rekomenduojama pasikeisti vardus, pavardes, tačiau Lietuvos Respublikoje tokios apsaugos priemonės smurto Å¡eimoje aukoms nėra taikomos;

             2) pareiÅ¡kėjos vyras R. K. yra nuteistas remiantis Norvegijos baudžiamaisiais įstatymais ir Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Tokiu bÅ«du naujo baudžiamojo proceso pradėjimas tuo pačiu pagrindu Lietuvos Respublikoje negalimas, taigi ir taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones minėtiems asmenims nėra teisinio pagrindo;

             3) net ir tuo atveju, jeigu apeliantė pateiktų, ar bÅ«tų pateikusi dokumentus, patvirtinančius, jog ji ir jos vaikai iÅ¡ tiesų dalyvauja liudytojų apsaugos programoje, dėl asmens duomenų pakeitimo  spręstų ne Kauno rajono  savivaldybės  administracijos  Civilines metrikacijos skyrius (toliau - Kauno rajono CMS) ar teisingumo ministerija, o atitinkamos vidaus reikalų sistemos institucijos, bei apie tokių duomenų keitimÄ nėra informuojama nei Teisingumo ministerija, nei Kauno rajono CMS;

             4) keičiant nepilnamečio vaiko, kuriam yra suėję 10 metų, vardÄ arba (ir) pavardę, turi bÅ«ti pateikiamas raÅ¡ytinis jo sutikimas. Toks dokumentas nebuvo pateiktas nei Kauno rajono CMS nei teismui. PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kad ji negali įgyvendinti teisės aktuose nustatytų pareigų, neįgyvendinusi sÄ lygų, kurias iÅ¡pildžius gali bÅ«ti atliekami jos praÅ¡omi veiksmai, negali bÅ«ti pagrindas naikinti skundžiamÄ Kauno rajono CMS iÅ¡vadÄ ;             5) Kauno rajono CMS iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodoma, kodėl nėra keičiami D.

K. duomenys. Visų pirma, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, nepilnamečio vaiko pavardė gali bÅ«ti keičiama į vieno iÅ¡ tėvų pavardę, taip pat turi bÅ«ti pateiktas kito iÅ¡ tėvų raÅ¡ytinis sutikimas. Kai apeliantės buvo teikiamas praÅ¡ymas dėl nepilnamečių vaikų duomenų keitimo, jos pavardė buvo K., todėl nepilnamečio vaiko D. K. pavardė nebuvo galima keisti į V., nes tai prieÅ¡tarautų minėtų Taisyklių nuostatoms. Atsižvelgiant į pateiktÄ 2013-02-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl pripažinimo Lietuvos Respublikoje Norvegijos Karalystės teismo nutarties, kuria yra atimtos iÅ¡ R.

K. tėvystės teisės į nepilnamečius vaikus, tėvo, R. K. sutikimo keisti nepilnamečio vaiko pavardę nereikia, tačiau pavardė turi bÅ«ti keičiama į vienÄ iÅ¡ tėvų pavardę. A Apeliantės 2012-04-04 praÅ¡yme dėl vardo, pavardės, tautybės pa keitimo Kauno rajono CMS įstaigai buvo praÅ¡oma pakeisti nepilnamečio vaiko D. K. pavardę į V.. Å iuo metu Apeliantės pavardė yra V..              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas atmestinas.

                                                                                                                                                                                                                                                                         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Å ioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų C P K 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjas pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-06-01 Kauno rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius priėmė iÅ¡vadÄ , dėl vardo, pavardės, tautybės pakeitimo Nr. 5, kurioje nurodė, kad praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies t.y. nusprendė pakeisti įraÅ¡us civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡uose : 1. santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 193, įraÅ¡yto 1997 m. liepos 4 d.

Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, skiltyje „Ji" iÅ¡ I. į M.; 2. nepilnamečio vaiko gimimo įraÅ¡o Nr. 21, įraÅ¡yto 1996 m. spalio 3 d. Kauno rajono ZapyÅ¡kio seniÅ«nijoje, skiltyje „Duomenys apie motinÄ " iÅ¡ Inga į MilÄ ;

3. nepilnamečio vaiko gimimo įraÅ¡o Nr. 205, įraÅ¡yto 2004 m. balandžio 15 d. Civilinės metrikacijos skyriuje, skiltyje „Duomenys apie motinÄ " iÅ¡ I. į M.. Kitus praÅ¡ymus atmetė (b. l. 9-11). PareiÅ¡kėja laikė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos iÅ¡vada yra nepagrįsta ir ja ginčijo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡kelti reikalavimai negali bÅ«ti įgyvendinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo netenkino.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliantės apeliacinio skundo, suinteresuotų asmenų - Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada yra teisinga.Apeliantė apeliacinį skundÄ argumentuoja tuo, kad pareiÅ¡kėja dalyvaudama liudytojų apsaugos programoje Norvegijos Karalystėje ir turi teisinį pagrindÄ pakeisti savo ir jos nepilnamečių vaikų vardus, pavardes bei tautybes, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo jos pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo argumentacija negali sutikti ir pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėja ar jos nepilnamečiai vaikai dalyvautų liudytojų apsaugos programoje, kur nustačius tokį faktÄ pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001m. birželio 20d. įsakymu Nr. 111 patvirtintų „ Asmens, vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių“ 11. 8 punkto nuostatas bÅ«tų galima pakeisti pareiÅ¡kėjai bei jos vaikams pavardes. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja ir jos vaikai nėra liudytojų apsaugos programos dalyviai, bet jiems taikoma speciali programa, skirta smurto Å¡eimoje aukoms apsaugoti ir Norvegijos Karalystės pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjai tik pasiÅ«lė, siekiant didesnio efektyvumo dalyvaujant programoje pasikeisti vardÄ , pavardę ( Lietuvos Respublikos Vaiko Teisių Apsaugos kontrolieriaus 2012m. rugpjūčio 3d. raÅ¡tas Nr. ( 6.5.-2012-57)-2-1137, t 1., b. l. 17-22).

Nurodytos nustatytos aplinkybės kitais byloje pateiktais įrodymais nėra paneigtos, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 7 straipsnyje yra numatytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. Tačiau Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardytos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso dalyviams, jei atliekant operatyvinius veiksmus ar ikiteisminį tyrimÄ arba nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, o taip pat dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų Apsaugos nuo nusikalstamo poveikio minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, buvo gauta patikrintų duomenų iÅ¡ viešų ar konfidencialių Å¡altinių, kad asmenų gyvybei ar sveikatai gresia pavojus ar, kad gali bÅ«ti sunaikintas ar sugadintas asmenų turtas.

Kaip jau nustatyta byloje, kad pareiÅ¡kėjos vyras R. K. yra nuteistas pagal Norvegijos Karalystės įstatymus ir atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje Norvegijoje. Lietuvos Respublikoje pradėti baudžiamÄ jį procesÄ pagal jau nuteistÄ ir įsiteisėjusį apkaltinamÄ jį aktÄ negalima, todėl visiÅ¡kai pagrįstai suinteresuotas asmuo – Policijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ ir argumentavo, kad taikyti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones pareiÅ¡kėjai bei jos praÅ¡omiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo.Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamam klausimui nėra reikÅ¡mingi, todėl neanalizuotini.

Remiantis iÅ¡dėstyta argumentacija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ( C P K 185 straipsnis) bei taikė įstatymus. Naikinti teismo sprendimÄ apeliantės apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra. Todėl apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a:

                          Apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                 Algimantas Kukalis                                                   Â