2021-04-07 Nr. AB-6902-3-63-3-00204-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-256-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00204-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Plungės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. Tl-59; įpareigoti Plungės rajono savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalį ir Plungės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 136 ir 169 punktus – priimti Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimą, užtikrinantį, kad būtų nutraukta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir terminus sudarytos komisijos veikla ir būtų panaikinti atitinkami Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo; laikinai sustabdyti ginčijamo Plungės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. Tl-59 galiojimą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. K. kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, kad ginčija Plungės rajono savivaldybės tarybos neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus bei sprendimus, kuriais Taryba 2021 m. vasario 18 d. posėdyje atsisakė panaikinti savo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. Tl-1 „Dėl komisijos sudarymo“, bei patvirtino komisijos veiklos nuostatus ir tokiu būdu 2021 m. vasario 18 d. dieną sudarė komisiją, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjo teigimu, neteisėtais Tarybos veiksmais pažeidžiamos Tarybos nario – mero A. K. teisės ir interesai, sukeliamos neigiamos teisinės pasekmes, kadangi dėl ginčijamų Tarybos veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai yra pradėta Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra bei daroma žala pareiškėjo reputacijai. Pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimas taip pat pasireiškia tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu tyrimo veiksmus atliks Tarybos neteisėtai sudaryta ir veikianti komisija, kas pagal savo esmę prilygsta neteisėtam asmens persekiojimui.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas kelią ginčą dėl Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje numatytos savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, kad aiškindamas valstybės politikų apkaltos procesą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad siektina, jog visi valstybės pareigūnai vadovautųsi Lietuvos Respublikos Konstitucija, teise ir jai paklustų, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas. Tai užtikrinant yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į šiuos principus, Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje yra įtvirtinta konstituciškai pagrįsta savivaldybės tarybos teisė nustatyta tvarka priimti sprendimą, kuriuo savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras netenka savo įgaliojimų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 10 dalį, tokiam sprendimui priimti yra reikalinga, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pateiktų išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Konstitucijos ir įstatymo pažeidimo nustatymas – tai teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas, todėl teisės klausimus Konstitucijos, įstatymo pažeidimo faktą, taigi ir Konstitucijos, įstatymo šiurkštaus pažeidimo faktą gali nustatyti tik teismas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvadą).

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. ABTĮ 21 straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 ir 14 punktuose nurodytas bylas.

Teismas konstatavo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio nuostatas, teikimas yra pagrindas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4–5 dalių nuostatas, teikimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, atitinkamai teikimo turinyje turi būti pateikti siūlymus pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. Būtent šių aplinkybių vertinimas ir yra atliekamas sprendžiant bylas dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Teismas akcentavo, kad šių bylų nagrinėjimas yra išimtinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija (ABTĮ 21 str. 3 d.), todėl konstatavo, kad skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtą nagrinėti tam teismui, o būtent Regionų apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kreipiasi su skundu į teismą, prašydamas įvertinti Tarybos veiksmų teisėtumą inicijavus Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio numatytą savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą ir dar nėra nei komisijos išvados, nei Tarybos sprendimo dėl komisijos pateiktos išvados.

Teismas pabrėžė, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas tam tikroje proceso stadijoje. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas nurodė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 7 dalį savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų; 2) taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad teisinių santykių kvalifikavimas pasibaigia anksčiau įvardijamu būdu ir procesas arba yra perkeliamas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl išvados pateikimo arba pati savivaldybės taryba konstatuoja, kad mero įgaliojimų netekimo procedūros nėra pagrindo taikyti.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį procesą dėl tarpinių procedūrinių dokumentų ir veiksmų, todėl skundas negali būti nagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl konstatavo, kad skundą atsisakytina priimti ir šiuo pagrindu.

Atsisakius priimti skundą dėl administracinio akto panaikinimo aukščiau įvardintais pagrindais, teismas atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris kildinamas išimtinai iš ginčijamo administracinio akto panaikinimo teisinių pasekmių

III. Pareiškėjas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundu siekė inicijuoti teisminį procesą dėl Tarybos 2021 m. vasario 18 d. sprendimo ir veiksmų, kuriais buvo pradėta mero įgaliojimų netekimo procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos 1/3 narių grupė 2020 m. gruodžio 22 d. Tarybai pateikė teikimą pradėti Tarybos nario – mero A. K. – įgaliojimų netekimo procedūrą pagal Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnį (toliau – ir Teikimas). Teikimo pagrindu, Taryba priėmė 2021 m. sausio 20 d. sprendimą dėl komisijos Teikime nurodytiems faktams ištirti (toliau – ir Komisija) sudarymo ir ginčijamą 2021 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinti Komisijos nuostatai.

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad Taryba pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai pradėjo Tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą, t. y. neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bei terminus, sudarė Komisiją.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra tarpinių procedūrų dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Nurodo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnį, Teikimas yra pagrindas mero įgaliojimų netekimo procedūrai inicijuoti, tačiau pati mero įgaliojimų neteikimo procedūra pradedama tik po to, kai Taryba teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais sudaro komisiją Tarybos narių Teikime nurodytiems faktams ištirti.

Pareiškėjo teigimu, Komisijos sudarymo tvarka ir terminai nustatyti Vietos savivaldos įstatyme ir Plungės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente, patvirtintame Plungės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T1-74 (toliau – ir Reglamentas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalį, gavusi teikimą pradėti mero įgaliojimų netekimo procedūrą, savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją (toliau – ir Tyrimo komisija). Reglamento 136 punktas nustato, kad „Sudarydama bet kokią komisiją, Savivaldybės taryba pirmiausia nustato komisijos narių skaičių, patvirtina jos sudėtį ir veiklos nuostatus, kuriuose turi būti nustatyti komisijos tikslai, uždaviniai, funkcijos, narių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimas ir jų įforminimas, taip pat komisijos atsiskaitymo Savivaldybės tarybai tvarka bei techninis aptarnavimas.“

Iš paminėto teisinio reguliavimo pareiškėjas daro išvadą, kad Tyrimo komisija laikoma sudaryta nuo to momento, kai yra patvirtinta Tyrimo komisijos sudėtis ir Tyrimo komisijos nuostatai bei įvykdyti visi Reglamento 136 punkte nustatyti reikalavimai. Visa tai savivaldybės taryba privalo padaryti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos. Nesant patvirtintų Tyrimo komisijos nuostatų, ši komisija negali būti laikoma sudaryta. Nurodo, kad nesudarius Tyrimo komisijos ir nepatvirtinus jos nuostatų per vieną mėnesį, mero įgaliojimų procedūra nepradedama ir savivaldybės taryba praranda teisę sudaryti Tyrimo komisiją ir pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Tarybos 2021 m. sausio 20 d. posėdyje Taryba priėmė sprendimą sudaryti Komisiją, nepatvirtinusi Komisijos nuostatų. Komisijos nuostatai neteisėtai ir nepagrįstai buvo patvirtinti pareiškėjo ginčijamu Tarybos 2021 m. vasario 18 d. sprendimu, praleidus vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo Teikimo gavimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.).

Pabrėžia, kad 2021 m. sausio 20 d. sprendimu Komisija nebuvo sudaryta ir dėl praleisto vieno mėnesio termino nebegalėjo būti sudaryta ginčijamu Tarybos 2021 m. vasario 18 d. sprendimu. Iki termino, nustatyto Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje, pabaigos (iki 2021 m. sausio 22 d.) mero įgaliojimų netekimo procedūra teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pradėta, todėl Taryba 2021 m. vasario 18 d. sprendimu neturėjo jokios teisės patvirtinti Komisijos nuostatų ir tokiu būdu pradėti pareiškėjo atžvilgiu vykdyti įgaliojimų netekimo procedūrą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Tarybos 2021 m. vasario 18 d. sprendimas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi būtent neteisėtai Tarybos priimto sprendimo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėtai pradėta vykdyti apkaltos procedūra, kuri nebūtų buvusi pradėta, nepriėmus šio sprendimo.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog ginčai dėl savivaldybės tarybos aktų, kai jie sukelia asmeniui teisines pasekmes, kai pareiškėjas pagrindžia savo interesą ar jo teisių pažeidimą, gali būti nagrinėjami teisme.

Pareiškėjo nuomone, pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad skundu yra ginčijamas tarpinių procedūrų dokumentas, netinkamai įvertino skunde išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, skundo dalyką bei pagrindą ir skundžiamo akto pobūdį.

Pareiškėjas pažymi, kad skundu yra ginčijamas ne tarpinis mero įgaliojimų netekimo procedūroje priimtas dokumentas ar veiksmas, bet pats atitinkamos procedūros inicijavimas. Skundas grindžiamas tuo, kad mero įgaliojimų netekimo procedūra negalėjo būti pradėta dėl praleisto termino jai pradėti. Kitaip tariant, skundu yra ginčijamas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis teisės aktas, kurio pagrindu neteisėtai pradėtas mero apkaltos procesas. Tenkinus pareiškėjo skundą, būtų pripažinta, kad Komisija sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir neturi teisės atlikti tyrimo, taip apginant pareiškėjo teises, nes jo atžvilgiu neteisėtai atliekama mero įgaliojimų neteikimo procedūra būtų nutraukta.

Nurodo, kad skundžiama nutartimi suponuojama ydinga praktika, pagal kurią savivaldybių tarybose daugumą atstovaujantiems tarybos nariams suteikiama galimybė pradėti ir vykdyti apkaltos procedūras tiesiogiai išrinkto mero atžvilgiu, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir terminus. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis suponuoja išvadą, jog savivaldybės taryba gali nesilaikyti Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų įgaliojimų netekimo procedūros inicijavimo terminų ir tvarkos bei vykdyti neteisėtai pradėtas procedūras, o asmuo, kurio atžvilgiu yra neteisėtai pradėta atitinkama procedūra, neturi jokios teisės gintis nuo neteisėto politinio persekiojimo ir ginčyti tarybos sprendimo, kuriuo jo atžvilgiu neteisėtai pradedama apkaltos procedūra.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiama nutartimi suponuojama, kad savivaldybės tarybos veiksmų teisėtumas inicijuojant mero įgaliojimų netekimo procedūrą teismine tvarka gali būti įvertintas ir patikrintas tik tada ir tik tuo atveju, kai savivaldybės taryba kreipsis į LVAT dėl išvados pateikimo. Pareiškėjo manymu, nors akivaizdžiai neteisėtai pradėta mero įgaliojimų netekimo procedūra teismine tvarka galėtų (ir turėtų) būti operatyviai nutraukta, panaikinant neteisėtus savivaldybės tarybos sprendimus, iš skundžiamos nutarties motyvų galima daryti išvadą, kad tik LVAT po visų neteisėtų procedūrų atlikimo turi teisę konstatuoti procedūrų neteisėtumą ir bylą nutraukti. Pažymi, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio nuostatas, ne visais atvejais įgaliojimų netekimo procedūra užbaigiama kreipimusi į LVAT, kadangi komisija gali pateikti išvadą, kad nėra pagrindo kreiptis į LVAT, arba nuspręsti nesikreipti į LVAT. Tokiu atveju asmuo, kurio atžvilgiu neteisėtai buvo inicijuota įgaliojimų netekimo procedūra, praranda galimybę teismine tvarka apginti savo pažeistas teises ir įrodyti, kad įgaliojimų netekimo procedūra jo atžvilgiu buvo pradėta ir vyko neteisėtai. Toks aiškinimas nepagrįstai apriboja asmens teisę kreiptis į teismą, todėl yra negalimas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo siekiamo inicijuoti teisminio proceso nagrinėjimas priklauso išimtinei LVAT kompetencijai.

Pažymi, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 8-10 dalių nuostatas, išimtinei LVAT kompetencijai priskirtos nagrinėti bylos pagal savivaldybės tarybos prašymą pateikti išvadą, ar meras sulaužė priesaiką ir (ar) pažeidė teisės aktus. Atkreipia dėmesį, kad atitinkamas savivaldybės tarybos prašymas LVAT gali būti teikimas tik tuo atveju, jeigu savivaldybės tarybos sudaryta komisija pateikia išvadą, kad yra pagrindas kreiptis LVAT, ir tokiu atveju LVAT atlieka komisijos išvadų ir teikime nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis kreipėsi į teismą dėl Tarybos priimto 2021 m. vasario 18 d. sprendimo ir Tarybos veiksmų, kuriais buvo pažeista mero įgaliojimų netekimo procedūros inicijavimo tvarka ir terminai, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl Komisijos išvadų ir Teikime nurodytų aplinkybių teisinio įvertinimo, be to, pareiškėjas nėra tas subjektas, kuris pagal Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnį galėtų kreiptis į LVAT, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundu inicijuojamas teisminis procesas patenka į LVAT išimtinei kompetencijai priskirtų nagrinėti bylų sritį.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiama nutartimi pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota teisė kreiptis į teismą, nors teisės aktai nenustato ribojimo tarybos nariui – merui kreiptis į teismą, ginčijant jo teises pažeidžiančius savivaldybės tarybos sprendimus ir veiksmus, kuriais pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai pradėta įgaliojimų netekimo procedūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas kėlė ginčą dėl Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje numatytos savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros pradėjimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. teigė, kad Komisija buvo sudaryta praleidus teisės aktuose nustatytus terminus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ nuostatas, bylos dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų yra priskirtos išimtinei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai, todėl konstatavo, kad pareiškėjo prašymą taip pat atsisakytina priimti kaip nepriskirtą nagrinėti tam teismui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad skundu yra ginčijamas ne tarpinis mero įgaliojimų netekimo procedūroje priimtas dokumentas ar veiksmas, bet teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis teisės aktas, kurio pagrindu neteisėtai pradėtas mero apkaltos procesas, bei nurodo, kad jis nesikreipė į teismą dėl Komisijos išvadų ir Teikime nurodytų aplinkybių teisinio įvertinimo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundu inicijuojamas teisminis procesas patenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išimtinei kompetencijai priskirtų nagrinėti bylų sritį.

Administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. ABTĮ 21 straipsnio 3 dalis numato, kad šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 13 ir 14 punktuose nurodytas bylas nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 120 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriima nagrinėti prašymo pateikti išvadą, jeigu prašymas paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos. Nustačius šią aplinkybę, išvada dėl savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero priesaikos sulaužymo ir / ar įstatymuose nustatytų įgaliojimų vykdymo nėra teikiama.

Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4–8 dalyse yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti apkaltos procedūra, o būtent: teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. Teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 4 d.); gavusi teikimą pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 6 d.); savivaldybės taryba, nusprendusi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašymą šiam teismui pateikia ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos ir paskiria savivaldybės tarybos narį (narius), kuris (kurie) atstovaus savivaldybės tarybai teisme nagrinėjant šį prašymą (Vietos savivaldos įstatymo 251 str. 8 d.).

Iš paminėtų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų matyti, kad minėtos teisės normos nustato reikalavimus apkaltos procedūros teisėtumui bei jos metu priimamų sprendimų objektyvumui ir nešališkumui. Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, nagrinėjimo teisme dalyku yra ne tik savivaldybės sprendimo, kuriuo prašoma pateikti tokią išvadą, pagrįstumo patikrinimas, bet ir patikrinimas aplinkybių, susijusių su apkaltos procedūros teisėtumu bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų ir nešališką tyrimą apkaltos proceso metu (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-20-1062/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl jo atžvilgiu pradėtos Plungės rajono savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. teigia, kad minėta procedūra buvo pradėta pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus Tyrimo komisijai sudaryti. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos dėl išvados, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, yra išimtinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija, todėl ir skundai dėl minėtos apkaltos procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams bei šios procedūros metu priimtų sprendimų teisėtumo yra teismingi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. 1/3 Plungės rajono savivaldybės tarybos narių grupė pateikė Tarybai teikimą pradėti Tarybos nario – mero A. K. – įgaliojimų netekimo procedūrą pagal Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnį. Teikimo pagrindu Taryba priėmė 2021 m. sausio 20 d. sprendimą dėl komisijos Teikime nurodytiems faktams ištirti sudarymo. 2021 m. vasario 18 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. T1-59, kuriuo patvirtinti Komisijos nuostatai, paskirtas jos pirmininkas ir nustatytas terminas išvadai pateikti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Tarybos sprendimą, priimtą jo atžvilgiu pradėtos Plungės rajono savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūros metu, t. y. sprendimą dėl Komisijos nuostatų patvirtinimo, Komisijos pirmininko skyrimo ir termino Komisijos išvadai pateikti nustatymo. Įvertinus paminėtus dokumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas vykdant Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje nurodytą mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą, kuris nesukelia pareiškėjui tiesioginių materialinių teisinių pasekmių, todėl tokio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas teisme ABTĮ nustatyta tvarka, nes tai nėra individualus administracinis aktas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarpinių procedūrinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra įvertinamas priėmus galutinį sprendimą ir ginčijant jo teisėtumą, t. y. šiuo atveju pareiškėjo ginčijamas Tarybos sprendimas ir apkaltos procedūros atitikimas Vietos savivaldos įstatyme nustatytai tvarkai būtų tikrinamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, priimant nagrinėti Tarybos prašymą pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino skunde keliamo ginčo pobūdį, bei tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ tvarka, bei teisingai konstatavo, kad tokio pobūdžio bylos nėra teismingos apygardos administraciniams teismams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan