c4da34bd-5ff3-4597-bad3-7f545abc6cac · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                    Civilinė byla Nr. 2A-1692-619/2012       Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-09508-2010-1                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2012 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo ir Nustatė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kininiu reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovo 50 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2005-03-02 Å¡alys sudarė UAB „Kopranas“ steigimo sutartį, kurios pagrindu sutarta, kad įmonės įstatinis kapitalas bus 100 000 Lt, ieÅ¡kovui ir atsakovui įneÅ¡ant po 50 000 Lt.

Atsakovas neturėjo lėšų, todėl ieÅ¡kovas pagal kasos pajamų orderius sumokėjo visÄ Ä¯statinį kapitalÄ â€“ 100 000 Lt, tame tarpe 50 000 Lt už atsakovÄ . Atsakovui negrÄ Å¾inus ieÅ¡kovui 50 000 Lt, pastarasis kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jo nuosavybės teisę į 50 paprastųjų vardinių UAB „Kopranas“ akcijų, už kurias jis atsakovo vardu yra sumokėjęs 50 000 Lt. Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė, tačiau konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra sumokėjęs už atsakovÄ 50 000 Lt.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 50 000 Lt sumÄ , kuri buvo sumokėta už atsakovÄ (b.l.2-3, 71-73).Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas prašė ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti. Nurodė, kad atsakovas dalį UAB „Kopranas“ įstatinio kapitalo sumokėjo pats, o ieÅ¡kovo už jį apmokėtÄ dalį grÄ Å¾ino V. P.. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo minimi kasos pajamų orderiai yra suklastoti, tuo tarpu pats ieÅ¡kovas, nepagrįstai reikalaudamas pinigų iÅ¡ atsakovo, elgiasi nusikalstamai.

Be to, pasak atsakovo, bÅ«tent UAB „Kopranas“ turėtų teisę reikalauti įstatinio kapitalo dalies iÅ¡ atsakovo kaip akcininko, o ne ieÅ¡kovas. Tretysis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino pilnutinai. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo A. K. ieÅ¡kovui V. P. 50 000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2010-05-25 - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas sprendime konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2010-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-302/2010 nustatyta, kad už visas UAB „Kopranas“ akcijas ieÅ¡kovas sumokėjo savo vardu, taip įvykdydamas ir atsakovo prievolę sumokėti 50 000 Lt įstatinio įmonės kapitalo pagal 2005-03-02 UAB „Kopranas“ steigimo sutartį. Atsakovui už ieÅ¡kovo sumokėtas pinigines lėšas nuosavybės teise perėjo 50 vnt. UAB „Kopratas“ akcijų. IeÅ¡kovui įvykdžius atsakovo prievoles UAB „Kopratas“, atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieÅ¡kovui minėtÄ sumÄ (CK 6.50 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu apeliantas A. K. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-09 d. teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nes priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi raÅ¡ytiniais įrodymais, apie kurių suklastojimÄ nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ pareiÅ¡kė atsakovas. Teismas rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktu kasos pajamų orderiu KOP Nr. 17, kuriame nurodyta, jog Å¡iuo orderiu į UAB „Kopranas“ kasÄ ieÅ¡kovas įnešė 50 000 Lt grynais.

Atsakovas, kadangi jis vedė visÄ Ä¯monės buhalterijÄ pateikė į bylÄ kasos pajamų orderio KOP Nr. 17 kvito kopijÄ , kurioje nurodyta kita informacija, t.y. jog į įmonės kasÄ iÅ¡ UAB „Individualių namų inžinerinės sistemos“ priimti 37 Lt, be to atsakovas pateikė teismui įrodymus apie tai, jog dėl UAB „Kopranas“ dokumentų klastojimo (įskaitant aukščiau paminėtÄ ) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas privalėjo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ remiantis CPK 163 str. 1 d. 3 p., nes toks praÅ¡ymas teismui buvo pateiktas, tačiau bylos nestabdė, o rėmėsi suklastotu pajamų orderiu.

Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovui atsirado pareiga sumokėti ieÅ¡kovui už jo neva įmokėtus grynuosius pinigus į bendrovės kasÄ . 2005-03-02 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė UAB „Kopranas“ steigimo sutartį, kurios pagrindu sutarta įsteigti bendrovę, Å¡alims suteikti po 50 proc. jos akcijų, kiekvienai Å¡aliai lygiomis dalimis apmokėti įmonės įstatinį kapitalÄ , sudarantį 100 000 Lt. Pagal steigimo sutarties 12 p. steigėjai „įgalioja ieÅ¡kovÄ bendrovės vardu atidaryti kaupiamÄ jÄ sÄ skaitÄ banke bei į jÄ Ä¯neÅ¡ti steigėjų surinktus akcijų apmokėjimo įnaÅ¡us“, kÄ ieÅ¡kovas atliko.

Pagal steigimo sutarties ir LR AB įstatymo nuostatas nuo bendrovės įregistravimo momento bendrovei atsiranda prievolė perduoti akcijas steigėjams, kas reiÅ¡kia, jog prievolę sumokėti už akcijas akcininkas privalo įvykdyti emitentui – bendrovei, t.y. akcijų pardavėjui (CK 6.305 str. 1 d.). Kai bendrovė yra įregistruota nustatyta tvarka, tačiau akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje nustatytÄ terminÄ akcijų neapmoka, bendrovė turi teisę nustatyta tvarka anuliuoti akcijas.

Taigi, reikalauti apmokėti už akcijas turi teisę bendrovė, tačiau tokio reikalavimo UAB „Kopranas“ nėra pareiÅ¡kusi, nes atsakovas sumokėjo bendrovei už jam priklausančias akcijas. Apelianto nuomone, prieÅ¡ingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas neturėjo teisės priiminėti sprendimų už atsakovÄ , t.y. atsakovui nuspęsti apmokėti už akcijas ar ne, Å¡i pareiga yra asmeninė atsakovo, dėl ko ieÅ¡kovas mokėti už atsakovÄ neturėtų. IeÅ¡kovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Å . v.

A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.          Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – rėmėsi raÅ¡ytiniais įrodymais – kasos pajamų orderiais, apie kurių suklastojimÄ atsakovas yra pareiÅ¡kęs ir dėl Å¡ių dokumentų klastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl buvo pagrindai civilinės bylos stabdymui pagal CPK 163 str. 1 d. 3 p..          Atsižvelgiant į tokius apelianto argumentus dėl netinkamo įrodymo vertinimo, bÅ«tina atkreipti dėmesį į įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų turinį bei taikymo ypatumus nagrinėjamoje byloje.

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-302/2010 yra nustatyta, kad už visas UAB „Kopranas“ akcijas ieÅ¡kovas sumokėjo savo vardu ir Å¡i aplinkybė remiantis CPK 182 str. 2 d. yra laikytina įrodyta, todėl jos tirti papildomai nereikia.

Å iuo atveju teismas laikė nustatytu, kad ieÅ¡kovas pats vienas sumokėjo visÄ UAB „Kopranas“ steigimo sutartyje numatytÄ Ä¯monės įstatinį kapitalÄ , kuris sudaro 100 000 Lt, taip įvykdydamas ir atsakovo prievolę sumokėti 50 000 Lt įstatinio kapitalo pagal 2005-03-02 d. UAB „Kopranas“ steigimo sutartį. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka. Pagal CPK 182 str. 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų „įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys“ (prejudiciniai faktai).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-247-302/2010 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui A. K., tretysis asmuo UAB „Kopranas“ dėl nuosavybės teisės į akcijas pripažinimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojančioje dalyje yra konstatuota, jog visos UAB „Kopranas“ akcijos apmokėtos pilnai, tiek ieškovo vardu registruotos, tiek atsakovo vardu registruotos akcijos bei nustatyta aplinkybė, jog ieškovas už visas akcijas sumokėjo savo vardu.

Å i nustatyta aplinkybė yra prejudicinis faktas, kurios nereikia įrodinėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytu, kad ieÅ¡kovas sumokėjo už atsakovui priklausančias akcijas.            Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ CPK 163 str. 1 d. 3 p. nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Kopranas“ dokumentų klastojimo. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 6 straipsnio pirmÄ jÄ dalį baudžiamÄ sias bylas nagrinėja tik teismas, t. y. tik teismas gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta, ir nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo, bei paskirti kaltu pripažintam asmeniui kriminalinę bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Pagal BPK, paaiÅ¡kėjus nusikalstamos veikos požymiams, ikiteisminis tyrimas pradedamas iÅ¡ karto, baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo klausimas nesprendžiamas.

Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, prokuroras kaltinamÄ jį aktÄ kartu su bylos medžiaga gali perduoti teismui (BPK 220 str. 1 d.), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK numatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigÅ«nai bei prokuroras. CPK 163 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikÅ¡mės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galiÄ dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.).

Taigi prejudicinę galiÄ turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai dokumentai, todėl kai atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra baudžiamosios bylos, kuri bÅ«tų nagrinėjama teisme baudžiamojo proceso tvarka. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, kt.).

Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. rugsėjo 16 d. raÅ¡tas Nr. 10-17-S-20701 patvirtina, kad dėl A. K. pareiÅ¡kimo dėl dokumentų klastojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis yra tęsiamas (b.l. 93, 94). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota teismui ir byla yra nagrinėjama baudžiamojo proceso tvarka teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ bylos sustabdymo klausimu, sprendžia, kad nėra laikytinas pagrįstu apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo stabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ CPK 163 str. 1 d. 3 p. nes yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Kopranas“ dokumentų klastojimo.

        Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad reikalavimÄ apmokėti už akcijas turi bendrovė, Å¡iuo atveju UAB „Kopranas“, tačiau tokio reikalavimo bendrovė nėra ir nebuvo pareiÅ¡kusi ir jokių susitarimų dėl pinigų skolinimo ar pinigų grÄ Å¾inimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nebuvo, kas reiÅ¡kia, jog jokių paskolinių santykių tarp Å¡alių nebuvo ir ieÅ¡kovas neturėjo teisės priiminėti sprendimų už atsakovÄ , t.y. nuspręsti apmokėti už bendrovės akcijas ar ne.           Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuo apelianto argumentus kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

Atsakovui už ieÅ¡kovo sumokėtas pinigines lėšas perėjo 50 vnt. UAB „Kopranas“ akcijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad remiantis CK 6.50 str. ieÅ¡kovas, įvykdęs už atsakovÄ jo pareigÄ sumokėti 50 000 Lt UAB „Kopranas“ įstatinio kapitalo, turi teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ atsakovo 50 000 Lt (CK 6.50 str.). Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas.          Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 329-330 str.).           Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo 7.35 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 163).

Kadangi procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 10 Lt sumÄ (b.l.206), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, į valstybės biudžetÄ Å¡iuo atveju nepriteistinos.             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,                                      n u t a r i a:

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                             Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                                                                                         Dalia Kačinskienė                                                                               Virginijus Kairevičius             Â