2018-10-24 Nr. AB-19002-3-61-3-03402-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1273-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03402-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriais-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriau-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 62-456 (toliau – ir Nutarimas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 2S-4298 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 72 straipsnio, 75 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 1 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies, 102 straipsnio 1 ir 4 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. liepos 9 d. išgėrė vaistų ir atsigulė paklausyti muzikos. Apie 14 val. prie jo kameros priėjo prižiūrėtojas ir paprašė pritildyti muziką. Jis muziką patildė, tačiau nepraėjus nė 5 min. prie jo kameros priėjo korpuso vyresnysis A. Z. ir vėl pareikalavo pritildyti muziką. Pasak pareiškėjo, jis paaiškino pareigūnui, jog muziką jau pritildė, tad jei ši vis tiek trukdo, prašė paaiškinti, kokiu garsu jis gali muzikos klausytis, bei pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja garso stiprumo dienos metu. Be to, anot pareiškėjo, jo turimo elektros prietaiso galia neviršija nustatytų reikalavimų, todėl reikalavimai pritildyti garsą yra nepagrįsti. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas A. Z. įžūliai elgdamasis liepė rašyti pasiaiškinimą, nors negalėjo paaiškinti, kuo jam trukdė muzika pareiškėjo kameroje, kuri yra pakankamai izoliuota. Pareiškėjas paaiškino, kad pasijuto įžeistas ir pažemintas, todėl iš nevilties, afekto būsenoje metė į durų grotas kibiriuką su maistu ir pasakė, kad pareigūnas eitų velniop į pragarą. Anot pareiškėjo, jis neturėjo tikslo apipilti ar įžeisti kurį nors iš pareigūnų. Pabrėžė, jog jokių necenzūrinių žodžių nevartojo.

3. Pareiškėjo manymu, kadangi jis rašo daug skundų, Lukiškių TI-K direktorius ir jo pavaduotojas duoda pareigūnams nurodymus, kad šie pareiškėją kaip nors nubaustų. Pažymėjo, kad drausmės komisija tinkamai neišnagrinėjo jo situacijos, o Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojas, turėdamas išankstinį nusistatymą, nepagrįstai paskyrė jam nuobaudą. Pareiškėjas pabrėžė, kad radijo imtuvo kameroje neturėjo, su pareigūnais bendravo tinkamai, jų apipilti nesiekė, todėl negalėjo pažeisti BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas tik formaliai išnagrinėjo jo skundą ir taip pat priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta per griežta nuobauda ypač apribojo jo teises, sukėlė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias. Manė, kad tokia nuobauda prieštarauja Konstitucijai.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai pabrėžė, jog neturi radijo imtuvo. Manė, kad muzikos galėjo klausyti bet kokiu garsu, nes jo turima aparatūra buvo patikrinta ir atitiko galingumo reikalavimus, Pažymėjo, kad kitiems suimtiesiems ir nuteistiesiems jo klausyta muzika netrukdė. Paaiškino, jog indelį su maistu metė ne į pareigūną, o į duris. Teigė, jog paskirta nuobauda yra nežmoniška, prilygintina kankinimui, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

5. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 15–18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo 0,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Nurodė, kad 2016 m. liepos 9 d. apie 14.00 val. prižiūrėtojas A. D. (A. D.) išgirdo triukšmą kameroje Nr. 222 dėl garsiai leidžiamos muzikos. Prižiūrėtojui per kameros stebėjimo langelį pareikalavus pritildyti garso įrangą (radijo imtuvą), pareiškėjas į šį pareigūno teisėtą reikalavimą nereagavo. Apie 14.05 val. prie kameros priėjo korpuso vyresnysis A. Z., ir, kartu su posto prižiūrėtoju atidaręs kameros duris, pareikalavo, kad pareiškėjas pritildytų garso įrangą. Pareiškėjas į daugkartinius pareigūnų reikalavimus nereagavo ir įžūliai atsikirtinėjo žodžiais, kad jam nebuvo paaiškinta, kiek būtent pritildyti muziką. Korpuso vyresnysis išaiškino pareiškėjui, kad šis privalo vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus, nes trukdo atlikinėti posto prižiūrėtojui savo pareigas. Pareiškėjas, nereaguodamas į pareigūnų teisėtus reikalavimus, toliau įžūliai ir atsikertančiai bendravo ir įrodinėjo, kad posto prižiūrėtojas jam privalėjo nurodyti, kiek pritildyti muziką. Korpuso vyresniajam pasiteiravus, ar pareiškėjas rašys pasiaiškinimą, pastarasis į klausimą nereagavo, todėl korpuso vyresnysis nurodė posto prižiūrėtojui uždaryti kameros duris. Pareigūnui uždarant duris, pareiškėjas pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais korpuso vyresniojo atžvilgiu. Posto prižiūrėtojui atidarius kameros duris, pareiškėjas griebė majonezo indelį ir bandė apipilti pareigūnus neaiškiu skysčiu, tačiau posto prižiūrėtojas laiku sureagavo ir suspėjo uždaryti kameros duris. Lukiškių TI-K teigimu, tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 73.4 punkte nustatytus reikalavimus, todėl skundžiamas nutarimas priimtas pagrįstai. Be to, atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

7. Teismo posėdyje atsakovo Lukiškių TI-K atstovas papildomai pažymėjo, kad filmuota medžiaga įrodo pareiškėjo padarytus nusižengimus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas indelį metė į pareigūnus, o ne į duris.

8. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Lukiškių TI-K prižiūrėtojas A. D. nurodė, kad išgirdęs iš pareiškėjo kameros sklindančią muziką, paprašė ją patildyti, tačiau pareiškėjas neklausė, todėl jis apie tai pranešė korpuso vyresniajam. Jie kartu nuėjo iki pareiškėjo kameros ir liepė rašyti jam pasiaiškinimą, tačiau pareiškėjas neklausė, bandė juos apipilti skysčiu.

9. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Lukiškių TI-K korpuso vyresnysis A. Z. nurodė, kad iš pareiškėjo kameros girdėjosi muzika. Muzika turi netrukdyti Lukiškių TI-K laikomiems asmenims bei darbuotojams. Šiuo atveju pareiškėjo klausoma muzika trukdė prižiūrėtojams girdėti, kas vyksta kitose kamerose. Pabrėžė, jog pareiškėjo nurodomame Kalėjimų departamento įsakyme yra nurodyta tik elektros prietaisų galia, tačiau ten neįtvirtinta, kokiu garsu galima klausyti muzikos.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nustatyta, kad 2016 m. liepos 9 d. tarnybiniu pranešimu Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 4 prižiūrėtojas A. D. informavo Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotoją, jog 2016 m. liepos 9 d. apie 14 val. kameroje Nr. 222 girdėjosi triukšmas dėl garsiai leidžiamos muzikos, todėl, priėjęs prie minėtos kameros, per stebėjimo langelį pareikalavo, kad nuteistasis V. K. pritildytų savo imtuvą, tačiau minėtas nuteistasis į reikalavimus nereagavo. Apie tai buvo pranešta korpuso vyresniajam (b. l. 22).

13. 2016 m. liepos 9 d. tarnybiniu pranešimu Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 4 korpuso vyresnysis A. Z. informavo Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotoją, jog 2016 m. liepos 9 d. apie 14.05 val. prižiūrėtojas pranešė, kad kameroje Nr. 222 girdisi triukšmas dėl garsiai leidžiamos muzikos. Priėjęs prie minėtos kameros, su posto prižiūrėtoju įjungė vaizdo registratorių ir atidaręs duris reikalavo, kad nuteistasis V. K. pritildytų savo radijo imtuvą, tačiau minėtas asmuo į daugkartinius reikalavimus nereagavo ir įžūliai atsikirtinėjo žodžiais, kad jam nebuvo paaiškinta, kiek patildyti muziką. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis privalo vykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus, tačiau pareiškėjas vis tiek įžūliai ir atsikertančiai bendravo ir įrodinėjo, kad jam privalėjo nurodyti, kiek pritildyti muziką. Pasiteiravus pareiškėjo, ar šis rašys pasiaiškinimą, jis nereagavo. Uždarant kameros duris, pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, o vėl atidarius duris, pareiškėjas priėjo prie durų, griebė majonezo indelį ir bandė apipilti korpuso vyresnįjį bei posto prižiūrėtoją neaiškiu skysčiu (b. l. 21).

14. 2016 m. liepos 12 d. pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, jog muziką pritildė, o vėliau pareigūnai jam nepaaiškino, koks garsas yra normalus. Teigė, jog necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu nevartojo. Manė, kad Lukiškių TI-K administracija yra prieš jį nusiteikusi dėl dažnai rašomų skundų (b. l. 23–26).

15. Pareiškėjo elgesys buvo svarstomas Lukiškių TI-K drausmės komisijos posėdyje, kurio metu nutarta teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą dėl pareiškėjo nubaudimo – perkelti iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėnesiams, už tai, kad būdamas kameroje klausėsi garsiai įjungtos muzikos, o pareigūnams pareikalavus pritildyti radijo imtuvą, tai padaryti atsisakė, su pareigūnais bendravo nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė apipilti pareigūnus neaiškiu skysčiu. Drausmės komisija pažymėjo, kad nuteistasis turi 24 galiojančias nuobaudas, komisijos metu prisipažino dėl padaryto drausmės pažeidimo (b. l. 19, 50–51).

16. Lukiškių TI-K direktorius 2016 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 62-456 skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 6 mėnesiams už BVK 12 straipsnio 1, 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimų pažeidimą (b. l. 8).

17. Pareiškėjas minėtą Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau pastarasis konstatavo, kad panaikinti paskirtos nuobaudos nėra pagrindo (b. l. 9–10).

18. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, pareiškėjas nubaustas už atsisakymą vykdyti pareigūnų nurodymus, nemandagų bendravimą, necenzūrinių žodžių vartojimą bei bandymą apipilti pareigūnus neaiškiu skysčiu. Tokie pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti kaip BVK 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimų pažeidimai.

19. Teismas pažymėjo, kad ginčo įvykiai yra užfiksuoti Lukiškių TI-K pareigūnų filmuotoje vaizdo medžiagoje, kuri buvo peržiūrėta ir teismo posėdyje. Minėta vaizdo medžiaga paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių, maisto indelį metė ne į pareigūnus. Filmuotoje medžiagoje girdėti, kad pareiškėjas keikiasi, taip pat matyti, jog pareiškėjas taikėsi indelį mesti į pareigūnus. Taip pat girdėti, jog iš pareiškėjo kameros atidarant duris sklido gana garsi muzika, kurią pareiškėjas pritildė tik pareigūnams atidarius duris. Pareiškėjas pats pripažino, jog jam anksčiau buvo duotas nurodymas patildyti muziką, tad vaizdo medžiaga patvirtina, kad minėtas nurodymas nebuvo tinkamai įvykdytas.

20. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad jis nepažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto. Teismo vertinimu, pareiškėjo pareigūnų atžvilgiu vartoti necenzūriniai žodžiai, taip pat bandymas pareigūnus apipilti neaiškiu skysčiu prilygintini psichologiniam smurtui prieš kitus asmenis.

21. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad nurodymas patildyti muziką buvo neteisėtas. Nors nuteistiesiems kamerose nėra draudžiama klausytis muzikos, tačiau tokia jų veikla neturėtų trukdyti Lukiškių TI-K pareigūnams vykdyti jiems priskirtas funkcijas. Kaip paaiškino liudytojai teismo posėdžio metu, dėl per garsiai iš pareiškėjo kameros sklidusios muzikos prižiūrėtojai negalėjo girdėti, kas vyksta kitose kamerose, tad reikalavimas patildyti muziką negali būti laikomas neteisėtu. Teismo vertinimu, pareiškėjas klaidingai suprato Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, reglamentuojančias didžiausią leistiną elektros srovės galią, kaip suteikiančias pareiškėjui teisę klausytis muzikos visu garsu per jo turimą elektros prietaisą. Pabrėžė, jog minėtas Aprašas nereglamentuoja elektros prietaisų skleidžiamo garso maksimalaus leistino stiprumo.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryti pažeidimai kvalifikuoti tinkamai, todėl Lukiškių TI-K turėjo teisę pareiškėjui skirti nuobaudą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuobauda. Kaip matyti iš BVK 142 straipsnio 2 dalies reglamentavimo, tokio pobūdžio nuobauda gali būti skiriama tik nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 3.1 ir 3.2 punktais, nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, kad iš Lukiškių TI-K drausmės komisijos posėdžio protokolo matyti, jog pareiškėjas turėjo 24 galiojančias nuobaudas (b. l. 50–51). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei pareiškėjo padarytus pažeidimus, teismas sprendė, jog pareiškėjas pripažintinas tiek sistemingai pažeidinėjančiu režimą, tiek itin piktybiškai pažeidusiu režimą nuteistuoju, todėl Lukiškių TI-K turėjo teisę jam skirti BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą nuobaudą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui paskirtos nuobaudos trukmė – 6 mėn., nors pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą maksimali perkėlimo į drausmės grupę trukmė – iki vienerių metų. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus pažeidimus, jam paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytiems pažeidimams. Teismui nekilo abejonių dėl BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos nuobaudos bei kitų pareiškėjo nurodomų BVK nuostatų (72 str., 75 str. 1 d., 84 str., 86 str. 1 d., 96 str. 1 d. ir 94 str. 1 d., 102 str. 1 ir 4 d.) atitikties Konstitucijai, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintas.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 62-456 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 2S-4298 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

24. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nutarimas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jokių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo atveju nenustatyta. Neteisėti veiksmai yra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pastarųjų nenustačius, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog nėra pagrindo priteisti Lukiškių TI-K iš pareiškėjo patirtas išlaidas.

III. 26. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 91–96), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 72 straipsnio, 68 straipsnio, 75 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 1 dalies, 102 straipsnio 1 ir 4 dalių atitikties Konstitucijai ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl skunde išdėstytų aplinkybių.

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad iš vaizdo kameros įrašo, esančio byloje, nesigirdi, jog iš pareiškėjo kameros sklistų garsiai klausoma muzika. Pažymi, kad Aprašo 9.3 ir 9.4 punktuose numatyta maksimali garsą skleidžiančių elektros prietaisų galia nebuvo viršyta. Pagal teisės aktus, muzikos pakankamai garsiai negalima klausyti nuo 20 val., šiuo atveju muzikos buvo klausomasi dieną ir ji nebuvo labai garsi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nevykdė pareigūno nurodymo pritildyti muziką. Be to, kai atėjo korpuso vyresnysis, muzika buvo išjungta. Teismas nepagrįstai nurodė, kad garsi muzika trukdė klausytis, kas vyksta kamerose, nes pareigūnai tokios pareigos neturi, jie turi stebėti kameras, o ne klausytis, kas jose vyksta. Dėl necenzūrinių žodžių naudojimo pažymi, kad tam tikri žodžiai buvo panaudoti, tačiau jie nebuvo nukreipti pažeminti ar įžeisti pareigūnus, tai mažareikšmis įžeidimas. Nesutinka su tuo, kad naudojo psichologinį smurtą prieš pareigūnus, nes indelį metė į duris afekto būsenoje, kurią sukėlė pareigūnai, nesuprato savo veiksmų. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir pareigūnai tai žinojo. Mano, jog aptarti veiksmai negali būti laikomi psichologiniu smurtu dėl mažareikšmiškumo ir sistemingumo nebuvimo. Akcentuoja, kad pagal BVK 87 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui buvo skirta didžiausia ir griežčiausia nuobauda, kai galėjo būti skiriamos ir švelnesnės.

28. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 112–115) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Apeliantas nekonkretizuoja, kuo pasireiškė tariami padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, o apeliantas naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių nepateikia. Todėl mano, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 107–110) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje nustatytas režimo reikalavimų pažeidimo faktas įtvirtintas dviejų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2016 m. liepos 9 d. tarnybiniuose pranešimuose. Bylos nagrinėjimo metu duomenų apie tai, kad minėtuose tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija neatitinka tikrovės, nenustatyta. Režimo reikalavimų pažeidimas užfiksuotas ir vaizdo registratoriumi. Vaizdo medžiaga paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių, maisto indelį metė ne į pareigūnus. Vaizdo medžiagoje girdėti, kad iš pareiškėjo kameros sklido gana garsi muzika. Drausmės komisija įvertino tai, kad pareiškėjas turėjo 24 galiojančias nuobaudas, todėl pareiškėjas pripažintas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidusiu režimą nuteistuoju. Mano, jog paskirta nuobauda yra proporcinga. Pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei vienos deliktinės atsakomybės sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 62-456, kuriuo pareiškėjui V. K. paskirta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėnesiams, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

33. Pareiškėjui nuobauda skirta už BVK 12 straipsnio 1, 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 73.4 punkto reikalavimų pažeidimus už tai, kad 2016 m. liepos 9 d. būdamas kameroje klausėsi garsiai įjungtos muzikos, o pareigūnams pareikalavus pritildyti radijo imtuvą, tai padaryti atsisakė, su pareigūnais bendravo nemandagiai, vartojo necenzūrinius žodžius, bandė apipilti pareigūnus neaiškiu skysčiu.

34. BVK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Pagal BVK 12 straipsnio 2 dalį nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, o 2 dalies 8 punktas draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte numatytas reikalavimas nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda ir savo nesutikimą grindžia teiginiais, kad iš pareiškėjo kameros nesklido garsiai klausoma muzika, kad maksimali garsą skleidžiančių elektros prietaisų galia nebuvo viršyta, pareiškėjas įvykdė pareigūno nurodymą pritildyti muziką, kad necenzūriniai žodžiai nebuvo nukreipti pažeminti ar įžeisti pareigūnus ir kad aptarti veiksmai negali būti laikomi psichologiniu smurtu dėl mažareikšmiškumo ir sistemingumo nebuvimo. Pareiškėjas mano, jog jam galėjo būti skirta švelnesnė nuobauda.

36. Pažymėtina, kad aptartus pareiškėjo teiginius paneigia į bylą atsakovo atstovo pateikti įrodymai. Bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės nustatytos vadovaujantis 2016 m. liepos 9 d. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 4 prižiūrėtojo A. D. ir korpuso vyresniojo A. Z. tarnybiniais pranešimais (b. l. 21–22). Be to, ginčo įvykiai yra užfiksuoti Lukiškių TI-K pareigūnų filmuotoje vaizdo medžiagoje, kuri paneigia pareiškėjo teiginius, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių, maisto indelį metė ne į pareigūnus. Peržiūrėjus filmuotą medžiagą matyti, jog pareiškėjas indelį metė į pareigūnus, girdėti, jog iš pareiškėjo kameros atidarant duris sklido garsi muzika, kurią pareiškėjas pritildė tik pareigūnams atidarius duris, girdėti, kaip pareiškėjas keikiasi. Vaizdo medžiaga patvirtina ir tai, kad pareigūnų anksčiau duotas nurodymas pritildyti muziką nebuvo tinkamai įvykdytas.

37. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad necenzūriniai žodžiai nebuvo nukreipti pažeminti ar įžeisti pareigūnus, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte numatytas reikalavimas nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių nėra siejamas su tokių žodžių vartojimo tikslu. Pareiškėjas iš esmės ir pats pripažįsta, jog tam tikri necenzūriniai žodžiai buvo naudojami, kas nagrinėjamu atveju savaime laikytina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto pažeidimu.

38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimas patildyti muziką negali būti laikomas neteisėtu, ir pažymi, jog pareiškėjo nurodomos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos reglamentuoja didžiausią leistiną elektros srovės galią, tačiau nesuteikia pareiškėjui teisės klausytis muzikos maksimaliu garsu per jo turimą elektros prietaisą. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad Aprašas reglamentuoja elektros prietaisų skleidžiamo garso maksimalų leistiną stiprumą.

39. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo pareigūnų atžvilgiu vartoti necenzūriniai žodžiai, taip pat bandymas pareigūnus apipilti neaiškiu skysčiu prilygintini psichologiniam smurtui prieš kitus asmenis BVK 110 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 2 dalies 8 punkto prasme.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta BVK 142 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuobauda. Ši nuobauda paskirta, nes pareiškėjas pripažintas sistemingai pažeidinėjančiu ir itin piktybiškai pažeidusiu režimą nuteistuoju. Minėta išvada padaryta įvertinus Lukiškių TI-K drausmės komisijos posėdžio metu nustatytą aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo 24 galiojančias nuobaudas (b. l. 50–51), ir pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai neleidžia daryti priešingos išvados. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus pažeidimus ir nustatytas aplinkybes dėl nuolatinio režimo pažeidinėjimo, jam paskirta nuobauda laikytina proporcinga padarytiems pažeidimams.

41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris aptartus pareiškėjo paaiškinimus dėl nuobaudos skyrimo vertino kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vertina, kad Lukiškių TI-K 2016 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 62-456 ir Kalėjimų departamento 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 2S-4298 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančia medžiaga, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 72 straipsnio, 68 straipsnio, 75 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 1 dalies, 102 straipsnio 1 ir 4 dalių atitikties Konstitucijai ir į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl skunde išdėstytų aplinkybių.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso dalyvio keliamos abejonės dėl įstatyme įtvirtintos normos konstitucingumo yra vada įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Proceso dalyvio pateikti argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina, ar yra teisinis pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją spręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagrindu bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-282-261/2018; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-356-415/2018).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas išsprendė remdamasis individualią bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, t. y. pagrįstu manymu dėl sprendžiant šį individualų ginčą taikytino teisės akto (teisės normos) atitikties Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla pagrįstų abejonių dėl sprendžiant ginčą šioje byloje taikytinų BVK nuostatų atitikties Konstitucijai.

46. Dėl apelianto prašymo kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl klausimų, susijusių su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo atstovo neteisėti veiksmai byloje nenustatyti, todėl nekyla abejonių, kad jie gali prieštarauti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

47. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė