c4d589a7-e41b-48ca-861a-b90087ebe85e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-6342-171/2014                            Teismo proceso Nr. 3-61-3-00893-2014-0    Procesinio sprendimo kategorija 16.6.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 18 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.

V. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija, ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalies priteisimo ir               n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ž. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), kuriame praÅ¡o:

1) sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ (2006 m. rugsėjo 15 d. Nr. 893); Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ (2009 m. spalio 28 d.

Nr. 1416 ); Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ (2010 m. gruodžio 29 d. Nr. 1833 ) tiek, kiek nutarimų galiojimas buvo taikomas profesinės karo tarnybos karių atlyginimų dydžių nustatymui, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;

2) panaikinti 2014 m. sausio 24 d. atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) sprendimÄ Nr. 12-01-159;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Ministerija, susidariusį darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumÄ .Nurodė, kad iki 2010-09-25 dirbo Karo prievolės administravimo tarnybos prie Ministerijos Klaipėdos karo prievolės centre Å ilutės teritorinio skyriaus vedėjo pareigose. Nuo 2010-09-25 Ministerijos sprendimu jam buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija.Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime konstatavus, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, nes įstatymas prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sužinojo, kad galimai neteisėtai buvo sumažintas pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis.

PareiÅ¡kėjas su 2013-12-11 raÅ¡tu kreipėsi į MinisterijÄ dėl jam neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės kompensacijos dalies ir prašė apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti susidariusį darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumÄ . Ministerija 2014-01-24 sprendime Nr. 12-01-159, kuriame nurodė, kad dirbant pareiÅ¡kėjui atlyginimas buvo skaičiuojamas ir mokamas remiantis Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTÄ®) 60 straipsnio 2–5 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo kanų, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“.

Taip pat nurodyta, kad Konstitucinis Teismas byloje Nr. 125/2010-26/2011-21/2012-6/2013-10/2013, kurioje buvo priimtas 2013 m. liepos 1 d. nutarimas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 60 straipsnio 2-5 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“ normų prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams ir dėl karių sumažintų tarnybinių atlyginimų pagrįstumo savo nuomonės nepasakė.

Ministerija savo sprendime nenurodė, koks susidarė darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos skirtumas.AiÅ¡kindamas Konstitucinio Teismo galias, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-08 nutarime iÅ¡samiai konstatavo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai, iÅ¡vados, sprendimai, kuriais baigiama konstitucinės justicijos byla, tai yra Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Todėl, remiantis Å¡iuo Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, įsigaliojus Konstitucinio teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimui, nesutikdamas su tokiu Ministerijos sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio dydžio nustatymui ir apskaičiavimui buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“, pagal kurį buvo nustatyti koeficientai. Vėliau Vyriausybė priėmė nutarimus „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių, ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ (2006 m. rugsėjo 15 d.

Nr. 893); 2009 m. spalio 28 d. Nr. 1416, Nr. 132-5750; 2010 m. gruodžio 29 d. Nr. 1833, kuriais remiantis buvo ženkliai sumažinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžiai, t.y. sumažinti koeficientai. Todėl pareiÅ¡kėjui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, nuo kurio yra apskaičiuota iÅ¡eitinė kompensacija, jam buvo iÅ¡mokėta mažesnė nei turėjo bÅ«ti priskaičiuota ir iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė kompensacija.Nurodo, kad tiek dėl galimai neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio, tiek dėl mažesnės nei priklausė iÅ¡mokėti iÅ¡eitinės kompensacijos jis patyrė turtinius praradimus.Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne vienÄ kartÄ konstatavo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į nuosavybę.Pagal ginčijamÄ teisinį reguliavimÄ , nustatytÄ KASOKTÄ® 60 straipsnio 2-5 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“, kuriais nustatytas atlyginimų koeficientų mažinimas profesinės karo tarnybos kariams, nustatytas neproporcingas valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastas, inter alia pažeistos laikotarpiu iki sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų valstybės pareigÅ«nų ir tarnautojų kategorijai priskirtų skirtingų pareigybių atlyginimų dydžių proporcijos, atliekančio sudėtingÄ darbÄ aukÅ¡tos kvalifikacijos valstybės pareigÅ«no ir tarnautojo atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingÄ darbÄ dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo.Atsižvelgiant į tai, kad teisinė situacija dėl Vyriausybės priimtų nutarimų „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“, kuriais remiantis buvo ženkliai sumažinti profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžiai, taikymo kol kas nėra aiÅ¡ki.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 42).Atsakovės atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti (b. l. 10–14).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1990-12-18 iki 2010-09-23 tarnavo kraÅ¡to apsaugos sistemoje. Kariuomenės vado 2001-12-10 įsakymu Nr. 1570-K pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas kapitono laipsnis. Å io ginčo aktualiu laikotarpiu, Karo prievolės administravimo tarnybos prie Ministerijos virÅ¡ininko 2007-06-04 įsakymu Nr. P-319 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Å ilutės skyriaus vedėjo pareigas.

Jam nuo 2007-06-04 buvo nustatytas bei mokamas 8,7 bazinio dydžio koeficiento tarnybinis atlyginimas. Karo prievolės administravimo tarnybos prie Ministerijos virÅ¡ininko 2009-11-13 įsakymu Nr. P-345 pareiÅ¡kėjui nuo 2009-11-06 buvo nustatytas ir mokamas 8,6 bazinio dydžio koeficiento tarnybinis atlyginimas. KraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymu Nr. P-861 „Dėl kapitono Ž. V. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ su pareiÅ¡kėju nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis iÅ¡leistas į atsargÄ 2010-06-29, nukeliant atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ Ä¯ kitÄ dienÄ po paskutinės kasmetinių atostogų dienos (t. y. 2010-09-23).

Å io įsakymo 4 punkte nurodyta Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininkui iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ su pareiÅ¡kėju visiÅ¡kai atsiskaityti. Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininko 2010-09-17 įsakymas Nr. P-356 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio iÅ¡eitinė paÅ¡alpa, 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio papildoma kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tai yra su pareiÅ¡kėju iki 2010-09-23 buvo visiÅ¡kai atsiskaityta.PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kreipėsi su 2013-12-11 praÅ¡ymu „Dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimo“ į MinisterijÄ dėl darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nepriemokos iÅ¡mokėjimo.

Ministerija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2014-01-24 raÅ¡tu Nr. 12-01-159 praÅ¡ymo netenkino.Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tvarkÄ , tarnybinių atlyginimų dydžius ir jų priedus nustato KASOKTÄ® 60 straipsnio 2-6 punktai ir Vyriausybės 1998-11-20 nutarimas Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“. KASOKTÄ® 48 straipsnis reglamentuoja karo tarnybos ginčų sprendimo tvarkÄ .

Pagal minėto straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija) 1 dalį galiojusiÄ pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos metu, ginčai dėl priėmimo į karo tarnybÄ , nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimas gali bÅ«ti apskųstas pagal pavaldumÄ aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai. Pagal KASOKTÄ® 48 straipsnio 2 dalį, jei iÅ¡ profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos atleistas asmuo laiko savo atleidimÄ neteisėtu, Kariuomenės drausmės statuto nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka jis gali atleidimÄ apskųsti aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai.

KraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo ar praneÅ¡imo apie jį dienos. Vėlesnėse ir Å¡iuo metu galiojančioje KASOKTÄ® 48 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcijose nustatyta, kad karo tarnybos ginčai nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma iÅ¡ankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Galutinis sprendimas, priimtas nagrinėjant ginÄÄ Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka, gali bÅ«ti skundžiamas Apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar praneÅ¡imo apie jį dienos.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl tarnybinio atlyginimo ir kompensacijų nepriemokų iÅ¡mokėjimo dydžių iÅ¡mokėjimo jo tarnybos laikotarpiu iki 2010-09-23. IÅ¡ pateikiamų įsakymų kuriais pareiÅ¡kėjui buvo skiriami tarnybiniai atlyginimai, matyti, kad jam tarnybinį atlyginimÄ skirdavo KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų rinktinės vadas, kariuomenės vadas, Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininkas. Kaip minėta anksčiau, Å¡ių vadų (virÅ¡ininkų) įsakymai gali bÅ«ti skundžiami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma iÅ¡ankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.Pabrėžė, kad keliamas ginčas dėl tarnybinio atlyginimo pagal savo pobÅ«dį patenka į anksčiau minėtų karo tarnybos ginčų kategorijų, kurioms turi bÅ«ti taikoma privaloma žinybinė ar iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka.

Vadovaujantis kariuomenės drausmės statuto VIII skyriaus nuostatomis, karo tarnybos ginčai nagrinėjami kariui padavus skundÄ pagal pavaldumÄ arba tiesiogiai kraÅ¡to apsaugos generaliniam inspektoriui. Tai yra pagal Kariuomenės drausmės statutÄ skundÄ gali paduoti karys. Tačiau pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas kariu nesikreipė statuto nustatyta tvarka dėl, jo manymu, nepagrįsto tarnybinio atlyginimo mokėjimo, o išėjęs į atsargÄ Å¡ia tvarka pasinaudoti negali, nes nėra karys. Ministerijos manymu, teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, turi nutraukti bylÄ , jeigu pareiÅ¡kėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti.Nurodė, kad kraÅ¡to apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymu Nr. P-861 su pareiÅ¡kėju nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis iÅ¡leistas į atsargÄ 2010-06-29, nukeliant atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ Ä¯ kitÄ dienÄ po paskutinės kasmetinių atostogų dienos.

Å io įsakymu 4 punkte nurodyta Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininkui iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ , su pareiÅ¡kėju visiÅ¡kai atsiskaityti. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su iÅ¡mokėtų kompensacijų dydžiu, minėto kraÅ¡to apsaugos ministro įsakymo nei Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininko įsakymo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Pagal tuo metu galiojančias KASOKTÄ® 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, kraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo ar praneÅ¡imo apie jį dienos.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės Ministerijos nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį už visÄ tarnybos laikotarpį ir iÅ¡eitinės kompensacijos dalį, tačiau pareiÅ¡kėjas formuluodamas šį praÅ¡ymÄ , praleido 1 mėnesio senaties terminÄ , nustatytÄ KASOKTÄ® 48 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.

PareiÅ¡kėjas apie savo pažeistas teises sužinodavo kiekvienÄ mėnesį, kai gaudavo tarnybinį atlyginimÄ ir 2010 m. rugsėjo mėnesį, kai su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta (sumokėtos visos kompensacijos) ir nutraukti profesinės karo tarnybos santykiai, o į teismÄ jis kreipės tik 2014 m. vasario mėnesį. PareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ skundui teismui paduoti ir neprašė jo atnaujinti. Atkreipė dėmesį, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas ženkliai (daugiau nei 3 metas).

Tokiu atveju, vadovaujantis ABTÄ® 101 straipsnio 6 punktu, jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiÅ¡kėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį praÅ¡ymÄ , teismas nutraukia bylÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas praleido bendrÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nustatytÄ , Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje ir 301 straipsnyje.Ministerijos nuomone, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . PareiÅ¡kėjas skunde praÅ¡o iÅ¡tirti tam tikrų Vyriausybės nutarimų redakcijų visų normų atitikimÄ Konstitucijai, nors akivaizdu, kad jos ne visos susijusios su Å¡ios bylos ginčo dalyku.

Pareiškėjas nenurodo, kokia konkreti Vyriausybės nutarimo Nr. 1353 teisės norma prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, yra abejonė, kuri turi būti iš tiesų pagrįsta, pakankamai aiški, susijusi su abejonių protingumo ir teisingumo principų kontekste keliančių santykių sureguliavimu. Pažymėjo, kad pareiškėjui, turinčiam kapitono karinį laipsnį, tarnybinis atlyginimas buvo sumažintas Vyriausybės nutarimo Nr. 1353 nuo 2009-11-06 0,1 bazinio dydžio koeficientu.

Pareiškėjo prašyme nurodyti pagrindai (Vidaus tarnybos statutas, Valstybės tarnybos įstatymas, Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriais remiantis, jo manymu, prašymas turėjo būti patenkintas, yra visiškai nesusiję su jam mokėtu darbo užmokesčiu ar išmokėta kompensacija. Todėl mano, kad skundžiamas Ministerijos sprendimas yra pagrįstas, nes tarnybinis atlyginimas pareiškėjui buvo mokamas vadovaujantis galiojančiais ir teismo nenuginčytais teisės aktais, o be to, pareiškėjas buvo praleidęs įstatymo nustatytus terminus skundui teismui pateikti.Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 40). Skundas dalyje dėl darbo užmokesčio skirtumo ir iÅ¡eitinės kompensacijos dalies priteisimo atmestinas, dalyje dėl KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 12-01-159 panaikinimo byla nutrauktina.Byloje ginčas keliamas dėl pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio ribojimo taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ nuostatas ir iÅ¡eitinės kompensacijos dalies priteisimo.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1990 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės KraÅ¡to apsaugos departamento Klaipėdos zonos Klaipėdos uosto pasienio Kontrolės posto pamainos budinčiu (b. l. 18).PareiÅ¡kėjas su Ministerija 1994 m. vasario 1 d. sudarė karinės tarnybos sutartį (b. l. 28-29).PareiÅ¡kėjas su Ministerija 1998 m. birželio 18 d. sudarė profesinės karo tarnybos sutartį, kuria jį priėmė į profesinę karo tarnybÄ penkeriems metams (b. l. 30-31), o 2009 m. kovo 3 d. sudarė karo tarnybos sutartį, kuria jis priimtas į profesinę karo tarnybÄ iki 2009-10-05 (b. l. 32-33).

PareiÅ¡kėjo ir Ministerijos 2009 m. spalio 5 d. karo tarnybos sutartis buvo pratęsta ir Ž. V. priimtas į profesinę karo tarnybÄ iki 2011-10-05 (b. l. 36-37).Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininko 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. P-319 pareiÅ¡kėjui nustatytas 8,7 MMA bazinio dydžio tarnybinis atlyginimas (b. l. 22), 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. P-345 nuo 2009 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kėjui skirtas 8,6 bazinio dydžio tarnybinis atlyginimas (b. l. 24-25).KraÅ¡to apsaugos ministras 2010 m. birželio 29 d. priėmė įsakymÄ Nr. P-861, kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis su pareiÅ¡kėju buvo nutraukta, nuo 2010 m. birželio 29 d. iÅ¡leidžiant jį į atsargÄ .

Å io įsakymo ketvirtu punktu Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininkui buvo pavesta iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ su pareiÅ¡kėju visiÅ¡kai atsiskaityti (b. l. 27). Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininko 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. P-356 buvo pavesta Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui iÅ¡mokėti kapitonui Ž. V. 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio iÅ¡eitinę paÅ¡alpÄ , 2 mėnesių tarnybinių atlyginimų dydžio papildomÄ kompensacijÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir iki 2010 m. rugsėjo 24 d. visiÅ¡kai atsiskaityti (b. l. 26).PareiÅ¡kėjas su 2013 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymu kreipėsi į MinisterijÄ ir vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, prašė iÅ¡mokėti darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumÄ , susidariusį taikant 2009 m. balandžio 23 d.

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ bei 2009 m. liepos 17 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ (b. l. 16).Atsakovė 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 12-1-159 atsisakė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti, nurodydama, kad jam darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis KASOKTÄ® 60 straipsnio 2-5 punktais ir Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų“.

Konstitucinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime dėl karių sumažintų tarnybinių atlyginimų pagrįstumo nepasisakė, todėl pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. sumažintas tarnybinis atlyginimas buvo mokamas pagrįstai (b. l. 17). PareiÅ¡kėjas nesutinka su nurodytu sprendimu ir praÅ¡o jį panaikinti.KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprÅ«pinimo, priėmimo ir atleidimo iÅ¡ tarnybos, jos apmokėjimo tvarkÄ , taip pat civilių tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje ypatumus nustato KASOKTÄ®.Karių tarnybos apmokėjimo tvarka nustatyta KASOKTÄ® 60 straipsnyje, antrojoje Å¡io straipsnio dalyje įtvirtinant nuostatÄ , kad civilių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sÄ lygos profesinės karo tarnybos kariams nėra taikomos.Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjo keliamas ginčas patenka į karo tarnybos ginčų kategorijÄ ir pagal KASOKTÄ® 48 straipsnio 1-2 dalis (nuo 2010-05-31 galiojanti įstatymo redakcija) bei Kariuomenės drausmės statuto nuostatas, nustatančias, kad įsakymai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo skiriamas tarnybinis atlyginimas turėjo bÅ«ti skundžiami pagal pavaldumÄ aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki KraÅ¡to apsaugos ministro imtinai.

KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl priėmimo į karo tarnybÄ , nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimas gali bÅ«ti apskųstas pagal pavaldumÄ aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei iÅ¡ profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos atleistas asmuo laiko savo atleidimÄ neteisėtu, Kariuomenės drausmės statuto nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka jis gali atleidimÄ apskųsti aukÅ¡tesniajam vadui ar pareigÅ«nui iki kraÅ¡to apsaugos ministro imtinai.

KraÅ¡to apsaugos ministro sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo ar praneÅ¡imo apie jį dienos. Pagal KASOKTÄ® 57 straipsnį, karo tarnybos ginčai - tai ginčai dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kt. Taigi iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo negalima daryti iÅ¡vados, kad KASOKTÄ® nustato asmenų skundų, susijusių su netinkamu apmokėjimu už tarnybÄ pateikimo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, nutraukus tarnybinius santykius su pareiÅ¡kėju ir kilus ginčui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir iÅ¡eitinės kompensacijos dalies grÄ Å¾inimo (o ne dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų ar pan. nuginčijimo), pareiÅ¡kėjas pagrįstai kreipėsi į teismÄ bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nesutinka su atsakovių argumentu dėl administracinės bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti.

Taip pat teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje ir KASOKTÄ® 59 straipsnyje nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymui Nr. P-356 apskųsti.Pagal ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

KASOKTÄ® 59 straipsnyje nustatyta, kad skundas turi bÅ«ti paduotas ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas pateiktame skunde neginčija administracinio akto, kuriuo buvo nutraukti tarnybos teisiniai santykiai su atsakove (KraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. P-356), todėl nurodyta teisės norma (ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje) Å¡iuo atveju netaikytina.

ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialųjį terminÄ , per kurį asmuo gali apginti savo galimai pažeistas teises, siekdamas susigrÄ Å¾inti su darbo santykiais susijusias nepriemokas, reglamentuoja DK 27 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tuo tarpu, pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas priteisti laikotarpiu nuo 2009 m. iki jo iÅ¡leidimo į atsargÄ neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2014 m. vasario 10 d. (teisme gautas 2014-02-11) t.y. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Kaip matyti iÅ¡ kraÅ¡to apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 17 d.

įsakymo Nr. P-356, Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininkui buvo nurodyta pareiÅ¡kėjo iÅ¡leidimo į atsargÄ dienÄ visiÅ¡kai su juo atsiskaityti (b. l. 27), t. y. atsiskaitymo su pareiÅ¡kėju dienÄ jam turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis atlyginimas bei iÅ¡eitinė kompensacija. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , senaties termino dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pradžia laikytina pirmoji netinkamo dydžio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo diena. Minėta, kad byloje esantis Karo prievolės administravimo tarnybos virÅ¡ininko 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. P-356 (b. l.

24) patvirtina, kad su pareiÅ¡kėju turėjo bÅ«ti atsiskaityta iki 2010 m. rugsėjo 24 d., todėl nesutikdamas su iÅ¡mokų dydžiu, pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl susidariusios nepriemokos turėjo teisę reikÅ¡ti tik iki 2013 m. rugsėjo mėnesio, o tiksliau tÄ 2010 m. rugsėjo mėnesio dienÄ , kai su pareiÅ¡kėju buvo realiai atsiskaityta (į bylÄ nėra pateikta įrodymų (sÄ skaitos iÅ¡rašų ar pan.), patvirtinančių įrodymų, kada su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta), tačiau viena ar kita diena situacijos nekeičia.Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, taip pat faktÄ , kad reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos nepriemokos teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė tik 2014 m. vasario 10 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ , ir į tai, kad teismui pateiktame atsiliepime į skundÄ atsakovės praÅ¡o taikyti senaties terminÄ , o pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o jo atnaujinti, taip pat teismui savo iniciatyva nenustačius objektyvių pagrindų, sudarančių prielaidas spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl nuo 2009 m. iki jo iÅ¡leidimo į atsargÄ laikotarpiu neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies už iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumo priteisimo atmetami (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.Ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 12-01-159 atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos grÄ Å¾inimo. Kaip minėta, įstatymas nenustato privalomos iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ procedÅ«ros bylose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo administracinio proceso tvarka. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad ginčijamas sprendimas tik patvirtina ginčo tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovės egzistavimÄ , tačiau tai nėra administracinis aktas, pakeičiantis ar panaikinantis kokias nors pareiÅ¡kėjo teises ar pareigas, todėl negali bÅ«ti administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTÄ® 101 straipsnio 1 dalimi administracinė byla dėl Ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 12-01-159 panaikinimo nutrauktina, konstatavus, kad ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams.Kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimÄ Nr. 12-01-159, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos grÄ Å¾inimo. Kaip minėta, įstatymas nenustato privalomos iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismÄ procedÅ«ros bylose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo administracinio proceso tvarka. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad ginčijamas sprendimas tik patvirtina ginčo tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovės egzistavimÄ , tačiau tai nėra administracinis aktas, pakeičiantis ar panaikinantis kokias nors pareiÅ¡kėjo teises ar pareigas, todėl negali bÅ«ti administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTÄ® 101 straipsnio 1 dalimi administracinė byla dėl Ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 12-01-159 panaikinimo nutrauktina, konstatavus, kad ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams.PareiÅ¡kėjas teismui pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ (2006 m. rugsėjo 15 d.

Nr. 893, valst. žin., 2006-09-19, Nr. 99-3847; 2009 m. spalio 28 d. Nr. 1416, valst. žin., 2009-11-05, Nr. 132-5750; 2010 m. gruodžio 29 d. Nr. 1833, valst. žin. 2010-12-31, Nr.157-7992) tiek, kiek jo galiojimas buvo taikomas profesinės karo tarnybos karių atlyginimų dydžių nustatymui, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, konstituciniam teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , bei įvertinus bylos teisinį rezultatÄ , spręstina, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo“ nuostatų atitikties Konstitucijai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo Ž. V. skundo reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija, susidariusį darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės kompensacijos skirtumÄ , atmesti. BylÄ dalyje dėl Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 12-01-159 panaikinimo nutraukti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                            Irena Paulauskienė