c4d4d998-279d-47ef-9e5c-0f77bbdb5f85 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2SA-163-798/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02041-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.2; 122.3; 124.1; (S) 124.2.2; 124.2.7 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjo A. M. pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutarties ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutarties; pakeisti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutartį ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti AB DnB Nord banko praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2006-12-20 A. M., D. K. ir AB DnB Nord bankas pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. M. ir D. K. buvo suteiktas 1 506 000 Lt kreditas. Tinkamas prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo įkeistas kredito gavėjams dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, (duomenys neskelbtini) ir D. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bankas 2008-02-01 raštu informavo A.

M. apie pradelstus mokėjimus. Nurodė, kad kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti 2006-12-20 Kredito sutarties bei susijusių visų dokumentų kopijas, kredito mokėjimo grafikÄ , tačiau bankas tÄ padaryti atsisakė. Bankas turėjo pareigÄ iÅ¡duoti kredito mokėjimų grafikÄ , tačiau neiÅ¡davęs pažeidė Kreditavimo sutartį, nevykdydamas savo įsipareigojimų. Nurodė, kad 2008-02-11 A. M. sumokėjo bankui 17 696,35 Lt sumÄ . Nepaisant nurodytų aplinkybių, Vilniaus m. 1 apylinkės teismas hipotekos skyrius 2009 m. sausio 19 d. iÅ¡nagrinėjęs banko praÅ¡ymÄ nutarė areÅ¡tuoti įkeistus daiktus, o 2009 m. birželio 26 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ bei priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių nekilnojamuosius daiktus.

Nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindÄ sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, kurioje teismas konstatavo hipotekos teisėjo pareigÄ ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti nutraukimo tvarkÄ nustatančias sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu bei iÅ¡aiÅ¡kino kreditavimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ , kaip sÄ lygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, įgyvendinimÄ .

Nagrinėdamas banko praÅ¡ymÄ bei pakartotinį praÅ¡ymÄ apylinkės teismas nesilaikė pareigos ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutarčių kaip vartojimo. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta vartojimo reikmėms, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Nurodė, kad banko 2008-02-01 praneÅ¡imÄ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo hipotekos teisėjas, o bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka – ir apeliacinės instancijos teismas, privalėjo vertinti taikydamas CK 6.209 str. ir 6.217 str.

Be to, buvo neįvertinta, kad nurodomas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos, prieÅ¡tarauja CK 6.218 str. 1 d. Kreditorius AB DnB bankas pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas netenkinti pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad skolininko A. M. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ neatitinka proceso atnaujinimo instituto principų ir tikslų. PraÅ¡yme nurodomi duomenys apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartį negali bÅ«ti vertinami kaip naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės. Minėta LAT nutartis nenustatė jokių Å¡iai bylai svarbių prejudicinių faktų.

Nurodė, kad minėta LAT nutartis galėtų būti vertinama CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatyto proceso atnaujinimo pagrindo aspektu, tačiau šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik dėl nutarčių, kurios nebuvo peržiūrėtos apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju nutarčių teisėtumas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. A. M. nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kadangi jos buvo žinomos nutarčių priėmimo metu, šiomis aplinkybėmis buvo remiamasi skundžiant nutartis apeliacine tvarka.

A. M. nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkami vertino kreditavimo sutarties nutraukimo faktÄ ir Å¡iuo atnaujintu procesu siekia, kad kreditavimo sutartis bÅ«tų kvalifikuota kaip vartojimo, o tokios sutarties nutraukimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu. Tačiau iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus reikalavimus A. M. reiÅ¡kia kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-3131-345/2012. Akivaizdu, kad galimai palankus teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje galėtų bÅ«ti pagrindu Å¡ioje byloje kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A. M. pareiÅ¡kimo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas nurodė, jog sutinkamai su CPK 366 str. 1 d. 2 p. procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o procesÄ atnaujinti, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartyje formuojamÄ praktikÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.

Teismas nurodė, kad naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis nelaikomi teisės normų aiÅ¡kinimai, todėl praÅ¡ymÄ atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kėjas A. M. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodė, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo turi bÅ«ti nagrinėjamas tame pačiame pirmosios instancijos teisme.

Nepaisant to, A. M. praÅ¡ymas buvo nagrinėjamas ne Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, o Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, kas akivaizdžiai matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog buvo pažeistos teismingumo taisyklės, kas, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 1 p., yra pagrindas panaikinti ginčijamÄ nutartį. Nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 3K-7-272/2011 suformuluotas iÅ¡vadas, teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ , matyti, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutartis ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis buvo priimtos pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesines teisės normas.

Faktas, kad LAT nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta Hipotekos teismo pareiga ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarkÄ nustatančias sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu egzistavo ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. birželio 26 d. nutarčių priėmimo metu, kadangi teisinis reguliavimas per šį laikÄ nesikeitė iÅ¡ esmės. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiÅ¡kai nepasisakė dėl A.

M. pateikiamų argumentų, paremtų LAT praktika. Teismo nutartis, kuri yra neargumentuota, atitinka absoliutaus negaliojimo pagrindÄ pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p.Kreditorius AB DnB bankas pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas A. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog nesutinka su A. M. argumentais, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis turėtų bÅ«ti vertinama kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė.

Kitoje byloje pateiktas teisės normų aiškinimas negali būti vertinamas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Nurodė, kad iš esmės analogiškus reikalavimus dėl kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo peržiūrėjimo A. M. reiškia ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, todėl nesuprantamas, kodėl iš esmės analogiškus reikalavimus reiškia keliose civilinėse bylose. Nesutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo atnaujinti procesÄ yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).Nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi areÅ¡tavo hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A.

M. ir D. K. bei hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. K. (t. 1, b.l. 74-75). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutartį paliko nepakeistÄ (t. 1, b.l. 125-127). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė iÅ¡ieÅ¡koti 3 939 043,76 Lt skolÄ , 127 Lt žyminio mokesčio bei 11,63 proc. palÅ«kanų bei priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių nekilnojamuosius daiktus – bankui įkeistus ir A.

M. bei D. K. nuosavybės teise priklausančius butus (t. 1, b.l. 135-136). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartį paliko nepakeistÄ (t. 1, b.l. 173-176). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas A. M. prašė atnaujinti procesÄ , remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ nenustačius naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių. Taigi aptariamu atveju apeliacinio proceso objektÄ sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje ir tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes.Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė, ekstraordinari savarankiÅ¡ka civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumÄ civiliniame procese po to, kai Å¡alių ginčas teisme jau iÅ¡nagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali bÅ«ti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės bÅ«dais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai Å¡iais kontrolės bÅ«dais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Po bylos iÅ¡nagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu bÅ«tent ir siekiama iÅ¡vengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka.

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 straipsnis);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).Kaip minėta, atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi ir praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau iÅ¡nagrinėta. Sprendžiant klausimÄ , ar naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus.

Naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių esminės reikÅ¡mės bylai pobÅ«dis pasireiÅ¡kia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei iÅ¡vada – sprendimo rezultatas. Visa tai reiÅ¡kia, kad dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei Å¡iuos reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau iÅ¡spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010).PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, iÅ¡ esmės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi Nr. 3K-7-272/2011, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta hipotekos teismo pareiga ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarkÄ nustatančias sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu.

Todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius, priimdamas 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. birželio 26 d. nutartis turėjo pareigÄ ex officio kvalifikuoti tarp kredito gavėjų ir banko sudarytas kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo, nes kreditas buvo suteiktas vartojimo reikmėms, t. y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkimui, tačiau to teismas nepadarė.Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kitoje byloje pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, todėl apelianto praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu yra nepagrįstas.

SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su kreditoriaus AB DnB banko atsiliepime iÅ¡dėstytu argumentu, jog A. M. nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-7-272/2011 galėtų bÅ«ti vertinama CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, tačiau pastaruoju pagrindu procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik dėl tų nutarčių, kurios nebuvo peržiÅ«rėtos apeliacine tvarka. Å iuo atveju Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. birželio 26 d. nutartys buvo peržiÅ«rėtos apeliacine tvarka.Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. tarp D. K. ir A. M. bei AB DnB banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ kredito gavėjams buvo suteiktas 1 506 000 Lt kreditas (t. 1, b.l. 64-68). Kaip nurodė apeliantas, kreditas buvo suteiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus reikalavimus, jog Kreditavimo sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo ir kad tokios sutarties nutraukimas bÅ«tų pripažintas neteisėtu, apeliantas reiÅ¡kia ir kitoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (civilinės bylos Nr. 2-3131-345/2012).

Minėtoje byloje pateiktame ieÅ¡kinyje pats A. M. nurodė, kad 2006 m. gruodžio 20 d. Kreditavimo sutarties tikslas buvo įsigyti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), besiribojantį su restorano „Pegasus Novus“ patalpomis, tikslu praplėsti restoranÄ (pareiÅ¡kėjui priklausė 1/3 restorano akcijų). Taip pat nurodė, kad kreditas bankui turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas iÅ¡ pajamų, gautų už perkamo buto nuomÄ â€žPegasus Novus“ (t. 2, b.l. 13-14). Å i sÄ lyga buvo numatyta ir Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.3 p. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis CK 1.39 str. 1 d. pateiktu vartojimo sutarties apibrėžimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp kredito gavėjų ir banko sudaryta kreditavimo sutartis turėtų bÅ«ti vertintina kaip vartojimo.Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesÄ pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., teismui turi bÅ«ti nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės. Å iuo atveju tiek A.

M. pareiÅ¡kime, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi bÅ«ti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006).Apelianto teigimu, praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo turėjo bÅ«ti nagrinėjamas tame pačiame pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu jo praÅ¡ymas buvo nagrinėjamas ne Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, o Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, dėl ko buvo pažeistos teismingumo taisyklės, o tai, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 1 p., yra pagrindas panaikinti ginčijamÄ nutartį.

Toks A. M. atskirojo skundo argumentas nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, kaip priimtos pažeidus teismingumo taisykles, kadangi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismas yra tas pats teismas CPK 367 str. 3 d. prasme.Nepagrįstas A. M. argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sprendimo motyvavimui keliamus reikalavimus, o tai vertintina kaip absoliutaus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų.

Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (CPK 328 str.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus bei jų įrodytinumo lygį, dėl ko pagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs teismui pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos, todėl atskirasis skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :PareiÅ¡kėjo A.

M. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                     Antanas Rudzinskas